Administracinė byla Nr. eAS-216-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08970-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.1.1; 59.2

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 23S93675 „Nesuteikti prieglobsčio Y. S.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje
Nr. eI3-12436-809/2023, nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą. Šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šis sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjo atstovė advokatė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2024 m. sausio 26 d. pateikė apeliacinį skundą (teisme gautas 2024 m. sausio 29 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodė, kad: pareiškėjo atstovei advokatei supažindinti pareiškėją su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir suderinti pozicijas pavyko tik 2024 m. sausio 15 d.; 2024 m. sausio 15 d. buvo priimtas sprendimas skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą; Departamentas 2024 m. sausio 15 d. pateikė užsakymą atstovauti pareiškėją; apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nežymiai; nuo užsakymo atstovauti pareiškėjo apeliacinis skundas buvo parengtas per trumpiausią įmanomą terminą, nesuėjus naikinamajam apeliacinio skundo padavimo terminui; aplinkybė, kad Departamentas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užsakė tik 2024 m. sausio 15 d., nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir nebuvo nulemta jo veiksmų; pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir tinkamai; pareiškėjas turi teisę į apeliaciją.

Regionų administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo galėjo būti paduotas iki 2023 m. gruodžio 19 d. imtinai, todėl, pareiškėjas, apeliacinį skundą pateikęs per EPP 2024 m. sausio 26 d. (nurodyta 2024 m. sausio 19 d. data laikoma rašymo apsirikimu), praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodomos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra pakankamos. Todėl teismo 2024 m. vasario 1 d. (2024 m. vasario 11 d. data laikoma rašymo apsirikimu) nutartimi nutarta nustatyti pareiškėjui terminą – per septynias kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos – pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui argumentus (įrodymus), pagrindžiančius aplinkybes, sutrukdžiusias pareiškėjui apeliacinį skundą pateikti įstatyme nustatytu terminu.

 

II.

 

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nutarta pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, nustačius, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui argumentų (įrodymų), pagrindžiančių aplinkybes, sutrukdžiusias pareiškėjui apeliacinį skundą pateikti įstatyme nustatytu terminu.

 

III.

 

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjo apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad jį apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą informavo tą pačią dieną jo atstovai. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku išreiškė nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ir valią jį apskųsti. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių Departamentas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui užsakė tik 2024 m. sausio 15 d., t. y. jau suėjus teismo sprendimo apskundimo terminui, t. y. 2023 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. vėl kreipėsi į jį atstovavusius atstovus su prašymu pateikti informaciją apie proceso eigą, suderinti apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėjo atstovai pareiškėją 2024 m. sausio 23 d. informavo, kad apeliacinis skundas yra parengtas, nors terminas jam paduoti jau praleistas, taip pat išaiškino naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui taisykles. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo derinami pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai. Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. prašė atsiųsti parengtą apeliacinį skundą, informuoti, kada vyks teismo posėdis.

Pareiškėjo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d. ir aiškiai išreiškė savo valią skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad jam reikalingos teisinės paslaugos bus suteiktos laiku, laikantis Įstatyme nustatyto termino. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl Departamentas užsakymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo pateikė tik po daugiau nei mėnesio nuo pareiškėjo prašymo dėl tokios pagalbos padavimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad aktyviai dalyvavo apeliacinio skundo rengime, derino apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad jo atlikti veiksmai patvirtina, jog jis elgėsi aktyviai, rūpestingai, apdariai ir sąžiningai, siekdamas realizuoti savo teisę į gynybą. Tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – netinkamo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo – apeliacinis skundas nebuvo laiku pateiktas.

Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos aplinkybės, lėmusios apeliacinio skundo termino praleidimą, yra pakankamai detalios, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad, šiuo atveju neatnaujinus praleisto apeliacinio skundo padavimo termino, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota jo teisė į gynybą.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra, nurodydamas, kad: pareiškėjas į Departamentą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi 2024 m. sausio 11 d. (2023 m. sausio 11 d. data laikoma rašymo apsirikimu), t. y. tik po to, kai Departamento pareigūnas susisiekė su juo dėl jo grįžimo į kilmės valstybę, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas tuo metu nebuvo apskųstas; Departamentas prašymą užsakyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavo tik 2024 m. sausio 15 d. ir tą pačią dieną šią paslaugą užsakė.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra pakankamos, nustatė terminą pareiškėjui apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Nustatęs, kad pareiškėjas šio trūkumo nepašalino, teismas nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrindu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra pakankamos atnaujinti praleistą terminą pareiškėjo apeliaciniam skundui paduoti.

Iki 2024 m. sausio 1 d. apygardų administracinių teismų, nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija; 2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XVI-1571 redakcija).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinį skundą padavė dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuris, pagal Įstatymo 140 straipsnio 4 dalį (kiek aktualu – 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija) gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kuris suėjo 2023 m. gruodžio 19 d.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties; dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas; jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 132 str. 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija).

Jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, teismas, t. y. pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas nutartimi atsisako priimti tokį apeliacinį skundą ir ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (atitinkamos savo prasme nepakitusios nuostatos, galiojančios nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p. ir 4 d.; nuo 2016 m. liepos 1 d. – ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p. ir 4 d.).

Kadangi apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.), taikant aptartas ABTĮ nuostatas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, aktualios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios praleisto termino atnaujinimą (ABTĮ 30 str.), kuriose tiek, kiek atkaulu nagrinėjamu atvejui, be kita ko, nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai; kartu su prašymu atnaujinti terminą teismui turi būti paduotas skundas (nagrinėjamu atveju – apeliacinis skundas), o kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (nagrinėjamu atveju – apeliacinis skundas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (2 d.); teismui manant, jog dėl prašymo atnaujinti terminą skundui (nagrinėjamu atveju – apeliaciniam skundui) paduoti yra būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, teismas turi nustatyti terminą, per kurį suinteresuoti asmenys turi pateikti tokią nuomonę (3 d.); atnaujinęs skundo (nagrinėjamu atveju – apeliacinio skundo) padavimo terminą, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia skundo (nagrinėjamu atveju – apeliacinio skundo) priėmimo klausimą (4 d.).

ABTĮ 134 straipsnyje (ABTĮ 4 str. 5 d.; 2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1571 redakcija), be kita ko, nustatyta, jog apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai; apeliaciniame skunde turi būti nurodoma – 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus proceso šalių atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja, taip pat pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas; kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai, duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis; apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas; pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas; kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus; apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o naujais reikalaivimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka aptartų ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; tokiu atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas apeliantui, o ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismo nutartyje įvardytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui, t. y. apeliantui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo apeliantui (žr., pvz., 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-662/2019; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-273-556/2024).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tuo atveju, kai kartu su apeliaciniu skundu pateiktas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pirmiausiai turi būti išspręstas praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu (apeliaciniame skunde) pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, per kurį buvo paduotas pareiškėjo apeliacinis skundas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nebuvo pakankamos, nepateikti įrodymai, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nustatė pareiškėjui terminą, per kurį įpareigojo pareiškėją pateikti argumentus, įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, sutrukdžiusias apeliacinį skundą pateikti laiku. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė svarbias priežastis, nevykdė teismo įpareigojimo. Tai nustatęs, teismas nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti trūkumus, tačiau nenustatęs jokių konkrečių pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumų, nepagrįstai nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, pirmiausiai neišsprendęs pareiškėjo prašymo dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepateikė įrodymų, prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė nepakankamas priežastis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, sudaro pagrindą netenkinti prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, neatnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

Atsižvelgus į tai, priimta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Vadovaujantis administracinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjo atskirojo skundo ribose iš esmės sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą (žr., pvz., 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-42/2009), apribojusios apelianto galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-602/2016 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką), kurios sutrukdė apeliantui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-921-556/2016); sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018); vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su kriepimusi į teismą susijusias faktines aplinkybes; operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris kreipėsi į Departamentą su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjas siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriame nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Nustačius šias aplinkybes taip pat aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama bylose dėl užsieniečių teisinės padėties dėl praleisto apeliacinių skundų padavimo termino atnaujinimo, kurioje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo atitinkamos institucijos darbuotojų, o teisinei pagalbai suteikti taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti papastai laikomas praleistu dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir todėl atnaujinamas (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-266-492/2023).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kitą dieną po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo paskelbimo, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d. aiškiai išreiškė savo valią skųsti šį teismo sprendimą. Iš į bylą pareiškėjo ir Departamento pateiktų elektroninių susirašinėjimų aišku, kad Departamentui apie tai, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 6 d. buvo išreiškęs norą skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, buvo žinoma; pareiškėją atstovaujantys atstovai pripažino, kad pareiškėjo laiškas „tikriausiai pasimetė“, todėl tik 2024 m. sausio 15 d. Departamentui pateikė teismo sprendimo apskundimo, teikiant apeliacinį skundą, paslaugos užsakymą; Departamentas šią paslaugą užsakė 2024 m. sausio 15 d.; pareiškėjo atstovė advokatė per EPP apeliacinį skundą pateikė 2024 m. sausio 26 d. (teisme gautas 2024 m. sausio 29 d.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, lėmusios tai, jog pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra svarbios. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimybė įgyvendinti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, kaip matyti, iš esmės priklausė nuo Departamento (teisinių paslaugų užsakovo) ir pareiškėjo atstovų (teisinių paslaugų tiekėjų) veiksmų, vertintinos, kaip nepriklausančios nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, siekdamas pasinaudoti savo teise skųsti jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat pareiškėjo advokatė per pakankamai protingą laikotarpį pateikė pareiškėjo apeliacinį skundą nuo atstovavimo paslaugos užsakymo momento. Todėl nagrinėjamu atveju sprendimas neatnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino nebūtų proporcingas pareiškėjui suteiktos teisės skųsti jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą įgyvendinimo aspektu.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinamas, praleistas pareiškėjo apeliacinio skundo padavimo terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atnaujinus praleistą pareiškėjo apeliacinio skundo padavimo terminą, sprendžiamas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

ABTĮ 37 straipsnyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas, apeliantas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojasi jam suteikta teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu, sudaro pakankamą pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnį ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokios pozicijos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-266-492/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo turinį ir formą, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas priimamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsniu, 132 straipsnio 2 dalimi, 137 straipsniu, 139 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo Y. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti praleistą pareiškėjo Y. S. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo padavimo terminą.

Atleisti pareiškėją Y. S. nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Priimti pareiškėjo Y. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo Y. S. apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti apeliacinės instancijos teismui per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo pareiškėjo Y. S. apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan