Civilinė byla Nr. e2-11090-1080/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04557-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Balikai,

atsakovo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ ieškinį atsakovui G. K. (G. K.) dėl paskolų pripažinimo negaliojančiomis.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. paskolų sutartis (kartu su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., šių sutarčių redakcijomis); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Nurodo, kad šalys 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarė paskolų sutartis. Atsakovas remdamasis šiomis sutartimis suteikė ieškovei atitinkamai 15 000 Eur, 16 000 Eur ir 10 000 Eur paskolas. Paskolų sutartys 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. buvo išdėstytos naujomis redakcijomis. Pirminėse paskolų sutartyse buvo įtvirtintos atitinkamai 5 proc., 10 proc. ir 7 proc. dydžio pelno palūkanų normos, kai tuo tarpu  komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, kurios galiojo ir buvo taikomos įmonėms paskolų sutarčių sudarymo momentais, siekė atitinkamai 4,47 proc. (2022 m. spalio mėn.), 4,74 proc. (2022 m. lapkričio mėn.) ir 4,90 proc. (2023 m. sausio mėn.). Ieškovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad paskolos buvo suteiktos žymiai blogesnėmis negu rinkos sąlygomis.  Atnaujintose paskolų sutartyse įtvirtintos 10 proc. dydžio pelno palūkanos. Komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolų sutarčių atnaujinimo momentais, siekė atitinkamai 4,90 proc. (2023 m. sausio mėn.) ir 5,83 proc. (2023 m. balandžio mėn.). Anot ieškovės, šios aplinkybės rodo, jog ir tolesnis skolinimo procesas buvo organizuojamas gerokai blogesnėmis negu rinkos sąlygomis. Taip pat atnaujintose paskolų sutartyse įtvirtinta sutartinė civilinė atsakomybė netesybų forma už netinkamą finansinių įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą. Delspinigių norma – 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Tokia delspinigių norma per metus sudaro net 29,20 proc. Kompensuojamosioms palūkanoms, kurios savo prigimtimi visiškai atitinka netesybas, apskaičiuoti yra taikomos 5 proc. arba 6 proc. dydžio palūkanų normos (CK 6.210 str.). Todėl ieškovės nuomone, atnaujintose paskolų sutartyse įtvirtinta žymiai griežtesnė sutartinė civilinė atsakomybė negu yra būdinga bendrais atvejais.

3.       Taip pat nurodo, kad atsakovas paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo ieškovės vadovas (be to, atsakovas buvo ir ieškovės bei UAB „AutoKYC“ akcininkės BankingLab Holding B. V. vadovas), t. y. atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, sudarė paskolų sutartis su pačiu savimi. Ieškovės finansinė padėtis paskolų sutarčių sudarymo momentais buvo sudėtinga, jos veikla generavo nuostolius. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, neabejotinai žinojo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga ir suvokė, jog ieškovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas, mokėti pelno palūkanas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Tokiu būdu atsakovas skolino savo paties vadovaujamai bendrovei ypač nepalankiomis jai sąlygomis. UAB „AutoKYC“, kaip ir ieškovė, patenka į „BankingLab“ įmonių grupės sudėtį ir šios bendrovės veikla paskolų sutarčių sudarymo momentais generavo didelį pelną, kuris neatlygintinių paskolų forma galėjo būti panaudotas ieškovės poreikiams tenkinti. Atsakovas neabejotinai žinojo apie tokią ieškovės veiklos finansavimo galimybę. Ieškovės teigimu, atsakovas žinojo, kad ieškovės finansiniai poreikiai gali būti patenkinti UAB „AutoKYC“ neatlygintinai paskolintomis lėšomis, kartu atsakovas, veikdamas tiek ieškovės, tiek savo paties vardu, suvokė, kad paskolų sutartys yra sudaromos ieškovei nenaudingomis sąlygomis (įvertinus ieškovės finansinę padėtį, rinkoje buvusias palūkanas, įstatymo nustatytą netesybų dydį ir neatlygintinio skolinimosi galimybę), todėl toks atsakovo veikimas negali būti vertinamas kitaip negu sąmoningas veikimas priešingai ieškovės interesams. Ieškovės nuomone, paskolų sutartys yra piktavališki atsakovo, kaip ieškovės vadovo, susitarimai su pačiu savimi, kaip tokie susitarimai suprantami pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

4.       Taip pat atsakovas, sudarydamas atlygintinius finansavimo sandorius su savo paties valdoma bendrove veikė akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis. Atsakovas turėdamas atitinkamą fiduciarinę pareigą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis) neinformavo bendrovės valdybos apie paskolų sutartis. Aplinkybė, jog paskolų sutartys buvo nuslėptos nuo ieškovės valdybos, tik patvirtina piktavališkų susitarimų egzistavimą. Ieškovės teigimu, yra pagrindas pripažinti paskolų sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

5.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodo, kad ši civilinė byla pradėta siekiant užvilkinti teisminius procesus dėl BankingLab grupės įmonių (įskaitant UAB „BankingLab Operations“) skolų priteisimo G. K. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje  Nr. e2-11661-1045/2024  jau yra išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su Paskolų sutarčių sudarymu ir su UAB „BankingLab Operations“ pareiga atsiskaityti su G. K., kaip paskolų davėju. Pastarojoje byloje jau yra išnagrinėtos šiai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, patvirtinant faktą, kad UAB „BankingLab Operations“ niekada neginčijo aplinkybių, jog Paskolos sutartys buvo sudarytos, paskolintos lėšos buvo gautos UAB „BankingLab Operations“ bendrovėje, ir kad UAB „BankingLab Operations“ pažeidė Paskolų sutarčių vykdymo sąlygas, nepagrįstai atsisakydama sumokėti lėšas pagal Paskolų sutartis. Sprendime konstatuota, jog tiek pelno palūkanų dydis, tiek delspinigių dydis įtvirtinti Paskolų sutartyse yra teisėto ir protingo dydžio, todėl visos G. K. reikalautos sumos buvo priteistos iš UAB „BankingLab Operations“.

7.       Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą paskolinus lėšas blogomis sąlygomis. Ieškovė nutyli, kad dėl ypač prastos jos finansinės būklės ir neigiamų veiklos rezultatų, jokios kredito įstaigos nesutiko finansuoti ieškovės veiklos. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina blogą finansinę būklę 2022 m. gruodžio 31 d. data. Atsakovas skolindamas lėšas ieškovei ir 2023 m. sausio mėn. perskolindamas lėšas, patęsdamas paskolų grąžinimo terminus, ženkliai rizikavo apskritai neatgauti jokių paskolintų lėšų. Nepaisant to, atsakovas veikė ieškovės naudai ir jos interesais, suprasdamas, kad ieškovei trūksta lėšų kasdienei veiklai tęsti, atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius – atsakovas sutiko prisiimti ženklią asmeninę riziką ir asmeniškai padėti finansinius sunkumus išgyvenančiam ieškovei. Pasikeitus ieškovės valdymo organams, naujai paskirtų valdymo organų nariai nusprendė nebegrąžinti atsakovui pasiskolintų lėšų. Ilgalaikis ieškovės delsimas atsiskaityti su atsakovu, rodo ieškovės nesąžiningumą bei nepagrįstą ginčo Paskolų sutarčių sudarymo poreikio/būtinybės neigimą.

8.       Ieškovė nepagrįstai teigia, jog 2023 m. sausio mėn. iš kredito įstaigų galėjo pasiskolinti lėšas už 4,9 proc. dydžio metinės palūkanas. Dėl prastos ieškovės finansinės būklės ir veiklos nuostolio, jokia kredito įstaiga nebūtų sutikusi paskolinti ieškovei lėšų kasdienei veiklai finansuoti.  Ieškovė nutyli, kad bendrovė apskritai nei 2022 m., nei vėliau 2023 m. nebuvo pasiskolinusi jokios sumos iš kredito įstaigų. Atsakovo nuomone, jeigu ieškovė laiko, kad jos tuometinis vadovas neteisėtai patvirtino 10 proc. metinių palūkanų dydį ginčo Paskolų sutartyse, ji turi kreiptis dėl tuometinio vadovo civilinės atsakomybės taikymo, o ne ginčyti Paskolų sutartis, remdamasis vien subjektyviais teiginiais. Ieškovė ir atsakovas susitardami dėl 10 proc. pelno palūkanų dydžio nepažeidė jokių teisės aktų, nes 10 proc. dydžio metinės palūkanos pripažintinos proporcingu ir teisingu dydžiu, atsižvelgiant į egzistavusį ieškovės poreikį gauti veiklos finansavimą skolinantis bei buvusią ypač prastą ieškovės finansinę būklę.

9.       Ieškovė deklaratyviai teigia, kad neva ginčo Paskolų sutarčių sąlygos yra neteisėtos, nes viršija tuometines skelbtas vidutines kredito įstaigų paskolų palūkanas, ir ignoruoja aplinkybes, kad ieškovė objektyviai negalėjo pasiskolinti iš kredito įstaigų dėl prastos finansinės būklės. Nepaisant to, sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims plačias galimybes laisva valia susitarti dėl bet kokių jas tenkinančių sutarties sąlygų (įskaitant ir dėl palūkanų). Ieškovė nėra vartotoja, kuri negali apsiginti savo interesų ar kuri negali turėti žinių, ką reiškia nustatomas ginčo Paskolų sutartyse palūkanų dydis. Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, savo laisva valia sutiko su nustatytu palūkanų dydžiu, puikiai suprasdama, kad niekur kitur žemesne palūkanų norma negalės pasiskolinti. Atitinkamai, ieškovei kyla pareiga sumokėti Paskolų sutartyse nustatytas palūkanas.

10.       Atsakovo nuomone, nors ieškovė prašo įvertinti, ar Paskolų sutartys nebuvo sudarytos esant UAB „BankingLab Operations“ piktavališkam susitarimui su antrąja šalimi, tačiau niekaip neįrodinėja tokio piktavališko susitarimo aplinkybių, neatskleidžia tokiame susitarime neva dalyvavusių asmenų, tad nesuprantama, kokiais tikslais, anot ieškovės, buvo toks piktavališkas susitarimas sudarytas.

11.       Ieškovė, reikšdama reikalavimą tikrinti sandorius CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi pareigą pagrįsti ir įrodyti sutarties šalių (jų įgaliotų atstovų) nesąžiningumą ir piktavališkus ketinimus, tačiau tokių aplinkybių net neįrodinėja.

12.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Dublike papildomai paaiškino, kad ankstesnės bylos procese nebuvo sprendžiamas ginčo paskolos sutarčių teisėtumo klausimas – buvo spręstas šių sutarčių vykdymo klausimas. Jeigu ginčo paskolos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, reikštų, kad jos teisiškai apskritai nebuvo sudarytos (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Todėl šių sutarčių vykdymo klausimas būtų teisiškai neaktualus, nes objektyviai negali būti vykdoma sutartis, kuri neegzistuoja. Atitinkamai netektų prasmės ir sutarčių vykdymo klausimo sprendimas teismo tvarka. Siekiant išvengti dviejų prieštaringų teismo sprendimų egzistavimo, buvo pateiktas prašymas dėl ankstesnės bylos sustabdymo.

13.       Ieškovės nuomone, atsakovas nurodo, jog ieškovės finansinė padėtis ginčo paskolos sutarčių sudarymo momentais buvo labai sudėtinga, todėl tariamai egzistavo paskolintų lėšų neatgavimo rizika. Remiantis tokia atsakovo pozicija, palūkanos, kad ir kokios didelės jos būtų buvusios, niekaip negalėjo sumažinti skolinimo rizikos, jeigu egzistavo pačių paskolintų lėšų neatgavimo rizika, kartu egzistavo ir pelno palūkanų negavimo rizika.

14.       Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis apskritai kreipėsi į kredito įstaigas dėl galimo veiklos finansavimo. Atsakovas, vietoj veikimo geriausiais ieškovės interesais, sudarė piktavališkus susitarimus su pačiu savimi, taip sudarydamas sau sąlygas pelnytis ieškovės sąskaita. Atsakovas, sudarant ginčo paskolų sutartis, veikė ne tik savo, bet ir ieškovės vardu, vadinasi, ieškovė neturėjo objektyvios galimybės išreikšti kitokios valios, negu turėjo atsakovas, o atsakovo valia buvo orientuota į siekį pasipelnyti ieškovės sąskaita.

15.       Atsakovo piktavališkumas pasireiškė tais aspektais, jog, pirma, jis žinojo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki; antra, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad egzistuoja neatlygintinio ieškovės veiklos finansavimo galimybė; trečia, jis atitinkamai suvokė arba turėjo suvokti, jog ginčo paskolos sutartys yra sudaromos ieškovei nenaudingomis sąlygomis; ketvirta, jis suvokė arba turėjo suvokti, jog, sudarydamas ginčo paskolų sutartis, veikia priešingai ieškovės interesams ir sudaro sau sąlygas pelnytis ieškovės sąskaita; penkta, jis siekė tokių padarinių atsiradimo.

16.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovė pateikė UAB „AutoKYC“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina atsakovo G. K. paaiškinimus, nes vos per 20 kalendorinių dienų (laikotarpiu nuo 2022-12-31 iki 2023-01-19) bendrovė UAB „AutoKYC“ patyrė veikloje 56 129,71 Eur lėšų sąnaudų. Esant tokiems užfiksuotiems UAB „AutoKYC“ veiklos lėšų sąnaudų kiekiams, bendrovė UAB „AutoKYC“ negalėjo laisvai disponuoti turimomis lėšomis ir finansuoti visų BankingLab grupės įmonių, įskaitant ieškovės veiklos lėšų poreikių. Atsakovas paaiškina, kad 2023 m. sausio/vasario mėnesiais buvo finansuojama atsakovo paskolomis ne tik UAB „BankingLab Operations“ veikla, bet ir kitų BankingLab grupės įmonių UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Processing“ veikla. Šias aplinkybes patvirtina besitęsiantys (ir užbaigti) teisminiai ginčai tarp G. K., kaip paskolos davėjo, ir įmonių UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Processing“, kaip paskolos gavėjų, šioms įmonėms atsisakant vykdyti paskolų sutartis ir atsisakant grąžinti iš G. K. pasiskolintas lėšas.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sutarčių sudarymas pažeidė CK 1.135 straipsnio 1 dalies nuostatas, CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatas bei CK 2.135 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, todėl Paskolos sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir šių pažeistų nuostatų pagrindu.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė naujus teisinius pagrindus, kuriais grindžia ieškinį, tačiau paties ieškinio netikslino, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai atsiliepti į nurodytus argumentus. Prašo teismą įvertinti pavėluotą ieškinio pagrindo keitimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas

19.       Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (toliau – ir šalys) 2022 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20221010MV, pagal kurią paskolos davėjas (atsakovas) suteikė paskolos gavėjai (ieškovei) (buvęs pavadinimas UAB „Mokėjimų vizija“) 15 000 Eur dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 10 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 10 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 9 d., nustatė 10 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi pinigais ir 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas pakeitė 0,08 proc. dydžio delspinigiais.

20.       Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20221116MV, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 16 000 Eur dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 16 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 16 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 15 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc.

21.       Šalys 2023 m. sausio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20230105MV, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovei 10 000 Eur paskolą iki 2023 m. balandžio 5 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. balandžio 5 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 4 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc. ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki 10 proc.

22.       Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, ieškovės bendrovėje G. K. vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. birželio 26 d., taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2022 m. birželio 27 d. G. K. buvo paskirtas atsakovės valdybos nariu. G. K. iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas ir naujuoju bendrovės direktoriumi 2023 m. birželio 27 d buvo paskirtas J. B..

     Dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu

23.       Ieškovė teigia, kad atsakovas paskolų sutartis sudarė nenaudingomis sąlygomis, nes: pirma, paskolų sutartyse numatytos pelno palūkanų normos buvo didesnės nei tuo metu buvusios rinkoje; antra, paskolos sutartyse nurodyta delspinigių norma buvo žymiai griežtesnė nei būdinga bendrais atvejais; trečia, ieškovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, atsakovas žinojo ir suvokė, kad ieškovė gali susidurti su sunkumais nustatytais terminais grąžinti paskolas, mokėti pelno palūkanas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus; ketvirta, paskolų sutartys sudarytos esant neatlygintino finansavimo galimybėms. Šios aplinkybės, anot ieškovės, sudaro pagrindą konstatuoti, paskolų sutartys yra piktavališki atsakovo susitarimai su pačiu savimi pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

24.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi.

25.       Juridinių asmenų sandoriai sudaromi juridinių asmenų valdymo organų, pagal kompetenciją atstovaujančių privačiam juridiniam asmeniui. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2014).

26.       Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2014).

27.       Ieškovė vieną iš atsakovo piktavališkų veiksmų nurodo atsakovo paskolų sudarymą su pačiu savimi. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia bendrovės vadovui, veikiant įmonės vardu, sudaryti sutartį su pačiu savimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005 ir kt.). Taigi faktas, kad atsakovas, veikdamas bendrovės vardu, su pačiu savimi sudarė paskolos sutartis, pats savaime nelaikytinas piktavališku veiksmu.

28.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas sudarydamas paskolų sutartys žinojo, kad ieškovės finansiniai poreikiai gali būti patenkinti UAB „AutoKYC“ neatlygintinai paskolintomis lėšomis. Tačiau šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai.

29.       Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „AutoKYC“ akcininkas yra Banking Holding B.V. Atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo privačios ribotos atsakomybės „Bankinglab Holding B.V.“ valdybos narys. Ginčo dėl to, kad UAB „AutoKYC“ patenka į BankingLab įmonių grupės sudėtį, nėra.

30.       Ieškovė sprendimo 28 punkte nurodytam argumentui pagrįsti pateikė UAB „AutoKYC“ 2022 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „AutoKYC“ direktorės pažymą, kurioje nurodoma, kad įmonė turėjo lėšų ir galėjo jas skolinti kitoms grupės įmonėms. Nors viena vertus, iš šių dokumentų galima būtų manyti apie UAB „AutoKYC“ galimybę skolinti pinigines lėšas grupės įmonėms, tačiau, kita vertus, šie duomenys nėra pakankami spręsti, kad įmonė, turėdama pareigą mokėti mokesčius valstybei, su darbo santykiais susijusius mokėjimus, faktiškai buvo finansiškai pajėgi neatlygintinai skolinti pinigines lėšas ieškovei. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu UAB „AutoKYC“ neturėjo įsipareigojimų kreditoriams. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad ieškovė pateikė UAB „AutoKYC“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad trumpuoju periodu, t.y. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 19 d., įmonė patyrė 56 129,71 sąnaudų. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovas, o ne UAB „AutoKYC“ pinigines lėšas skolino ne tik ieškovei, bet ir kitoms grupės įmonėms - UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Processing“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15246-1134/2024, Nr. e2-15247-1167/2025), kas pagrįstai leidžia abejoti apie paskolų sutarčių sudarymo metu UAB „AutoKYC“ norą ir galėjimą neatlygintinai paskolinti pinigines lėšas ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai apie neatlygintino skolinimosi galimybę laikytinos teorinėmis prielaidomis, kurios kelia pagrįstas abejones jų realumu.

31.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovo piktavališkumą įrodo ir tai, kad paskolų sutartyse numatytos pelno palūkanų normos buvo didesnės nei tuo metu buvusios rinkoje, o delspinigių norma buvo žymiai griežtesnė nei būdinga bendrais atvejais. 

32.       Šalys 2023 m. sausio 10 d. paskolos sutarties Nr. 20230110MV, 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutarties Nr. 20230116MV ir 2023 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties Nr. 20230405MV 3.4 punktuose susitarė, kad ieškovė įsipareigoja mokėti atsakovui 10 proc. metinių palūkanų. Tokiu būdu, šalys ginčo paskolų sutartyse sutarė dėl konkretaus pelno (mokėjimo funkciją atliekančių) palūkanų dydžio (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

33.       Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso, atskaitiniu laikotarpiu ieškovės turtas sudarė 414 707 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 405 377 Eur, ilgalaikis turtas 292 123 Eur, trumpalaikis turtas – 70667 Eur, iš kurių pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5603 Eur. Iš ieškovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2022 m. turėjo 920 Eur pelno. Taigi ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai tvirtina, kad paskolų sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo bloga, įmonės per vienerius metus turimi įsipareigojimai ir mokėtinos sumos prilygo beveik turimo turto dydžiui. Duomenų apie tai, kad 2023 metais įmonės finansinė padėtis pagerėjo, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad egzistuojant blogai bendrovės finansinei būklei bet kuri kredito įstaiga jai būtų paskolinusi reikalingas piniginės lėšas su mažesnėmis nei paskolų sutartyse sulygtomis palūkanomis. Taip pat ieškovė nepaneigė atsakovo argumento, kad ne tik ieškovė, bet grupės įmonės susidūrė su lėšų trūkumu ir buvo susiklosčiusi praktika, kad lėšas skolindavo įmonių grupės, jų vadovai, sutariant palūkanų dydį. Be to, aplinkybė, kad paskolų sudarymo ir jų pakeitimo metu rinkoje buvo mažesnės palūkanų normos, nesudaro pagrindo manyti, kad faktiškai ieškovei būtų sulygtos mažesnės pelno palūkanos, jei ji paskolų sutartis ir jų pakeitimus būtų sudariusi ne su atsakovu, o su kitais paskolas teikiančiais subjektais.

34.       Pastebėtina, kad nors ieškovė iš esmės laikydama, kad paskolos sutartimi nustatytas palūkanų dydis yra per didelis ir/ar neprotingas, reikalavimo dėl paskolų sutarčių sąlygų keitimo, prašant keisti (sumažinti) palūkanų dydį nei sudarius paskolų sutartis, nei bylos nagrinėjimo metu, nereiškė. Tokiu būdu galiojant paskolų sutartims, ieškovei gavus pinigines lėšas ir teismo sprendimu esant priteistai skolai iš ieškovės, laikytina, jog ieškovė vis dėl to siekia dirbtinai sudaryti kliūtis atsakovui atgauti paskolintas ir negrąžintas lėšas bei pelno palūkanas.

35.       Ieškovė pasisakydama dėl paskolos sutartyse nustatyto delspinigių dydžio nurodo, kad 0,08 proc. delspinigių norma per metus sudaro 29,20 proc., todėl paskolų sutartyse įtvirtinta žymiai griežtesnė sutartinė civilinė atsakomybė negu būdinga bendrais atvejais. Taigi iš esmės ieškovė laiko, kad šalys paskolų sutartyse nustatė neprotingai didelius delspinigius. Teismas šiuos ieškovės argumentus taip pat laiko nepagrįstais.

36.       Paskolų sutartyse buvo nustatytas 0,04 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą grąžinti paskolą dieną. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartyse jau nustatytas 0,08 proc. delspinigių dydis. Verslo praktikoje įprasta didinti delspinigių dydį įvertinus rinkoje augančią infliaciją bei būtinybė užtikrint, jog, negrąžinant paskolos, bus dengiamas paskolintų lėšų nusivertėjimas iki jų grąžinimo. Nors CK tokia galimybė nėra tiesiogiai numatyta, tačiau šalims nedraudžiama susitarti dėl sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šalims prisiimant naujas prievoles, nėra draudimo iš anksto pasirinkti netesybų dydį, atitinkantį pagrįstus šalies, kuri negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi, lūkesčius netesybų mokėjimo atveju. Galiausiai, paskolų sutartys sudarytos tarp bendrovės vadovo ir bendrovės (verslo subjekto), todėl nėra pagrindo spręsti, jog delspinigių dydis vertintinas kaip sutartinių teisinių santykių pusiausvyrą ir neatitinka taikomos verslo praktikos.

37.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė analogišku argumentu, jog G. K. suteikė savo vadovaujamai bendrovei UAB „Bankinglab Operations“ paskolas gerokai brangiau negu paskolų suteikimo metu skolino kredito įstaigos, o delspinigių dydis buvo per didelis, rėmėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo  civilinėje byloje Nr. e2-11661-1045/2024, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo G. K. ieškinys atsakovei UAB „Bankinglab Operations“ dėl skolos priteisimo, kuriuo G. K. remdamasis paskolų sutarčių, nurodytų šio sprendimo 22-19-21 punktuose, pagrindu prašė priteisti iš atsakovės 41 703,02 Eur skolą, 1828,99 Eur pelno palūkanas, 6268,61 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pastarojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo G. K. ieškinį tenkino visiškai, atmesdamas ieškovės argumentus dėl per didelių palūkanų ir delspinigių dydžio. Dėl šio sprendimo UAB „Bankinglab Operations“ pateikė apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. birželio 12 d. nutartyje civilinė byloje Nr. Nr. e2A-469-613/2025 nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,08 proc.) yra nepagrįstai didelis, nes sutartys buvo sudarytos su atsakovės verslu ar profesija susijusiais tikslais (žr. nutarties 32 punktas).  

38.       Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovas sudarydamas atlygintinus finansavimo sandorius su savo paties valdoma bendrove veikė akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis ir turėdamas fiduciarinę pareigą veikti geriausias įmonės interesais, be kita ko, atsakovas neinformavo bendrovės valdybos apie paskolų sutartis.

39.       Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas. Jo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį.

40.       Nors nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, paskolų sutartis sudarė su pačiu savimi ir tokie sandoriai, minėta, nėra draudžiami, ir vien tai nelemia atsakovo piktavališkumo ar atsakovo veikimą interesų konflikto sąlygomis. Priešingu atveju visi asmens, tuo pat metu vadovaujančio kelioms įmonėms, veiksmai turėtų būti vertinami a priori (iš anksto) neteisėtais. Pažymėtina, kad galioja prezumpcija, kad vadovas, priimdamas verslo sprendimus, veikia sąžiningai (lot. bona fide),t.y. geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais.  Sutiktina, kad vadovo rūpestingumo pareiga suponuoja tai, jog prieš priimdami verslo sprendimą valdymo organo nariai turi ištirti informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas sudarydamas paskolų sutartis piktavališkų veiksmų neatliko, dėl ko nėra ir interesų konflikto, laikytina, jog atsakovas turėjo elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Be to, kaip minėta, atsakovas pinigus skolino grupių įmonėms ir dėl šių paskolų apmokėjimų vyksta teisminiai ginčai teisme su grupės įmonėmis, todėl laikytina, kad teismui nėra pateikta aiškių ir dvejonių nekeliančių duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskolų sutartys buvo nuslėptos nuo įmonės valdybos.

41.       Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas paskolų sutartis negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, o nenustačius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, ieškovė neįrodė ir sudaryto sandorio prieštaringumą atstovaujamojo interesams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Atsižvelgiant į nurodytą, pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

42.       Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 4 083,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, kodas 304757961, 4 083,75 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus ir 75 ct ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Dovilė Baradinskienė