Civilinė byla Nr. 2-2311-772/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01314-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 110.1., 113.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. vasario 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, išnagrinėjęs ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei V. K., rašytinio proceso tvarka,
n u s t a t ė:
ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui – nustatyti nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą su tėvu A. K. Prašyme nurodyta, kad šiuo metu ieškinys dėl santuokos nutraukimo dar nepaduodamas, nes ieškovas nespėjo paruošti visų reikalingų dokumentų, kurių dauguma yra Londone, be to, dokumentus reikia išversti. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai prižiūri sūnų, palieka jį svetimų žmonių draugijoje arba pas savo išgėrinėjančią mamą, maudydamas vaiką pastebėjo įvairių nubrozdinimų įvairiose kūno vietose, dėl ko kreipėsi į V. T. Medicinos tarnybą prie LR Teisingumo ministerijos, vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovės elgesys prižiūrint ir auklėjant sūnų yra potencialiai pavojingas vaikui, ji kartu su vaiku dingta iš namų, paskui atsiranda, išvažiuoja iš namų su sūnumi nieko nesakiusi, buvo išvykusi į Kiprą. Išvykdama nepasako nei kur, nei kokiam tikslui ir kuriam laikui išvyksta.
Prašymas netenkintinas.
CPK 147 str. 3 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos pagrįstumo klausimą turi įvertinti šias abi aplinkybes.
Kaip priežastį, dėl kurios negali būti pateiktas ieškinys teismui iš karto, pareiškėjas nurodė tai, kad jis nespėjo paruošti visų reikalingų dokumentų, tačiau nepateikia įrodymų, kokius konkrečius dokumentus renka arba kokių atsakymų iš reikiamų institucijų negavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui buvo pateikęs prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu su visais reikalingais dokumentais, pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtu (civ. byla Nr. 2-4143-772/2013). Kaip nurodo pareiškėjas, konfliktai su žmona vyksta jau senai, todėl, jis turėjo pakankamai laiko tinkamai pasiruošti savo pažeistų teisių gynimui, procesiniams dokumentams, įrodymams surinkti. Teismo ekspertizė vaikui buvo atlikta 2012-11-12, bet tuomet pareiškėjas nematė grėsmės, kad gyvenant su motina vaikui bus padaryta žala. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad motina netinkamai vykdytų savo pareigas ir netinkamai prižiūrėtų vaiką, atsakovas taip pat nepateikia jokių duomenų iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog pareiškėjai netinkamai vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu. Negalėdamas pateikti kurių nors įrodymų, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, pateikti teismui tas priežastis patvirtinančius įrodymus ir suformuluoti prašymą išreikalauti įrodymus, kuriame turi būti nurodyta, kurioms aplinkybėms patvirtinti šie įrodymai yra reikalingi, taip pat prašomų išreikalauti įrodymų buvimo vieta (CPK 199 str.). Taigi, pareiškėja nenurodė jokių rimtų ir objektyvių priežasčių, kodėl nėra galimybės iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja turėjo visas objektyvias galimybes kreiptis į teismą su ieškiniu, o priežastys, dėl kurių ieškinys negalėjo būti paduotas iš karto, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos pateisinamomis ir sudarančiomis pagrindą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos.
Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu grindžia tuo, kad tik jis gali vaikui užtikrinti įprastą gyvenamąją vietą, o atsakovė tampo vaiką po pasaulį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip darydama jam žalą.
CK 3.65 str. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Teismas neneigia, jog esant ginčui dėl santuokos nutraukimo tarp šalių vyksta konfliktai, sutuoktinių santykiai yra įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje stadijoje, pilnai neištyrus visų bylos aplinkybių, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 144, 148, 151 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėjas Jonas Stubrys