Administracinė byla Nr. AS-497-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05848-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

NUTARTIS

2016 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. sausio 26 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus: suformuluoti konkretų reikalavimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus 2016 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. išsiuntė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d., 2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. vasario 19 d. nutartis (b. l. 26). Atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kadangi nėra pagrindo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsisakyti priimti jo skundą. Laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, yra nuo 2013 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. dėl jo laikymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o administracinėje byloje Nr. I-12380-968/2015 laikotarpis, už kurį prašoma priteisti neturtinę žalą yra nuo 2005 m. gegužės 20 d. iki 2007 m. vasario mėn., o ne iki 2015 m. gruodžio 2 d., kaip klaidingai suprato teismas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi (b. l. 31–32) pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties panaikinimo priėmė. Pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties ir 2016 m. sausio 12 d. nutarties atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis ABTĮ nuostatomis bei LVAT praktika, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, kuria pareiškėjui nustatyti atskirojo skundo trūkumai bei terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, yra neskundžiama, todėl atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties panaikinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 30 d., atskirąjį skundą dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė 2016 m. sausio 4 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino, tačiau skundas neatitiko ABTĮ nustatytų atskirajam skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas atsirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi jo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui. Kadangi terminas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį yra pasibaigęs, pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių.

Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-12380-968/2015 dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytas laikotarpis neapima šioje administracinėje byloje ginčijamo laikotarpio, todėl teismo 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartys naikintinos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių panaikinimo atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 27 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. sausio 26 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus: suformuluoti konkretų reikalavimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą 2016 m. sausio 12 d. nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį gavo 2015 m. gruodžio 30 d. (b. l. 4).

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Taigi pareiškėjas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties galėjo pateikti iki 2016 m. sausio 6 d. įskaitytinai. Pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė 2016 m. sausio 4 d., tačiau teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas atskirojo skundo trūkumų nepašalino, pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. laikytas nepaduotu. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties panaikinimo pakartotinai pateikė 2016 m. kovo 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog atskirųjų skundų padavimo tvarką, taip pat atvejus, kai jie gali būti paduodami, nustato ABTĮ 149 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, dviem atvejais, pirma, šio įstatymo nustatytais atvejais, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties panaikinimo, skundžiama 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ir nurodė, kad nutartis pašalinti atskirojo skundo trūkumus neskundžiama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas nutarties, kuria skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui nepašalinus trūkumų, teisėtumą, įvertina ir tai, ar buvo pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. vertina nutartyje, kurioje buvo nustatyti pareiškėjo skundo (prašymo) trūkumai ir terminas jiems pašalinti, nurodytus motyvus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties ir 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuriai apskųsti pareiškėjas praleido terminą, ir 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti atskirojo skundo, nes tokios teismo nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. vasario 12 d. nutarčių panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.