Civilinė byla Nr. e3K-3-46-469/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22265-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.3.3.1; 2.6.2.5; 2.6.9.3; 2.6.37
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams R. N., V. U., A. L., J. N. dėl sutarties pripažinimo niekine, vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys notarė J. S., Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei pagal atsakovų R. N., V. U., A. L. ir J. N. priešieškinį ieškovui K. A. dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių, susijusių su mokymu žaisti azartinius žaidimus, atitiktį viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, negaliojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, jį patikslinęs, prašė pripažinti niekine 2020 m. sausio 14 d. ieškovo ir atsakovų sudarytą Pokerio mokymų sutartį (toliau – ir Sutartis), pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 14 d. ieškovo atsakovams išduotus 4 paprastuosius vekselius, kurių kiekvieno suma – 375 Eur (bendra suma 1500 Eur), panaikinti 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JS-3575, Nr. JS-3579, Nr. JS-3563, Nr. JS-3567, priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. sudarė su atsakovais Pokerio mokymų sutartį. Pagal ją atsakovai (įvardyti mokytojais) įsipareigojo suteikti ieškovui (įvardytam mokiniu) pokerio žinias, lėšas ir įrankius pokerio žaidimui, o ieškovas įsipareigojo už tai tinkamai atsiskaityti ir vykdyti visus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovas Sutarties sudarymo metu turėjo pasirašyti 1500 Eur sumos vekselį kaip minimalios mokymų kompensacijos užstatą, o Sutarčiai pasibaigus ir ieškovui atlikus visas pinigines prievoles, vekselis turėjo būti grąžintas.
4. Ieškovas teigė, kad, pasirašius Sutartį, jis gavo iš atsakovų nurodymus (instrukciją), kaip reikia susikurti žaidėjo paskyrą Winamax.fr pokerio kambaryje. Jame negalima legaliai žaisti žaidėjams iš Lietuvos, todėl, siekdami apeiti draudimus, atsakovai suteikė ieškovui suomišką adresą, jį ieškovas turėjo nurodyti registruodamasis Winamax.fr pokerio internetinėje svetainėje. Be to, pokerio žaidimams ieškovas turėjo naudoti programinę įrangą „Hand2Note“, kuri yra uždrausta Winamax.fr pokerio kambaryje. Pažaidęs apie savaitę, ieškovas gavo mokymus iš atsakovų nurodyto trenerio. Mokymai truko apie 1 valandą, tačiau buvo silpno lygio. Ieškovas taip pat gavo vaizdo mokymus su aprašytais žaidimo pagrindais ir taisyklėmis. Ši medžiaga, anot ieškovo, iš esmės yra viešai prieinama informacija. Po šių mokymų ieškovas susisiekė su atsakovu V. U. ir nurodė, kad mokymai neatitinka jo lūkesčių ir jo netenkina, tačiau atsakovas tik informavo, kad kitą savaitę bus geresnis treneris ir ieškovas gaus prieigą prie geresnių vaizdo mokymų.
5. Ieškovas nurodė, kad, vėl susisiekęs su atsakovu V. U., jis dar kartą išsakė atsakovui savo abejones dėl tolesnio bendradarbiavimo, taip pat dėl to, jog ieškovui buvo suteikta klaidinga informacija, mokymai neatitinka lūkesčių ir Sutarties sąlygų, žaisti galima tik naudojant nelegalias programas ir nelegaliu adresu, o tai didina riziką negauti didesnio laimėjimo dėl pokerio kambario taisyklių pažeidimo ir pan. Kadangi buvo praėjusios tik 2–3 savaitės nuo Sutarties pasirašymo, ir ieškovas faktiškai nepasinaudojo atsakovų mokymais, jis pasiūlė atsakovams geranoriškai nutraukti Sutartį, tačiau atsakovas V. U. nesutiko su pasiūlymu, pokalbis perėjo į ginčą ir šalys daugiau nebendravo.
6. Ieškovas teigė, kad atsakovai nepranešė jam apie Sutarties nutraukimą, tik 2020 m. liepos pradžioje jis gavo iš atsakovų atstovo raginimą susimokėti kiekvienam iš atsakovų po 375 Eur pagal ieškovo pasirašytus 4 vekselius. Kadangi atsakovai neinformavo ieškovo apie Sutarties nutraukimą ar kitokį jos pasibaigimą, neaišku, kokiu pagrindu ginčijami vekseliai buvo pateikti vykdyti.
7. Ieškovo įsitikinimu, Sutartis ir jos vykdymas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ji pripažintina niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.81, 6.244 straipsniai), ir viskas, kas kyla iš šios Sutarties, įskaitant vekselius bei jų pagrindu notarės išduotus vykdomuosius įrašus, taip pat yra neteisėta.
8. Ieškovas teigė, kad atsakovai vykdo neteisėtą, įstatymams (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymui (toliau – ALĮ), Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui (toliau – PPTFPĮ)) prieštaraujančią veiklą, nes pagal pokerio mokymų sutartis įtraukia asmenis į nelegalų lošimą; tokiomis sutartimis atsakovai (mokytojai) ne tik siekia suteikti žinių apie pokerio žaidimą ir reikalingas priemones jam žaisti, bet ir finansuoja žaidėją (mokinį) žaidžiant azartinius žaidimus, o gautą pelną įpareigoja dalytis su mokytojais.
9. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti atsakovams iš ieškovo po 375 Eur netesybų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
10. Atsakovai nurodė, kad ieškovas, turėdamas internetinio pokerio žaidimo patirties, būdamas laimintis internetinio pokerio žaidėjas, kreipėsi į atsakovus dėl specifinio internetinio pokerio formato „Spin & Go“ mokymų suteikimo. Atsakovai pripažįsta, kad sudarė su ieškovu Sutartį ir jos pagrindu įsipareigojo suteikti ieškovui pokerio žinias, lėšas ir įrankius pokerio žaidimui. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 5.1 punktu, Sutarties sudarymo metu išdavė atsakovams 4 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių kiekvieno suma po 375 Eur. Atsakovai teigė, kad šie vekseliai išduoti siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą, kaip minimalios mokymų kompensacijos užstatas, kuris, Sutarčiai pasibaigus ir ieškovui atlikus visas pinigines prievoles, turėjo būti jam grąžintas.
11. Šalims pasirašius Sutartį ir ieškovui išdavus vekselius, atsakovai suteikė ieškovui prieigą prie išsamios ir nuolat pildomos vaizdo įrašų mokymų bibliotekos, tekstinės ir vaizdinės strateginės medžiagos, taip pat suteikė reikalingą programinę įrangą, pervedė 200 Eur, skirtų naudoti internetinio pokerio žaidimams.
12. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas iš pradžių vykdė Sutartį, žaidė internetinio pokerio žaidimus, nereiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl suteiktų mokymų kokybės. Pastebėjęs, kad ieškovas nežaidžia pokerio žaidimų, 2020 m. vasario 24 d. atsakovas V. U. kreipėsi į ieškovą, siekdamas išsiaiškinti priežastis, kodėl jis nevykdo Sutarties sąlygų. Ieškovas ir toliau nevykdė Sutarties, todėl 2020 m. kovo 25 d. atsakovas V. U. socialinio tinklo „Discord“ platformoje (joje ir vyko nuolatinis šalių bendravimas) pakartotinai kreipėsi į ieškovą. Ieškovas iš esmės informavo, kad jo nedomina Sutartyje aptartų žaidimų formatas. Atsakovai teigė, kad ieškovas nei 2020 m. vasario 24 d., nei 2020 m. kovo 25 d. pokalbiuose nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovų įsipareigojimų vykdymo ar mokymų kokybės.
13. Atsakovai tvirtino, kad, tik pareikalavus sumokėti kompensaciją už suteiktus mokymus, ieškovas, siekdamas nesąžiningai ir nepagrįstai išvengti prievolės atsiskaityti už jau faktiškai gautą mokymų medžiagą vykdymo, pareiškė, jog nebeplanuoja vykdyti Sutarties, taip pat pirmą kartą nurodė dėl prastos atsakovų suteiktų mokymų kokybės.
14. Atsakovai nurodė, kad ieškovas, gavęs pasiūlymą nutraukti Sutartį prieš terminą sumokėjus šalių iš anksto sutartą 1500 Eur dydžio kompensaciją (netesybas), pagrasino, jog viešai pasidalys atsakovų ieškovui Sutarties pagrindu suteikta medžiaga. Atsakovas V. U. 2020 m. kovo 25 d. pranešimu „Discord“ socialinėje platformoje pranešė ieškovui apie Sutarties nutraukimą jos 2.2.5, 4.5.2 punktų pagrindais ir pareikalavo sumokėti, be kita ko, 1500 Eur kompensaciją. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, įvykdė grasinimus ir 2020 m. kovo 26 d. socialinio tinklo Facebook grupėje „Pokeriaujam (mokomės / diskutuojam / dalinamės)“ įkėlė iš savo asmeninės paskyros dalį atsakovų Sutarties pagrindu ieškovui perduotos medžiagos, ir pranešime siūlė „Spin & Go“ formato mokymus, mokymų medžiagą ir pan. Atsakovas V. U., gavęs žinių dėl nurodytos medžiagos paskleidimo, kreipėsi į ieškovą asmenine žinute per socialinio tinklo „Facebook“ platformą ir pareikalavo nutraukti jo vykdomus atsakovų komercinę paslaptį sudarančios informacijos viešinimo ir platinimo veiksmus. Atsakovai teigė, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovo atlikti neteisėti veiksmai (atsakovų komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimas) yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovų naudai Sutartyje nustatytą 1500 Eur dydžio kompensaciją.
15. Atsakovai tvirtino, kad jų veikla nėra draudžiama, nėra licencijuojama ALĮ ar kitų teisės aktų pagrindais, todėl nėra pagrindo pripažinti Sutartį niekine. Atsakovai pokerio mokymų veiklą vykdo nuo 2017 m. pagal pasaulyje žinomą modelį – atsakovai (mokytojai) suteikia pokerio žinias ir lėšas (finansavimą), o mokinys atsiskaito sėkmės procento principu (dalijasi pelnu). Winamax.fr pokerio kambarys yra legalus, neįtrauktas į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) sudaromą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, tačiau jis nepriima žaidėjų iš Lietuvos (registruotų Lietuvoje), todėl ieškovui buvo suteiktas suomiškas adresas. Ieškovui suteikta programa „Hand2Note“ taip pat nebuvo uždrausta nurodytame kambaryje, todėl ieškovas neįrodė, kad Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovai pažymėjo, kad nedalyvavo ieškovo žaidime nei tiesiogiai, nei per tarpininkus, neorganizavo lošimų, todėl ieškovo nurodytos ALĮ nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
16. Atsakovai nurodė, kad Sutartyje jie įsipareigojo suteikti ieškovui mokytis reikalingą medžiagą, t. y. mokymo paslaugas ir žaidimui reikalingas lėšas, taigi, tarp šalių susiklostė mišrūs – sutartiniai mokymo paslaugų (CK 6.716 straipsnis) ir sutartiniai paskolos (CK 6.870 straipsnis) – teisiniai santykiai. Atsakovai teigė, kad jų mokymai susideda iš internetinio pokerio žaidimų strategijų vaizdo įrašų, matematika pagrįstų unikalių žaidimų strategijų lentelių, reguliarių individualių ir grupinių pamokų bei mokytojų (atsakovų) atsakymų į klausimus strategijos kanale. Be to, atsakovai teikia pokerio žaidimų finansinio kapitalo paslaugą, t. y., sudarius pokerio mokymų sutartį, sutartam terminui suteikia tikslinės paskirties finansinį kapitalą, skirtą išimtinai internetinio pokerio žaidimams pagal atsakovų nurodytą internetinio pokerio žaidimų įpirkos lygį.
17. Atsakovai pažymėjo, kad Sutartyje šalys iš anksto susitarė dėl 1500 Eur netesybų sumokėjimo, jos atlieka ir kompensacinę (perduotų mokymų vertės atlyginimo) funkciją, jeigu Sutartis būtų nutraukta prieš terminą nesant joje nurodytų svarbių priežasčių. Dėl to teisėtai ir pagrįstai ieškovas išdavė atsakovams vekselius. Kadangi Sutartis nutraukta prieš terminą be svarbių priežasčių, Sutarčiai užtikrinti buvo išduoti vekseliai, atsakovai pagrįstai kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir pateikė antstoliui vykdomuosius įrašus vykdyti.
18. Dėl priešieškinyje reikalaujamų priteisti netesybų atsakovai nurodė, kad Sutartyje šalių, be kita ko, buvo susitarta: nesidalyti suteikta mokomąja medžiaga Sutarties metu ar Sutarčiai pasibaigus (Sutarties 2.2.12 punktas); neteikti jokių pokerio mokymų tretiesiems asmenims Sutarties metu ir 3 metus po Sutarties pasibaigimo (Sutarties 2.2.13 punktas). Šalys susitarė ir dėl tokio Sutarties pažeidimo padarinių, o būtent: sumokėti 1500 Eur kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kurį buvo atlikti Sutarties 2.2.12 ir 2.2.13 punktuose aprašyti veiksmai (Sutarties 2.2.14 punktas). Ieškovas tyčiniais veiksmais atsakovų suteiktą mokomąją medžiagą paviešino daugiau nei 6900 asmenų auditorijai socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, todėl Sutarties 2.2.14 punkto pagrindu privalo sumokėti 1500 Eur kompensaciją (netesybas) už Sutarties 2.2.12 punkto pažeidimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; priteisė iš ieškovo K. A. lygiomis dalimis atsakovams V. U., R. N., J. N. ir A. L. 1500 Eur (po 375 Eur kiekvienam iš atsakovų) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
20. Teismas nurodė, kad byloje nekilo šalių ginčo dėl to, kad 2020 m. sausio 14 d. sudarius Sutartį atsakovai suteikė ieškovui prieigą prie mokymų medžiagos (instrukcijų, skaidrių, lentelių, vaizdo medžiagos, poros valandų trenerio mokymų, pokerio programų), 200 Eur lėšų, o ieškovas, pagal atsakovų nurodymus susikūręs žaidėjo paskyrą Winamax.fr svetainėje, pradėjo joje žaisti „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardžiu. Viešai prieinamais Sharkscope.com svetainės duomenimis, ieškovas nurodytus žaidimus reguliariai žaidė iki 2020 m. vasario 19 d., paskutinis žaidimas sužaistas 2020 m. kovo 26 d. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. kovo 26 d. ieškovas į socialinio tinklo „Facebook“ pokeriui skirtą grupę įkėlė pranešimą, kuriame siūlė „Spin & Go“ formato pokerio mokymus, mokymų medžiagą (lenteles, vaizdo medžiagą ir kt.), kaip pavyzdį pridėjo vienos lentelės, kurią gavo iš atsakovų, dalį. Pranešimas buvo išviešintas maždaug pusvalandį, tada ieškovas buvo užblokuotas ir pašalintas iš nurodytos grupės, o pranešimas atsakovų prašymu ištrintas grupės administratorių.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktuose neaptarti pokerio mokymų paslaugų teisiniai santykiai, tačiau, teismo vertinimu, šalių sudaryta Pokerio mokymų sutartis ir susiklostę šalių teisiniai santykiai iš esmės vertintini kaip sutartiniai paslaugų teisiniai santykiai su finansavimo elementais (CK 6.716 straipsnis), kuriuose atsakovai įsipareigojo suteikti ieškovui pokerio mokymus ir žinias, reikalingas lėšas bei programinę įrangą, o ieškovas įsipareigojo sužaisti nustatytą minimalų žaidimų skaičių ir gautu pelnu pasidalyti su atsakovais, taip pat vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Nors atsakovai įrodinėjo, kad tarp šalių buvo atsiradę ir paskolos santykiai, nes ieškovas buvo įsipareigojęs tam tikromis sąlygomis grąžinti gautas lėšas, tačiau šiuos atsakovų argumentus teismas vertino kritiškai ir juos atmetė, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1703-619/2020, kurioje buvo analizuojama iš esmės analogiško pobūdžio pokerio mokymų sutartis, pateiktais išaiškinimais.
22. Spręsdamas dėl Sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas Sutartį ginčija pagal CK 1.81 straipsnį tuo pagrindu, kad atsakovų veikla pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 3, 10 dalių reikalavimus bei PPTFPĮ 9 straipsnio 1, 9 dalių nuostatas ir kad ieškovas buvo įtrauktas į neteisėtus azartinius žaidimus, žaidžiant nelegaliame internetinio pokerio kambaryje (svetainėje), naudojant nelegalias programas, ir pan.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo įvardijami įstatymų reikalavimai iš esmės taikomi lošimų organizatoriams, kurie teikia azartinių lošimų paslaugas ir turi galimybes kontroliuoti, kokie asmenys jomis naudojasi. Nagrinėjamu atveju atsakovai tokia veikla neužsiima. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovas. Įvertinęs Sutarties turinį ir ieškovo nurodytas teisės aktų normas, kurioms, anot ieškovo, prieštarauja Sutartis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė Sutarties prieštaros jo nurodytoms ALĮ ir PPTFPĮ nuostatoms.
24. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog buvo verčiamas žaisti nelegaliame internetinio pokerio kambaryje. Internetinio pokerio svetainė Winamax.fr Lietuvoje nėra įtraukta į Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, t. y. kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos nėra konstatavusios šio nuotolinės lošimų veiklos vykdytojo nelegalumo, neteisėtumo ir pan. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pats šis vykdytojas galbūt neleidžia žaisti žaidėjams, kurie prisijungia iš Lietuvos, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes tai vidinis vykdytojo sprendimas ir asmenys, bandydami apeiti šį apribojimą (kaip kad nagrinėjamu atveju nurodydami kitos šalies adresą), patys prisiima tokių veiksmų atlikimo riziką.
25. Įvertinęs Sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ji neprieštarauja nurodytoms imperatyviosioms ALĮ ir PPTFĮ (ar kitų Lietuvos teisės aktų) nuostatoms, taip pat bendriesiems visuomenės narių bendro gyvenimo principams, todėl nėra pagrindo pripažinti Sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, sudaręs Sutartį ir pradėjęs ją vykdyti, gavęs iš atsakovų pradinę mokymų medžiagą, pradinius mokymus, sutartas programas ir sužaidęs virš 500 žaidimų, tačiau nusprendęs, jog ši žaidimų rūšis (formatas) jam galbūt neįdomi ar ne tokia pelninga, kaip tikėjosi, bei vienašališkai nusprendęs toliau nevykdyti Sutarties, nesudaro pagrindo tokią Sutartį pripažinti niekine kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu, juo nepagrįstai siekiama išvengti atsakomybės dėl netinkamo Sutarties vykdymo.
26. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais vekselius ir panaikinti notarės išduotus vykdomuosius įrašus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas ginčijamus 2020 m. sausio 14 d. vekselius išdavė pagal Sutarties 5.1 punktą, siekdamas užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas Sutarties sudarymo metu pasirašo 1500 Eur sumos vekselį kaip minimalios mokymų kompensacijos užstatą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčijami vekseliai buvo išduoti kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.
27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys taip pat susitarė, jog tam tikriems Sutarties nutraukimo atvejams nustatoma kompensacija, kurią ieškovas turi sumokėti atsakovams; jos dydis yra 300 ieškovo aukščiausio limito įpirkų, tačiau ne mažiau nei 1500 Eur (Sutarties 4.4 punktas). Sutarties 2.2.5 punkte ieškovas įsipareigojo kiekvieną pirmadienį pildyti apskaitą ir atsakingai atlikti reikiamus pavedimus. Sutarties 4.5 punkte, be kita ko, šalių susitarta, kad nurodyta kompensacija mokama, jeigu sutartis nutraukiama atsakovų iniciatyva ieškovui nevykdant bet kurios iš Sutarties 2 dalyje nustatytų pareigų (Sutarties 4.5.2 punktas). Remdamasis byloje nustatyta aplinkybe, kad Sutartis nutraukta 2020 m. kovo 25 d. atsakovų iniciatyva jos 2.2.5 ir 4.5.2 punktų pagrindais (iš esmės dėl ieškovo pareigos pildyti apskaitą nevykdymo), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas neįrodė, kad tai jis pirmas nutraukė Sutartį (CPK 12, 178 straipsniai), be to, neginčijo, jog nuo 2020 m. vasario pabaigos nevykdė 2.2.5 punkte nustatyto įsipareigojimo ir nepildė apskaitos bei nenurodė atsakovams tai pateisinančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai pagrįstai prieš sutartą terminą nutraukė Sutartį savo iniciatyva ir pagrįstai pateikė ginčijamus vekselius vykdyti.
28. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti netesybas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutartyje ieškovas, be kita ko, įsipareigojo nesidalyti suteikta mokomąja medžiaga Sutarties metu ar jai pasibaigus (Sutarties 2.2.12 punktas); šalys taip pat susitarė dėl tokio Sutarties pažeidimo padarinių, o būtent: sumokėti 1500 Eur kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kurį buvo atlikti Sutarties 2.2.12 ir 2.2.13 punktuose aprašyti veiksmai (Sutarties 2.2.14 punktas). Remdamasis bylos duomenims, susijusiais su atsakovų ieškovui suteiktos mokymų medžiagos paviešinimo aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodyta šalių iš anksto aptarta kompensacija (netesybos) turėtų būti mokama už kiekvieną atsakovų mokymų medžiagos paviešinimą (pasidalijimą), nes kiekvienas toks medžiagos pasidalijimas, net ir trumpalaikis, galėjo padaryti atsakovams pakankamai didelę žalą. Be to, teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl kompensacijos (netesybų) sumažinimo, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas jam suteiktos mokymų medžiagos dalį paviešino sąmoningai, tyčia, siekdamas nesąžiningai paveikti atsakovus, jog šie nereikalautų iš ieškovo kitos kompensacijos už mokymus sumokėjimo.
29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog Sutartis pripažintina niekine pagal CK 1.80, 1.81 straipsnius, nenurodė, kokios konkrečiai Sutarties nuostatos prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, nors pagal kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką būtent ieškovas privalėjo tai padaryti (CPK 178 straipsnis). Sutarties tekstas yra abstraktaus pobūdžio. Sutartyje nenurodyta, kad ieškovas turi žaisti būtent Winamax.fr svetainėje, neįvardyta, kokią konkrečiai programinę įrangą ieškovui suteiks atsakovai, nenustatyta, kad atsakovai sukurs nelegalų ieškovo prisijungimą prie šios svetainės per kitas valstybes, taip pat neįtvirtinta, kad atsakovai kontroliuos ieškovo žaidimą, o ieškovas žaidžiamam žaidimui turės minimalią įtaką.
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sutartyje šalys susitarė dėl veiklos, kuri Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama, – kad atsakovai apmokys ieškovą žaisti tam tikros rūšies žaidimus, aprūpins mokymo medžiaga bei priemonėmis. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turi teisę susitarti ir dėl įvairių atsiskaitymo už suteiktas paslaugas būdų, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų. Šalys Sutartyje sutarė, kad ieškovas sužais 30 000 žaidimų ir pusę gauto pelno atiduos atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad toks atsiskaitymo būdas yra galimas, jis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų, kartu nurodė, jog ieškovas, matydamas, jog ši Sutarties nuostata jam nepriimtina, galėjo su ja nesutikti, prašyti ją pakeisti, siūlyti savo atsiskaitymo su atsakovais būdą ar apskritai nesudaryti Sutarties.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovo nurodytų argumentų matyti, kad jis buvo nepatenkintas tuo, kaip atsakovai vykdė Sutartį. Ieškovas yra patyręs internetinio pokerio žaidėjas, todėl jis turėjo suprasti atsakovų teikiamų paslaugų specifiką. Jeigu ieškovo netenkino Sutarties vykdymo būdas (pavyzdžiui, kad atsakovai suteikia jam priėjimą prie interneto svetainės Winamax.fr ar kad duota programinė įranga yra netinkama), jis galėjo pareikalauti, jog atsakovai suteiktų jam prieigą prie kitų svetainių, duotų kitokią medžiagą arba programinę įrangą, nes Sutartyje nebuvo nurodyta nei konkreti svetainė, nei konkreti mokymosi medžiaga. Be to, jeigu ieškovo netenkino, kaip yra vykdoma Sutartis, jis galėjo inicijuoti jos nutraukimą. Pažymėjęs, kad sutarties pripažinimas negaliojančia ir nutraukimas yra skirtingi institutai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog, atsakovams netinkamai vykdant Sutartį, turėjo būti taikomas būtent sutarties nutraukimo, o ne pripažinimo negaliojančia institutas.
33. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, o byloje nenustatyta, kuri konkrečiai Sutarties nuostata prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia remiantis CK 1.80 ir 1.81 straipsniais.
34. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad atsakovai prilygintini nelegalių lošimų veiklos vykdytojams, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovų vykdoma veikla nėra licencijuojama ir jai nėra taikomos nei ALĮ, nei PPTFPĮ nuostatos.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovų veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nuostatas, nei ieškinyje, nei atsikirtimuose į priešieškinį neįrodinėjo, jog atsakovai teiktų investicinio pobūdžio paslaugas. Atsakovai nurodė, kad vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymas, praėjus finansiniams metams deklaruoja gautas pajamas ir moka įstatymų nustatytus mokesčius. Ieškovas nepaneigė tokių atsakovų teiginių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovo teiginius apie atsakovų vykdomą veiklą bei jos neteisėtumą nepagrįstais ir neįrodytais.
36. Pažymėjęs, kad internetinio pokerio platforma Winamax.fr nėra įtraukta į Lošimų priežiūros tarnybos viešai skelbiamą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vertindamas, kad Sutartyje šalys nesusitarė dėl pagrindinio ir vienintelio ketinimo, nukreipto į tikslo, kuris būtų priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikė svarbia aplinkybe tą faktą, kad Sutarties vykdymo pradžioje atsakovai negavo iš ieškovo jokių pretenzijų dėl mokymų kokybės, ir tik vienam iš atsakovų pranešus ieškovui, jog jeigu ir toliau nevykdys Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, Sutartis bus nutraukta, ieškovas nurodė, kad mokymai jam pasirodė silpni. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai siekia sumenkinti gautą mokymosi medžiagą bei asmenines pamokas ir taip išvengti prievolės sumokėti atsakovams 1500 Eur kompensaciją už gautus mokymus.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo Sutartį kaip mišrią paslaugų teikimo sutartį.
39. Vertindamas, kad byloje nėra duomenų, jog Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (nes pats ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl paslaugų teikimo, tada buvo atsiųstas Sutarties projektas, su juo ieškovas iš anksto susipažino, perskaitė, sutarė su atsakovais esmines sąlyga ir tada ją pasirašė), apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovas ir atsakovai Sutartį sudarė abipusių derybų būdu, abiem pusėms sutarus priimtinas sąlygas; dėl to atmetė ieškovo argumentus dėl CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos taisyklės aiškinti sutartį sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai pažeidimo; kartu pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovas negrindė savo pozicijos šia teisės norma.
40. Pažymėjęs, kad ieškovas neginčija vekselių ir (ar) vykdomųjų įrašų teisėtumo bei galiojimo, ir dėl to laikydamas, jog jis pripažįsta vekselių teisėtumą bei galiojimą, apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį šiuo klausimu teisėta ir pagrįsta.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčijo fakto, jog grasino paviešinti iš atsakovų gautą mokymų medžiagą, jeigu nebus atleistas nuo turtinės prievolės, ir tokį grasinimą įvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginiai dėl medžiagos paviešinimo labai trumpą laiką ir pagrindo dėl to sumažinti netesybas buvimo taip pat nepagrįsti. Tai, kad ieškovo paviešinta medžiaga socialinio tinklo „Facebook“ grupėje išbuvo tik labai trumpą laiką, nepriklausė nuo ieškovo valios, nes jį užblokavo būtent vienas iš atsakovų. Pats ieškovas grasino paviešinti medžiagą ir ją paviešino, taigi, turėjo tikslą, kad medžiaga pasinaudotų kiek įmanoma daugiau asmenų neapibrėžtą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas tyčiniais veiksmais pažeidė Sutartį, todėl privalo už tokį pažeidimą sumokėti baudą, lygią 1500 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ją atsakovams iš ieškovo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
42. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
42.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.193–6.195 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, todėl netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą Sutartį kaip paslaugų sutartį su finansavimo elementais (CK 6.716 straipsnis). Šioje byloje teismai savo išvadą dėl tokio Sutarties kvalifikavimo grindė civilinėje byloje Nr. e2-3741-534/2020 (Nr. e2A-1703-619/2020) pateiktais išaiškinimais, tačiau išaiškinimai toje byloje dėl tapačių teisinių santykių (analogiško pobūdžio pokerio mokymų sutarties) buvo priešingi – pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokios sutarties sąlygos nėra susijusios su paslaugų sutarties normomis (CK 6.716, 6.718, 6.721 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepaneigė. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl Sutarties kvalifikavimo motyvavo Sutarties tekstu (turiniu), nors pažymėjo, kad Sutarties tekstas yra abstraktaus pobūdžio. Teismas, kvalifikuodamas Sutartį, neatsižvelgė į su realia sutarties vykdymo eiga susijusias aplinkybes, ignoravo byloje esančius įrodymus.
42.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vartojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Vertinant, ar sutartis yra vartojimo, neanalizuojamas sutarties tikslas, tiesiog konstatuojama, kad vartotojas prekes ar paslaugas privalo įsigyti ne savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais. Ieškovas teigia, kad jis byloje nurodė, jog lošimas yra tik jo hobis, jis turi nuolatinį darbą, Sutartį su atsakovais sudarė ne su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais.
42.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ALĮ, PPTFPĮ, FPRĮ ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartis nepažeidžia jokių imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad sutartis neprieštarauja ALĮ ir PPTFPĮ nuostatoms, grindė tuo, jog atsakovai nėra lošimo organizatoriai, todėl jiems šių įstatymų nuostatos netaikomos. Tačiau ALĮ nenustatyta lošimų organizatoriaus sąvokos, pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ organizatorius – kas organizuoja, vadovauja. Atsakovų veikimas pagal Sutartį patvirtina, kad atsakovų veiksmai vertintini būtent kaip azartinių lošimų organizavimas. Atsakovai, faktiškai vykdydami lošimų organizavimo veiklą neturėdami tam licencijos ir atitinkamo leidimo, pažeidžia ALĮ 2 straipsnio 23 dalies nuostatas. Be to, atsakovai pagal Sutartį suteikia lošimui lėšas. Tokia atsakovų veikla pažeidžia FPRĮ ir FĮĮ nuostatas.
42.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Ieškovas teigia, kad Winamax.fr negali būti įtraukta į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, nes nelegalios lošimų veiklos Lietuvoje nevykdo ir šis subjektas elgiasi sąžiningai – neleidžia prie sistemos prisijungti lošėjams iš Lietuvos. Būtent atsakovai organizuoja Lietuvos piliečių galimybę, būnant Lietuvoje, lošti Lietuvoje nelicencijuotose platformose, veikdami ne tik prieš teisinio azartinių lošimų reglamentavimo tikslus, bet ir apgaudami Winamax.fr. Nevykdydamas atsakovų reikalavimų susikurti paskyrą Winamax.fr svetainėje pasinaudojant fiktyviais duomenimis, ieškovas negalėjo vykdyti Sutarties – dalyvauti lošimuose, o atsakovai turėjo vekselius ir išimtinę teisę vertinti Sutarties vykdymo tinkamumą, konstatuoti Sutarties pažeidimą ir pateikti vekselius vykdyti. Tokie atsakovų veiksmai pagal Sutartį negali būti pripažinti atitinkančiais viešąją tvarką ir gerą moralę.
42.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vekselius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Teismas suabsoliutino vekselio abstraktumo savybę, nurodydamas, kad ieškovas neva neginčija vekselių ir (ar) vykdomųjų įrašų teisėtumo bei galiojimo, todėl laikytina, jog ieškovas pripažįsta vekselių teisėtumą ir galiojimą. Nagrinėjamu atveju ginčijami vekseliai buvo išduoti ne kaip mokėjimo, o kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Ginčo Sutartis pripažintina niekine, todėl negaliojančiais pripažintini ir jos pagrindu pasirašyti vekseliai bei panaikintini jų pagrindu notarės išduoti vykdomieji įrašai.
42.6. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs susiklosčiusius šalių paslaugų teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė paslaugų sutartį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Teismas nesivadovavo CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostata ir nevertino, kokią paslaugų dalį spėjo suteikti atsakovai ir kokias išlaidas jie patyrė. Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, ir motyvuojant tuo, jog visi mokymai pagal Sutartį turėjo trukti apie 2–3 metus, teismas turėjo pripažinti atsakovų teisę tik į proporcingą suteiktoms paslaugoms dalį užmokesčio, atitinkamai konstatuoti tik dalinį vekselių ir vykdomųjų įrašų pagrįstumą.
43. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
43.1. Atsakovai teikia nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objektu sukūrimu. Šalys, sudarydamos mišrią sutartį, turinčią rizikos elementų (kiek tai apima atlyginimo už suteikiamas paslaugas skaičiavimą ir mokėjimą), susitarė dėl išskirtinės paslaugų kainos skaičiavimo tvarkos. Ieškovas ir atsakovai susitarė, kad atsakovų paslaugos yra mokamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas iš atsakovų suteiktų mokymų gauna naudos (Sutarties 2.2 punktas). Taigi ieškovas įsipareigojo mokėti tik esant pelnui, t. y. tik nuo laimėtų sumų. Pagal kasacinio teismo praktiką susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas. Tuo atveju, jeigu už paslaugos teikimą yra sutariamas sėkmės mokestis, nereiškia, kad šalys sudaro jungtinės veiklos ar finansavimo sutartį ir dėl tokio susitarimo negalimi paslaugų teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Sutarties, kaip mišrios paslaugų teikimo sutarties, yra teisėtos ir pagrįstos, teismas teisingai vadovavosi CK 6.193, 6.156 straipsnių, 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
43.2. Kasaciniame skunde nurodyti teisės aktai iš esmės nėra taikomi atsakovų vykdomai veiklai. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai turėtų būti prilyginami nelegalių lošimų veiklos vykdytojams, nes atsakovai nevykdo (ir niekada nevykdė) lošimų organizavimo. ALĮ ir PPTFPĮ nuostatos galėtų būti taikomos internetinio pokerio platformos (žaidimų organizatoriaus) ir ieškovo (lošėjo), o ne ieškovo ir atsakovų teisiniams santykiams įvertinti.
43.3. Kasacinio skundo argumentai dėl Sutarties prieštaros FPRĮ ir FĮĮ nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, be to, jais nebuvo remiamasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
43.4. Kadangi ieškovas Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus vykdė Winamax.fr platformoje, kuri nėra įtraukta į nelegalių lošimo organizatorių sąrašą, tai nėra ir negali būti pagrindas pripažinti Sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ar gerai moralei, ir dėl tokių veiksmų atsakovų veikla netampa neteisėta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo
44. Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl bylos šalių 2020 m. sausio 14 d. sudarytos Pokerio mokymų sutarties aiškinimo ir teisinio kvalifikavimo.
45. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad šalių sudaryta Pokerio mokymų sutartis ir susiklostę šalių teisiniai santykiai iš esmės vertintini kaip sutartiniai paslaugų teisiniai santykiai su finansavimo elementais (CK 6.716 straipsnis), kuriuose atsakovai įsipareigojo suteikti ieškovui pokerio žinias, reikalingas lėšas ir įrankius pokerio žaidimui, o ieškovas įsipareigojo sužaisti nustatytą minimalų žaidimų skaičių ir gautu pelnu pasidalyti su atsakovais, vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
46. Ieškovas kasaciniame skunde sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo aspektu kelia šios teismų išvados pagrįstumo klausimą.
47. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Šalys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rūšių elementų, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams.
49. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 44 punktas).
50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai ir ieškovas 2020 m. sausio 14 d. sudarė Pokerio mokymų sutartį. Sutartyje atsakovai įsipareigojo suteikti ieškovui: pokerio mokymus (žinias), t. y. suteikti prieigą prie mokymų rašytinės, vaizdo medžiagos, žaidimo strategijų lentelių, vesti asmenines ir (ar) grupines pamokas (konsultacijas) ir pan.; reikalingas lėšas, t. y. finansuoti ieškovo žaidimus sutartomis sąlygomis (nurodant ieškovui, kokius ir kokių įpirkų žaidimus žaisti); aprūpinti ieškovą atsakovų atrinkta programine įranga, t. y. suteikti prisijungimus prie programų, kurios iš esmės suteikia papildomos informacijos žaidžiant. Ieškovas Sutartyje įsipareigojo sužaisti nustatytą minimalų (30 000) žaidimų (loterijoje „Sit & Go“) skaičių; gautu pelnu pasidalyti su atsakovais: 50 proc. pelno, gauto mokymo laikotarpiu, įskaitant ir visomis formomis gaunamą mokesčių grąžą („rakeback“, „bonus“, „rewards“ ir t. t.), pervesti atsakovams; laikytis mokytojų nustatytos pelno dalijimosi tvarkos, žaisti tik mokytojų nurodytus žaidimus ir nurodytą stalų skaičių, be atskiro mokytojų leidimo neviršyti dviejų stalų skaičiaus; pasirašyti vekselius, padengiančius mokymams suteiktų pinigų sumą; atsakingai elgtis su žaidimui suteiktais pinigais ir Sutarties pabaigoje visus suteiktus pinigus grąžinti mokytojams; būti atrandamas Sharkscope.com svetainėje ir nekeisti pokerio kambarių slapyvardžių; teikti vadinamąją rankų istoriją („Hand History“) bei pareikalavus pateikti žaidimų ir piniginių operacijų auditą; nesidalyti suteikta mokomąja medžiaga Sutarties metu ar jai pasibaigus; taip pat vykdyti kitus įsipareigojimus, sutartus Sutartyje. Sutartis galėjo baigtis šalims atlikus visas Sutartyje nustatytas pareigas arba ją nutraukus. Visais Sutarties pasibaigimo atvejais ieškovas turėjo būti atsiskaitęs su atsakovais pagal nustatytą pelno dalijimosi tvarką ir grąžinęs ieškovams visus suteiktus pinigus. Atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį, jei mokytojai netinkamai vykdo savo pareigas arba jei jis nebegali tęsti Sutarties vykdymo dėl ligos ar traumos (būtinas įrodymas). Sužaidęs nustatytą žaidimų skaičių, tačiau negalėdamas grąžinti suteiktų pinigų, ieškovas galėjo būti toliau finansuojamas, kol galės tai atlikti. Sužaidęs nustatytą ar didesnį žaidimų skaičių ir norėdamas tuo pagrindu baigti Sutartį, ieškovas atskiru pranešimu turėjo pateikti tai pagrindžiančius duomenis; kol tokie duomenys nepateikti, Sutartis turėjo būti vykdoma įprasta tvarka.
51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes dėl Sutarties turinio, jos esmę bei sudarymo tikslą, konstatuoja, kad ginčo šalių sudaryta Sutartis iš esmės atitinka CK 6.969 straipsnio, reglamentuojančio jungtinės veiklos sutarties sampratą, 1 dalyje nurodytą sąlygų visetą: ieškovas ir atsakovai, kooperuodami savo žinias, patirtį, finansus ir žmogiškuosius išteklius, įsipareigojo veikti bendrai tam tikram tikslui – vykdyti azartinių lošimų veiklą ir dalytis laimėjimą, t. y. atsakovai apmoko ieškovą žaisti pokerį, suteikia jam reikiamą programinę įrangą ir kitas priemones (prisijungimus) bei finansuoja jo dalyvavimą pokerio žaidimuose, o atsakovas dalyvauja pokerio žaidimuose (turnyruose) ir dalijasi gautas pajamas (lošimo laimėjimus) su atsakovais. Sutartyje (jos 2.2.4, 4.2, 4.3 punktai) aiškiai nustatyta, kokia tvarka bus paskirstomas gautas pelnas (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti Sutarties požymiai (nors ji turi ir paskolos, atlygintinų paslaugų sutartims būdingų elementų) sudaro teisinį pagrindą ją kvalifikuoti būtent kaip jungtinės veiklos sutartį. Toks ginčo Sutarties teisinis kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021 formuojamą praktiką.
52. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl teismo precedento taikymo, yra pažymėjęs, kad, remiantis konstitucine doktrina, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 60–62 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, tiek šioje byloje vertintų pokerio mokymo sutarčių esminės sąlygos tapačios – to paties tikslo siekimas, mokytojų suteikiamos žinios ir įrankiai nuotoliniams pokerio žaidimams bei skiriamas finansavimas mokiniui, šiam privalomo sužaisti žaidimų skaičiaus nustatymas, išloštų piniginių sumų tarp šalių pasidalijimas. Kadangi išaiškinimai dėl iš esmės analogiško turinio pokerio mokymų sutarties teisinio kvalifikavimo jau yra pateikti kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kasacinis teismas turi jais vadovautis. Taigi šioje byloje nėra pagrindo taikyti kitas taisykles, nei pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021. Nors ši nutartis dar nebuvo priimta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant bylą bei ieškovui formuluojant kasacinio skundo argumentus, nėra pagrindo nesivadovauti joje pateiktais išaiškinimais nagrinėjant šią civilinę bylą kasacine tvarka.
54. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai laikydami juos paslaugų teisiniais santykiais su finansavimo elementu.
Dėl ginčo sutarties galiojimo
55. Minėta, kad jungtinės veiklos sutartimi siekiamas tikslas neturi prieštarauti įstatymams (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
56. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-611/2021, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
57. Nagrinėjamoje byloje ginčijant Sutartį, kuri yra jungtinės veiklos sutartis, pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, esminę reikšmę turi Sutartimi siekto tikslo teisėtumo įvertinimas. Jis susijęs su azartinių lošimų (įskaitant nuotolinius) veikla ir su valstybėje formuojama teisine politika azartinių lošimų sektoriuje.
58. Azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, ja piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė nuo lošimų, kuri kelia įvairių socialinių ir psichologinių problemų ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems. Internetas padarė azartinius lošimus kur kas prieinamesnius, todėl žaidėjų ratas išsiplėtė, o sveikstantiems lošėjams sunkiau išvengti atkryčio.
59. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) dėl ypatumų, susijusių su azartinių lošimų siūlymu internetu, yra pažymėjęs, kad azartinių lošimų internetu požymiai gali būti vertinami kaip didesnio pavojaus šaltinis, lyginant su tradicinėmis lošimų rinkomis. Tokie kriterijai kaip lošėjo izoliacija, anonimiškumas ir socialinės kontrolės nebuvimas skatina didesnę priklausomybę nuo lošimų ir pernelyg dideles išlaidas lošiant bei atitinkamai didina su tuo susijusias neigiamas socialines ir moralines pasekmes (ESTT 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimas byloje Carmen Media Group Ltd prieš Land Schleswig-Holstein ir kt., C-46/08, 102–103 punktai).
60. Pokeris, taip pat ir nuotolinis, yra viena iš azartinių lošimų formų. Egzistuoja dvi pokerio rūšys: sportinis ir komercinis. Sportinio pokerio turnyrai neturi dalyvio mokesčio, tad žaidėjai nerizikuoja savo pinigais (https://lspf.lt/apie). Tuo tarpu komercinio pokerio turnyruose paprastai taikomas dalyvio mokesčio principas, t. y. žaidėjas, prieš dalyvaudamas pokerio turnyre, sumoka dalyvio mokestį, vadinamą įpirką (angl. „buy-in“). Šios sumos (įpirkos) pokerio žaidėjas rizikuoja netekti pralaimėjimo atveju. Būtent žaidžiant komercinį pokerį iškyla neigiamų socialinių padarinių atsiradimo rizika jį žaidžiantiems asmenims, nes žaidžiama siekiant materialinės naudos.
61. Atsižvelgiant į nurodytas su azartiniais lošimais, įskaitant ir komercinį pokerį, susijusias rizikas, ši veikla yra reglamentuojama viešosios teisės, joje dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. Be to, tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje dedama itin daug pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą azartinių lošimų, taip pat ir nuotolinių, kontrolę ir prevenciją.
62. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad ūkinės veiklos laisvė azartinių lošimų srityje privalo būti ribojama dėl azartinių lošimų keliamo pavojaus, bei pasisakęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia, jos 46, 53 straipsnių, kyla reikalavimas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinės veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus, inter alia, nustatyti atvejus, kada ribojama azartinių lošimų veikla, bei apskritai uždrausti azartinius lošimus (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarimas „Dėl azartinių lošimų organizavimo vietų“).
63. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje formuojama aiški teisinė politika azartinių lošimų atžvilgiu – tokia veikla neskatinama ir laikoma žalinga visuomenei, todėl azartiniai lošimai įvairiais teisės aktais yra ribojami ir kontroliuojami, vadovaujantis principu „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“; tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-916/2021, 17–21 punktai).
64. Bylai aktualios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus; 2) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Nors aptariamo įstatymo pakeitimai priimti jau po šios bylos dalyku esančios Sutarties sudarymo ir dėl to jai netaikytini, vis dėlto jais tebuvo sugriežtintas rinkodaros įtraukties priemonių, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujus ir naujus žaidėjus, naudojimas, tačiau tiek bylai taikytinos redakcijos, tiek šiuo metu galiojančio ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, įtvirtinta nedviprasmiška valstybės pozicija azartinių lošimų atžvilgiu – draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.
65. Viena iš žodžio „skatinti“ reikšmių – žadinti, sukelti, palaikyti norą, palinkimą ką daryti ([interaktyvus] <https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Skatinti>). Lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose.
66. Minėta, kad komercinį pokerį žaidžiantis asmuo rizikuoja netekti įpirkos sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant šios rizikos, atsakovų (mokytojų) suteiktas žaidimui reikalingas lėšas (Sutarties 2.1.2 punktas) ieškovas (mokinys) pagal Sutartį privalo grąžinti net ir ištikus nesėkmei pokerio turnyre. Kitaip tariant, pagal Sutarties nuostatas mokytojai finansuoja mokinį, suteikdami lėšas, kurias šis turi panaudoti įpirkoms nuotoliniuose komercinio pokerio turnyruose; nepriklausomai nuo to, laimi ar pralaimi pokerio turnyrą, mokinys privalo grąžinti atsakovams visas jų suteiktas lėšas: Sutarties 2.2.8 punkte nurodyta, kad mokinys įsipareigoja Sutarties pabaigoje visus suteiktus pinigus grąžinti mokytojams; pagal Sutarties 4.1 punktą visais Sutarties pasibaigimo atvejais ieškovas turėjo būti atsiskaitęs su atsakovais pagal nustatytą pelno dalijimosi tvarką ir grąžinęs atsakovams visus suteiktus pinigus; pagal Sutarties 4.7 punktą, jeigu mokinys sužaidė nustatytą žaidimų skaičių, tačiau negali grąžinti suteiktų pinigų, jis galėjo būti toliau finansuojamas, kol galės tai atlikti. Iš to išplaukia, kad jeigu žaidėjui nesiseka nuotolinio komercinio pokerio turnyruose, jo skola mokytojams didėja, jam gali tapti sunku pasitraukti iš azartinių lošimų. Taigi Sutartis iš esmės įtvirtina schemą, pagal kurią mokinys, pasinaudojant Sutarties nuostatomis, skatinamas nuolat dalyvauti nuotolinio komercinio pokerio turnyruose: Sutarties 2.2.1 punkte mokinys įsipareigoja sužaisti mažiausiai 30 000 žaidimų, o 2.2.2 punkte – Sutarties galiojimo laikotarpiu per paskutinius šešis pilnus kalendorinius mėnesius sužaistų žaidimų skaičiumi viršyti 6000 žaidimų (apie 1000 žaidimų per mėnesį); mokinio lošimams naudojamos iš mokytojų gautos lėšos; nepriklausomai nuo mokinio sėkmės nuotolinio komercinio pokerio turnyruose, mokytojų jam suteiktos lėšos (finansuotos įpirkos) turi būti grąžintos; taip mokinys įtraukiamas į azartinius lošimus mokytojų interesais, tačiau mokinio rizika – mokytojai iš esmės siekia finansinės naudos iš komercinio pokerio, neprisiimdami jokios galimų nuostolių rizikos, kuri azartinių lošimų veikloje yra itin didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad šiuo atveju ieškovas lošė Winamax.fr lošimų platformoje, kuri, kaip teisingai nurodo atsakovai, nėra įtraukta į Lošimų priežiūros tarnybos sudaromą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, viešai skelbiamą tarnybos interneto puslapyje, nepaneigia Sutarties esminio tikslo – skatinti azartinius lošimus ir iš dalyvavimo juose gauti kaip įmanomą didesnį pelną.
67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Pokerio mokymų sutartimi (ja atsakovų veikla ir pastangos, minėta, buvo tiesiogiai nukreiptos į ieškovo skatinimą dalyvauti azartiniuose lošimuose), be kita ko, buvo siekiama tikslų, kurie visiškai priešingi Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos azartinių lošimų srityje, kaip viešosios tvarkos sudėtinės dalies, vertybiniams interesams, paskirčiai ir tikslui – neskatinti azartinių lošimų ir taip (ap)saugoti visuomenę bei atskirus jos narius nuo itin sunkių aktyvaus (nesustojamo) lošimo padarinių asmens finansinei padėčiai, sveikatai ar net gyvybei. Dėl to tokio pobūdžio susitarimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąją tvarką ir socialinį stabilumą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Sutartis, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai, yra negaliojanti nuo sudarymo momento pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir 1.78 straipsnio 1 dalies normas. Nors Sutarties dalykas yra kompleksinis ir turi įstatymams neprieštaraujančių elementų (mokymas žaisti pokerį savaime nėra neteisėtas), tačiau, esant nustatytam įstatymams prieštaraujančiam Sutarties tikslui, visa Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir dėl to negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, 24 punktas).
Dėl viešajai tvarkai prieštaraujančios sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių
68. Pripažinus Sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) ir dėl to niekine bei negaliojančia, spręstina dėl jos negaliojimo teisinių padarinių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
69. Nors šioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus restitucijos klausimas nekeliamas, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014), vadinasi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo.
70. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis); vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).
71. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad: pirma, abi ginčo sutarties šalys negalėjo nežinoti, jog sutartis, kuria skatinami azartiniai lošimai, prieštarauja viešajai tvarkai; antra, ginčo sutartis savo pobūdžiu iš esmės yra tęstinė, todėl laikytina, kad jos tikslas ta apimtimi, kuria azartiniai lošimai šalių sutartoje platformoje realiai buvo vykdomi, buvo pasiektas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis CK 1.81 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis teisės normomis, restitucija nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.
72. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė, pripažinus Sutartį negaliojančia, pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 14 d. ieškovo atsakovams išduotus 4 paprastuosius vekselius, kurių kiekvieno suma 375 Eur, ir panaikinti 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JS-3579, Nr. JS-3575, Nr. JS-3567, Nr. JS-3563, o atsakovai pareikštu priešieškiniu prašė priteisti jiems iš ieškovo 1500 Eur netesybas (kompensaciją pagal Sutarties 2.2.12, 2.2.13, 2.2.14 punktus) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
73. Pripažinus Sutartį negaliojančia, negalioja ir ieškovo su 1500 Eur kompensacijos mokėjimu susiję įsipareigojimai, įtvirtinti šios Sutarties 2.2.12, 2.2.13, 2.2.14 punktuose. Kadangi atsakovų priešieškinio reikalavimai, grindžiami negaliojančia pripažintos Sutarties vykdymo pažeidimu, neturi teisinio pagrindo, atsakovų priešieškinis atmestinas.
74. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
75. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota. Joje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
76. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
77. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
78. Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieškovo vekselių išdavimo atsakovams aplinkybes ir Sutarties turinį, teismų buvo nustatyta (ir šalių neginčijama), kad vekseliai buvo išduoti kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.
79. Ginčo Sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia dėl jos prieštaravimo viešajai tvarkai, tokia Sutartis negali sukelti teisinių padarinių, taip pat ir tokį susitarimą užtikrinančioms priemonėms – vekseliams. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčijami vekseliai, atlikdami Sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (Sutartimi) susijusi papildoma (subsidiari) prievolė, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, galioja iki tol, kol galioja pagrindinė prievolė (Sutartis). Kilus ginčui dėl pagrindinės prievolės (Sutarties) teisėtumo ir konstatavus vekselių išdavimo pagrindo – pagrindinės prievolės (Sutarties) – negaliojimą, ši aplinkybė yra pagrindas, dėl kurio ginčijami vekseliai, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, pripažintini netekusiais galios.
80. Vekselių pagrindu 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. atliktų vykdomųjų įrašų teisėtumas (ieškinio trečiasis reikalavimas) vertintinas atsižvelgiant į prievolę (Sutartį), kurios įvykdymui užtikrinti buvo išduoti vekseliai. Konstatavus šios prievolės (Sutarties) negaliojimą, neteko galios ir jai užtikrinti išduoti vekseliai. Atsižvelgiant į tai, naikintini ir šių vekselių pagrindu notarės atlikti vykdomieji įrašai Nr. JS-3575, Nr. JS-3579, Nr. JS-3563 ir Nr. JS-3567, nes pasibaigė prievolė, kurios užtikrinimo funkciją jie atliko.
Dėl bylos procesinės baigties, kitų kasacinio skundo argumentų
81. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį, taip pat sandorių, susijusių su mokymu žaisti azartinius žaidimus, negaliojimą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, nukrypo nuo kasacinio teismo pateiktos vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, negaliojimo pagrindus aiškinančios praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Pokerio mokymų sutarties kvalifikavimo ir tokio pobūdžio susitarimo atitikties viešajai tvarkai, taip pat dėl su šių klausimų išsprendimu susijusių išvestinių ieškovo reikalavimų.
82. Kadangi visos faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos, kasacinis teismas gali pašalinti nustatytus pažeidimus teisiškai kvalifikuodamas teisinius santykius ir įvertindamas jų atitiktį viešajai tvarkai, taip pat nuspręsdamas dėl su šių klausimų išsprendimu susijusių išvestinių ieškovo reikalavimų, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas patenkinti ieškovo ieškinį ir atmesti atsakovų priešieškinį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
83. Naikinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus pagal pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, kiti kasacinio skundo teisiniai argumentai (dėl vartojimą, paslaugų sutartį reglamentuojančių materialiosios teisės normų pažeidimo), o nagrinėjamu atveju pripažinus, kad Sutartis yra niekinė ir negaliojanti CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, kartu ir teisiniai argumentai dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu (dėl jo neatitikties imperatyviosioms ALĮ, PPTFPĮ, FPRĮ, FĮĮ nuostatoms) neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškovo ieškinys tenkintas, atsakovų priešieškinis atmestas), nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą. Ieškovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
86. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas: 147 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2000 Eur už ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atsiliepimo į priešieškinį surašymą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme; 143 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; 1210 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1500 Eur už kasacinio skundo surašymą.
87. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkintas, tai jam iš atsakovų priteistina bendrai 358 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus atlyginimo.
88. Ieškovo pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatas (7, 8.2, 8.10, 8.13, 8.16, 8.19 punktai), todėl jų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovų. Bendrai ieškovui iš atsakovų priteistina 4710 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.
89. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovų priteistina 5068 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisiant jį iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 1267 Eur.
90. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi priteisė trečiajam asmeniui notarei J. S. iš ieškovo 400 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Kasaciniam teismui konstatavus, kad byloje naikintini skundžiami teismų procesiniai sprendimai ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovų priešieškinis atmestinas, ši papildoma nutartis taip pat naikintina, o trečiojo asmens notarės J. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškovo reikalavimas dėl notarės išduotų vykdomųjų įrašų panaikinimo tenkintas), neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
91. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 11,65 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Pagal bendrąją taisyklę jų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis po 2,91 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas padalijant lygiomis dalimis atsakovams, kiekvienam iš jų tenkanti dalis nesiekia 5 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. papildomą nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovų R. N., V. U., A. L., J. N. ir ieškovo K. A. 2020 m. sausio 14 d. sudarytą Pokerio mokymų sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo K. A. atsakovui R. N. 2020 m. sausio 14 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 375 Eur vekselį.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo K. A. atsakovui V. U. 2020 m. sausio 14 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 375 Eur vekselį.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo K. A. atsakovui A. L. 2020 m. sausio 14 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 375 Eur vekselį.
Pripažinti negaliojančiu ieškovo K. A. atsakovui J. N. 2020 m. sausio 14 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 375 Eur vekselį.
Panaikinti Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. 2020 m. liepos 14 d. išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. JS-3575, Nr. JS-3579, Nr. JS-3563 ir Nr. JS-3567.
Priteisti ieškovui K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)), V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 1267 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė