Baudžiamoji byla Nr. 1S-374-576/2019

Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00956-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: .5.14.1; 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties (skunde nurodoma 2019 m. spalio 18 d. nutartis, kas laikytina akivaizdžia rašymo apsirikimo klaida), kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. M.,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestas.

2.       Nuteistajam E. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gruodžio 20 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 20 d., jis 1/2 paskirtos bausmės atliks 2019 m. gruodžio 20 d.

3.       Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-189, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo nutarta taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. M.. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikaltimo sunkumą, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

5.       Nesutikdamas su minėta nutartimi, nuteistasis pateikė skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas priimdamas procesinį sprendimą nepagrįstai vertino jo įvykdyto nusikaltimo sunkumą. Ši aplinkybė buvo įvertinta jam skiriant bausmę, todėl ji neturėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks pakartotinis vertinimas yra jo baudimas dar kartą už tą patį nusikaltimą. Taikant lygtinį paleidimą jam tik būtų leidžiama atlikti bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Nuteistojo vertinimu, teismo argumentas, jog dar nėra pasiekti bausmės tikslai, suponuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik atlikus bausmę.

6.       Nuteistasis E. M. nurodė, kad jo požiūris į ankstesnį elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamą savo elgesį. Jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, kas konstatuota jo socialinio tyrimo išvadoje, o teismų praktikoje formalių kriterijų atitikimas yra materialus lygtinio paleidimo pagrindas, kuris sudaro galimybę tikėtis nenusikalstamo jo elgesio lygtinio paleidimo metu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi manymu ir prielaidomis, o ne suformuota praktika. 

7.       Skunde nuteistasis E. M. akcentuoja, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, po paskutinės nuobaudos skyrimo praėjo daugiau nei treji metai, kas rodo jo siekį taisytis, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo manymas, kad būdamas paleistas lygtinai jis gali nusikalsti. Jokių faktų, kuriais remiantis padaryta tokia išvada, nenurodyta, o tai sudaro pagrindą nutartį naikinti, nes jai trūksta teisinės ir faktinės argumentacijos. Skunde remiantis teismų praktika pažymima, kad nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, veikos sunkumas jau buvo įvertinti, o sprendžiant lygtinio paleidimo kausimą turi būti vertinama, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai.

8.       Nuteistasis E. M. nurodė, kad neatlikta bausmės dalis – tai tik sąlyga taikyti lygtinį paleidimą, todėl tai negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Pabrėžia, kad nukentėjusiųjų byloje nėra, o teismas teigia, kad būtina atsižvelgti ne tik į jo paties, bet ir kitų visuomenės narių interesus. Šiuo metu jis atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, kur patenka tik tinkamai besielgiantys nuteistieji. Jis pabrėžia, kad atlikdamas bausmę patiria suvaržymus, laikosi reikalavimų ir nepažeidinėja nustatytos tvarkos. Nuteistasis įsitikinęs, kad jo pataisos procesas jau įvyko, o bausmės tikslai yra pasiekti.

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas

9.       Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo E. M. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

10.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, jog nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus pusę paskirtos bausmės, jei jiems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę jiems nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018). Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad E. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Visgi reikia įvertinti ne tik tai, ar formaliai yra galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo dėl lygtinio paleidimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino duomenų visumą, todėl pagrindo teigti, kad teismo priimtam sprendimui trūksta teisinio argumentavimo, nėra.

11.       E. M. 2019 m. rugsėjo 19 d. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas antrą kartą (Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu (Komisija buvo vieninga) nuteistajam nutarta taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismai nepatvirtino Komisijos sprendimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į nusikalstamos veikos pobūdį, dar nepasiektus paskirtos bausmės tikslus, dar pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, ateities planus, kuriems trūksta konkretumo). Komisijos pozicija buvo vieninga – nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti nustatyti intensyvią priežiūrą. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis visiškai įvykdė pateiktas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: aktyviai dalyvauja visose numatytose veiklose ir socialinės reabilitacijos programose pagal Individualų nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, atliko du aplinkotvarkos darbus, dalyvavo ir baigė elgesio korekcijos programą „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Pataisos namuose ir Pusiaukelės namuose apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis nefiksuotas. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, ateitiems planams ir tikslams trūksta konkretumo. Pataisos namuose dirbo, baustas vieną kartą (2016 m. vasario 15 d. papeikimas, nuobauda negalioja), 2015 m. rugpjūčio 26 d. svarstytas drausmės komisijoje dėl pavėlavimo į patikrinimą, 8 kartus skatintas. Nuo 2018 m. liepos 19 d. jam suteikta teisė vykti be palydos arba be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2018 m. lapkričio 14 d. tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. vyksta į 2 parų išvykas į namus socialiniams ryšiams palaikyti. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju (2018 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis). Iš namų į Pusiaukelės namus grįždavo laiku – pažeidimų nefiksuota. Darbo vietoje tikrintas du kartus – pažeidimų nefiksuota. Pozityviai nusiteikęs intervencinių priemonių atžvilgiu. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Naudojant OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei – 20 balų (10 dinaminių, kuriuos yra galimybė sumažinti, ir 10 statinių, kurių sumažinti neįmanoma). 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatyti 42 balai, 2017 m. lapkričio 20 d. buvo nustatyti 44 balai, 2018 m. gegužės 7 d. nustatyti 29 balai, 2019 m. kovo 22 d. nustatytas 21 balas. Keičiama vertinimo „Piktnaudžiavimas narkotikais“ sritis: supranta ir pripažįsta žalojantį poveikį, kurį narkotikai gali turėti ir narkotikus vartojančiam individui, ir aplink jį esantiems. Supranta narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšį ir žino, kokį poveikį tai turi kitiems, todėl balas pakeistas iš 1 į 0. Taigi akivaizdu, kad E. M. ženkliai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri šiuo metu yra žema. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos nutarime nurodytais faktais apie E. M. elgesį bausmės atlikimo metu, nes jie atitinka pateiktoje medžiagoje esančius duomenis ir apie nuteistojo dabartinę asmenybę sprendžiama būtent pagal juos. Teigiamą nuteistojo požiūrį į taisyklių laikymąsi ir bausmės atlikimo tvarką parodo ir tai, kad atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose E. M. nuolat yra išleidžiamas dviem paroms į namus pas mamą. Visgi aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados duomenis, kad nors nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, o jo ateitiems planams ir tikslams trūksta konkretumo. Šios nurodytos aplinkybės neleidžia suformuoti tvirto įsitikinimo, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.       Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, jos rodo, kad jo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau atliekant bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Teismas teigiamai vertina skunde nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Tą patvirtina ir pateiktos bylos medžiaga. Tačiau tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis.

13.       Teismas vertina, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Bausmės paskirtį sudaro 5 jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio. E. M. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti) ir jam paskirta 20 MGL bauda. Latvijos Respublikos Rygos miesto Šiaurės rajono teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už disponavimą kanapėmis ir jų gabenimą kontrabanda laisvės atėmimu 5 mėnesiams, jam paskirta sąlyginė bausmė su 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. LITEKO sistemos duomenimis jis ne kartą baustas administracine tvarka už kanapių vartojimą (paskutinį kartą baustas 2015 m. birželio 1 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 20 d., apie 8 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje atlikus šlapimo tyrimą, nustatyta, kad jis vartojo narkotines medžiagas – tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties, be gydytojo paskyrimo, t. y. nusikaltimo, už kurį jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, padarymo dieną jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų). Nors bausmės atlikimo metu nefiksuota, kad jis būtų vartojęs narkotinių medžiagų, jų turėtų ar siektų jas platinti, visgi teismas sprendžia, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje ne veltui numatyta griežta bausmė, kadangi ja siekiama įgyventi visus bausmės tikslus, kuriuos įstatymo leidėjo manymu galima pasiekti tik per nustatytą bausmės laiką. Nepaisant to, teismas nedaro išvados, kad E. M. privalo atlikti visą paskirtą bausmę, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Nors lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis ir bausmės tikslų yra siekiama ir lygtinio paleidimo metu, tačiau, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo metu dar netikslinga E. M. taikyti lygtinį paleidimą. 

14.       Teismas pažymi, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra reikšmingas tik tiek, kiek jis kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įvertinti jo asmenybę, tačiau tai, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, visgi šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad paskirtos ir atliktos bausmės santykis nėra pakankamas teigti, kad bus pasiekti bausmės tikslai taikius lygtinį paleidimą. Šiuo konkrečiu atveju, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, reikia atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių, o būtent asmuo yra nuteistas už didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, o tokia veika jis kėsinosi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, kad nors ir nėra nukentėjusiųjų, šiuo konkrečiu atveju yra siekiama užtikrinti ir visuomenės interesus.

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas vertina, kad E. M. turi visas galimybes dar labiau sumažinti pakartotinio teistumo riziką (10 veiksnių yra dinaminiai), toliau sėkmingai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja        (parašas)                Nida Vigelienė

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2019 m. lapkričio 14 d.