Baudž. byla 1A-223-316/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31435-2015-7

      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                          2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.1.14.; 2.4.6.4.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, V. Ž.,

sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

nuteistajam N. P., jo gynėjai adv. Joanai Dumbliauskaitei,

civilinei ieškovei I. B.,

vertėjai Jevgenijai Z. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl  2017 m. balandžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo  nuosprendžio, kuriuo buvo nuspręsta N. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

N. P. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti N. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-09-02 iki 2015-09-10.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą N. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, įsidarbinti ar būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

N. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilį R. Š. neribotam disponavimui.

Civilinius ieškinius, pareikštus dėl 10000 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

I. B. prašymą priteisti iš N. P. 320 Eur kelionės išlaidų bei 70 Eur už įsigytas vogto automobilio dureles palikti nenagrinėtą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. P. 117,35 Eur išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Daiktus, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.:

Variklio blokas, 1 vnt.; Lengvo lydinio ratai be padangų su „BMW“ ženklu, 4 vnt.; Amortizatoriai, 10 vnt.; Pusačiai su stebulėm, 2 vnt.; Generatoriai, 8 vnt.; Kondicionierių siurbliai, 4 vnt.; Turbinos, 3 vnt.; Reduktoriai, 2 vnt.; Veidrodėliai, 6 vnt.; Skydeliai, 3 vnt. ir oro pagalvė, 1 vnt.; Užuolaidos, 1 vnt.;  „Toyota“ priekinės grotelės, 1 vnt.; Pusašis, 1 vnt.; Radiatoriai, 2 vnt.; Žibintai, 28 vnt.; Priekinės sėdynės, 2 vnt.; Galinės sėdynės, 2 vnt. (4 dalys); Magnetola, 1 vnt.;  Honda Civic kėbulas, 1 vnt.; Kia Sorento kėbulas, 1 vnt.; Automobilių dalys, 20 vnt.; Vidinės durelių apdailos „Honda“ plastikinės 4 vnt.; BMW greičių dėžė (duomenys neskelbtini); Sėdynės Juodas veliūras 3 vnt.; Vairas su vairo mechanizmu (duomenys neskelbtini); Salono detalės 5 vnt.; Honda bagažinės vidinės apdailos 2 vnt.; Honda priekinės panelės dalis be viršutinės apdailos 1 vnt.; Smulkios plastikinės salono detalės 16 vnt.; Žibintas „Skoče“ 1 vnt.; oro pagalvės 2 vnt.; Honda CRV kiliminė danga Pilkas veltinis 1 vnt; Bagažinės apdailos plastikinė dalis 1 vnt.; Honda priekiniai žibintai 2 vnt.; Valdymo blokas „Toyota“ 1 vnt. 116584; Honda salono plastikinė dalis 1 vnt.; Honda prietaisų skydelio viršutinė dalis 1 vnt.; Apdailos detalės 2 vnt.; Galinė orlaidė Honda CRV 1 vnt.; Priekiniai durelių stiklai 2 vnt.; Plastmasinė filtro dėžė  BMW Nr. (duomenys neskelbtini); Automatinė pavarų svirtis 1 vnt.; Galinės Honda sėdynės sėdimojo dalis (juodas veliūras) 1 vnt.; Oro pagalvė Nr. (duomenys neskelbtini) 1 vnt.; Honda starteris 1 vnt.; Valdymo blokas BOSH1 (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas Nr. (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas Nr. (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas „Toyota“ Nr. (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas VW – Audi navigacijos Nr. (duomenys neskelbtini); Honda starteris; Greičių dėžė BMW1  Nr. (duomenys neskelbtini); Vidinė plastmasinė apdaila galinių durelių dešinės pusės; Vidinė galinių durelių apdaila; rankenėlės metalinės 4 vnt.; Vidinė durelių apdaila Honda Nr. (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas Honda Civic Nr. (duomenys neskelbtini); Valdymo blokas Honda Civic Nr. (duomenys neskelbtini); Honda Civic priekinis žibintas Nr. *....0528*; Honda apsauginė detalė 3 vnt.; Plastmasinė priekinė Honda panelės dalis - daiktadėžė; saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate; taip pat metalines mėlynas stakles, tinkamas automobilių ardymui, skardų lyginimui, rastas (duomenys neskelbtini), – konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų įrankius, priemones ir rezultatą.

Automobilio dalis, policijos grąžintas I. B., perduoti I. B. ar/ir kitam teisėtam savininkui neribotam disponavimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

1. 1. N. P. buvo nuteistas už tai, kad ji neteisėtu būdu versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos: laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos vykdymo, neturėdamas pavojingų atliekų tvarkymo licencijos ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, leidžiančių užsiimti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veikla, vykdė ūkinę veiklą, t. y. įsigijęs įrangą, reikalingą automobilių ardymui (automobilių hidraulinį keltuvą bei įrankius, reikalingus tokiai veiklai vykdyti) sistemingai vykdė netinkamų eksploatuoti transporto priemonių apdorojimo darbus – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame metalinių garažų masyve, eilėje Nr. (duomenys neskelbtini) ardė transporto priemones – automobilius „HONDA CRV“, „KIA SORENTO“, „HONDA CIVIC“ bei kitų markių automobilius - tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „įmonės, kurios surenka, laiko, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją”, taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“, nuostatas, įpareigojančias gyventojus informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie vykdomą individualią veiklą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, nustatyta tvarka nepateikė apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (FR0792 forma), neįregistravęs individualios veiklos variklinių transporto priemonių dalių mažmeninei prekybai, sistemingai vykdė komercinę veiklą, prekiavo naudotų automobilių dalimis, t. y. išardęs automobilius „HONDA CRV“, „KIA SORENTO“, „HONDA CIVIC“ “ bei kitų markių automobilius dalimis, o taip pat, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs naudotas automobilių „TOYOTA“, BMW, „HONDA“ bei kitų markių automobilių dalis, skelbdamas duomenis apie savo parduodamas detales internetinėje erdvėje, surasdavo pirkėjus ir šias automobilių dalis realizuodavo, iš to gavo nenustatytą kiekį pajamų, kurių, pažeisdamas 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str. ir 27 str. 1 d. nuostatas, nedeklaravo, neapskaičiavo ir už jas nesumokėjo pajamų mokesčio.

1. 2. Be to, N. P. nuteistas už tai, kad įsigijo nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015-05-03 ir ne vėliau kaip 2015-05-30, iš nenustatyto asmens įsigijo Latvijos Respublikoje, Rygoje, M. K. gatvėje vogtą Latvijos Respublikos pilietei D. L. priklausantį automobilį „Honda CRV“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pagamintą 2007 metais, 10000 eurų vertės, po ko, žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu, jį laikė ir ardė Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)esančiame metalinių garažų masyve, eilėje Nr. (duomenys neskelbtini)ū, o išardęs, kai kurias jo dalis pardavė, tai yra, jas realizavo.

             2. 1. Apeliaciniu skundu civilinės ieškovė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, I. B. prašymas dėl priteisimo iš N. P. 320 eurų kelionės išlaidų ir 70 eurų už pavogto automobilio durelių įsigijimą paliktas nenagrinėtas bei panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Audi, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti toje dalyje naują nuosprendį, t. y. minėtą ieškinį patenkinti, automobilį Audi, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir panaudoti, siekiant atlyginti turtinę ir neturtinę žalas.

2. 2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priėmė neteisėtą sprendimą. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis, žinodamas, jog įsigyja iš nenustatyto asmens nusikalstamu būdu įgytą svetimą turtą, neva tiesiogiai nepadarė nukentėjusiajam nei turtinės nei neturtinės žalos, nes tiesioginę žalą padarė tas asmuo, kuris nusikalstamu būdų minėtą turtą užvaldė. Apeliantės teigimu, toks teismo sprendimas atėmė nukentėjusiajam teisę gauti žalos atlyginimą už įvykdytą nusikaltimą.

2. 3. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog neva nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo N. P. veiksmų ir padarytos žalos. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog teismas konstatavo, kad N. P., įsigydamas automobilį ir parduodamas jo detales, žinojo ir turėjo žinoti, kad šis automobilis buvo pavogtas Latvijos Respublikoje. Šios išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais bei paties nuteistojo parodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. P., žinodamas, kad automobilis neteisėtai įgytas, išardė automobilį dalimis ir dalį detalių pardavė (buvo parduotas automobilio salonas, variklis, panelė, durelės ir kitos detalės), už tai gavo materialines pajamas, o teismas nusprendė tas neteisėtai gautas pajamas palikti kaltininkui, tai yra N. P., užuot atlyginus žalą nukentėjusiajai. Apeliantės nuomone, tai yra nelogiška ir neteisinga.

2. 4. Be to, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą I. B. prašymą dėl priteisimo iš N. P. 320 eurų kelionės išlaidų ir 70 eurų už pavogto automobilio durelių įsigijimą, motyvuojant tuo, kad I. B. pareiškė tokį prašymą tik baigiamojoje kalboje. Apeliantė pažymi, kad jau tiriant bylą policijoje, kai I. B. davė parodymus ir pareiškė ieškinį dėl 10 000 eurų turtinės žalos, nurodė, kad už durelių pirkimą iš N. P. sumokėjo 70 eurų. Tai buvo nurodyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, duodant parodymus. I. B. pažymi, kad ji baigiamojoje kalboje nenurodė, kad didina ieškinį dėl turtinės žalos. Ieškinys dėl turtinės žalos šioje byloje buvo pareikštas dėl 10 000 eurų,  ne vėliau kaip iki įrodymų nagrinėjimo teisme, t. y. laiku. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje ieškinys dėl 10 000 eurų turtinės žalos buvo pareikštas jau policijoje 2015-07-15. O po to teisme buvo pateiktas pareiškimas (2016-10-31), kuriame išaiškinta turtinės žalos dalis dėl pagrobto automobilio Honda CR-V, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teismas teisingai apskaičiavo, tai 9680 eurų suma, o likusią sumos dalį 320 eurų (10 000 - 9680 = 320) sudaro kitos materialinės išlaidos (tai yra taip pat turtinė žala): 70 eurų - kurie policijos nurodymu buvo išleisti, perkant dureles, 2015-05-30 vykdant organizuotą Šiaulių miesto policijos spec. Operaciją; 40,78 eurų - kvitas tokiai sumai buvo pateiktas policijai 2015-07-15, kaip turtinė žala už transporto išlaidas - automobilio degalus kelionei iš gyvenamosios vietos iki Šiaulių ir atgal (policijos iškvietimas dėl parodymo davimo). Atstumas nuo gyvenamosios vietos Limbažu Latvijoje iki Šiaulių sudaro 232 km, tai yra apie 460 km pirmyn ir atgal. Kadangi šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme buvo skiriamas daug kartų, ir kiekvieną kartą atsirasdavo naujos priežastys, kad atidėti bylos nagrinėjimą, tai  I. B. iš viso privalėjo važiuoti į Šiaulių apylinkės teismą, o taip pat į policiją ir į Šiaulių miesto prokuratūrą ne mažiau kaip 8 kartus. Todėl ir buvo nurodyta tokia transporto išlaidų 320 eurų suma (40 eurų x 8 = 320). Apeliantė nurodo, kad nežiūrint į visas išlaidas, kurios jau viršija 10 000 eurų turtinį ieškinį, kuris buvo pareikštas šioje byloje, šis ieškinys dėl 10 000 eurų turtinės žalos nebuvo padidintas ar pakeistas.

2. 5. Apeliantė taip pat mano, kad ji turi gauti moralinės žalos atlyginimą, adekvatų tiems išgyvenimams, kuriuos ji išgyveno dėl neteisėtų N. P. veiksmų, kuris dalimis išardė jos automobilį. Kaip nurodyta pareiškime dėl moralinės žalos, kuri pinigine išraiška įvertinta 10 000 eurų, tai manoma, kad ta suma adekvati tiems išgyvenimams, kurie buvo padaryti ryšium su šia baudžiamąja byla.

2. 6. Pareiškėja pažymi, kad buvo neteisingai išspręstas automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas, klausimas. Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas atliekant neteisėtus veiksmus. Šį automobilį N. P. panaudojo vežant ir prekiaujant pavogto automobilio Honda CR-V detales bei kitų automobilių detales, jam verčiantis neteisėta veikla, todėl jis turėtų būti konfiskuotas.

2. 7. Be to, apeliantė pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo visapusiškai surinkti visi įrodymai dėl pavogto automobilio Honda CR-V, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), detalių pardavimo. Sutinkamai su protokolu atpažinti asmenį pagal nuotrauką I. B. ir I. B. atpažino asmenį - E. P., kaip asmenį, kuris 2015-05-30 vairavo automobilį Audi A6, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir kalbėjo dėl pavogto automobilio Honda CR-V durelių pardavimo. Apeliantė nurodo, kad ji daug kartų teisminio nagrinėjimo metu reikalavo, kad E. P. būtų iškviestas į teismo posėdį duoti parodymus, bet šis prašymas visada buvo atmetamas. Tokiu būdu apeliantei buvo atimta teisė tiksliai atpažinti asmenį, dalyvaujantį nusikalstamoje veikloje, ir atimta teisė užduoti klausimus E. P.. Apeliantė mano, kad E. P. turi būti iškviestas į teismą duoti parodymus, ir prašo Šiaulių apygardos teismą tenkinti šį prašymą.

3. Prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Kaip minėta, apeliaciniu skundu yra keliamas nuteistojo N. P. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinei ieškovei bei proceso išlaidų atlyginimo klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Laikantis teisės teorija pagrįsta teismų praktika, yra atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012).

4. 1. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012, kuri pagal visas svarbias aplinkybes yra analogiška nagrinėjamam atvejui, nukrypti nuo minėtos praktikos  nėra teisinio pagrindo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta dėl automobilių pagrobimo ir juose buvusio turto praradimo, o ne dėl to, kad vėliau jie buvo perleisti kitam asmeniui, kuris juos ardė dalimis, pardavinėjo ir tokiu būdu realizavo. Kasacinės instancijos teismo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp nusikalstamu būdu gauto turto (automobilių) realizavimo ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad šios praktikos laikosi ir žemesnės instancijos teismai, taigi, ji yra susiformavusi ir aktuali.

4. 2. Kaip minėta, N. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamu būdu gauto svetimo turto įsigijimą ir realizavimą, o ne už jo pagrobimą. Pažymėtina, kad įsigijimo būdas nagrinėjimu atveju nėra reikšmingas, todėl apeliantės argumentai dėl automobilio pirkimą patvirtinančių įrodymų nebuvimo, atmetami. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad nuteistasis galimai bendrininkavo su automobilio pagrobėju, iš anksto susitardamas dėl pagrobto automobilio realizavimo ar kitų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su automobilio pagrobimu. Taigi, konstatuoti N. P. veiksmų tiesioginį ar netiesioginį priežastinį ryšį su civilinei ieškovei padaryta žala dėl automobilio pagrobimo nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad turtinė ir neturtinė žala buvo patirta dėl automobilio pagrobimo fakto, o ne dėl to, kad kitas asmuo pagrobtą automobilį vėliau įsigijo, ardė jį ir pardavinėjo dalimis. Net jei N. P. nebūtų įsigijęs vogto automobilio, automobilis vis tiek būtų išlikęs pavogtu. Tai reiškia, kad priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir N. P. neteisėtų veiksmų nėra, o civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su automobilio pagrobimu, atmestas pagrįstai.

4. 3. Tačiau, laikantis teismų praktikos analogiškose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2014) civilinės ieškovės reikalavimas priteisti 70 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta, sumokant šią sumą  N. P. įsigyjant iš jo automobilio dureles, yra pagrįstas ir tenkintinas. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuota nuteistojo kaltė dėl pagrobto automobilio įgijimo ir realizavimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis pardavė (realizavo) civilinei ieškovei automobilio HONDA CRV galinės dešinės pusės dureles už 70 Eur. Nors šie veiksmai buvo atlikti, vykdant su policija suderintą specialiąją operaciją, tačiau minėtą sumą civilinė ieškovė sumokėjo iš savo lėšų, taigi, dėl neteisėtų N. P. veiksmų ji tiesiogiai patyrė minėto dydžio turtinę žalą, kuri priteistina iš kaltininko – N. P..

4. 4. 1. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

4. 4. 2. Nagrinėjamu atveju kolegija atsižvelgia į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog civilinė ieškovė I. B. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama surasti prarastą turtą – automobilį: sekė  pardavimo skelbimus, skambino asmenims, savo iniciatyva ir lėšomis vyko į užsienio valstybę ieškoti automobilio, o nustačiusi galimai pagrobto automobilio buvimo vietą, susisiekė su teisėsaugos atstovais, dalyvavo iš anksto suplanuotoje specialiojoje operacijoje ir tokiu būdu aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu ji patyrė nepatogumus, stresą, nerimą ir baimę, kadangi jai teko atsitraukti nuo kasdieninės įprastos veiklos, darbo, vykti į užsienio valstybę, nežinant, su kokiais asmenimis ten teks susitikti, bendrauti ir kuo visa tai baigsis. Be to, kaip minėta, tam, kad padėti teisėsaugos institucijai išaiškinti N. P. vykdomą nusikaltimą, jai teko dalyvauti specialiojoje operacijoje, kuomet buvo akivaizdu, kad reikės kontaktuoti su kriminalinio pasaulio atstovais. Minėti negatyvūs  pojūčiai, kolegijos nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį, todėl ji turi būti atlyginta, priteisiant ją iš kaltininko N. P.. Atsižvelgiant į civilinės ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų turinį, žalą padariusio asmens kaltę ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir  protingumo kriterijais, civilinei ieškovei priteistinas  500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

4. 5. Kaip minėta, civilinės ieškovės apeliaciniame skunde buvo iškeltas klausimas dėl civilinės ieškovės ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu patirtų kelionės išlaidų: 320 Eur sumos priteisimo iš nuteistojo. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad civilinė ieškovė I. B. šios bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu  aštuonis kartus privalėjo vykti 232 km atstumą iš savo gyvenamosios vietos Limažu, Latvijos Respublika, į Šiaulius automobiliu, degalams kiekvieną kartą išleidžiant po 40 Eur (6 t., 166, 167 b. l.). Kolegijos nuomone, vadovaujantis BPK 103, 105 straipsnių nuostatomis, minėtos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 d.), yra pagrįstos byloje surinkta medžiaga, todėl priteistinos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d.).

4. 6. Kolegija atmeta civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. Š., konfiskavimo bei dėl liudytojo E. P. apklausos būtinumo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu.

4. 6. 1. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Tai yra į kaltininką nukreipta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skirta padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.), ir nesusijusi su civilinio ieškovo interesų apsauga bei priteistos žalos atlyginimo galimybių užtikrinimu. Kadangi, kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės civiliniam ieškovui kvestionuoti nuteistajam paskirtas (ar nepaskirtas) bausmes bei baudžiamojo poveikio priemones, šis apelianto reikalavimas nenagrinėjamas. Analogiška išvada daroma ir dėl civilinės ieškovės reikalavimo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją E. P.. Kolegijos nuomone, minėto asmens parodymai nėra susiję su civiliniu ieškiniu, todėl nagrinėti  šį apeliantės prašymą nėra pagrindo.

4. 6. 2. Sprendžiant apeliantės prašymą palikti galioti laiką nuosavybės teisės į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žalos atlyginimo garanto, pažymėtina, kad jis nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam, o R. Š. (1 t. 196 b. l.), todėl palikti galioti minėtą apsaugos priemonę nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija,

n u t a r i a:

civilinės ieškovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, 2017 m. balandžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

• panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas I. B. civilinis ieškinys ir paliktas nenagrinėtas jos prašymas priteisti 70 Eur už įsigytas automobilio dureles bei 320 Eur proceso išlaidų;
• priteisti iš N. P. 70 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 320 Eur proceso išlaidų civilinei ieškovei I. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Teisėjai                                                                                                         Boleslovas Kalainis             

                                                                                                                      Nijolė Matuzevičienė                                             

                                                                                                          Virginija Žindulienė