Civilinė byla Nr. 3K-3-180-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16988-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.6; 3.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank“, antstolio R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio patvarkymo pakeisti skolininką vykdymo procese po to, kai skolininko turtą perėmė jo įpėdinis – valstybė, dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų tinkamo išviešinimo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio R. V. 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, kuriuo antstolis pakeitė skolininką R. G. Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir VĮ Turto banku.
3. Pareiškėja nurodė, kad, 2014 m. liepos 20 d. mirus skolininkui R. G., po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko ir VMI.
4. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 priėmė 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymą, kuriuo pakeitė pradinį skolininką R. G. į VĮ Turto banką ir VMI. Pareiškėja pateikė antstoliui skundą, nurodydama, kad priimtas patvarkymas nepagrįstas ir naikintinas, nes kreditorius nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Vykdomojoje byloje nebuvo išviešintas skolininko turto areštas. Neišviešinus skolininko turto arešto akto viešame registre nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, laikytina, kad kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka nepareikštas, taigi negali būti įgyvendintas, o antstolio patvarkymas dėl skolininko pakeitimo naikintinas kaip nepagrįstas.
5. Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo, nurodydamas, kad pagal 2011 m. lapkričio 10 d. turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 buvo areštuotas skolininko turtas, duomenys įrašyti į Turto arešto aktų registrą; areštas taikytas kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimui užtikrinti, turto arešto mastas – 33 114,48 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą išduoto vykdomojo rašto apimtis nedaug didesnė (33 431,81 Eur). Kadangi reikalavimai abiejose vykdomosiose bylose kilo iš tos pačios prievolės, antstolis laikė, kad turto arešto išviešinimas bent vienoje byloje yra tinkamas išviešinimas ir kitoje byloje. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo dydį atitinkančio skolininko turto arešto pritaikymas vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 ir šio turto arešto išviešinimas iki skolininko mirties laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu jo turtą priėmusiam paveldėtojui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi tenkino dalį skundo, panaikino antstolio 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymo Nr. S-19-179-7927 dalį, kuria skolininkas R. G. pakeistas jo teisių perėmėja dėl sumos, viršijančios 33 114,48 Eur išieškojimą.
7. Teismas nurodė, kad išieškotoja, mirus skolininkui, vykdymo procese turėjo pareikšti įpėdiniams apie visus reikalavimus, kurių priverstinis išieškojimas buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831. Išieškojimą išieškotojos naudai vykdantis antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir sužinojęs, jog skolininkas mirė, nedelsdamas pranešti apie tai išieškotojai, kad ši per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikštų savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, arba pats galėjo pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos neįvykdė.
8. Įstatyme neįtvirtinta galimybės pareikšti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistą terminą, yra suteikta teismui ir to negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio tvarka. Tai taikytina ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 vykdomam kreditoriaus reikalavimui.
9. Išanalizavęs Turto arešto aktų registre esančius duomenis, teismas sprendė, kad, įregistruojant 2011 m. lapkričio 14 d. Turto arešto aktą, išviešinta tik kreditoriaus reikalavimo dalis dėl 33 114,48 Eur sumos, o išieškotojos reikalavimai, viršijantys šią sumą, nebuvo išviešinti Turto arešto aktų registre, dėl šių reikalavimų skolininko turtas nebuvo areštuotas. Kadangi išieškotoja CK 5.63 straipsnio tvarka ir terminais neinformavo įpėdinės apie palikėjo skolas, tai turto arešto taikymas dėl 33 114,48 Eur sumos ir išviešinimas negali reikšti ir reikalavimo, viršijančio nurodytą sumą, išviešinimo palikėjo įpėdiniui, nepaisant to, jog nurodytą sumą viršijantis reikalavimas yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui.
10. Antstolis vykdymo procese negali areštuoti turto daugiau, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Neišviešinus (nepranešus) skolininko kreditoriams apie turto areštą dėl didesnės kaip 33 114,48 Eur sumos, negalima remtis tuo, kad skolininko įpėdinei buvo žinoma apie didesnius kreditoriaus reikalavimus, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 vykdomą 47 007,47 Eur (iš jų 33 114,48 Eur skolos, 12 601,65 Eur palūkanų, 317,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, 974,01 Eur vykdymo išlaidų) dydžio skolos pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-653-819/2012 išieškojimą.
11. Informacijos apie 33 114,48 Eur turto areštą išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimams įvykdyti įregistravimas 2011 m. spalio 27 d. Turto arešto aktų registre pripažintinas tinkamu palikėjo tam tikros skolos dalies išviešinimu įpėdinei (valstybei). Nesant paviešintam išieškotojos reikalavimui dėl sumos, viršijančios išviešintą, ir išieškotojai nesikreipus dėl praleisto termino reikalavimui pateikti atnaujinimo, antstolis nepagrįstai priėmė patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nustatydamas teisių perėmėjai reikalavimą didesne apimtimi, nei buvo išviešinta palikimą priėmusiam įpėdiniui.
12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
13. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 antstolis atlieka vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymu dėl 33 114,48 Eur sumos, o vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 – pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos iš skolininko išieškojimo, pagal kurį antstolis areštavo 33 431,81 Eur sumos skolininko turtą. Vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 yra duomenys apie Turto arešto aktų registre įregistruotą skolininko turto areštą. Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie turto areštą vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831. Skolininkui mirus 2014 m. liepos 20 d., jo palikimą priėmė valstybė. Antstolis 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 pakeitė pradinį skolininką R. G. į VĮ Turto banką ir VMI.
14. 2011 m. lapkričio 14 d. įregistruojant Turto arešto aktą, išviešinta tik kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo dalis dėl 33 114,48 Eur sumos, o reikalavimai, viršijantys šią sumą, neišviešinti, nes dėl jų skolininko turtas neareštuotas. Dėl to 33 114,48 Eur turto areštas ir jo išviešinimas vienoje vykdomojoje byloje negali reikšti ir reikalavimo išviešinimo kitoje vykdomojoje byloje, nepaisant to, jog reikalavimas, viršijantis nurodytą sumą, yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui.
15. Pagal formuojamą teismų praktiką įpėdinis iš kreditoriaus pareiškimo turi aiškiai suprasti skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Dėl to kreditorius, kurio reikalavimo dydis pasikeitė, turi reikšti pasikeitusio dydžio reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui, kad šis žinotų, koks kreditorius, kokio dydžio ir kokiu pagrindu reikalavimą teikia. Net ir kelių kreditorių reikalavimų paviešinimas negali savaime apimti vieno iš kreditorių padidinto reikalavimo pareiškimo skolininkui. Dėl to teismas atmetė argumentą, kad skolos dydis negali būti ribojamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimo metu nurodytu skolos dydžiu. Vien tai, kad, paviešinus pirminį kreditoriaus reikalavimą, dėl priskaičiuotų procesinių palūkanų pasikeitė jo dydis, neužkerta kreditoriui kelio CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais reikšti reikalavimą skolininkui.
16. Nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas buvo padalytas į dvi dalis. Byloje nėra ginčo, kad kreditorė turi 33 114,48 Eur dydžio reikalavimą į skolininko palikimą priėmusį įpėdinį. Ginčas kilo dėl kreditorės pareigos išviešinti tam pačiam skolininkui tos pačios prievolės pagrindu atsiradusį didesnį reikalavimą kitoje vykdomojoje byloje. Išieškotoja CK 5.63 straipsnio tvarka ir terminais neinformavo įpėdinės apie palikėjo paliekamas skolas, todėl turto arešto dėl 33 114,48 Eur sumos taikymas ir išviešinimas yra laikytinas vieninteliu pareikštu kreditoriaus reikalavimu ir negali reikšti didesnio reikalavimo išviešinimo palikėjo įpėdinei, nepaisant to, jog reikalavimas, viršijantis nurodytą sumą, yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumo ta apimtimi, kuria skolininkas vykdymo procese buvo pakeistas palikimą priėmusiu įpėdiniu dėl tų kreditoriaus reikalavimų, kurie nebuvo pateikti pirminiam skolininkui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos VĮ Turto banko skundą dėl antstolio patvarkymo pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nepagrįstai konstatavo, kad teisių perėmėja buvo netinkamai informuota apie palikėjo skolas, viršijančias 33 114,48 Eur reikalavimą. Teismai pripažino, kad kreditorė turi 33 114,48 Eur reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui, šis reikalavimas (turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01194) tinkamai išviešintas. Turto areštas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 pagal vykdomąjį raštą toje pačioje teismo byloje dėl tos pačios ieškinio sumos, tik su procesinėmis palūkanomis, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidomis nebuvo išviešintas. Kadangi kreditorės reikalavimas tiek vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01194 kilęs iš tos pačios prievolės, tai turto arešto išviešinimas bent vienoje byloje laikytinas išviešintu visa apimtimi ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį. Jeigu mirus pradiniam skolininkui ir jį pakeitus jo teisių perėmėju išieškotojo teisė visiškai patenkinti savo reikalavimą būtų suvaržyta reikalavimo išviešinimo momentu buvusia suma, būtų pažeidžiami išieškotojo interesai ir pats vykdymo procesas.
18.2. Kreditoriaus reikalavimo tinkamas išviešinimas siejamas ne su vykdomosios bylos numeriu, o su viešame registre išviešintu palikėjo turto areštu. Mirusio skolininko įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento buvo prieinama informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas. Be to, duomenys apie turto areštą buvo įrašyti ir į Nekilnojamojo turto registrą. Kasacinio teismo praktikoje tinkamu išviešinimu pripažįstama ir atvejis, kai konkretaus kreditoriaus atžvilgiu apskritai nebuvo priimtas turto arešto aktas (esant keliems palikėjo kreditoriams, vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Šiuo atveju turto arešto aktas buvo priimtas pagal nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio sumos. Toks skolos išviešinimas leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti, kad bendra reikalavimo suma bus didesnė dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
18.3. Net konstatavus, kad reikalavimas nebuvo išviešintas visa apimtimi, turi būti atsižvelgiama į tai, jog paveldėtojas yra valstybė. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio tvarka tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus, todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi valstybė privalo priimti palikimą, todėl nesvarbu, jog prievolė padidėjo, svarbu, kad ji buvo laiku ir tinkamai išviešinta.
18.4. Teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo, konstatavo, kad tinkamais kreditorių reikalavimo palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tai, kad teismų praktikoje plėtojama praktika dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų aiškinimo, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019. Šiuo atveju teismai, konstatuodami, kad turto arešto taikymas vienoje vykdomojoje byloje negali reikšti didesnio reikalavimo išviešinimo palikėjo įpėdiniui kitoje vykdomojoje byloje, nors reikalavimas, viršijantis nurodytą sumą, yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui, nukrypo nuo pirmiau nurodytos teismų praktikos ir CK 5.63 straipsniu siekiamų teisinio reguliavimo tikslų.
19. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria panaikintas antstolio patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje dalyje dėl sumos, viršijančios 33 114,48 Eur, išieškojimo, ir atmesti pareiškėjos skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio normą. Byloje nustatyta, kad buvo išviešintas 33 114,18 Eur kreditorės reikalavimas. Tiek kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01194 kilęs iš tos pačios prievolės, todėl laikytina, kad turto arešto išviešinimas bent vienoje byloje yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimas pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį. Kreditoriaus reikalavimo tinkamas pareiškimas siejamas ne su vykdomąja byla, o su viešame registre išviešinta palikėjo prievole išieškotojo naudai. Šiuo atveju areštas nėra išregistruotas iš Turto arešto registro, kreditorės reikalavimas neįvykdytas, todėl, esant įregistruotam Turto arešto registre 2011 m. lapkričio 10 d. turto aprašui, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio normos tikslas – įstatyme nustatytu terminu informuoti palikėjo įpėdinį apie pareikštą kreditoriaus reikalavimą.
19.2. Teismai nepagrįstai išviešintą kreditorės reikalavimą padalijo į dvi dalis: reikalavimą iki 2011 m. lapkričio 10 d. ir reikalavimą po 2011 m. lapkričio 10 d. Toks teismų vertinimas prieštarauja tiek CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Jeigu reikalavimas yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka, laikoma, kad jis išviešintas visa apimtimi. Tai reiškia, kad, vykdomojoje byloje dėl skolos su palūkanomis išieškojimo priimant turto arešto aktą bei jį įregistruojant Turto arešto aktų registre, išviešinamas išieškotojo reikalavimo dydis akto įregistravimo viešame registre – Turto arešto aktų registre – dieną. Skolininkui mirus, laikytina, kad išviešintas visas reikalavimas iki galutinio atsiskaitymo su išieškotoju momento (įskaitant priskaičiuotinas palūkanas, delspinigius).
19.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Taigi duomenų apie palikėjo skolos faktą bei turtinės teisės į atitinkamą sumą išviešinimas per AIS, kurios valdytoja ir šiose sistemose saugomų duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei.
20. Pareiškėja atsiliepimu į kasacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose normose nenustatyta, kad paveldėjimo teisiniams santykiams, kai jau vykdomi kreditorių reikalavimai, taikomas kitoks teisinis režimas, nei nustatyta pačioje normoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; kt.). Taigi palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
20.2. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė pradėtą formuoti praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Nagrinėjamu atveju nei antstolis, nei UAB „Swedbank lizingas“ po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė reikalavimo CK 5.63 straipsnio 1 dalies ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas. Be to, 2011 m. lapkričio 14 d. įregistruojant Turto arešto aktą, išviešintas tik kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas dėl 33 114,48 Eur sumos, o reikalavimai, viršijantys šią sumą, neišviešinti, nes dėl šių reikalavimų skolininko turtas nebuvo areštuotas. Turto arešto taikymas ir 33 114,48 Eur reikalavimo išviešinimas vienoje vykdomojoje byloje negali reikšti reikalavimo išviešinimo kitoje vykdomojoje byloje, nors reikalavimas, viršijantis nurodytą sumą, yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui (CPK 185 straipsnis).
20.3. Nepagrįstai teigiama, kad teismai išviešintą reikalavimą padalijo į dvi dalis. Bylos duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 įregistruojant Turto arešto aktą išviešinta tik kreditorės reikalavimo dalis dėl 33 114,48 Eur sumos, o išieškotojos reikalavimai, viršijantys šią sumą, neišviešinti, nes dėl šių reikalavimų skolininko turtas nebuvo areštuotas. Teismai pagrįstai nurodė, kad turto arešto taikymas ir išviešinimas dėl 33 114,48 Eur sumos negali reikšti ir reikalavimo, viršijančio šią sumą, išviešinimo.
20.4. Nėra pagrindo vadovautis kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.
20.5. Nei Antstolių informacinė sistema, nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų. Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas), todėl neturi prieigos prie antstolio nurodytų duomenų ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. Dėl to antstolio argumentai atmestini kaip pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kai skolininko turtą paveldi valstybė
21. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
23. Plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kasacinis teismas tinkamai pareišktais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme pripažino ir tuo atveju, kai, esant keliems palikėjo kreditoriams, vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42, 44 punktus).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, plėtodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018 pradėtą formuoti praktiką, suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019, 23 punktas).
26. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
28. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
29. Teisėjų kolegija, plėtodama aptartą CK 5.63 normos aiškinimo ir taikymo praktiką bei atsižvelgdama į šios normos tikslus ir paskirtį, išaiškina, jog iš pirmiau aptarto informavimo turinio mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima.
30. Kasaciniuose skunduose iš esmės keliamas klausimas, ar gali būti kreditorius pripažintas tinkamai CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme pareiškusiu didesnius reikalavimus skolininko palikimą priėmusiems įpėdiniams, kai kitoje vykdomojoje byloje išviešintas areštas į tam pačiam skolininkui tos pačios prievolės pagrindu atsiradusią skolą mažesne apimtimi, t. y. ar galima šiuo atveju pripažinti, kad kreditorės reikalavimas išviešintas visa apimtimi, jei iki skolininko mirties išviešintas jo turto areštas dėl mažesnės apimties reikalavimo.
31. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ prašymu areštavo 33 114,48 Eur sumos skolininko turtą. Šis areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko antstolis areštavo 33 431,81 Eur sumos skolininko turtą. Šis turto areštas nebuvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Skolininkas 2014 m. liepos 20 d. mirė, o valstybei atstovaujanti VĮ Turto bankas 2018 m. spalio 29 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Skolininko palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko ir VMI. 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 antstolis pakeitė pradinį skolininką R. G. į turto perėmėjas VĮ Turto banką ir VMI. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kreditorė ar antstolis CK 5.63 straipsnio tvarka ir terminais neinformavo įpėdinių apie visą palikėjo skolą, t. y. apie 33 114,48 Eur reikalavimą viršijančias sumas (12 601,65 Eur palūkanas, 317,33 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 974,01 Eur vykdymo išlaidas).
32. Teismai pripažino, kad turto arešto dėl 33 114,18 Eur sumos taikymas ir jo išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0197/11/01194 laikytinas išieškotojos 33 114,18 Eur reikalavimo pareiškimu skolininko įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad toks kreditorės reikalavimas buvo pareikštas dar iki pradinio skolininko mirties, todėl jo teisių perėmėjai VĮ Turto bankui buvo sudaryta galimybė žinoti būtent apie tokio dydžio palikėjo prievolę bei kreditorės siekį gauti tokio dydžio reikalavimo patenkinimą. Tačiau 33 114,18 Eur sumos turto arešto išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01194 negali reikšti, kad paveldėtojas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 visa apimtimi, nepaisant to, kad kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/01194 kilę iš tos pačios prievolės tam pačiam skolininkui. Šių kreditorės reikalavimų dydis skiriasi. Nutarties 29 punkte pateiktame išaiškinime atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 5.63 straipsnio normos tikslas lemia kreditoriaus ar antstolio pareigą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, todėl įpėdinis iš kreditoriaus pareiškimo turi aiškiai suprasti visą skolinių įsipareigojimų dydį ir pagrindą. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 išieškoma skola padidėjusi dėl apskaičiuotų procesinių palūkanų, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų, kurios pirminio arešto išviešinimo momentu dar nebuvo žinomos. Dėl to turto arešto išviešinimas vykdomojoje byloje mažesne apimtimi negali būti laikomas tinkamu pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorės reikalavimo pareiškimu dėl didesnės apimties reikalavimo (dėl vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/00831 išieškomos skolos dydžio), nors reikalavimas, viršijantis nurodytą sumą, yra tos pačios kreditorės tam pačiam skolininkui.
33. Teismai pagrįstai pripažino, kad kreditorės reikalavimas nebuvo išviešintas visa apimtimi, t. y. reikalavimas dėl sumos, viršijančios 33 114,48 Eur, nebuvo pareikštas laikantis CK 6.53 straipsnio nuostatų. Nagrinėjamoje byloje priimtu teismų sprendimu nepaneigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 padaryta išvada, kurioje kasacinis teismas tinkamu reikalavimo pareiškimu pripažino atvejį, kai konkretaus kreditoriaus atžvilgiu apskritai nebuvo priimtas turto arešto aktas, tačiau skolininko turto areštas taikytas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktas buvo priimtas pagal nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio sumos, todėl išviešintas skolos dydis neleido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti, jog bendra reikalavimo suma gali būti didesnė.
34. Kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ kasaciniame skunde teigiama, kad net ir konstatavus, jog reikalavimas nebuvo išviešintas visa apimtimi, turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo atveju paveldėtojas yra valstybė, todėl nesvarbu, kad prievolė yra padidėjusi, svarbu, kad ji išviešinta.
35. Kreditorė pagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą: 1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); 2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; 3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Taigi, valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 16 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
37. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Valstybei, kaip ir kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Nutarties 21–24 punktuose nurodyta, kad CK 5.63 straipsnyje nustatyta specialioji tvarka kreditorių reikalavimams pareikšti. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos (žr. nutarties 27 punktą). Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, jei nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybei, kaip skolininko teisių perėmėjai, atstovaujamai VĮ Turto banko, buvo sudaryta galimybė žinoti tik apie 33 114,48 Eur palikėjo prievolę bei kreditorės siekį gauti tokio dydžio reikalavimo patenkinimą. Tokio dydžio prievolė buvo išviešinta iki palikėjo mirties. Skolininkas mirė 2014 m. liepos 20 d., o nuo palikimo atsiradimo dienos nei kreditorė, nei antstolis CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka ar teismų praktikoje pripažintais galimais pranešimo būdais nepareiškė apie vėliau, nei išviešinta, padidėjusį kreditorės reikalavimą. Kreditorė, kurios reikalavimo dydis pasikeitė, turi reikšti pasikeitusio dydžio reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui, kad šis žinotų, koks kreditorius, kokio dydžio ir kokiu pagrindu teikia reikalavimą. Dėl to teismų nustatytos aplinkybės suteikė pagrindą daryti išvadą, kad kreditorės reikalavimas, viršijantis 33 114,48 Eur sumą, nėra pareikštas, todėl, praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo palikimo atsiradimo, negali būti įgyvendintas.
39. Suinteresuotas asmuo antstolis kasaciniame skunde teigia, kad mirusio skolininko lėšos banko sąskaitose buvo areštuotos nuo 2012 m. liepos 13 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), todėl duomenų apie palikėjo skolos faktą bei turtinės teisės į atitinkamą sumą išviešinimas per AIS, kurioje yra duomenys apie visų kreditorių reikalavimus, pateiktus vykdyti antstoliams ir kurios valdytoja ir duomenų saugotoja yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas, kai palikimas pereina valstybei.
40. Nutarties 24 punkte nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais duomenų AIS buvimas, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, gali būti pripažįstamas pakankamu CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimams įvykdyti. Tačiau nagrinėjamu atveju tai yra nauji argumentai, kurie nebuvo tirti ir nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisė normas, reglamentuojančias kreditoriaus reikalavimų pateikimą palikimą priėmusiam įpėdiniui bei skolininko pakeitimą vykdymo procese, vadovavosi teismų praktikoje šiuo klausimu suformuluotomis taisyklėmis. Dėl to suinteresuotų asmenų kasacinių skundų argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas