Adm. byla Nr.I-1755-142/11

Proc. Nr. 3-61-3-00033-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.8; 59; 74

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui V. P., pareiškėjo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jūratei Uptienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gražinai Jackūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė:

pareiškėjo V. P. (toliau – ir pareiškėjas) atstovė padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010 12 09 sprendimą Nr. (6.5) I-7788 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ ;

2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 08 04 sprendimą Nr. 15-17-11-345 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas“;

3) įpareigoti atsakovą VSDFV paskirti pareiškėjui V. P. priklausančią kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis.

Skunde paaiškina, kad 2010 06 01 pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Gavo neigiamą atsakymą, kuriame pasakyta, kad nėra pagrindo pareiškėjo darbo laikotarpį Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ įtraukti į darbo stažo ypatingomis sąlygomis apskaičiavimą, nes darbas gamybiniame susivienijime sintetinių pastų, plastmasinės ir kartoninės taros gamybos cecho meistro pareigose nėra numatytas Lietuvoje galiojusiuose gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2. Pareiškėjas atsakymą skundė VSDFV. Atsakyme nurodyta, kad į stažą kompensacijai gauti gali būti įskaityti tik 5 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų vietoj reikalaujamų 6 metų ir 3 mėnesių. Įskaitomas gali būti tik laikotarpis nuo 1988 06 01 iki 1993 11 11.

Pareiškėjas nesutinka su VSDFV sprendimu. Remiasi Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu. Pareiškėjas teigia, kad jis atitinka visus reikalavimus. Pareiškėjas dirbo ypatingomis sąlygomis – vadovavo plastmasinės ir kartotinės taros gamybos barui. Meistrai, vadovavę produkcijos iš plastmasių karštu būdu gamybai, yra įvardinti Sąrašo Nr. 2 XI skyriaus 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjas teigia, kad turi reikiamą stažą – 6 metus ir 3 mėnesius. Pareiškėjas aiškina, kad jau nuo 1977 02 30 dirba produkcijos iš plastmasės ir kartono gamyboje. Nuo 1977 02 30 iki 1982 08 15 pareiškėjas dirbo Gamybinio susivienijimo „Litbuprom“ kartono ir popieriaus ceche. 1982 09 08 buvo priimtas į darbą Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ sintetinių plaunamų pastų, plastmasinės ir kartoninės taros gamybos cecho meistro pareigoms 1982 09 08 įsakymu Nr. 188/k. Šiame įsakyme nurodyta, kad jam bus mokama priemoka už kenksmingumą. Pareiškėjas priimtas dirbti kenksmingomis darbo sąlygomis į cechą Nr. 1. Tai patvirtina pareiškėjo asmeninė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo perkeliamas, tačiau jo darbo vieta liko ta pati – cechas Nr. 1, kuriame nuo pat pradžių jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Šį faktą patvirtina ir pareiškėjo darbo knygelė. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 9 straipsnyje nurodyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Pareiškėjas aiškina, kad iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad faktiškai kenksmingomis darbo sąlygomis jis dirbo nuo 1977 02 30 iki 1993 11 11. VSDFV nurodo, kad 1982 09 08 – 1988 05 31 pareiškėjas vadovavo sintetinių plaunamų pastų, plastmasinės ir kartoninės taros gamybai. Nurodyta, kad taros iš kartono gamyba nėra įvardinta Sąraše Nr. 2, todėl pareiškėjas nelaikomas dirbusiu kenksmingomis darbo sąlygomis. Pareiškėjas nesutinka, nes LVAT  yra pažymėjęs, kad jei pareigybė nurodyta sąraše Nr. 2 ir užimama pareigybė iš principo skyrėsi tik tuo, jog antroji pareigybė suteikdavo papildomų funkcijų, to negalima traktuoti kaip esminio skirtumo (LVAT administracinė byla Nr. P146-204/2010). Aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo ne tik produkcijos iš plastmasių, bet ir iš kartono gamyboje, neturėtų daryti įtakos skiriant kompensaciją, nes tuo tik išplėstos pareiškėjo pareigybės funkcijos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nuo 1982 09 08 iki 1993 11 11 dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, už kurias priklauso kompensacija.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus atsiliepime pasisakoma, kad atsakovas su skundu nesutinka (b. l. 36-38).

              Atsiliepime paaiškina, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau - kompensacijos) skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin.,1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066, toliau – Nuostatai), ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.267, (toliau – Tvarkos aprašas).

              Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas yra skiriamos ir mokamos nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 01 01) dirbusiems darbus kenksmingomis sąlygomis, numatytomis Lietuvoje galiojusiuose gamybų, cechų, profesijų ir pareigų Sąrašuose Nr.1 ir Nr.2 (patvirtinti buvusios TSRS Ministrų tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.1173). Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. - kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Pagal Tvarkos aprašą, teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse nustatytą laiką kompensacijai gauti arba ne mažiau kaip pusę šio laiko pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Aprašo priede nurodytu laikotarpiu, jeigu iki 1995 m. sausio 1 d. šiems asmenims nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija tuo metu galiojusia tvarka arba po 1995 m. sausio1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Pensijų įstatyme ir Tvarkos apraše nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją turi vyrai, kurie Lietuvoje 12,5 metų iki 1994-12-31 arba 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 metais dirbo kenksmingomis sąlygomis darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 2), patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.1173. Darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais (Tvarkos aprašo 14 punktas). VSDF valdybos teritoriniai skyriai, patikrinę gautų dokumentų išdavimo pagrįstumą, nustato asmens teisę gauti kompensaciją ar jos dalį ir priima sprendimą skirti arba neskirti kompensaciją. Teisės gauti kompensaciją arba jos dalį atsiradimo diena laikoma ta diena, kurią asmeniui sukako amžius, mažesnis už Pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių tiek mėnesių, už kiek mėnesių asmuo turi teisę gauti kompensaciją arba jos dalį (Tvarkos aprašo 20 punktas).

Pareiškėjas V. P. dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo kreipėsi į 4-ąjį pensijų skyrių 2010 06 01, pateikdamas prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus.

4-asis pensijų skyrius papildomai užklausė Vilniaus apskrities archyvo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvo apie gamybinio susivienijimo Lietuvos buitinė chemija“ (vėliau - „Vilniaus buitinė chemija“) išsaugotus dokumentus, galinčius įrodyti V. P. darbo pobūdį (technologinio proceso aprašymas, įsakymus apie priėmimą į darbą ir kt.).

Išnagrinėjus gautus dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo (Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pareiškėjas nuo 1982 09 08 priimtas dirbti meistru sintetinių pastų, plastmasinės ir kartoninės taros gamybai, o nuo 1988 06 01, tobulinant darbo užmokesčio organizaciją bei įvedus naujus tarifus ir pareiginius atlyginimus, paskirtas plastikinės taros gamybos baro, cecho Nr. 1 meistru, ir kitus pateiktus kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti dokumentus, nustatyta, kad nėra pagrindo V. P. darbo laikotarpį gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ įtraukti į stažo ypatingomis darbo sąlygomis apskaičiavimą, nes darbas gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ sintetinių plaunamų pastų, plastmasinių ir kartoninės gamybos cecho meistro pareigose nėra numatytas Lietuvoje galiojusiuose gamybų, cechų, profesijų ir pareigų Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2. 4-asis pensijų skyrius 2010 08 04 priėmė sprendimą Nr. 15-17-11345 “Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“.

Gruodžio mėnesį 4-asis pensijų skyrius gavo VSDF Valdybos išaiškinimą dėl V. P. darbo laikotarpio nuo 1988 06 01 iki 1993 11 11, kuriuo, eidamas meistro pareigas Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“, jis vadovavo plastmasinės taros gamybos barui. Kadangi meistrai, vadovavę produkcijos iš plastmasių karštu būdu gamybai, įvardyti Sąrašo Nr. 2 XI skyriaus 1 dalies 5 punkte, šis laikotarpis gali būti įskaitytas į stažą kompensacijai skirti.

Kadangi pareiškėjas vis tiek neįgyja teisės gauti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, 4-asis pensijų skyrius 2010-08-04 sprendimo Nr.15-17-11345 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ nepanaikino.

Nei papildomos atostogos, nei priemokos už kenksmingumą nesuteikia teisės į kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavimą. Šią teisę suteikia darbo stažas ypatingomis darbo sąlygomis nustatytu laiku pareigose, nustatytose Lietuvoje galiojusiuose gamybų, cechų, profesijų ir pareigų Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų tarybos 1956 m. rugpjūčio 20d. nutarimu Nr.1173.

Prašo V. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovė prašė skundo netenkinti.

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 53-55), kuriame pasisako, kad su skundu nesutinka.

              Paaiškina, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau - Pensijų įstatymas) 38 straipsnį pensijas skiria ir moka VSDF valdybos teritoriniai skyriai, todėl pareiškėjo reikalavimas, kad kompensaciją jam skirtų VSDF valdyba, nepagrįstas.

Kompensacijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.267. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisę gauti kompensaciją už 5 metus turi vyrai, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. 12 metų 6 mėnesius dirbo darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (toliau - Sąrašas Nr. 2), patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Vyrams, kurie neturi stažo visai kompensacijai gauti, tačiau tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 metais, skiriama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją ar jos dalį, pateikia VSDF valdybos teritoriniam skyriui prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus, o 14 punkte nurodyta, kad darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais. VSDF valdybos teritorinis skyrius, gavęs dokumentus dėl kompensacijos, patikrina šių dokumentų išdavimo pagrįstumą, nustato asmens teisę gauti kompensaciją arba jos dalį ir priima sprendimą skirti/neskirti kompensaciją (Tvarkos aprašo 13 punktas).

Pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo į Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2010 06 01, pateikdamas prašymą ir dokumentus apie darbą Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė technika“.

Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrius nusprendė, kad pareiškėjas neturi stažo ypatingomis darbo sąlygomis, todėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 15-17-11345 atsisakė skirti jam kompensaciją.

Nesutikdamas su minėto skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2010 11 10 kreipėsi su skundu į VSDV valdybą, kuri išnagrinėjusi jo kompensacijos bylos dokumentus, nustatė, kad į pareiškėjo stažą kompensacijai skirti gali būti įskaityti 5 metai 5 mėnesiai 10 dienų, t. y. darbo laikotarpis nuo 1988 06 01 iki 1993 11 11, kuriuo, eidamas meistro pareigas Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“, pareiškėjas vadovavo plastmasinės taros gamybos barui (darbininkai ir inžinerijos technikos darbuotojai, betarpiškai dirbę produkcijos iš plastmasių karštu būdu gamyboje, įvardyti Sąrašo Nr. 2 XI skyriaus 1 dalies 3 punkte). Įskaityti į stažą ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpį nuo 1982 09 08 iki 1988 05 31, kuriuo pareiškėjas tuo pat metu vadovavo sintetinių pastų gamybai, taros iš plastmasių gamybai ir taros iš kartono gamybai, nėra teisinio pagrindo, nes taros iš kartono gamyba neįvardyta Sąraše Nr. 2. Pagal buv. TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto (TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. 7014p, buvo suteikta teisė aiškinti Sąrašų Nr. 1 ir Nr. 2 taikymą) ir Visasąjunginės Centrinės Profesinių Sąjungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinimo Nr. 5/8 7 punkto „b“ papunktį, darbo laikotarpiai, kuriais darbuotojas dirbo darbus, vienas kurių nurodytas Sąraše Nr. 1 arba Sąraše Nr. 2, o kitas nenurodytas šiuose Sąrašuose, neįskaitomi į stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Kadangi pareiškėjas darbų, įvardytų Sąraše Nr. 2, nedirbo nei 12 metų 6 mėnesių, nei 6 metų 3 mėnesių 1986-1994 metais, VSDF valdyba pareiškėjo skundo netenkino ir 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7788 informavo, kad skirti jam kompensaciją nėra pagrindo.

Prašo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovė prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkinamas.

Administracinis ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 08 04 sprendimo Nr. 15-17-11345 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas“ (b. l. 6) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos   2010 12 09 sprendimo Nr. (6.5)I-7788 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“. Šiais sprendimais atmesti pareiškėjo prašymai skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 39-40). Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą (teismo posėdyje galutinai nustatyta, kad atsakovas yra VSDFV Vilniaus skyrius, ir pareiškėjas patikslino, kad įpareigoti atlikti veiksmus prašo būtent šį atsakovą) atlikti atitinkamus veiksmus, tai yra paskirti kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – Pensijų įstatymas) teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę šio įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 267 (toliau - Tvarkos aprašas) nustatytą laiką (6.2. p.) arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėto įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo priede nurodytu laikotarpiu. Vyrams, dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, tokios kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą už 5 metus, o pagal 67 straipsnio 5 dalį ir Tvarkos aprašo 7 punktą, asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę 2-4 dalyse nustatyto laiko, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Minėto Sąrašo Nr. 2 XI skyriaus „Chemijos gamyba“ I poskyrio „Pagrindinė gamyba“ 3 punkte numatyta darbininkų ir inžinerijos technikos darbuotojų, užimtų betarpiškai cechuose, gamybose (cechų teisėmis) ir prie atskirų įrenginių darbas gaminant gaminius karštu būdu iš plastmasių masės (b. l. 64, 96). Taigi aptartas teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad būtų mokama atitinkamo dydžio kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, pareiškėjas turi būti dirbęs Sąraše Nr. 2 išvardintus darbus (plastmasių gamyba karštu būdu) ir būtų dirbęs darbininku ar inžinerijos technikos darbuotoju ne mažiau kaip 12,5 metų arba 6 metus ir 3 mėnesius.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ 1982 09 07 įsakymu Nr. 188/k p. 4 priimtas dirbti meistru sintetinių plaunamų pastų, plastmasių ir kartotinės gamybos ceche nuo 1982 09 08 (b. l. 18, 83, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2009 08 31 pažymoje, b. l. 16, nurodyta įsakymo Nr. 188 data 1982 09 19 vertintina klaida). Pareiškėjas atleistas iš darbo 1993 11 08. 1982 09 07 įsakyme Nr. 188k nurodyta, kad jam bus mokama priemoka už kenksmingumą. Asmeninės kortelės įrašai patvirtina, kad jis dirbo I ceche meistru (b. l. 21). Iki 1982 m. pareiškėjas dirbo kartono ir popieriaus ceche (b. l. 14), po to – sintetinių plovimo pastų, plastikinės ir kartoninės taros gamybos ceche meistru. Tokius duomenis patvirtina ir įrašai darbo knygelėje (b. l. 25-26, 75-76). Pagal šios knygelės duomenis, iki 1982 08 15 pareiškėjas dirbo gamybiniame susivienijime „Litbuprom“. Darbo knygelėje įrašyta, kad 1988 06 01 tobulinant darbo užmokesčio organizaciją bei įvedus naujus tarifus ir pareiginius atlyginimus, paskirtas plastikinės taros gamybos baro, cecho Nr. 1 meistru. Pareiškėjui 1983 11 21 surašyta gamybinė charakteristika (b. l. 103-104), kurioje nurodyta, kad V. P. dirbo ceche Nr. 1 plastikinės taros bare, įsisavino polimerinės taros gamybos technologiją. Analogiškai rašoma 1988 03 14 atsiliepime (charakteristikoje) (b. l. 105-106). Iš V. P. darbo užmokesčio mokėjimo kortelių matyti, kad 1983, 1984, 1985, 1986, 1987, 1988 m. jam buvo mokamos 10 procentų priemokos už kenksmingumą (b. l. 108-119). Nustatyta, kad tame pačiame ceche nuo 1980 05 23 iki 1992 11 24 meistru dirbo A. L. (b. l. 107), nuo 1978 07 03 iki 1992 10 01 N. J. (b. l. 138-140). Teisme liudytojais apklausti tame pačiame ceche su pareiškėju dirbę A. L. ir N. J.. N. J. teisme parodė, kad nuo 1978 m. iki 1992 m. dirbo Lietuvos buitinėje chemijoje (įmonės pavadinimas keletą kartų keitėsi) I ceche. Ceche buvo gaminama plastmasės tara, pastos ir kartonas. Kartonas buvo gaminamas maždaug iki 1985 m. ir jo gamyba nuo pat jo darbo pradžios vis buvo mažinama. Nurodė, kas konkrečiai vadovavo kartono gamybai, taip pat nurodė, kas vadovavo sintetinių pastų gamybos barui. V. P. visą tą laiką dirbo tik plastmasės bare meistru, gal tos pareigos vadinos pamainos viršininkas. 1982 – 1988 m. V. P. dirbo betarpiškai su plastmasės gamyba, kitų jokių darbų jis nedirbo. Kituose baruose (pastų ir kartono) buvo kiti meistrai ir vadovai. 1988 m. V. P. darbas visiškai nepasikeitė. Tuomet tik buvo sutvarkyta dokumentacija, kartono baro jau nebuvo likę, jau buvo išėję visi darbuotojai.

A. L. parodė, kad jis dirbo nuo 1980 m. gegužės iki 1992 m. vasario tame pačiame ceche kaip ir V. P.. Liudytojas dirbo pastų bare, o N. P. vadovavo plastmasių baro darbui, kuris pastų barui gamino plastmasinius indelius. Visi barai dirbo visiškai atskirai, jie netgi visai nežinojo kitų barų technologijos. Atskiruose baruose buvo savi meistrai ar vadovai, liudytojas nurodė jų pavardes.  

Nustatyta, kad VSDFV savo sprendime nurodė, kad pareiškėjui gali būti įskaityti 5 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų, t. y. laikotarpis nuo 1988 06 01 iki 1993 11 11, kuriuo eidamas meistro pareigas Gamybiniame susivienijime „Lietuvos buitinė chemija“ pareiškėjas vadovavo plastmasinės taros gamybos barui (nurodyta, kad tai atitinka Sąrašo Nr. 2, XI skyriaus 1 dalies 5 punkte numatytam darbui). Atsisakyta įskaityti laikotarpį nuo 1982 09 08 iki 1988 05 31. Tai reiškia, kad pareiškėjo darbas priskirtas darbui ypatingomis sąlygomis, tačiau tik tuo laikotarpiu, kai buvo įrašyta dokumentuose, kad jis dirbo plastikinės taros gamybos bare, ceche Nr. 1 meistru. Kitas laikotarpis, t. y. nuo 1982 m. dirbtas darbas neįskaitytas, nes, VSDFV įstaigų nuomone, tuo metu pareiškėjas dirbo dar ir papildomą darbą, susijusį su sintetinės pastos gamyba ir kartono gamyba. 

Vertinant, ar skundžiami VSDFV įstaigų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, yra būtina įvertinti, ar sintetinių plovimo pastų, plastikinės ir kartotinės taros gamybos cecho meistro pareigos patenka į Sąrašo Nr. 2 nurodomos pareigybės „darbininkai ir inžinerijos technikos darbuotojai, betarpiškai užimti cechuose, gamybose (cechų teisėmis) ir prie atskirų įrenginių gamybose – tarp jų gaminiai karštu būdu iš plastmasių masės“ sampratą. Atsakovai laikosi pozicijos, kad aiškinant Sąrašo Nr. 2  sąvokas reikia vadovautis buvusios TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir Visasąjunginės centrinės profesinių sąjungų tarybos sekretoriato 1976 04 02 išaiškinimo Nr. 5/8 7 punkto „b“ papunkčiu, kuris nustato, kad darbo laikotarpiai, kuriais darbuotojas vadovauja gamyboms, viena kurių nurodyta Sąraše Nr. 1 arba Sąraše Nr. 2, o kitos nėra šiuose sąrašuose, neįskaitomi į stažą ypatingomis darbo sąlygomis. T. y. VSDFV įstaigos rėmėsi tuo faktu, kad 1982–1988 m. laikotarpiu pareiškėjo pareigybė apėmė sintetinių plovimo pastų, plastikinės ir kartotinės taros gamybos cecho meistro pareigas, o tai, jų manymu, reiškia, kad jis galėjo dirbti ir prie sintetinių pastų ir prie kartono taros gamybos. Tačiau neneigia, kad pareiškėjas taip pat dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis prie plastmasinių gaminių gamybos. Jokių duomenų dokumentuose, kad pareiškėjas dirbo nuo 1982 iki 1988 m. ir kitose gamybose, ne vien plastmasės, nėra. Priešingai, pareiškėjo 1983 m. charakteristikoje nurodomas tik darbas plastmasės gamyboje. Taip pat ir liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas visą laiką dirbo tą patį darbą prie plastmasinių gaminių gamybos, o 1988 m. tik pasikeitė pareigybių pavadinimai. Liudytojų parodymus patvirtina dokumentai. Tai, kad pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis nuo 1985 m., patvirtina ir jo darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai – jam mokėta priemoka už kenksmingas darbo sąlygas, nors tuo metu jau buvo duotas 1976 04 02 išaiškinimas Nr. 5/8, kuriuo darbdavys tuo metu turėjo vadovautis, ir tokiu atveju jeigu jis būtų dirbęs ir kitose pareigose, nepriskirtose kenksmingoms, jam kompensacija nebūtų mokama. Tuo metu galiojęs teisės akto aiškinimas tokių pareigų neleistų priskirti prie kenksmingomis sąlygomis dirbamo darbo. Be to, teismas daro išvadą, kad tuo metu galiojęs teisės akto aiškinimas šiuo metu negali būti taikomas formaliai, visai nevertinant konkrečių darbo aplinkybių, vien remiantis pareigų pavadinimu, kurios yra platesnės nei Sąraše Nr. 2 numatytos. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kokiais dokumentais vadovaujantis skiriamos kompensacijos. Pareiškėjas turėjo Darbo knygelę, be to, buvo gauti dokumentai, patvirtinantys įrašus darbo knygelėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo 2010 10 22 pažyma, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2009 08 31 pažyma (b. l. 15, 16), 1982 09 07 įsakymas Nr. 188/k (b. l. 18), Asmeninės kortelės. Tai, kad pareiškėjas neturėjo specialios darbdavio išduotos pažymos apie darbo kenksmingomis sąlygomis stažą, negali būti pagrindu atsisakyti teisingai skaičiuoti tokio darbo stažą. Pareiškėjas išėjo iš darbo 1993 m., kai darbdaviai jau neprivalėjo laikytis ankstesnės, jau neegzistuojančios valstybės teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nenurodo, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nustatė būtinumą išduoti tokias pažymas. Pareiškėjas aiškina, kad jis išėjo dirbti kitur ir niekas jam tokios pažymos išeinant nepasiūlė. Tačiau darbą kenksmingomis sąlygomis patvirtina ir priemokų už kenksmingas darbo sąlygas mokėjimas, pareiškėjui išduotos charakteristikos, liudytojų parodymai. Be to, pareiškėjo pareigų pavadinimas nuo pat 1982 m. apėmė ir plastmasinių gaminių gamybą, kuri patenka į Sąrašą Nr. 2.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pareiškėjas, nuo 1982 09 08 iki atleidimo iš gamybinio susivienijimo dienos 1993 11 11 dirbdamas meistru Gamybinio susivienijimo „Lietuvos buitinė chemija”, I ceche ir vadovaudamas plastmasės gaminių gamybos barui, ilgiau kaip 6 metus ir 3 mėnesius dirbo Sąraše Nr. 2 išvardintus darbus, kas suteikia jam teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėjo teiginiai, kad ir iki 1982 m. jis dirbo tą patį darbą, niekuo nepasitvirtina, nes tuomet cecho pavadinime nebuvo minima plastmasės gamyba.

Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas neatitinka kitų sąlygų minėtai kompensacijai gauti, nėra. Taigi atsakovai ginčijamais sprendimais nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 straipsnio ir Tvarkos aprašo reikalavimų. Dėl to skundžiami sprendimai naikintini, o atsakovas Vilniaus skyrius įpareigojamas paskirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi tik ½ reikiamo stažo. Ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalis 2 punkto ir 5 dalies ir Tvarkos aprašui), todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. naikinami. 

Priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, jis turi teisę į ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo 134 Lt žyminio mokesčio (b. l. 30), advokatei už teisines paslaugas (skundo surašymą) sumokėjo 1000 Lt (b. l. 31, 133), už dokumentų vertimo paslaugas (b. l. 13-14, 18, 20-21, 25-26, 101, 103, 105, 109, 111, 113, 115, 117, 119) sumokėjo 160,10 (b. l. 28, 134).

ABTĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Paduodant skundą, sumokėta 134 Lt (b. l. 30). Todėl iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjo naudai priteistina 100 Lt, o 34 Lt grąžintini pareiškėjui vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis). Už skundo surašymą advokatei sumokėti 1000 Lt (b. l. 31, 133) atitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.2 punktų nuostatas. Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1000 Lt patirtų atstovavimo išlaidų. Priteistinos ir už dokumentų vertimą patirtos išlaidos (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Iš viso pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina 1260,10 Lt.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsnio  2 punktu, 127 straipsniu, 44 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 45 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą tenkinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 15-17-11345 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. P.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7788 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti pareiškėjui V. P. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 dalyje.

Pareiškėjo V. P. naudai priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1260,10 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų 10 centų) teismo išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui V. P. permokėtus 34 Lt (trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio. 

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                              Liuda Arlauskienė

Henrikas Sadauskas

Halina Zaikauskaitė