Administracinė byla Nr. eI2-1308-595/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03846-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui P. V.,
atsakovo atstovui advokatui V. K.,
trečio suinteresuoto asmens atstovui J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečias suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja I. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) konsulinio pareigūno 2020-10-08 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba vizos panaikinimo“ Nr.178 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą Ambasadai dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo. Ji turėjo įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininke. 2020-08-28 pareiškėjai vienuolikai mėnesių buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje.
` Skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo. Pareiškėjos vertinimu sprendimas visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjai neaišku dėl kokių priežasčių buvo laikoma, kad ji nepagrindė buvimo Lietuvoje fakto. Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė pakankamai dokumentų, kurių reikalaujama galiojančiais teisės aktais pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje tikslą. Atsakovas neturėjo piktnaudžiauti savo diskrecijos teise ir reikalauti perteklinio atvykimo tikslo pagrindimo. Jei atsakovui buvo abejonių ar pareiškėja pagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas ar kilo pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo, galėjo kviestis pareiškėją į interviu ir papildomai užduoti klausimus, paprašyti papildomos informaijos, dokumentų. Pareiškėjos vertinimu jos atžvilgiu formaliai buvo taikomas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 str. 1 d. 2 p. Pareiškėjos prašymas dėl vizos išdavimo buvo nagrinėjamas neatsižvelgiant į individualų atvejį, neturint pareiškėjos paaiškinimų, nededant pastangų išsamiai išsiaiškinti situaciją ir priimti motyvuotą, išsamų sprendimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus bei prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
Nurodo, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėja ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Nurodo, kad Konsulas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir turimą informaciją, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buveinė nurodoma (duomenys neskelbtini) t.y. pardavimo vadybininko J. Š. bute; šis adresas nurodomas ir pareiškėjos darbo vieta. Pažymi, kad Teisme nagrinėjama adm.byla Nr.eI2-5773-816/2020 pagal Ažerbaidžiano piliečio H. D. skundą dėl atsisakymo išduoti vizą, kuriam tarpininkavimo raštas išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota(duomenys neskelbtini) buveinė nurodoma (duomenys neskelbtini) t. y. direktoriaus J. Š. bute; šis adresas nurodomas ir pareiškėjo darbo vieta. Pareiškėja pateikė leidimą dirbti „Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja“, tačiau darbo sutartyje nurodytos pareigos „pardavimo vadybininke“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoja turinti 3 darbuotojus, tačiau oficialus deklaruotas darbo užmokestis - 0 Eur; kadangi pareiškėja konsului nepateikė jokių šios įmonės dokumentų, pagrindžiančių veiklą bei poreikį pareiškėją įdarbinti vadybininke (nenurodant darbo pobūdį), todėl kelia pagrįstas abejones Darbo sutartyje nurodytas 610 Eur/mėn pareiškėjos darbo užmokestis.
Atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo dalyku negali būti pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą išduoti vizą. Pagal Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 1 dalies d papunktį, konsulinis pareigūnas - asmuo, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, viena iš konsulinių funkcijų - vizų ar atitinkamų dokumentų išdavimas asmenims, ketinantiems vykti į atstovaujamąją valstybę (Konvencijos 5 straipsnio d papunktis). Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o jo sprendimas atsisakyti išduoti vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje adm.byloje Nr.A-140-602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje adm.byloje Nr.eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes.
Trečio suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad jų įmonė yra pelninga, sėkmingai vykdo veiklą. Apyvartinės lėšos sudaro virš 300 000 Eur. Neturi skolų nei „Sodrai“, nei darbuotojams. Išmoka atlyginimus. Nurodo, kad konsulas nebendravo nei su pareiškėja, nei su darbdaviu. Jų įmonei reikalingi pardavimų vadybininkai mokantys anglų kalbą. Nurodė, kad jie nėra sudarę sutarties su Abalt dėl duomenų apie įmonę teikimo. Nurodė, kad jie duomenis teikia „Sodrai“. Nurodė, kad neaišku kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad jų vidutinis atlyginimas 0 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020-10-08 sprendimo Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Azerbaidano Respublikos pilietei I. A. Nr. 178 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, 2020-10-06 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kurioje nurodė: 1. Šeiminė padėtis – išsiskyrusi (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla – menedžerė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (19-20 punktai); 3. Pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020-10-09 (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021-09-24 (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas).
Pareiškėja kartu su prašymu išduoti vizą pateikė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, leidimą dirbti, 2020-09-10 darbo sutartį Nr. 13 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavys mokės 610 Eur/mėn., pareigos - pardavimo vadybininke, darbovietė – (duomenys neskelbtini)), kelionės draudimą.
2020-08-28 Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai yra išdavusi Leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-1733. Leidimas suteikė pareiškėjai teisę 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2020-09-14 iki 2021-08-15 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininke. Leidime nurodyta, kad pareiškėjos profesinė kvalifikacija yra pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja.
Nustatyta, kad pareiškėja 2020-09-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi darbo sutartį Nr. 13, kurios pagrindu pareiškėja yra priimta dirbti pardavimų vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, terminui nuo 2020-09-30 iki 2021-08-15, mokant jai 610 Eur darbo užmokestį.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai išdavė tarpininkavimo raštą nurodydama, kad pareiškėjos numatoma atvykimo į Lietuvą data yra 2020-09-25, buvimo Lietuvoje laikotarpis – 12 mėnesių, apgyvendinimo vietos adresas (duomenys neskelbtini).
Ambasada 2020-10-08 priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 1 p.). Sprendime nurodyta, kad pareiškėja turi leidimą dirbti kaip „Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas“, tačiau darbo sutartyje nurodytos pareigos „pardavimo vadybininkė“, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atitikimo Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 punkto reikalavimams. Sprendime nurodyta, kad kviečiančioji įmonė turi 3 darbuotojus, bei jų vidutinis atlyginimas yra 0 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikro ketinimo mokėti deklaruojamus 610 Eur per mėnesį, kaip tai nurodyta darbo sutartyje.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje. Vienas iš pagrindų, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti nustatytas minėtame straipsnyje, yra užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
2013-12-19 Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).
Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu sprendimu nurodo, kad ji pateikė visus reikalingus dokumentus vizos gavimui, o sprendime atsisakymo išduoti vizą pagrindai yra nepagrįsti bei neaiškūs.
Pažymėtina, kad sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą pareiškėja nurodė, kad vyksta į Lietuvą dirbti, jame taip pat nurodė šiuos duomenis: dabartinė profesinė veikla – menedžerė, kviečiantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą nustatė, kad konsulinis pareigūnas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir su prašymu pateiktus dokumentus padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja turi leidimą dirbti kaip „Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja“, tačiau darbo sutartyje nurodytos pareigos „pardavimų vadybininkė“ ir tai konsuliniam pareigūnui sukėlė pagrįstas abejones dėl apreiškėjos atitikimo Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 punkto reikalavimams.
Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6. numatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Nustatyta, kad konsulinio pareigūno padaryta išvada neatitinka objektyvių duomenų, kadangi 2020-08-28 Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjai yra išdavusi Leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje Nr. U6-1733, kuris suteikė pareiškėjai teisę 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2020-09-14 iki 2021-08-15 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininke, o ne „pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja“, kaip kad nurodyta atsakovo sprendime.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad kviečiančioji įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) deklaruoja turinti 3 darbuotojus, tačiau oficialus deklaruotas darbo užmokestis 0 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikro ketinimo mokėti deklaruojamus 610 Eur per mėnesį, kaip tai nurodyta darbo sutartyje. Nustatyta, kad duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotas oficialus darbo užmokestis yra 0 Eur konsulas grindė Abalt atvirų duomenų sistema (https://abalt.lt/imone/303091289). Teismo vertinimu nurodyta duomenų svetainė nėra oficiali, kuri galėtų pateikti oficialius duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Kaip nurodė teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens atstovas, jie nėra sudarę sutarties dėl duomenų apie įmonę teikimo su Abalt svetaine, todėl minėtų duomenų patikimumas nėra aiškus. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, kurie akivaizdžiai paneigia, kad jo mokamas darbo užmokestis sudaro 0 Eur.
Atsiliepime atsakovas be kita ko nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra J. Š., o tarpininkavimo raštą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkas J. Š.. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), yra deklaruota ir įmonės pardavimo vadybininko J. Š. gyvenamoji vieta. Šis adresas nurodomas ir kaip pareiškėjos darbo vieta. Teismo vertinimu faktas, kad įmonės vadybininko deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su įmonės bendrovės adresu, kuriame nurodyta ir pačios pareiškėjos darbo vieta, taip pat, kad minėtu adresu yra registruota ir kita įmonė, kurios direktorius jau yra J. Š., pats savaime nesudarytų pagrindo atsisakyti išduoti vizą. Be to, pažymėtina, kad šie argumentai Sprendime net nėra nurodyti.
Aprašo 79 punkte nustatyta, kad vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3733-624/2020 pažymėjo, jog Aprašo 127 punktas nustato, kad kai konsultuotis dėl vizos išdavimo neprivaloma, tačiau vizų tarnybos valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, nusprendžia, kad būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, jis gali konsultuotis savo iniciatyva su Aprašo 125 punkte nurodytomis institucijomis dėl tame punkte nurodytų atsisakymo išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą pagrindų ir (ar) su Migracijos departamentu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnio 2 punkte (jeigu būtina papildomai patikrinti pateiktus duomenis Juridinių asmenų registre), 5 ir 10 punktuose ar atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte.
Ginčo atveju, kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, konsuliniam pareigūnui, priėmusiam byloje ginčijamą Sprendimą, būtent ir kilo abejonių dėl pareiškėjos pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis – darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke – patikimumo, tačiau duomenų, kad kilus tokio pobūdžio abejonėms, būtų pasinaudota Aprašo 127 punkte numatyta galimybe konsultuotis su Migracijos departamentu, priimančiu sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nėra. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos abejonės pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajėgi mokėti darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, pagrįstos ne oficialiais duomenimis apie kuriuos nei pareiškėja, nei darbdavys, kuris teikė tarpininkavimo raštą, nebuvo informuoti ir neturėjo galimybių teikti papildomus įrodymus procedūros dėl vizos išdavimo vykdymo metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-11 nutartyje adm.byloje Nr.A-822-73/2014 pažymėjo, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl Sprendimas naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą negali būti tenkinamas. Tačiau pabrėžtina, kad, panaikintu Sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nors pareiškėja skunde buvo išreiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateiktas prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas, serija 2020/A1 Nr. 111, advokato P. V. išrašyta ne pareiškėjai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą nepateikti įrodymai dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo, be to, trečias asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikęs prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į nustatytą, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui konsulinio pareigūno 2020-10-08 sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba vizos panaikinimo“ Nr.178 ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Mefodija Povilaitienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė