Civilinė byla Nr. e2-1065-661/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01880-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.5.4;
2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D.,
atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovui A. S.
atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovėms – advokato padėjėjai N. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankrutavusi Mažoji bendrija „Aurenukas“, dėl draudimo išmokos priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subrogaciją bei dvigubą draudimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo (1 b.t., b.l. 1-5): priteisti solidariai iš atsakovų ADB „Gjensidige ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančios veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 78180,64 Eur draudimo išmoką, ieškovo patirtai žalai atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo po 699 EUR žyminio mokesčio.
3. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, jog 2016 m. gruodžio 24 d., stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Islandijos pl. 201/203, stovėjusiame autovežyje RENAULT MIDLUM, valst. Nr. GHH008 (toliau - Autovežis), kurio krovinių skyriuje buvo automobiliai FIAT DUCATO ir MB, kilo gaisras. Liepsna iš Autovežio išplito ir apgadino šalia stovėjusį Danske bank lizingas priklausantį vilkiką MAN 18.440 TG X, valst. Nr. JGB319, su jame buvusiu UAB „Palink“ priklausančiu kroviniu. Apgadintas vilkikas su kroviniu įvykio metu buvo apdrausti pas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio už vilkiką ir krovinį ieškovas išmokėjo 78.180,64 Eur.
4. Gaisro metu Autovežis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale (toliau - BTA), o jo krovinys ADB „Gjensidige“ vėžėjų automobiliais atsakomybės draudimu. Dėl šios priežasties ieškovas pareiškė ieškinį abejiems draudikams, CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu prašydamas solidariai priteisti 78.180,64 Eur draudimo išmoką.
5. Atsakovas BTA pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (1 b.t., b.l. 48-54) ir nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, jog gaisro metu transporto priemonė Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, atitiko įprastą šios transporto priemonės funkciją (t. y. savo eiga judėjo iš taško A į tašką B, taip pat stovėjo tarp dviejų judėjimo momentų). Tuo tarpu transporto priemonė Fiat Ducato (be valstybinių numerių) neatitiko įprastos transporto priemonės funkcijos, o atliko krovinio funkciją, kadangi už užmokestį buvo transportuojama ant platformos. Ieškovui įrodžius, jog žalą MB „Aurenukas“ padarė valdydamas transporto priemonę Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, tokiam įvykiui būtų taikomos TPVCAPDĮ nuostatos, tuo tarpu nustačius, jog žala buvo padaryta Fiat Ducato (be valstybinių numerių), t. y. Fiat Ducato, kaip krovinys, buvo gaisro šaltinis, - darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įvykiui taikyti TPVCAPDĮ. Atsižvelgiant į 2019-06-20 ESTT prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-100/18 Linea Directa Aseguradora SA ir šioje byloje nustačius, jog gaisro židinys buvo transporto priemonėje Fiat Ducato (be valstybinių numerių), šis įvykis negalėtų būti traktuojamas kaip eismo įvykis ir atitinkamai atsakomybė dėl žalos atlyginimo, pagal draudimo sutartį NR. 12 7114958 BTA nekyla.
6. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kokiu pagrindu šioje byloje atsakovų atžvilgiu prašo taikyti solidariąją atsakomybę. Šiuo atveju MB „Aurenukas“ kyla atsakomybė arba kaip vežėjui, arba kaip transporto priemonės valdytojui priklausomai nuo to, kurioje transporto priemonėje (Renault Midlum ar Fiat Ducato) buvo gaisro židinys, atitinkamai yra atsakingas arba draudikas apdraudęs krovinio vežėjo deliktinę civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju Atsakovas Gjensidige) arba draudikas, apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę (šiuo atveju Atsakovas BTA).
7. BTA nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei teismų civilinėse bylose Nr. 2A-1753-657/2019 ir e2A-599-264/2019 nustatytas aplinkybes, labiausiai tikėtina, jog gaisro židinys buvo automobilyje Fiat Ducato, o jo priežastis – elektros instaliacijos neatjungimas nuo akumuliatorių baterijos, todėl reikalavimas BTA atžvilgiu yra atmestinas.
8. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (1 b.t., b.l. 61-67) ir nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų prievolė prieš ieškovą nėra solidari. Atsakovas nurodė, kad ADB „Gjensidige“ neturi prievolės mokėti draudimo išmoką, nes tarp Autovežio valdytojo BMB „Aurenukas“ ir ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (toliau - CMR draudimo sutartis) (šios sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas Nr. GJELT 2108735/1). Sudėtine šios sutarties dalimi yra Vežėjų automobiliais draudimo taisyklės Nr. 011 (toliau - Taisyklės) (atsiliepimo priedas Nr. 2). CMR draudimo sutartimi buvo apdrausta BMB „Aurenukas“ kaip vežėjo civilinė atsakomybė prieš vežamų krovinių savininkus. Papildomai buvo apdrausta BMB „Aurenukas“ deliktinė civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (ne vežimo santykių dalyvius) už žalą, padarytą gabenamu kroviniu (draudimo liudijimas, Taisyklių papildoma sąlyga Nr. 003/011).
9. Atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodo, jog žala nebuvo padaryta kroviniu. Dėl ginčo gaisro buvo atliekamos net kelios neteisminės ekspertizės, siekiant nustatyti jo priežastį. ADB „Gjensidige“, BTA ir If P&C Insurance AS filialas kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl išvados pateikimo. Ši bendrovė atlikusi tyrimą surašė išvadas (atsiliepimo priedas Nr. 3), kuriose nurodė, jog negali būti atmesta nei versija dėl Autovežio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nei versija dėl Autovežyje buvusio FIAT DUCATO elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Šios versijos tikimybės atžvilgiu laikomos apytikriai lygiavertėmis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad gaisras kilo Autovežio puspriekabės su kroviniu FIAT DUCATO priekinėje dalyje ir išplito į šalia stovėjusius sąstatus. Byloje nėra įrodymų, jog gaisro priežastis yra Autovežio krovinys FIAT DUCATO.
10. Įvykio metu BTA TPVCAPD sutartimi nebuvo apdraudusi FIAT DUCATO valdytojų civilinės atsakomybės, todėl šiame kontekste aplinkybė, ar FIAT DUCATO buvo naudojama, kaip transporto priemonė, ar kaip krovinys, ginčo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Byloje reikia nustatyti, ar BTA TPVCAPD sutartimi apdraustas Autovežis žalos padarymo metu buvo naudojamas kaip transporto priemonė. Atsakovo manymu Autovežis gaisro metu buvo naudojamas pagal savo įprastinę paskirtį - kaip transporto priemonė. Žala įvykio metu buvo padaryta Autovežiu su visu kroviniu kaip vienu vienetu naudojant jį kaip transporto (vežimo), o ne kaip darbo priemonę, todėl BTA turi prievolę išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Jei teismas nustatytų, kad gaisro šaltinis yra FIAT DUCATO, BTA prievolei mokėti išmoką tai neturėtų jokios teisinės reikšmės (ji neišnyktų), nes Autovežio su kroviniu valdytojas atsakytų prieš ieškovą kaip viso sąstato valdytojas, nes gadinantis ugnies poveikis sklido būtent nuo Autovežio su kroviniu nesvarbu dėl ko jis užsidegė.
11. Jei teismas manytų, kad žala buvo padaryta kroviniu, kaip tai apibrėžta CMR draudimo sutartyje, konstatuotinas dvigubas draudimas - ta pati rizika apdrausta dviejų skirtingų draudikų (atsakovų) skirtingomis draudimo sutartimis. CMR draudimo sutartyje (draudimo polise) nurodyta, kad draudimo suma atsakomybės už žalą, padarytą kroviniu, atveju - 100.000 EUR (šimtas tūkstančių eurų). Tuo tarpu įvykio metu (2016-12-24) galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 11 str. nustatyta, kad draudimo suma turtinės žalos atveju – 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų). Taigi, BTA ginčo TPVCAPD sutarties draudimo suma taip pat lygi šiai sumai. Abiejų atsakovų draudimo sumų santykis - 1 prie 9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei teismas visgi pripažintų, kad žala padaryta kroviniu, kaip tai apibrėžta CMR draudimo sutartyje, ir konstatuotų dvigubą draudimą, ADB „Gjensidige“ turėtų kompensuoti ieškovui 10 proc., o BTA 90 proc. šio patirtos žalos.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
12. Rašytiniai įrodymai patvirtina (1 b.t., b.l. 6), kad 2016 m. gruodžio 24 d., stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Islandijos pl. 201/203, stovėjusiame autovežyje RENAULT MIDLUM, valst. Nr. GHH008 kurio krovinių skyriuje buvo automobiliai FIAT DUCATO ir MB, kilo gaisras. Liepsna iš Autovežio išplito ir apgadino šalia stovėjusį Danske bank lizingas priklausantį vilkiką MAN 18.440 TG X, valst. Nr. JGB319, su jame buvusiu UAB „Palink“ priklausančiu kroviniu. Apgadintas vilkikas su kroviniu įvykio metu buvo apdrausti pas ieškovą AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio už vilkiką ir krovinį ieškovas išmokėjo 78.180,64 Eur.
13. Gaisro metu Autovežis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale (toliau - BTA), o krovinys ADB „Gjensidige“ vežėjų automobiliais atsakomybės draudimu. Dėl šios priežasties ieškovas pareiškė ieškinį abiems draudikams, CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu prašydamas solidariai priteisti 78.180,64 Eur draudimo išmoką.
14. Dėl ginčo gaisro buvo atliekamos net kelios neteisminės ekspertizės (1 b.t., b.l. 6, 14-47) siekiant nustatyti jo priežastį. ADB „Gjensidige“, BTA ir If P&C Insurance AS filialas kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl išvados pateikimo. Ši bendrovė atlikusi tyrimą pateikė išvadas, kuriose nurodė, jog negali būti atmesta nei versija dėl Autovežio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nei versija dėl Autovežyje buvusio FIAT DUCATO elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Šios versijos tikimybės atžvilgiu laikomos apytikriai lygiavertėmis. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad gaisras kilo Autovežio puspriekabės su kroviniu FIAT DUCATO priekinėje dalyje ir išplito į šalia stovėjusius sąstatus.
15. BMB „Aurenukas“ taip pat kreipėsi į specialistus gaisro priežastims nustatyti. UAB „Gaisriniai projektai“ pateikė gaisro tyrimo ekspertizės aktą Nr. GP/GT-2017/04/20, kuriame priėjo išvados, gaisro židinio zona ties Autovežio priekine dalimi, o labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio.
16. PAGD prie vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centrui buvo pateikti Autovežio ir FIAT DUCATO elektros laidai. Ši įstaiga 2017 m. vasario 15 d. atliko minėtų laidų tyrimą ir nustatė kad tiek Autovežio, tiek FIAT DUCATO laiduose yra antrinio trumpojo jungimo (trumpasis jungimas, įvykęs gaisrui būdingoje aplinkoje, t. y. gaisro metu) požymių. Tai reiškia, kad abiejų transporto priemonių laiduose trumpasis jungimas įvyko dėl gaisro, t. y. buvo ne gaisro priežastis, o gaisro pasekmė (trumpieji jungimai įvyko dėl gaisro poveikio) (b.t. 1., b.l. 23).
17. Lietuvos Teismo ekspertizės centras atliko FIAT DUCATO elektros laidų vizualinį ir metalografinį tyrimą. Buvo surašytas 2017-04-10 ekspertizės aktas Nr. 11-496 (17), kuriame konstatuota, kad tirti pateiktuose FIAT DUCATO laidų fragmentuose trumpajam jungimui ir kitokiam avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra, visos pateiktos laidų atkarpos gaisro metu buvo paveiktos gaisro šilumos (b.t. 1, b.l. 34).
18. Atsakovas BTA į bylą su atsiliepimu pateikė Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2018-03-29 ekspertizės aktą Nr. 11-2460 (17); 11-2461 (17), kuriame specialistai priėjo išvados, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog tiriamo objekto gaisro tiesiogine priežastimi buvo Autovežio ar FIAT DUCATO elektros instaliacijos ir kitos elektros įrangos avarinis darbo režimas (b.t. 1., b.l. 38).
19. Taip pat pažymėtina, kad šalių nurodomuose Kauno apygardos teismų sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2A-1753- 657/2019 ir e2A-599-264/2019 taip pat nėra konstatuota, kad gaisro priežastis yra būtent autovežio ar FIAT DUCATO techninis netvarkingumas. Šiems sprendimams priimti ir pripažinti BMB „Aurenukas“ atsakomybę prieš trečiuosius asmenis ir FIAT DUCATO savininką, teismams pakako konstatuoti, kad gaisro priežastis arba techniškai netvarkingas Autovežis, arba jo krovinys - FIAT DUCATO. Esant nors vienai iš šių priežasčių, BMB „Aurenukas“ kilo civilinė atsakomybė prieš ieškovus minėtose civilinėse bylose, todėl tiksliai konstatuoti gaisro priežastį teismams net nebuvo būtina, todėl jie to ir nepadarė.
20. Taigi, pagal išlikusius įrodymus iš esmės nėra galimybės nustatyti tikslios gaisro priežasties. Teismai nusprendė, kad gaisras kilo autovežyje Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, arba ant jo stovinčiame automobilyje Fiat Ducato (automobilis buvo vežamas kaip krovinys tarptautiniu maršrutu (vežimui taikomos Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR konvencija) sąlygos) ir už padarytą žalą atsakinga MB „Aurenukas“ (apeliacinės instancijos bylos Nr. 2A-1753-657/2019 ir e2A-599-264/2019). MB „Aurenukas“ atsakomybė už padarytą žalą kilo dviem skirtingais teisiniais pagrindais: kaip krovinio vežėjui ir kaip autovežio Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, valdytojui.
Teisniai argumentai
Dėl ieškovo teisės reikalauti išmokėti draudimo išmoką
21. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmokas dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusių asmenų teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.).
23. Gaisro kilimo priežastis buvo netinkama atsakovo MB „Aurenukas“ valdomo automobilio techninė būklė, šią aplinkybę įrodo Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apskrities PGV tyrimo medžiaga ir šių institucijų išvados bei ekspertų išvados. Kilus gaisrui automobilyje dėl automobilio elektros įrangos techninės būklės, automobilio savininkui/valdytojui kyla griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnį. Kilti atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį atsakovės tyčia nebūtina, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo, jos kaltė preziumuojama, ją paneigti privalo ji pati ir tai gali padaryti tik įrodžiusi, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. MB „Aurenukas“ turėjo pareigą taip rūpintis jo valdomu automobiliu Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008 bei vežamu kroviniu Fiat Ducato. MB „Aurenukas“ nesielgė atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino jo valdomo automobilio Renault tinkamos, saugios techninės būklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., 20 str. 1 d., 25 str. 3 d.), vežamame automobilyje Fiat Ducato neišjungė akumuliatoriaus. Dėl šių priežasčių kilo gaisras.
24. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-1753-657/2019) nurodė, kad „Vežėjas negali remtis aplinkybe, kad galbūt transportuojamas automobilis „Fiat Ducato“ turėjo defektų (neužsivedė), todėl netikrino ar atjungtas jos akumuliatorius, nes, būdamas profesionalas, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu. Pažymėtina, kad vežėjas, kaip komercinis subjektas ir vežimo sutarties šalis, neturi būti tapatinamas su vairuotoju. Taigi, atsiradę užsakovo (ieškovo) nuostoliai dėl sudegusio automobilio yra tiesiogiai susiję su netinkamu vežėjo sutartinių pareigų vykdymu, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.).“ Draudimo sutarčių pagrindu ieškovas AB „Lietuvos draudimas” už sunaikintą apdraustą turtą išmokėjo draudimo išmokas, dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusių asmenų teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų.
Dėl atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir ADB „Gjensidige“ civilinės atsakomybės
25. Byloje nėra ginčo, jog automobilio Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (žr. duomenų išrašą iš transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės apie automobilio Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008, draudiką).
26. 2019 m. liepos 24 d. ieškovas išsiuntė prašymą dėl išmokos už padarytą žalą išmokėjimo. 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu BTA informavo ieškovą, kad prašymą tenkinti atsisako, nes remiantis pretenzijoje esančiais dokumentais negalima vienareikšmiškai teigti, kad gaisras kilo būtent automobilyje Renault Midlum, valstybinis numeris GHH 008.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013). Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017 24 punktą).
28. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-44-1075/2018, apibendrino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) formuojamą praktiką, kas laikytina eismo įvykiu ir pažymėjo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkcija - a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.
29. ESTT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytojoje nutartyje yra išaiškinę, kad draudimo apsauga pagal TPVCAPD sutartį netaikoma tuomet, kai transporto priemonė žalos padarymo metu naudojama kaip darbo priemonė. Jei transporto priemonė žalos padarymo metu buvo naudojama pagal savo įprastinę paskirtį - kaip transporto priemonė - draudimo išmoka trečiajam nukentėjusiajam asmeniui turi būti mokama (pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Rodrigues de Andrade ir kiti, C- 514/16, 40 punktas).
30. BTA neginčija, kad Autovežis gaisro metu buvo naudojamas pagal savo įprastinę paskirtį - kaip transporto priemonė. Tokios pozicijos dėl panašių situacijų laikosi ir ESTT. Šio teismo 2019 m. birželio 20 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-100/18 Linea Directa Aseguradora konstatuota, kad transporto priemonei ilgą laiką stovint garaže ir užsiliepsnojus bei apgadinus šalia buvusį trečiųjų asmenų turtą, įvykis laikytinas draudžiamuoju pagal TPVCAPD sutartis.
31. Pažymėtina, kad ESTT yra nurodęs, kad iš Europos Sąjungos teisės aktų, kurie reglamentuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir kurie apima Direktyvą 2009/103, matyti, kad jais siekiama, pirma, užtikrinti laisvą ir transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, ir jose esančių asmenų judėjimą ir, antra, garantuoti, kad nukentėjusieji per šių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius būtų vertinami vienodai, neatsižvelgiant į konkrečią Sąjungos teritorijos vietą, kur įvyko eismo įvykis (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo C-334/16, EU:C:2017:1007, 25 ir 26 punktus). Be to, iš šių teisės aktų raidos matyti, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas tikslo apsaugoti per transporto priemonių sukeltus įvykius nukentėjusius asmenis siekė nuolat ir vis intensyviau (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo C-334/16, EU:C:2017:1007, 27 punktas).
32. ESTT patikslino, kadangi Direktyvos 2009/103 1 straipsnio 1 punkte nurodytos motorinės transporto priemonės, neatsižvelgiant į jų charakteristikas, paprastai skirtos naudoti kaip transporto priemonės, minėta sąvoka apima bet kokį transporto priemonės naudojimą kaip vežimo priemonės (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Nunez Torreiro, C-334/16, EU:C:2017:1007, 29 punktas).
33. ESTT taip pat nurodė, kad pagal Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje minimos „transporto priemonė[s], kuriomis naudojasi ar jas vairuoja“, ir šios direktyvos 3 straipsnį, kuriame nurodytas „vairuotojas ar bet kuri[s] kitas asm[uo], kuris pagal civilinę teisę įvykio atveju turi atsakyti ir kurio atsakomybė apdrausta [privalomuoju] draudimu“, leidžia manyti, kad šis draudimas susijęs su civiline atsakomybe, kylančia ne tik vairuojant transporto priemones, bet ir kitaip jas naudojant, ir ne tik dėl vairuotojo, bet ir dėl kitų asmenų naudojimosi jomis (2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo AS „BTA Baltic Insurance Company“, C-648/17, 43 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju žala įvykio metu buvo padaryta Autovežiu su visu kroviniu kaip vienu vienetu naudojant jį kaip transporto (vežimo), o ne kaip darbo priemonę, todėl BTA turi prievolę išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tikslus gaisro šaltinis, nes jo tiksliai nėra galimybės nustatyti. Taigi net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tai FIAT DUCATO, BTA prievolei mokėti išmoką tai neturėtų jokios teisinės reikšmės (neišnyktų), nes Autovežio su kroviniu valdytojas atsakytų prieš ieškovą kaip viso sąstato valdytojas, kadangi gadinantis ugnies poveikis sklido būtent nuo Autovežio su kroviniu nesvarbu dėl ko jis užsidegė. Toks aiškinimas atitinka prioritetinės trečiųjų nukentėjusiųjų asmenų apsaugos principą, kurio įgyvendinimui ir yra nustatyta privaloma TPVCAPD apsauga.
35. Nurodytuose Kauno apygardos teismo sprendimuose civilinėse bylose Nr. 2A-1753-657/2019 ir e2A-599-264/2019 konstatuota, kad dėl abiejų labiausiai tikėtinų priežasčių (Autovežio ir FIAT DUCATO netinkama techninė būklė) atsakingas būtent Autovežio valdytojas, o ne FIAT DUCATO savininkas. Kadangi Autovežio valdytojo BMB „Aurenukas“ atsakomybė prieš trečiuosius asmenis buvo drausta privalomuoju draudimu pas atsakovą BTA, šis asmuo privalo kompensuoti ieškovo patirtą žalą.
36. Įvykio metu galiojo ADB „Gjensidige“ ir MB „Aurenukas“ sudaryta vežėjų civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta ne tik vežėjo atsakomybė prieš krovinio savininką pagal CMR konvencijos nuostatas, bet apdrausta ir vežėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, kai žala tretiesiems asmenims padaryta vežamu kroviniu. Pagal CMR konvenciją vežėjui kyla sutartinė (iš pervežimo santykių) civilinė atsakomybė, o ADB „Gjensidige“ papildomai apdraudė ir MB „Aurenukas“ deliktinę atsakomybę. ADB „Gjensidige“ procesiniuose dokumentuose nurodo, kad buvo apdraudęs MB „Aurenukas“ civilinę atsakomybę prieš vežamo krovinio savininkus ir kroviniu padarytą žalą tretiesiems asmenims, t. y. apdraudė MB „Aurenukas“, kaip už krovinį atsakingo subjekto, civilinę deliktinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis. Atitinkamai ši MB „Aurenukas“ civilinė deliktinė atsakomybė jau yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Krovinys yra savarankiškas civilinės apyvartos objektas, o juo sukelta žala taip pat yra savarankiškas draudimo objektas. Todėl, šiuo atveju gaisro kilimo priežastimi esant tikėtinam krovinio FIAT DUCATO užsidegimui, atsakovui Gjensidige kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovui.
Dėl reikalavimo priteisti draudimo išmoką solidariai iš abiejų atsakovų
37. Ieškovas prašo solidariai iš abiejų atsakovų priteisti jo reikalaujamą sumą. Nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė prieš ieškovą nėra solidari. CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tačiau solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 str. 3 d.).
38. Ginčo atveju žalą yra padaręs tik vienas asmuo – BMB „Aurenukas“, o atsakovai draudikai žalos nėra padarę, jie tik apdraudę atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę. Draudimo apsauga nebuvo teikiama jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dėl draudimo paslaugų netinkamo teikimo nebuvo padaryta žalos ieškovui. Taigi nagrinėjamu atveju negali būti reikalaujama solidarios atsakovų atsakomybės.
Dėl dvigubo draudimo
39. Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti ar gaisras kilo dėl autovežio, ar dėl krovinio FIAT DUCATO techninių gedimo priežasčių. Tačiau nėra ginčo, jog dėl užsidegusio autovežio ir jame buvusio krovinio nukentėjo trečiųjų nukentėjusiųjų asmenų turtiniai interesai. Abu atsakovai apdraudė draudėjo turtinius interesus skirtingoms draudimo grupėms priklausančiomis draudimo sutartimis. Be to, viena draudimo sutartis yra privalomoji, kita – savanoriška.
40. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant CK 6.997 straipsnio 2 dalį, 6.1001 straipsnio 1 ir 4 dalis, esant dvigubam draudimui, įstatymo pagrindu pagal kiekvieną sutartį mokėtina draudimo išmoka mažinama dėl to, kad jas sudarant buvo viršyta draudimo suma. Tai reiškia, kad dėl kiekvienos draudimo išmokos mokėjimo pagal kiekvieną sutartį galioja atskira kiekvieno draudiko prievolė, kurios dydį sudaro proporcingai sumažinta draudimo suma (kad pagal kelias draudimo sutartis ji neviršytų draudimo vertės). Jos dydis priklauso nuo minėto proporcingo sumažinimo, bet nepriklauso nuo to, ar pagal kitą sutartį bus išmokėta proporcingai sumažinta ar dėl tos sutarties sąlygų dar labiau sumažinta suma, nes tai yra atskiros ir savarankiškai vykdomos prievolės. Sistemiškai aiškinant CK 6.997 straipsnio 2 dalį, 6.1001 straipsnio 1 ir 4 dalis galima išskirti, kad dvigubo draudimo situacija atsiranda esant tokioms sąlygoms: 1) draudimo suma pagal kelias draudimo sutartis viršija draudimo vertę; 2) tas pats objektas pagal kelias draudimo sutartis apdraustas su skirtingais draudikais nuo tos pačios rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 141-695/2018).
42. Dvigubo draudimo teisiniai santykiai susiklosto tą patį turtinį (draudimo) interesą apdraudus daugiau nei viena draudimo sutartimi su keletu draudikų. Draudimo interesas - nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 14 d.). Civilinės atsakomybės draudimas - asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (Draudimo įstatymo 2 str. 3 d). Taigi civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas ne tik nukentėjusiojo asmens turtinis interesas, susijęs su jo patirta žala (patyrus žalos, gaunamas žalos atlyginimas draudimo išmokos forma), tačiau ir draudėjo, apdraustojo (žalos padariusio asmens) turtinis interesas, susijęs su jo prievolės atlyginti žalą atsiradimu (žalą kompensuoja draudikas, todėl draudėjas, apdraustasis nepatiria su tuo susijusių neigimų turtinių pasekmių - turtinių netekimų).
43. BTA TPVCAPD ginčo sutartis yra privalomojo draudimo, todėl šio draudiko teikiamos draudimo apsaugos ribas griežtai reglamentuoja TPVCAPDĮ. Tai reiškia, kad BTA gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik TPVCAPDĮ nustatytais atvejais (TPVCAPDĮ 3 str.). Ginčo situacija patenka po BTA draudimo sutartimi teikiama draudimo apsauga, todėl BTA turi prievolę kompensuoti visą ieškovo patirtą žalą TPVCAPDĮ. Šiame sprendime (27-29 p., 31-33) nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT praktika nenumato galimybės atsakovui BTA ginčo situacijoje atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tuo tarpu Gjensidige CMR draudimo sutartis yra savanoriškojo draudimo, t. y. šios sutarties sąlygos nustatytos ne teisės aktais, o išimtinai BMB „Aurenukas“ ir Gjensidige susitarimu ir yra išdėstytos CMR draudimo sutartyje.
44. Kaip minėta, CMR draudimo sutartimi, be kita ko, apdrausta ir BMB „Aurenukas“ deliktinė civilinė atsakomybė dėl kroviniu padarytos žalos tretiesiems asmenims (ne vežimo teisinių santykių dalyviams) (Taisyklių papildoma sąlyga Nr. 003/011, draudimo polisas, b. t. 1, b. l. 58, 99). CMR draudimo sutarties Taisyklių Bendrosios dalies 10.1. p. nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, ir nustačius, kad dėl tų pačių rizikų draudėjas sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo Taisyklių sąlygų 11, 11.3.4. p. nustatyta, kad draudimo išmoka mažintina kito draudiko mokėtina suma dvigubo draudimo atveju. Tuo tarpu BTA TPVCAPD sutartimi taip pat apdrausta BMB „Aurenukas“ deliktinė civilinė atsakomybė, susijusi su Autovežiu, prieš trečiuosius asmenis (TPVCAPDĮ 16 str. 1 d.). Tokiu atveju ši draudimo apsauga platesnė nei teikiama CMR draudimo sutartimi, nes apima ir nekroviniu padarytą žalą.
45. Teismas remdamasis išdėstytomis CK 6.997 straipsnio 2 dalies, 6.1001 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo nuostatomis bei sudarytų draudimo sutarčių sąlygomis, daro išvadą, jog pagal abi draudimo sutartis dėl to paties įvykio yra pagrindas spręsti dėl draudžiamojo įvykio buvimo ir draudimo išmokos mokėjimo, t. y. egzistavo dvigubas draudimas.
46. Pažymėtina, kad draudimo sumos viršijimas gali atsirasti ir dėl kelių sudarytų sutarčių. Įstatymas reglamentuoja, kokios dėl to kyla pasekmės. CK 6.1001 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat taikomos tais atvejais, kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas). Šiuo atveju draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad žala buvo padaryta autovežiu ir kroviniu, o taip pat atsižvelgiant į draudimo sumas, nurodytas draudimo sutartyse (Gjensidige 100.000, o BTA 1.000.000) Gjensidige mokėtina išmoka sudarytų 10 proc., o BTA 90 proc. ieškovo patirtos žalos (1 prie 9) (CK 6.1001 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 141-695/2018). Visa reikalaujama žalos suma yra 78180,64 Eur, o 10 procentų šios žalos yra 7818 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju iš atsakovo Gjensidige priteistina 10 proc. patirtos žalos atimant 1500 Eur frančizę (7818 – 1500 = 6308) viso 6308 Eur, iš atsakovo BTA 71 872,64 EUR (78180,64-6308).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 1398 Eur žyminio mokesčio ir pateikė įrodymus apie patirtas 476,92 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą: 455,58 Eur už teisines paslaugas ir 21,34 Eur kuro išlaidas Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, tai iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta – 10 procentų žalos turi atlyginti atsakovas Gjensidige, o 90 procentų atsakovas BTA. Dėl šios priežasties atitinkamomis proporcijomis paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo Gjensidige ieškovui priteisiama 139,80 Eur žyminio mokesčio ir 47,69 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš atsakovo BTA ieškovui priteisiama 1258,20 Eur žyminio mokesčio ir 429,23 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (Įmonės kodas 110051834) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (Įmonės kodas 40103840140) 71 872,64 EUR (septyniasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 64 ct) draudimo išmoką ieškovo patirtai žalai atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1258,20 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir 429,23 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (Įmonės kodas 110051834) iš atsakovo ADB „Gjensidige“ (Įmonės kodas 110057869) 6308 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus) draudimo išmoką ieškovo patirtai žalai atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,80 Eur (šimtą trisdešimt devynis eurus 80 ct) žyminio mokesčio ir 47,69 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas