Baudžiamoji byla Nr.1-3321-827/2016

Proceso Nr. 1-01-1-47923-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.

(S)

                 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Giedrei Vasilevskai,

prokurorui Romualdui Latveliui,

kaltinamajam J. V.,

nukentėjusiajam D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „E.“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir,

n u s t a t ė :

J. V. 2015-08-18 apie 19.30 val., Vilniuje, ties Justiniškių g. 83, sankryžoje, viešoje vietoje pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nukentėjusiajam D. G. sėdinčiam automobilyje VW transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje pro atidarytą langą kumščiu ne mažiau dviejų smūgių sudavė į kairiąją akį ir taip sukėlė nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikdamas tyčia, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis J. V. teismo posėdyje jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, jog susiginčijo su nuketėjusiuoju, tačiau kad buvo suduoti smūgiai nepripažino. Viešosios tvarkos pažeidimą pripažino iš dalies, sutiko su tuo, jog nereikėjo rėkti, tačiau teisme atsisakė duoti parodymus.

Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48), kaltinamasis nurodė, kad nenori nieko sakyti, atsisako atsakinėti į klausimus, gal ir keikėsi, nes buvo susinervinęs. Buvo susistumdymas,  tačiau prašomas paaiškinti detaliau atsisakė ką nors paaiškinti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi J. V. nurodė, kad 2015-08-18, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 18:15 val. jis kartu su sūnumi E. V. ir jo drauge Karina, bei sūnaus draugu Jurijumi važiavo automobiliu Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link Justiniškių į garažus apžiūrėti automobilį, nes norėjo jį pirkti. Pravažiuojant sankryžą Justiniškių g. – Šešuolių g. vairuotojas, važiuojantis antra juosta automobiliu WV transporter pradėjo spausti jį prie kelkraščio ir pakirto jam kelią staigiai prieš pat jo automobilį persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą. Tuo metu jis važiuodamas pirma juosta, pradėjo spausti signalą , stabdyti ir netgi sustojo, kad išvengtų susidūrimo. Po to kaltinamasis persirikiavo į antrą juostą, o tas automobilis lėtai važiavo pirma juosta. Jis važiuodamas antra juosta susilygino su pirma juosta važiuojančiu automobiliu ir parodė jam, kad jis yra „kvailas“, po to jį aplenkė ir vėl persirikiavo į pirmą juostą. Transporter automobilis jį pasivijo, aplenkė ir vėl pakirto kelią ir pristabdė. Kaltinamasis, kad nesusidurtų su juo persirikiavo į antrą juostą. VW automobilis vėl persirikiavo iš pirmos į antrą juostą prieš pat kaltinamojo automobilį ir vėl pradėjo stabdyti. Tada kaltinamasis vengdamas susidūrimo persirikiavo į pirmą juostą. VW padarė tą patį, t. y. pakirto kaltinamajam kelią. Taip agresyviai manevruodami jie privažiavo kitą sankryžą, kuri yra prie Nemuno baldų prekybos centro. VW vairuotojas visą tą laiką bandė pakirsti jam kelią. Prie sankryžos degė raudona šviesa, todėl jie sustojo, kaltinamasis sustojo gale, tarp jo automobilio ir VW automobilio buvo 4 metrų atstumas. VW vairuotojas ir kaltinamasis išlipo iš automobili, ėjo vienas kito link, jie abu garsiai keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, ginčijosi dėl to, kad jis sudarinėjo avarines situacijas. VW vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs. Ginčo metu jie susistumdė, bet nesusimušė. VW vairuotojas po susistumdymo nuėjo link savo automobilio. Jis grasino, kad kaltinamajam tuoj padarys, jis priėjo prie bagažinės, lyg norėjo ten kažką ištraukti. Tuo metu prie jo priėjo sūnus su draugu ir pasakė „važiuojam, palik viską ramybėj“. Jis nuėjo link savo automobilio ir jie išvažiavo. O VW vairuotojas liko prie savo automobilio bagažinės. Jis nesudavė VW vairuotojui kumščiu nei vieno smūgio į veidą, jie tik susistumdė ir viešai vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 48-49).

Apklaustas kaip nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad važiavo vidurine eismo juosta nuo Spaudos rūmų link Justiniškių, gretima eismo juosta važiavo audi, pradėjo signalizuoti, aplenkė nuketėjusįjį ir kirto ant stabdžių. Nukentėjęs išvengė avarijos ir nuvažiavo toliau, tačiau sustojo prie raudono šviesoforo signalo, tai buvo prie „Nemuno baldų“, jis atsisuko ir per langą gavo smūgius. Kaltinamojo automobilis stovėjo už nukentėjusiojo automobilio, vėliau prie jo priėjo dar du vaikinai. Jie barėsi, keikėsi rusiškai. Po to jie visi nuėjo į savo automobilį, o nukentėjęs užsirašė automobilio numerius ir paskambino policijai. Nukentėjęs buvo išlipęs iš savo automobilio tam, kad užsirašytų kaltininko automobilio numerius, tuo metu visi asmenys buvo susėdę į mašiną ir nuvažiavo. Už automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis. Sustojus prie šviesoforo nukentėjęs sėdėjo atsidaręs langą ir kaltinamasis iš karto priėjo, jis gal kokiu tris kartus smūgiavo nukentėjusiajam į akį su kumščiu. Vaikinai pasirodė vėliau. Vyras smūgiavo ir keikėsi, kad nukentėjęs kažkur kažką blogai padarė, gal juostą kirto. Vaikinai  nieko nesakė, tylėjo. Vyras barėsi, nukentėjęs klausė, dėl ko, bet jis išvažiavo. Nuketėjęs būdamas savo automobilyje paskambino bendrajam pagalbos centrui, tačiau jam pasakė kreiptis į policiją. Pareiškimą jis parašė tą pačią dieną. Kitą dieną nuvyko pas specialistą, už tyrimą mokėjo pinigus. Kai buvo įvykis, dar buvo šviesu, tačiau tikslaus laiko pasakyti negalėjo. Civilinį ieškinio nepalaikė, pateikė rašytinį atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad 2015-08-18 apie 19:30 Justiniškių g., kur yra pasukimas į Šešuolių g. įvyko nesusipratimas tarp jo ir kito vairuotojo, Tuo metu toje vietoje buvo nubraižytos trys eismo juostos. Nukentėjęs važiavo vidurine eismo juosta, o kitas vairuotojas pirma eismo juosta, skirta sukti į dešinę. Jis nesuprato, kad nukentėjęs jo nepraleidžia važiuoti tiesiai, nors jo juosta skirta sukti į dešinę, ir daug kartų jam signalino. Vėliau privažiavus prie šviesoforo, esančio prie Nemuno baldų centro, Justiniškių g. 83. Automobilio Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir trenkė nukentėjusiajam du ar tris kartus. Po ko nuėjo ir išvažiavo. Vyras jam nieko nesakė, bet keikėsi rusiškai. Vyrui 50 m. amžiaus, 178 cm. Ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų (b. l. 15). Iš esmės analogiškas aplinkybes D. G. nurodė ir papildomai apklausiamas liudytoju (b. l. 18).

Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamais yra tėvas, santykiai geri, nukentėjusiojo nepažįsta, sutikęs jį buvo policijoje. Teigė, jog matė tik manevrą ir girdėjosi, jog barėsi. Kelyje vienas ant kito užvažiavo, parėkė vienas ant kito ir išsiskirstė. Busas važiavo  priekį, staigiai pristabdė. Privažiavo prie sankryžos ir sustojo. Tada tėvas ir nukentėjęs parėkė vienas ant kito ir viskas. Jie tuo metu važiavo iš Naujosios Vilnios į Justiniškes merginai pirkti automobilio. Važiavo pirma juosta, nukentėjęs staigiai užvažiavo į priekį ir prispaudė prie šaligatvio. Sankryžoje sustojo už autobusiuko. Iš automobilio buvo išlipęs ir tėvas, ir tas žmogus. Kas pirmas išlipo, nežino. Jie barėsi tarp automobilių, tėvas stovėjo prie automobilio savo pusėje, o nukentėjęs buvo prie savo buso galo, jie parėkė vienas ant kito, ką rėkė, neprisimena. Tada liudytojas išlipo ir pasakė tėvui, kad važiuojam ir jie išvažiavo. Kaip buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam, nežino. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai, kadangi smūgių nematė, todėl teigia, kad jų nebuvo. Kai jis išlipo iš automobilio tėvas su nukentėjusiuoju jau abu buvo išlipę ir abu barėsi.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Jis nurodė, kad prie šviesoforo automobiliai sustojo. Autobusiukas stovėjo priešais 1-2 metrų atstumu nuo jų automobilio. Tėvas ir kitas vairuotojas buvo išlipę iš automobilių ir kažką šaukė. Jis pasakė tėvui „važiuojam greičiau“ ir jie išvažiavo pirmi, apvažiuodami autobusiuką (b. l. 27). Savo parodymus E. V. ir D. G. patvirtino ir akistatos metu (b. l. 30-32). Akistatos metu D. G. nurodė, kad E. V. yra matęs tuo metu, kai jį sėdintį automobilyje sumušė kitas vyriškis. E. V. stovėjo šalia nukentėjusiojo automobilio, šalia jo be jį sumušusio vyriškio buvo dar vienas jaunuolis šviesiais plaukais. E. V. akistatos metu nurodė, kad tėvas ir nukentėjęs barėsi stovėdamas tarp automobilių.

Apklausta kaip liudytoja K. P. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra draugo tėvas, nukentėjusįjį matė per akistatą. Teigė, kad įvyko nesusipratimas važiuojant keliu. Važiavo keliu, vairuotojai pradėjo manevruoti, kadangi liudytoja neturi teisės vairuoti, todėl negali pasakyti, kas ten vyko. Viskas tęsėsi iki pirmos sankryžos, kur degė raudona. Vairuotojai ten pašūkavo ir viskas. Abu vairuotojai buvo išlipę iš automobilių. Buvo ir nukentėjęs, ir Jurijus išlipę. Tačiau negalėjo pasakyti, kuris iš jų išlipo pirmas, to neužfiksavo, nes buvo neįdomu. Ji tuo metu žiūrėjo į planšetę ar telefoną, nes važiavo pirkti automobilio ir reikėjo sekti koordinates, kur važiuoti, nes tos vietos nepažįsta. Jurijus stovėjo ant gatvės. Priekyje stovėjo autobusiukas, jis buvo atrodo raudonos spalvos. Kaip kaltinamasis ir nukentėjęs stovėjo liudytoja negalėjo pasakyti. Buvo stresinė situacija, tikrai negali visko atsiminti. Žino, kad jie šūkavo, tuo metu liudytoja darė kelis darbus vienu metu, vėliau vairuotojai sėdo į mašinas ir jie nuvažiavo. Edvardas buvo išlipęs, ar buvo išlipęs Edvardo draugas, negalėjo pasakyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 33) liudytoja paaiškino, kad jie yra teisingi, juos palaiko.

Apklausta ikiteisminio trimo metu kaip liudytoja K. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme. Juos patvirtino akistatos su D. G. metu (b. l. 3, 36-37).

Apklaustas kaip liudytojas J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra tėvo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Byla yra dėl konflikto kelyje. Teigė, kad matė ne daug. Draugai jį pasiėmė kartu važiuoti pirkti automobilio draugo merginai. Jis važiuodamas užsnūdo, išgirdo šūksnius, išlipo iš mašinos, nes pagalvojo, kad avarija. Tuo metu kaltinamasis su draugu jau ėjo link savo automobilio. Atsisėdo į automobilį, jis paklausė, kas buvo, jam atsakė, kad nemoka važinėti. Kai jis atsibuvo, jų automobilis stovėjo, priekyje stovėjo kitas automobilis ir jis girdėjo, kad šūkauja. Jis sėdėjo automobilio gale, bet kurioje vietoje neatsimena. Išlipo iš automobilio, padarė keletą žingsnių, pamatė, kad visi grįžta ir atsisėdo į automobilį. Jis nematė, ar busiuko vairuotojas buvo išlipęs.

Apkalstas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (b. l. 44).

2015-08-27 Vilniaus apskrities VPK 5 PK registruotas D. G. pareiškimas apie tai, kad 3015-08-18 apie 19:30 val. Vilniuje Justiniškių g. nukentėjęs važiavo automobiliu VW Transporter, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) link Justiniškių mikrorajono. Važiuojant antra juosta nuo Justiniškių g. Šešuolių g. sankryžos link automobilis Audi, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, skirta sukti tik į dešinę. Sankryžoje minėtas vairuotojas važiavo tiesiai manevruodamas, spausdamas garsinį signalą ir reikalaudamas pakeisti automobilio judėjimo kryptį ir jį praleisti. Pareiškėjas važiavo vadovaudamasis kelio ženklais ir kelio ženklinimu ir automobilio nepraleido. Vėliau artėjant lik Lūžių g. sankryžos minėtas automobilis Audi jį aplenkė ir bandė neleistinai sustabdyti. Privažiavus šią sankryžą ir susidegus raudonam šviesoforo signalui pareiškėjas sustojo antroje eismo juostoje, Audi automobilis sustojo už jo. Iš jo išlipo vairuotojas, kuris buvo pareiškėjui nepažįstamas 40-50 m. amžiaus vyras, kuris priėjo prie automobilio ir pro atvirą langą kelis kartus kumščiu trenkė pareiškėjui į kairę akį (b. l. 1).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-08-18 23:25 min. gautas D. G. pareiškimas, jog 2015-08-18 19:30 val. Justiniškių g. 83, Vilniuje, Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sudavė per veidą pareiškėjui (b. l. 4).

Iš 2015-11-03 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)2015-08-18 Centro informacinėje sistemoje registruotas 1 skambutis, kurio garso įrašo kopija pateikta ikiteisminiam tyrimui (b. l. 10). Iš pažymos apie nukentėjusiojo D. G. asmens duomenis matyti, kas joje kaip D. G. kontaktinis telefonas nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2015-11-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas skambučio Bendrajam pagalbos centrui telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gautas iš BPC. Apžiūros metu nustatyta, kad 2015-18-18 19:36:32 fiksuotas skambutis, kurio metu pranešėjas nurodo, jog jis nori pranešti, kad jį sumušė prieš minutę laiko. Kad jį sumušė vairuotojas vienas, jo nepažįsta, tačiau užsirašė numerius. Jis važiavo automobiliu, sustojo ir jį sumušė, šiuo metu pareiškėjas yra Rygos g. (b. l. 11-12).

2015-10-28 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu nukentėjęs D. G. ikiteisminiam tyrimui pateikė mokėjimo kvitą ir 2015-08-19 specialisto išvadą Nr. G 2719/15(01), iš kurios matyti, kad D. G. asmeniškai prašant 2015-08-19 buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta kairės akies apatiniame voke intensyvi, molynai violetinė, žalsvais pakraščiais 7x3,5 cm dydžio poodinė kraujosruva  su minkštųjų audinių patinimu, pereinanti į skruostą. Galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje išorinių sužalojimo žymių nematyti. Išvada nustatyta, kad D. G. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-08-18. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam J. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pasitvirtino. Nors kaltinamasis teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau iš jo paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis neneigia fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas gatvėje vairuojant automobilius. Automobiliams sustojus prie degančio raudono šviesoforo kaltinamasis išlipo iš automobilio Audi. Kaltinamasis teigia, kad iš savo automobilio VW transporter taip pat išlipo ir nukentėjęs ir jie abu su nukentėjusiuoju garsiai šaukė ir keikėsi vienas ant kito gatvėje. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodoma, kad ir susistumdė. Tačiau kaltinamasis neigia, jog sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgius į veidą. Teismas vertina, kad kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Liudytojai apklausti E. V., K. P. ir J. G. negalėjo paaiškinti, kas per nesusipratimas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kelyje. Iš Kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu sektų, kad nukentėjęs manevruodamas automobiliu važiavo chuliganiškai, nuolatos tyčia sudarinėjo avarines situacijas persirikiuodamas priešais kaltinamojo automobilį ir staigiai stabdydamas savo automobilį taip priversdamas kaltinamąjį keisti važiavimo kryptį ar staiga stabdyti. Ir tai nebuvo vienkartinis veiksmas, o buvo pakartota ne mažiau kaip tris kartus, todėl teismas vertina, kad to nepastebėti kartu su kaltinamuoju važiavę keleiviai negalėjo. Tačiau E. V. apklausoje nurodė, kad nukentėjęs bandė užspausti kaltinamąjį pirmoje juostoje, o K. P. nurodė, jog nesuprato kas per nesusipratimas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tuo tarpu J. G. teigė, kad tuo metu automobilyje miegojo ir nieko nematė.

Kaltinamasis nurodė, kad po konflikto, kai sūnus jam pasakė sėsti į automobilį ir važiuoti, jis ir jos sūnus su draugu įsėdo į automobilį, o nukentėjęs prieš tai pasakęs, kad „tuoj padarys“, nuėjo prie bagažinės ir ten norėjo kažką ištraukti. Šios aplinkybės vėlgi nepatvirtino nei vienas liudytojas. Iš kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jis su nukentėjusiuoju konfliktavo tarp automobilių, tai reiškia buvo prieš automobilį, kuriame buvo liudytojai. Visi liudytojai, buvę Audi automobilyje turėjo matyti tą aplinkybę, kad nukentėjęs eina kažko paimti į savo automobilio bagažinę, nes tai turėjo vykti prieš pat AUDI automobilį. Prieš įlipant J. V. į AUDI automobilį iš jo buvo išlipęs ir E. V. ir J. G., bet jie nematė, to, kad nukentėjęs būtų ėjęs į savo automobilio bagažinę kažko pasiimti.

Kaltinamasis neigė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam D. G., tačiau nukentėjęs nurodo, kad sustoju prie raudono šviesoforo, prie jo priėjo AUDI automobilio vairuotojas ir per atidarytą langą trenkė jam du ar tris kartus kumščiu į veidą – kairę akį. Į bylą patrikta specialisto išvada Nr. G 2719/15(01) rodo, kad D. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015-08-18. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie tai, kad jį sumušė nukentėjęs nurodė iš karto po įvykio paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu. Šią aplinkybę jis nurodė ir savo pareiškimuose policijai, kuriuos teikė 2015-08-18 ir 2015-08-27, taip pat apklausų metu, todėl teismas vertina, kad D. G. parodymus ir juose nurodyta aplinkybes byloje patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai – specialisto išvada, skambučio į BPC įrašas, taip pat nukentėjusiojo ir iš dalies kaltinamojo ir liudytojų parodymai. Vertinant specialisto išvadą matyti, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo veido nustatyti kairės akies apatinio voko – skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu. Taigi jų lokalizacija ir pobūdis irgi atitinka nukentėjusiojo parodymuose nurodytas aplinkybes, kad smūgiai jam buvo suduoti sėdint prie vairo pro atidarytą vairuotojo langelį ir kumščiu. Teismas mano, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas savo įvykių versiją siekia sušvelninti savo padėtį, sumenkinti savo vaidmenį ir priešingai – parodyti, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai manevruodamas automobiliu, o po to lygiai taip pat kaip kaltinamasis keikėsi viešoje vietoje ir stumdėsi. Liudytojais apklausti E. V., K. P. ir J. G. yra susiję su kaltinamuoju asmeniniais ryšiais – yra jo šeimos nariai arba šeimos narių draugai, todėl yra suinteresuoti savo parodymuose nurodyti tokias aplinkybes, kurios neapsunkina kaltinamojo padėties, todėl šių liudytojų parodymais galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. E. V. teismo posėdyje teigė, kad girdėjo tik riksmus, kad iš automobilių buvo išlipę jo tėvas ir nukentėjęs ir jie barėsi, jis nematė, kad būtų suduodami kam nors smūgiai, vadinasi jie nebuvo suduoti, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai. K. P. nurodė, kad sustojus prie šviesoforo iš automobilių išlipo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs ir jie prie automobilių ten šūkavo. Detalių nurodyti negalėjo, nes jai buvo neįdomu, buvo užsiėmusi keletu darbų, žiūrėjo į planšetę ar telefoną, be to jai buvo stresas, todėl mažai ką atsimena. Teismo nuomone toks paaiškinimas yra prieštaringas – negali būti, kad ta pati situacija žmogui kelia ir nuobodulį ir stresą vienu metu. J. G. nurodė, kad jis iš miegojo automobilyje ir beveik nieko nežino apie įvykį. Tokie paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad liudytojai nėra suinteresuoti atskleisti tikrąsias įvykio aplinkybes.

Apibendrinant visa tai, darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino – kaltinamasis viešoje vietoje – gatvėje, Justiniškių 83 sankryžoje nukentėjusiajam D. G., sėdinčiam automobilyje vairuotojo vietoje sudavė pro atidarytą langą kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į kairę akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių sutinimą kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, taip padarydamas jam nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais, atliktais viešoje vietoje, J. V. pažeidė gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką  ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Įvykis vyko viešoje vietoje, tarp visiškai nepažįstamų asmenų, vairuotojų atsitiktinai važiavusių gatvėje greta ir vėliau jiems sustojus prie raudono šviesoforo sankryžoje. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad prie sankryžos stovėjo ir daugiau automobilių. Priešais nukentėjusiojo automobilį stovėjusio automobilio vairuotojas net buvo išlipęs ir stebėjo įvykį, todėl teismas vertina, kad aplinkiniai buvo priversti stebėti J. V. veiksmus prieš nukentėjusįjį – smūgių sudavimą, jaustis nemaloniai ir nesaugiai. Toks J. V. elgesys, kai jis dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad jam nepatiko nukentėjusioji vairavimas, viešoje vietoje tyčia vairuotojui trenkė kumščiu keletą kartų į veidą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus sprendi ne kumščiais, o civilizuotai, laikantis nustatytos tvarkos. Šiuo atveju J. V., manydamas kad nukentėjęs vairuodamas automobilį pažeidinėja Kelių eismo taisykles, vairuoja automobilį chuliganiškai, turėjo visas galimybes kreiptis į policiją, kad ji išsiaiškintų įvykio aplinkybes ir įvertintų vairuotojo elgesį.

Atsižvelgiant į visa tai teismas vertina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis J. V. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis UAB „Elvora“, santechniku, tačiau šiuo metu faktiškai įmonėje darbo nėra, todėl darbuotojas yra prastovoje, vedęs, į narkologines įskaitas neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis iš esmės neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į BK 55 straipsnio, numatančio, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susitaikė, nukentėjęs kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisakė. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Civilinis ieškinys.

Šioje byloje nukentėjusysis D. G. pareiškė 13,34 eurų dydžio ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, t. y. išlaidų susijusių su specialisto išvados gavimu, atlyginimo. Teismo posėdyje jis civilinio ieškinio nepalaikė ir pareiškė, kad jo atsisako, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės jam buvo išaiškintos, atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi būti priimtas, o byla šioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

n u s p r e n d ž i a :

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką  numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant:

per bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

Iki nuosprendžio vykdymo kaltinamajam J. V. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.

Priimti D. G. atsisakymą nuo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinį diską su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Inga Štuopienė