Civilinė byla Nr. e2A-287-796/2021        

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02190-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.4.3; 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11;

3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. L. ir atsakovių A. S., A. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovėms A. S., A. V. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovių sutikimo, patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių (ieškovių pagal priešieškinį) A. S., A. V. priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) T. L. dėl atliktų statybos darbų pašalinimo, servituto nustatymo, nekliudymo naudotis turtu, teisės įregistruoti gyvenamojo namo bendro naudojimo dalių apskaičiavimą be ieškovo sutikimo pripažinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras, išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pradiniu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:

1.1       pripažinti jam teisę atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus, tiksliau – išorinėje namo pusėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal projektą (dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)) be atsakovių sutikimo;

1.2       pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogėje esančias patalpas 3-2, 3-4, 3-7 buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtine dalimi;

1.3       teismui atmetus atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl laiptų, stogelio ir pertvaros pašalinimo, nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų ir palėpės naudojimosi tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmo aukšto patalpą a-6, laiptus iš pirmo aukšto į antrą aukštą, priteisti natūra visą neįregistruotą palėpę; bendro naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6, P-8; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1 ir priteisti namo pirmo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7, a-8;

1.4       teismui tenkinus atsakovių priešieškinio reikalavimus dėl laiptų, stogelio ir pertvaros pašalinimo, nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų ir palėpės naudojimosi tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-3, P-5, laiptus iš pirmo aukšto į antrą aukštą, visą neįregistruotą palėpę; bendro naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6 ir namo pirmo aukšto patalpas a-4, a-5, a-6, a-7, a-8; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-8, P-9, P-10 ir G-1. 

2.       Atsakovės pradiniu priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė:

2.1       nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį A. S. ir A. V. teisę įeiti / išeiti į / iš patalpos, pažymėtos indeksu 4-1, siekiant patekti į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu l-23; 

2.2       įpareigoti T. L. pašalinti (nugriauti) įrengtą pertvarą bendro naudojimo patalpose, gyvenamojo namo plane pažymėtose indeksu a-4, per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2.3       įpareigoti T. L. pašalinti / išmontuoti rytinėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus plieno laiptus, metalinius turėklus ir metalinį stogelį per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2.4       įpareigoti T. L. atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį – pašalinti (išmontuoti) įrengtas duris, įstatyti 1585 mm pločio langą, užmūryti dalį sienos (nuo įrengto lango iki grindų) per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 

2.5       per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus / nenugriovus įrengtos pertvaros bendro naudojimo patalpose, gyvenamojo namo plane pažymėtose indeksu a-4, įrengtų plieno laiptų, metalinių turėklų ir metalinio stogelio bei neatstačius rytinės pusės konstrukcijos į pradinę padėtį, skirti T. L. 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną;

2.6       pripažinti A. S. ir A. V. teisę be bendraturčio T. L. sutikimo įregistruoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės, indeksas 4-1, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nuosavybės teises į prašomą registruoti neįrengtą pastogę, kurios indeksas 4-1, pagal matininkės K. A. 2019 m. birželio 6 d. atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių skaičiavimą;

2.7       iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį dėl daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo: T. L. naudojimui palikti daugiabučio gyvenamojo namo pusrūsyje esančią patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 (tai atitinka ieškovo pateiktų neįregistruotų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtą patalpą P-3); nustatyti, kad bendro naudojimo patalpos yra 1-2, 1-4, 1-10, 1-9, 1-8 (tai atitinka patalpas P-1, P-2, P-4, P-6, P-8).

3.       Ieškovas savo reikalavimus palaikė, atsakovių reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. žodžiu kreipėsi į atsakoves, prašydamas pasirašyti sutikimą atlikti paprastuosius statybos darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TS Projects“ parengtą projektą, tačiau atsakovės atsisakė tokį sutikimą duoti, paaiškindamos, kad laiptai joms netrukdo, tačiau jokių sutikimų nepasirašinės. 2018 m. lapkričio 19 d. jis pateikė atsakovėms pakartotinius pranešimus, kuriais pasiūlė duoti sutikimą dėl atliktų remonto darbų. Atsakovių atstovas 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakymą, nurodė, kad atsakovės nesutinka duoti sutikimo atlikti remonto darbus, nes remonto darbai vykdomi nekilnojamojo turto vertybių saugomoje teritorijoje, todėl būtina vadovautis ne tik statybos teisinius santykius reguliuojančiais įstatymais, bet ir papildomu teisiniu reguliavimu. Ieškovas pažymėjo, jog ginčo laiptai į butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengti ne vėliau kaip 2015 m. Laiptų, jų angos įrengimas buvo žodžiu suderintas su atsakovėmis, buvo gautas jų žodinis pritarimas. Su atsakovėmis taip pat buvo suderinta bendro naudojimo patalpos, žymimos indeksu a-4, naudojimo tvarka. Buvo sutarta bendrai įrengti šioje patalpoje pertvarą ir taip atskirti įėjimą į ieškovo butą nuo bendro naudojimo patalpų. Atsakovėms buvo palikta teisė naudotis kelis kartus didesnio ploto patalpos, žymimos indeksu a-4, dalimi. Atsakovių pageidavimu ir reikalavimu pertvaroje buvo įrengta lango anga, kad atsakovių naudojamos patalpos a-4 dalis turėtų daugiau natūralios šviesos. Langas į pertvarą ir pertvaros apdaila iš atsakovių patalpos pusės buvo įrengtos pačių atsakovių. Nuo 2015 m. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovės delsė ginti savo pažeistas teises, reikalaudamos pašalinti pertvarą ir įrengtus laiptus. Toks atsakovių elgesys netiesiogiai patvirtina jų pritarimą atliktiems darbams, kol ieškovas neinicijavo teisminio proceso, atsakovės jokių pretenzijų ieškovui nebuvo pareiškusios. Iki ginčo laiptų įrengimo į ieškovo butą buvo galima patekti tik per pusrūsio įėjimą, kurio angos aukštis – 170 cm ir pro kurį patenkama į pusrūsio patalpas, o iš pusrūsio laiptais patenkama į namo pirmo aukšto bendro naudojimo patalpą a-4, per ją – laiptais į ieškovo butą. Toks patekimas ieškovui į butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo labai nepatogus. Laiptų ir įėjimo angos įrengimas buvo derintas su Šilutės miesto istorinės architektūros žinovu ir specialistu. Įsirengdamas ginčo laiptus ieškovas sudarė atsakovėms galimybę privačiai naudotis didžiąja patalpos a-4 dalimi ir visa patalpa a-5, nereikalaudamas iš atsakovių jokios kompensacijos. Ieškovui įrengus ginčo laiptus, visi name esantys trys butai dabar turi atskirus ir izoliuotus įėjimus. Siūlydamas naudojimosi ir atidalijimo tvarką ieškovas remiasi naujai padarytais (2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. kovo 20 d.) namo pusrūsio, pirmo aukšto ir jam priklausančio buto kadastriniais matavimais, kurie dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra įregistruoti. Matavimai yra patikrinti VĮ Registrų centre ir duota išvada, kad juose trūkumų nėra. Matavimai atspindi dabar esančią namo patalpų padėtį. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad tapdamos butų savininkėmis nuosavybėn įgijo konkrečias pusrūsio patalpas. Visos namo pusrūsyje esančios patalpos yra bendro naudojimo patalpos. Ieškovui priklausantis butas užima visą namo pastogės aukštą. Tik iš ieškovo buto galima patekti į namo palėpę ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) kraštuose esančias patalpas 3-2, 3-4, 3-7. Iki 2019 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centro matininko T. N. atliktų kadastrinių matavimų ieškovo buto naudingas plotas buvo 87,39 kv. m. Po minėtų matavimų ieškovo buto naudingas plotas pasikeitė į 96,04 kv. m, nes buvo tiksliau apskaičiuotos viso buto patalpos ir papildomai prie ieškovo buto naudingojo ploto buvo priskirtos patalpų 3-2, 3-4, 3-7 dalys. Mano, kad minėtos patalpos yra buto sudėtinė dalis, nes šios patalpos yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) kraštuose, į visas šias patalpas durų (patekimo) angos yra tik iš ieškovo buto skirtingų patalpų. Šios patalpos yra ieškovo suremontuotos ir įrengtos, apšildomos iš jo buto. Jomis ieškovas naudojasi nuo pat buto įsigijimo. Nurodė ir tai, jog atsakovės neturi patekimo į palėpę, todėl teisinga ir protinga palėpę atidalyti natūra ieškovui, o atsakovėms – namo pirmo aukšto koridoriaus patalpas a-4, a-5, a-8, a-7. Atidalijus minėtas patalpas, ieškovas įgytų teisę savo nuožiūra tvarkyti ir remontuoti avarinės būklės palėpę (ją apšiltinti). Atsakovių nurodomas argumentas apie užkirstą galimybę patekti į palėpę yra dirbtinis, deklaratyvus, jos neturi atskiro patekimo į palėpės patalpas, mažiausiai nuo 2009 m. nėra pareiškusios noro patekti į palėpę ir nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Atsakovių prašomas nustatyti servitutas pažeistų jo, kaip buto savininko, interesus, nes atsakovės galėtų bet kada patekti į jo butą, o iš jo – nuleidžiamomis kopėčiomis į palėpę. Kadangi į neįrengtą palėpę galima patekti tik iš ieškovo buto, todėl akivaizdu, kad tokia palėpė, remiantis teisiniu reglamentavimu, negali būti atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra pagrindo duoti sutikimą atsakovėms dėl prašomų įregistruoti matavimų bei nuosavybės teisių. Pažymėjo ir tai, jog atsakovės mažiausiai nuo 2006 m. neturėjo galimybės patekti į ginčo palėpę, nes iki palėpės angos buvo įrengtos dvejos durys, kuriomis naudojosi išimtinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovės, nuo 2006 m. neturėdamos galimybės patekti ir naudotis palėpe, niekam nebuvo pareiškusios jokių pretenzijų, tad atsakovės praleido bendrąjį 10 metų terminą savo reikalavimams dėl pažeistų teisių pareikšti, todėl ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tai laikyti savarankišku pagrindu priešieškinio reikalavimams atmesti. Ieškovas taip pat siūlė nustatyti pusrūsio patalpų naudojimosi tvarką. Mano, jog neteisinga, kad jo naudojimui šiuo metu tenka nedidelė pusrūsio dalis, t. y. 15,02 kv. m  patalpa P-3, o pagal jo pateiktą VĮ Registrų centro parengtą naudojimosi projektą jam turėtų tekti žymiai didesnė pusrūsio dalis, t. y. 58 kv. m. Pagal jo siūlomą projektą jo asmeniniam naudojimui atitektų 41/100 dalis pusrūsio patalpų, t. y. 50,69 kv. m. Kadangi pagal siūlomą projektą ieškovui tektų 7,31 kv. m mažesnė pusrūsio patalpų dalis, papildomai prašo jo asmeniniam naudojimui priskirti namo pirmo aukšto koridoriaus patalpą a-6, kurios plotas 2,40 kv. m, ir laiptus, vedančius iš šios patalpos į ieškovo butą, kuriais jis vienintelis naudojasi nuo buto įsigijimo 2009 m. vasario 26 d. Į kitas patalpas šiais laiptais patekti negalima. Mano, kad siūloma patalpų naudojimosi tvarka nepažeidžia kitų butų savininkų interesų ir sudaro galimybes racionaliau ir patogiau naudotis butais bei namo bendro naudojimo patalpomis.

4.       Atsakovės A. S. ir A. V. palaikė savo reikalavimus, iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kitus ieškovo reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad sutikimo atlikti remonto darbus ieškovui nedavė, kadangi pastatas yra nekilnojamojo turto vertybių saugomoje teritorijoje, o ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad rengiant projektą buvo laikomasi specialių reikalavimų. Mano, jog net tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovo reikalavimas ir pripažinta teisė įsirengti jau įrengtą laiptinę be atsakovių sutikimo, kyla pagrįsta abejonė, ar toks teismo sprendimas gali būti įgyvendintas, ar pateiktas projektas gali būti suderintas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, jog ieškovas nuosavybės teises į pastato dalį įgijo 2009 m. Įsigyjant butą jam buvo žinomas patekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) būdas. Iki 2018 m. ieškovas į savo butą patekdavo per rūsyje numatytą patekimą, ir toks patekimas jo teisių nepažeidė. Atsakovių vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad neįsirengęs papildomų išorinių laiptų jis negali naudotis asmenine nuosavybe priklausančiu butu, t. y. nepagrindė atliktų remonto darbų paskirties ir būtinumo. Dėl įrengtų laiptų ir augančios gyvatvorės atsakovė A. S. patiria nepatogumų patekdama į asmeninės nuosavybės teise priklausanti butą ties rytine namo dalimi. Tokia situacija vertintina kaip neproporcingas atsakovės teisių suvaržymas, dėl to atsakovė pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos / remonto darbus. Be to, 2001 m. balandžio 13 d. žemės sklypo planas leidžia daryti išvadą, kad buvę žemės sklypo savininkai – V. M. K., I. V. ir A. V. – susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Iš plano matyti, kad žemės sklypo dalyje (rytinėje namo pusėje) numatytas bendras visų trijų žemės sklypo savininkų įėjimas į pastatą. Pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo numatytas 18 kv. m žemės sklypo plotas, kuriuo turi teisę netrukdomai naudotis visi statinio bendraturčiai. Kaip tik šioje dalyje be kitų bendraturčių sutikimo savavališkai ir yra įrengti laiptai. Ieškovui įrengus laiptus, sudarančius kliūtis netrukdomai patekti per bendrą įėjimą į namą, į jo pusrūsį, atsakovių nuomone, yra pažeidžiama 2001 m. balandžio 13 d. bendraturčių susitarimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka,  kartu pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Savavališkas laiptų pastatymas  žymiai sumažino bendro naudojimo žemės sklypo plotą, padarė šį plotą nepatogiu naudotis. Prieiti prie betoninių laiptų, vedančių į atsakovės A. S. butą, paliktas tik siauras praėjimas pro ieškovo pastatytus laiptus ir tujų tvorą. Be to, atsakovių vertinimu, ieškovo atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui. Atsakovių nuomone, jos pagrįstai nesutinka su ieškovo atliktais statybos darbais, todėl prašo juos pašalinti ir atstatyti konstrukcijas į pradinę padėtį. Atsakovės taip pat nesutiko su ieškovo skaičiavimais nustatant bendrosios dalinės nuosavybės dalis (plotus) pagal neįregistruotus matavimus bei su tuo, kad pagal juos būtų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. Be to, atsakovės nesutiko, kad visos pusrūsyje esančios patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kadangi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-3, 1-5, 1-6, pagal susiklosčiusį faktinį naudojimąsi nuo gyvenamųjų patalpų įsigijimo momento naudojosi trijų butų savininkai, t. y. patalpa 1-3 naudojosi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakovė A. V. naudojosi patalpa 1-6, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas naudojosi patalpa 1-5. Net ir keičiantis daugiabučio gyvenamojo namo savininkams, aptartų pusrūsio patalpų naudojimosi tvarka niekada nesikeitė. Mano, jog šios patalpos negali būti vertinamos kaip bendro naudojimo patalpos, jos yra butų priklausiniai. Ieškovas naudojasi pusrūsio patalpa 1-3, atsakovė A. S. – patalpa 1-5, atsakovė A. V. – patalpa 1-6. Mano, jog yra pagrindas ir toliau butų savininkams tokia pačia tvarka naudotis pusrūsio patalpomis. Atsakovės sutiko su ieškovo reikalavimu patalpą G-1 skirti naudotis atsakovei A. V., tačiau nesutiko su ieškovo vertinimu, kad garažas yra bendro naudojimo patalpa, atsakovių nuomone, pusrūsio patalpa G-l yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys. Atsakovės sutiko, kad patalpos 1-2, 1-4, 1-10, 1-9, 1-8 (dar žymimos P-l, P-2, P-4, P-6, P-8) yra bendro naudojimo patalpos. Taip pat atsakovės atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo priskirti atsakovių naudojimuisi patalpas a-5, a-4, kurios yra bendrieji koridoriai. Atsakovių nuomone, įstatymų leidėjas nėra numatęs teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis būtų pagrindas nustatyti naudojimosi tvarką bendro naudojimosi patalpomis. O ieškovo nurodomos patalpos a-8, a-7, a-6 iš viso nėra įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotoje daugiabučio gyvenamojo namo kadastro byloje patalpa a-4 yra bendra (nepadalyta / neatskirta / neišskaidyta) ir paskirtis nurodyta kaip bendrasis koridorius. Atsakovių vertinimu, nėra pagrindo bendro naudojimo objektų – koridorių – vertinti kaip izoliuotų atskirų patalpų ir nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovės atkreipė dėmesį, jog ieškovas 2009 m. įsigijo butą, kurio dydis – 87,39 kv. m. Padidėjusį asmenine nuosavybe priklausantį plotą ieškovas grindžia neįregistruotais ieškovo buto kadastriniais matavimais. Ieškovas asmeninei nuosavybei priskiria patalpas 3-2, 3-4, 3-7, tačiau šios patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos patalpos. Atsakovių nuomone, naujai atlikti ieškovo buto kadastriniai matavimai negali būti teisinis pagrindas įgyti asmeninę nuosavybę į nurodytas patalpas. Atsakovės taip pat pažymėjo, jog neįrengta palėpė taip pat yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, į kurį proporcingai turimai nuosavybei nuosavybės teises turi visi butų savininkai. Siekdamos įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises, atsakovės kreipėsi į matininkę K. A., kuri atliko neįrengtos palėpės kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas nesutiko su atliktais kadastriniais matavimais, nurodė, kad atlikti kadastriniai matavimai yra neteisėti. Mano, jog ieškovas, atsisakydamas sudaryti / pasirašyti bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės dalių, nepateikė jokių argumentų, galinčių pagrįsti, kad matininkės K. A. atlikti nuosavybės dalių skaičiavimai neatitinka imperatyvių teisės aktų. Kadangi tokiu būdu pažeistos atsakovių teisės, jos pateikė teismui reikalavimą dėl teisės įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo patalpos – palėpės – kadastrinius matavimus ir nuosavybės dalis į prašomą registruoti nekilnojamąjį turtą be bendraturčio sutikimo. Atkreipė dėmesį, jog patalpa 1-23 nepriklauso ieškovo butui, tai yra bendro naudojimo patalpa. Per šią patalpą galima patekti į ginčo palėpę. Pagal nusistovėjusį praktinį naudojimą būtent per patalpą 1-23 ir buvo patenkama į gyvenamojo namo palėpę, iki kol ieškovas savavališkai neužėmė bendro naudojimo patalpų ir užkirto galimybę bendraturčiams patekti į gyvenamojo namo palėpę. Gyvenamojo namo patalpa 4-1 priklauso ieškovui. Per nurodytą patalpą patenkama į bendro naudojimo patalpą 1-23, o iš jos – į palėpę. Atsakovių nuomone, jos turi teisę naudotis bendro naudojimo patalpa – palėpe, todėl prašė teismo nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį atsakovėms teisę įeiti / išeiti į / iš patalpos, pažymėtos indeksu 4-1, siekiant patekti į bendro naudojimo patalpas l-23, o iš jos – į palėpę.

5.       Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas kultūros paveldo objektu, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Šilutės miesto istorinės dalies – teritoriją. Šis pastatas yra kaip kultūros paveldo vietovės urbanistinės struktūros statinys. Departamento Klaipėdos skyrius, atsakydamas į 2019 m. vasario 14 d. UAB „TS Projects“ raštą Nr. S-1187, nurodė, kad numatomi darbai pastate – įėjimo įrengimas vietoj lango yra galimi, taip pat nurodė nustatytais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais rengti ir teikti jį derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat departamento skyrius, atsakydamas į 2020 m. vasario 18 d. atsakovių atstovo užklausą, informavo, kad projektuojami darbai nepažeidžia Šilutės miesto istorinės dalies apskaitos dokumentuose nustatytų vertingųjų savybių ir numatomi darbai yra galimi.

6.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė:

7.1       Pripažinti ieškovui teisę atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbus – išorinėje namo pusėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal projektą (dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)) be atsakovių sutikimo.

7.2       Atidalyti iš bendrosios nuosavybės ir priteisti ieškovui T. L. neįrengtą ir neįregistruotą pastogę (palėpę), atsakovėms A. S. ir A. V. – namo pirmo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7, a-8, pažymėtas pagal 2019 m. balandžio 15 d. T. N. parengtą planą.

7.3       Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų naudojimo tvarką:

-       ieškovo T. L. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas 3-2, 3-4, 3-7, pažymėtas pagal 2019 m. sausio 10 d. T. N. parengtą planą, pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmo aukšto patalpą a-6, pažymėtas pagal 2019 m. balandžio 15 d. T. N. parengtą planą, laiptus iš pirmo aukšto į antrą aukštą; 

-       atsakovių A. S. ir A. V. asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1, pažymėtas pagal 2019 m. balandžio 15 d. T. N. parengtą planą;

-       bendro naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6, P-8, pažymėtas pagal 2019 m. balandžio 15 d. T. N. parengtą planą.

7.4       Netenkinti ieškovo prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovių reikalavimui dėl pažeistų teisių – patekimo į pastogę.

7.5       Likusi ieškinio dalis atmesta. Priteista ieškovui T. L. iš atsakovių A. S. ir A. V. po 2 669,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nuspręsta: 2019 m. vasario 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti T. L. registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre pakeitimus, atliktus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui ir atsakovėms 2020 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi nustatytus sumokėti ir sumokėtus užstatus – 200,00 Eur ieškovui T. L., po 100,00 Eur atsakovėms A. S. ir A. V..

8.       Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

8.1       Teismas konstatavo, jog atsakovių, kaip bendraturčių, atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atliktiems remonto darbams pagal UAB „TS Projects“ parengtą projektą įteisinti nėra pagrįstai motyvuotas, ieškovas pagrindė atliktų darbų būtinybę, nenustatytas neproporcingas bendraturčių interesų pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę atlikti išorinėje namo pusėje remonto darbus, įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal pateiktą projektą, tenkintas iš dalies, nenurodant statybos rūšies dėl priešingų ekspertų pateiktų išvadų ir paaiškinimų. Atsakovių priešieškinis dėl ginčo laiptų ir jo priedų (turėklų, stogelio) pašalinimo bei baudų skyrimo pagal šį reikalavimą atmestas kaip nepagrįstas.

8.2       Teismas padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo vienam ar keliems bendraturčiams nuosavybės teise priklausytų neįrengta namo pastogė, sutiko su atsakovių teigimu, kad ji yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, į kurį nuosavybės teises turi visi butų savininkai. Tačiau teismas taip pat pripažino, kad ieškovo, kaip bendraturčio, nesutikimas, jog palėpės kadastriniai matavimai būtų įregistruoti, motyvuotas ir pagrįstas. Teismas nurodė, jog į pastogę (palėpę) galima patekti vieninteliu būdu – iš ieškovo buto per lubose esančią angą nuleidžiamais laipteliais. Pastogės patalpa negali būti formuojama kaip atskiras objektas, nes nėra patekimo į ją iš bendro naudojimo patalpų.

8.3       Teismas taip pat konstatavo, jog pagal šiuo metu įregistruotus ir nenuginčytus 2003 m. ieškovo buto matavimus, atsakovių įvardijamos bendro naudojimo patalpos 1-23 nebėra. Net jei ir būtų teisinė galimybė suformuoti neįregistruotą pastogę kaip atskirą bendro naudojimo objektą, patekimas į ją per ieškovo privačias patalpas, nustatant servitutą, kaip prašo atsakovės, aiškiai neproporcingai pažeistų ieškovo nuosavybės teises, būtų nelogiškas ir neprotingas.

8.4       Teismas nusprendė, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį), ieškinio senaties pradžią siedamas su ieškovo buto kadastro matavimų (2003 m. gegužės 9 d.) įregistravimu, nepagrįstai suabsoliutino objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų, nevertindamas susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių, su kuriomis atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) sieja sužinojimą apie savo teisių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad 2018 m. prasidėjus nesutarimams, tarp jų ir dėl ginčo palėpės bei jos matavimų, atsakovėms tapo žinomos aplinkybės dėl, jų manymu, jų teisių pažeidimo patenkant į ginčo patalpą, todėl ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui netaikytas.

8.5       Teismas pažymėjo, jog ginčo pertvara atskiria laiptų, vedančių į ieškovo butą, erdvę nuo pirmame aukšte esančių bendro naudojimo patalpų – koridorių, iš kurių patenkama į atsakovių gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, atsakovių teigimas, kad ši pertvara suvaržo jų, kaip bendraturčių, teises patenkant į palėpę, nepagrįstas. Teismas nurodė, jog patalpų apžiūros metu atsakovės pažymėjo, kad palėpėje prieš daug metų jų šeima džiovino skalbinius ir ja naudojosi. Teismas konstatavo, jog ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės palėpe nesinaudojo daugiau kaip 10 metų, o butą įsigijus ieškovui, palėpėje išvis nėra buvusios, o tai rodo, kad reikalavimas sudaryti sąlygas patekti į šią patalpą yra nulemtas ne poreikio naudotis bendru turtu, o bendraturčių teisinių ginčų pasekmė. Teismas pažymėjo, jog nesant galimybės atskiru kadastro objektu suformuoti pastogės, atsakovių reikalavimas patekti į ją nepagrįstas, todėl jų prašymas dėl pertvaros pašalinimo bei servituto nustatymo, turint tikslą patekti į bendro naudojimo patalpą – pastogę, netenkintas.

8.6       Teismas nurodė, jog patekimas į palėpę yra tik iš ieškovo buto, ji negali būti formuojama kaip atskiras kadastro objektas bendram naudojimui, atsakovės ja naudotis negali nesuvaržydamos neproporcingai ieškovo teisių, todėl palėpės atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ją ieškovui, logiškas ir protingas. Pagal 2019 m. balandžio 15 d. T. N. parengtą planą namo pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpos sudaro 26,77 kv. m plotą. Pagal planą ir faktinę situaciją, kurios neginčija atsakovės ir kuri pasitvirtino vietos apžiūros metu, ieškovui įrengus naują įėjimą, minėtame plane pažymėta 2,40 kv. m ploto patalpa a-6 pertvara atskirta nuo likusių pirmame aukšte bendro naudojimo patalpų, šiame plane pažymėtų a-4, a-5, a-7, a-8, kurios sudaro 24,37 kv. m ir pagal plotą yra nežymiai didesnė už neįregistruotos palėpės plotą – 21,65 kv. m. Kadangi iki kilusio teisinio ginčo kelis metus dėl įrengtų išorinių laiptų ir pertvara atitvertos patalpos dalies (a-4) atsakovės ieškovui nekėlė pretenzijų, tikėtina, kad tarp bendraturčių nebuvo nesutarimų dėl faktinio šių bendro naudojimo patalpų. Atmetus atsakovių reikalavimą nustatyti servitutą, pašalinti pertvarą, nesant objekto, į kurį patenkama servituto pagrindu, ir siekiant bendraturčių interesų pusiausvyros, ieškovui priteisiant palėpę, atsakovėms priteistinos T. N. parengtame plane pažymėtos patalpos a-4, a-5, a-7, a-8.

8.7       Teismas nustatė, jog ieškovo buto kraštuose yra neidentifikuotos patalpos, į kurias patenkama per duris (angas) iš ieškovo buto skirtingų patalpų. 2019 m. sausio 9 d. T. N. atliktų kadastrinių matavimų plane šios patalpos pamatuotos ir pažymėtos indeksais 3-2, 3-4, 3-7, jas plane priskiriant prie ieškovo buto. Patalpos 3-2, 3-4, 3-7 suremontuotos ir įrengtos, apšildomos iš ieškovo buto ir jomis, kaip teigia ieškovas, naudojosi nuo buto įsigijimo. Teismas pažymėjo, jog pripažinus šias patalpas ieškovo buto sudėtine dalimi, jo asmeninės nuosavybės teise valdoma dalis gyvenamajame name padidėtų iš esmės. Ieškovas teigia, kad nurodytos ginčo patalpos jo butui buvo priskirtos po kadastrinių matavimų, kito faktinio pagrindo ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas įgijo asmeninę nuosavybę į šias patalpas. Teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad ieškovo buto kadastriniai matavimai negali būti teisinis pagrindas įgyti asmeninę nuosavybę į patalpas. Teismas šias patalpas vertino kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą.

8.8       Teismas konstatavo, jog atsakovės neįrodė ir nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo patalpos 1-3 (P-3), 1-5 (P-5), 1-6 (P-6), 1-1 (G-1) yra bylos šalims priklausančių butų priklausiniai, šalių valdomi asmeninės nuosavybės teise.

8.9       Teismas sutiko su atsakovių vertinimu, kad ieškovas nepagrįstai prašo skaičiuoti jo dalį bendrojoje nuosavybėje nuo 96,04 kv. m. Atmetus ieškovo reikalavimą jo butui priskirti patalpas 3-2, 3-4, 3-7, proporcijos bendrojoje nuosavybėje ieškovui skaičiuojamos nuo 87,39 kv. m ploto pagal buto įgijimo sandorį.

8.10       Teismas pažymėjo, jog nustatydamas naudojimosi tvarką patalpomis vertina tai, kad ieškovas savo naudojimui prašo priskirti laiptus ir šalia jų esančią 2,40 kv. m dydžio patalpą a-6. Atsižvelgęs į tai, kad į patalpas 3-2, 3-4, 3-7 galima patekti tik iš ieškovo buto, teismas jas priskyrė naudoti  ieškovui. Teismas pažymėjo, jog ieškovo asmeniniam naudojimui ne pusrūsio patalpose atitenka 11,05 kv. m plotas, o prašoma jam pagal pateiktą pusrūsio padalijimo projektą paskirta dalis sudaro 61,74 kv. m ploto, o tai būtų 46/100 dalys, kurios nežymiai viršytų jam tenkančią dalį. Teismas konstatavo, jog ieškovui nepaskyrus naudoti 20,24 kv. m dydžio ginčo patalpos 1-5 (P-5), jo dalis  žymiai sumažėtų ir taip neproporcingai pažeistų ieškovo, kaip bendraturčio, teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalį.

8.11       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovės nepateikė savo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, todėl nusprendė, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka iš esmės racionali, užtikrinanti bendraturčių teisių pusiausvyrą. Papildomai teismas nustatė naudojimosi tvarką patalpomis 3-2, 3-4, 3-7.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimtą naują sprendimą:

9.1       Ieškovo T. L. ieškinį dėl ieškovo teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovų sutikimo atmesti.

9.2       Įpareigoti T. L. pašalinti (nugriauti) įrengtą pertvarą bendro naudojimo patalpose, gyvenamojo namo plane pažymėtose indeksu a-4, per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus / nenugriovus įrengtos pertvaros bendro naudojimo patalpose, gyvenamojo namo plane pažymėtoje indeksu a-4, skirti T. L. 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti pertvarą dieną.

9.3       Nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį A. S. ir A. V. teisę įeiti / išeiti į / iš patalpos, pažymėtos indeksu 4-1, siekiant patekti į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu 1-23.

9.4       Įpareigoti T. L. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti / išmontuoti rytinėje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtus plieno laiptus, metalinius turėklus ir metalinį stogelį. Per teismo sprendimu nustatytą terminą T. L. nepašalinus / nenugriovus plieno laiptų, metalinių turėklų ir metalinio stogelio, skirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti metalinius laiptus, turėklus, stogelį dieną.

9.5       Įpareigoti T. L. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį – pašalinti (išmontuoti) įrengtas duris, įstatyti 1 585 mm pločio langą, užmūryti dalį sienos (nuo įrengto lango iki grindų). Jam per teismo sprendimu nustatytą terminą neatstačius gyvenamojo namo konstrukcijos į pradinę padėtį, neišmontavus durų, neįstačius lango ir neužmūrijus dalį sienos, skirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną pašalinti metalinius laiptus, turėklus, stogelį.

9.6       Pripažinti A. S. ir A. V. teisę be bendraturčio T. L. sutikimo pagal matininkės K. A. 2019 m. birželio 6 d. atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių skaičiavimą įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės, indeksas 4-1, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nuosavybės teises į prašomą registruoti neįrengtą pastogę, indeksas 4-1.

9.7       Iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį dėl daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo:

T. L. naudojimui palikti daugiabučio gyvenamojo namo pusrūsyje esančią patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 (tai atitinka P-3);

nustatyti, kad bendro naudojimo patalpos yra 1-2, 1-4, 1-10, 1-9, 1-8 (tai atitinka P-1, P-2, P-4, P-6, P-8);

kitą ieškovo ieškinio dalį dėl daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.

10.       Pagrindiniai atsakovių apeliacinio skundo argumentai:

10.1                      Atsakovių vertinimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pateiktų įrodymų leistinumo, patikimumo ir ryšio su pareikštais reikalavimais. Teismas selektyviai vertino įrodymus, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis, teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotais ir skirtingais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, nepasisakė, dėl kokių priežasčių atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai nevertinami, atmetami. Mano, jog dėl to byla buvo neteisingai išnagrinėta ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

10.2                      Pažymi, jog nebuvo pateikta duomenų, kad statybos / remonto projektas galės būti įgyvendintas, kad jo sprendiniai gali būti suderinti su institucijomis, išduodančiomis statybą leidžiantį dokumentą. Pateiktas projektas yra neinformatyvus, nepateikti skaičiavimai, galimos pasekmės gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijoms. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad statybos / remonto projektas neturės įtakos gyvenamojo namo bendro naudojimo konstrukcijoms.

10.3                      Atsakovių vertinimu, T. M. išvada prieštarauja byloje pateiktiems kitiems įrodymams, todėl teismas neturėjo pagrindo ja remtis. Mano, jog reikėjo vadovautis D. K. išvada.

10.4                      Atsakovių nuomone, ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad neįsirengęs papildomų išorinių laiptų negali naudotis asmenine nuosavybe priklausančiu butu, t. y., nepagrindė atliktų remonto darbų paskirties ir būtinumo.

10.5                      Anot atsakovių, teismas neįvertino ir nieko nepasisakė dėl jų pateiktų fotonuotraukų, kurios, jų nuomone, įrodo, kad dėl įrengtų laiptų ir augančios gyvatvorės nėra tinkamų galimybių patekti atsakovei A. S. į asmenine nuosavybe priklausantį butą. Taip pat dėl įrengtų laiptų nėra tinkamo priėjimo prie gyvenamojo namo durų, vedančių į pusrūsio patalpas. Susiaurinus įėjimą į gyvenamojo namo pusrūsį, užkertama galimybė atsakovėms privažiuoti prie gyvenamojo namo pusrūsio, siekiant atsivežti didelio gabarito daiktus.

10.6                      Be to, atsakovių nuomone, ieškovas, įrengdamas laiptus, pažeidė 2001 m. balandžio 13 d. bendraturčių susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

10.7                      Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atlikti kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti.

10.8                      Anot atsakovių, teismo sprendimas netenkinti jų reikalavimo dėl matininkės K. A. atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir paneigiantis galiojantį VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 sprendimą Nr. SPR4-4453(14.5). Pažymi, jog minėtu sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė registruoti gyvenamojo namo palėpės kadastrinius matavimus tik dėl to, kad nebuvo bendraturčio – ieškovo – sutikimo. Tuo tarpu teismas, atmesdamas jų reikalavimą, rėmėsi tik tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl matininkės K. A. padarytų pažeidimų atliekant palėpės matavimus, o ieškovo, kaip bendraturčio, nesutikimas, teismo vertinimu, motyvuotas ir pagrįstas.  

10.9                      Atsakovių nuomone, atmesdamas šį jų reikalavimą teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi 2003 m. gegužės 9 d. ieškovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais. Jų nuomone, įregistruoti ir galiojantys yra 2000 m. birželio 6 d. kadastriniai matavimai, o 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniai matavimai kelia abejonių, jie nėra registruoti VĮ Registrų centre, todėl teismas jais remtis negalėjo.  

10.10                      Mano, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai konstatavo, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla paskutinį kartą tikslinama buvo 1967 m. Pagal įregistruotą ir šiuo metu nepakeistą, šiuo metu galiojančią gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą patalpa, pažymėta (nubrauktu) indeksu 1-23, nėra priskirta buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotui. Todėl per bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu 1-23, yra galimybė patekti į gyvenamojo namo pastogę (palėpę). 

10.11                      Mano, jog ieškovas savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas ir užkirto galimybę bendraturčiams patekti į gyvenamojo namo pastogę (palėpę). Teismas konstatavo, jog ieškovas įsigytą patalpą 3-1 performavo ir prie jos prijungė patalpą, pažymėtą indeksu 1-23 (6,7 kv. m). Atsakovių vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas savavališkai pertvarkė patalpas, prijungdamas bendro naudojimo patalpas, padidino savo nuosavybės dalį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas teisėtai įgijo papildomai 6,7 kv. m ir ši patalpa ieškovui teisėtai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

10.12                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad gyvenamojo namo palėpė – ieškovo asmenine nuosavybe valdomas objektas.

10.13                      Pažymi, kad ieškovas neįrodinėjo, jog nustačius servitutą bus neproporcingai pažeidžiamos jo teisės.

10.14                      Atsakovės reikalavimą dėl įrengtos pertvaros pašalinimo grindė faktu, kad įrengus pertvarą jos nebeteko galimybės patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių laiptų aikštelę ir gyvenamojo namo palėpę. Mano, jog teismas nepagrįstai atmetė šį jų reikalavimą, kadangi, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad patekimas į gyvenamojo namo palėpę galimas per bendro naudojimo patalpas, pažymėtas galiojančiuose kadastriniuose matavimuose indeksu 1-23. Todėl palėpę galima registruoti kaip atskirą nekilnojamąjį turtą.

10.15                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovės siekia patekimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą ne turėdamos tikslą naudotis turtu, o tik dėl to, kad tai lėmė bendraturčių teisiniai ginčai.

10.16                      Mano, jog teismo argumentas, kad ieškovas turi teisę reikalauti atsakovių leisti jam naudotis patekti į butą šiauriniu įėjimu, kuriuo naudojasi tik atsakovė A. V., yra deklaratyvus, neįrodantis ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir nepaneigiantis atsakovių pareikštų reikalavimų. Pažymi, jog atsakovės niekada neprieštaravo, kad ieškovas naudotųsi šiauriniu įėjimu.

10.17                      Atsakovių nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas atidalyti objektas nėra registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

10.18                      Nesutinka, kad atidalijant bendrojo naudojimo patalpas galima vadovautis matininko T. N. atliktais kadastriniais matavimais, mano, jog tikslinga vadovautis gyvenamojo namo (rūsio) kadastriniais matavimais, kurie atlikti 1967 m. 

10.19                      Atsakovėms neaišku, kuo remdamasis teismas palygino matininko T. N. nustatytus gyvenamojo namo rūsio patalpų dydžius su gyvenamojo namo palėpės dydžiu.

10.20                      Teismas nustatė, kad patalpomis 3-2, 3-4, 3-7 naudosis ieškovas. Atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamu sprendimu išėjo iš ieškinio ribų ir pasisakė dėl reikalavimų, kurie nebuvo pateikti teismui.

10.21                      Pažymi, jog teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, rėmėsi neįregistruotais kadastriniais matavimais.

10.22                      Mano, jog nustatant naudojimosi tvarką negalima remtis ieškovo pateiktu projektu, kadangi projekte ieškovo asmeninė nuosavybė nurodyta didesnė, nei ieškovas įgijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Todėl projekte pateikti bendrosios dalinės nuosavybės dalių skaičiavimai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinės / teisinės situacijos.

10.23                      Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalių skaičiavimas ieškovui turi būti skaičiuojama nuo nuosavybės įgijimo dydžio – 87,39 kv. m. Taigi teismas pripažino, jog ieškovo pateikti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektai yra atlikti ydingai. Ieškovui kilo pareiga pateikti tokį naudojimosi tvarkos planą, kurio pagrindu atsakovės turėtų galimybę atsikirsti, pateikiant argumentus / motyvus.

10.24                      Nesutinka su teismo sprendimu, kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-3, 1-5, 1-6, 1-1, nėra šalių turimų butų priklausiniai, o yra bendro naudojimo objektai.

10.25                      Taip pat mano, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai patalpą 1-7 (P-10)-katilinę pripažino ne kaip bendro naudojimo patalpą, o kaip priskirtiną naudotis atsakovėms. Pažymi, kad ir toliau atsakovės šia patalpa privalės naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

10.26                      Nesutinka su teismo sprendimu patalpas 3-2, 3-4, 3-7 priskirti naudotis ieškovui.

10.27                      Mano, jog teismas, ieškovo asmeniniam naudojimui paskirdamas laiptus, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, kadangi laiptai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir negali būti paskirtas naudotis atskirai vienam iš bendraturčių.

10.28                      Atsakovių nuomone, teismui priskyrus ieškovo asmenine nuosavybe gyvenamojo namo palėpę, o atsakovėms – pirmo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7, a-8, taip pat buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reguliuojančios bendro naudojimo objektus, t. y. CK 4.82 straipsnis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis.

10.29                      Pažymi, jog tiek gyvenamojo namo palėpė, tiek pastato laiptinės ir sanitarinės techninės patalpos yra bendro naudojimo objektai, kurių atidalyti įstatymo leidėjas neleidžia.

11.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškovo reikalavimus tenkinti visiškai. Pagrindiniai ieškovo apeliacinio skundo argumentai:

11.1                      Pažymi, jog patalpos 3-2, 3-4, 3-7 yra jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) keturiuose kraštuose. Į visas šias patalpas durų (patekimo) angos yra tik iš ieškovo buto skirtingų patalpų. Kitų būdų į šias patalpas patekti nėra galimybės. Šios patalpos yra ieškovo suremontuotos (apšiltintos) ir įrengtos (naudojamos daiktų sandėliavimui), apšildomos iš ieškovo buto. Jomis ieškovas naudojasi nuo pat buto įsigijimo. Todėl patalpos 3-2, 3-4, 3-7 laikytinos esmine pagrindinio daikto – buto Nr. (duomenys neskelbtini) – dalimi, be kurio jos iš esmės yra nenaudingos. Atskyrus jas nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini), jos taptų izoliuotomis nišomis namo pastogėje. Minėtos patalpos taip pat gali būti laikomos ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniu, nes jos nuolat susijusios su butu Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuoja jų ir buto nuolatinis funkcinis ryšys (patekimas tik iš ieškovo buto, šildymas ir apšvietimas iš ieškovo buto). Mano, jog įsigydamas butą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo ir šias patalpas, nors jos ir nebuvo nurodytos ir pavaizduotos jo nuosavybės dokumentuose.

11.2                      Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl minėtos patalpos negali būti jo buto sudėtine dalimi ar priklausiniu. Esminiais reikalavimo atmetimo argumentais teismas laikė tai, kad patenkinus reikalavimą padidėtų ieškovo buto plotas, ir tai, kad nėra nustatytas nuosavybės į patalpas įgijimo pagrindas. Tokie teismo argumentai nepagrįsti.  

11.3                      Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tik 2018 m. prasidėjus nesutarimams, tarp jų ir dėl ginčo palėpės bei jos matavimų, atsakovėms tapo žinomos aplinkybės dėl jų teisių pažeidimų patenkant į ginčo patalpą. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovių sužinojimo apie jų teisių pažeidimo (trukdymą patekti ir naudotis palėpe) momentą. Atsakovės apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti ne vėliau kaip nuo 2006 m., o pagal bylos duomenis, tikėtina, kad nuo 1999 m. Atsakovės mažiausiai nuo 2006 m.,  kai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku tapo V. U., neturėjo galimybės patekti į ginčo palėpę, nes iki palėpės angos buvo įrengtos dvejos rakinamos durys, kuriomis naudojosi išimtinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Vienos durys buvo įrengtos namo laiptų iš pirmo aukšto į antrą aukštą pradžioje, o kitos durys – laiptų pabaigoje, pro kurias buvo patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios durys buvo įrengtos dar iki 2006 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų K.. Atsakovės, nuo 2006 m. (ar net anksčiau) neturėdamos galimybės patekti ir naudotis palėpe, niekam nebuvo pareiškusios jokių pretenzijų. Be to, 1999 m. ir 2000 m. tarp atsakovių ir buvusių buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų V. ir S. K. Šilutės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. 2-166/99 ir Nr. 2-104, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų priklausomybės. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovės pripažino, jog 2015 m. bendro naudojimo patalpoje a-4 įrengta pertvara, įrengta ieškovo ir atsakovių bendru sutarimu. Įrengus pertvarą, ieškovo iniciatyva buvo pašalintos dvejos durys laiptų iš pirmo aukšto į antrą aukštą pradžioje ir pabaigoje. Įrengiant šią pervarą atsakovės išreiškė pageidavimą tik dėl lango joje įrengimo, pačios suprasdamos, kad ši pertvara neleis joms naudotis patalpos a-4 dalimi, laiptais iš namo pirmo aukšto į antrą ir palėpe, į kurią galima patekti tik iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pertvara buvo įrengta 2015 m., tačiau atsakovės pretenzijas dėl jos ir patekimo į palėpę pareiškė tik po to, kai gavo ieškovo inicijuotos civilinės bylos procesinius dokumentus.

11.4                      Be to, kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/2764-03 duomenys 2003 m. gegužės 9 d. buvo užregistruoti VĮ Registrų centre, todėl atsakovės, būdamos apdairios ir rūpestingos, esant ginčams dėl bendrojo naudojimo patalpų statuso ir priklausomybės, nuo šios tokių duomenų išviešinimo dienos galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (patekimą į palėpę tik iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos) ir galėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovo nuomone, atsakovės praleido bendrąjį 10 metų terminą savo reikalavimams dėl pažeistų teisių pareikšti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir tai laikyti savarankišku pagrindu priešieškinio reikalavimams atmesti.

12.       Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog su atsakovių apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jo netenkinti. Kartu ieškovas pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl teritorinio registro tvarkytojo sprendimo bei šios įstaigos lydraštį.

13.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, nurodė, jog nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

14.       2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti atsakovių rašytiniai paaiškinimai (atsikirtimai į atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus).

15.       2021 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovių atstovo 2021 m. kovo 12 d. prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2A-287-796/2021 nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

16.       2021 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teisme gauti ieškovo ir atsakovių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, kartu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Minėti šalių prašymai teisėjos rezoliucija priimti 2021 m. kovo 18 d. 2021 m. kovo 17 d. prašyme ieškovas taip pat išdėstė savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

17.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi, be kita ko, nutarta netenkinti atsakovių atstovo advokato prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2A-287-796/2021 nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat nutarta atsakovių 2021 m. vasario 22 d. rašytinių paaiškinimų (atsikirtimų į atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus) kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti.

18.       2021 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kartu pateikti nauji įrodymai – 2021 m. vasario 4 d. prašymas, adresuotas VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registrui, susitarimas ir sutartis dėl teisinių paslaugų, Kadastro ir registro dokumentų bylos kopija, VĮ Registrų centro atsakymas, išankstinė sąskaita ir 2020 m. vasario 28 d. kadastrinių matavimų byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti atsakovių atstovo advokato prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2A-287-796/2021 nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

21.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių (bendraturčių) kilo ginčas dėl bendraturčio teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be kitų bendraturčių sutikimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl atliktų statybos darbų pašalinimo, servituto nustatymo, nekliudymo naudotis turtu, dėl teisės įregistruoti gyvenamojo namo bendro naudojimo dalių apskaičiavimą be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Dėl naujų įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų priėmimo

22.       Kartu su atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas pateikė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą dėl teritorinio registro tvarkytojo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo T. L. 2019 m. rugsėjo 6 d. skundas dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. SPR4-4453(14.5) pakeitimo. Taip pat buvo pateiktas šios įstaigos lydraštis.

23.       Taip pat 2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti atsakovių rašytiniai paaiškinimai (atsikirtimai į atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus).

24.       2021 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kartu pateikti nauji įrodymai – 2021 m. vasario 4 d. prašymas, adresuotas VĮ Registrų cento Nekilnojamojo turto registrui, susitarimas ir sutartis dėl teisinių paslaugų, Kadastro ir registro dokumentų bylos kopija, VĮ Registrų centro atsakymas, išankstinė sąskaita ir 2020 m. vasario 28 d. kadastrinių matavimų byla.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų dokumentų turiniu, nusprendžia ieškovo pateiktus naujus įrodymus priimti, kadangi jie gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes.

27.       CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kadangi pateiktais rašytiniais paaiškinimais šalys nekeičia ir nepildo savo apeliacinių skundų, apeliacinės instancijos teismas priimta 2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teisme gautus atsakovių rašytinius paaiškinimus (atsikirtimus į atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus), bei 2021 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gautus ieškovo rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai, jog byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas siekia sudaryti visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą, todėl priima visus šalių pateiktus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus.

Dėl ieškovo teisės atlikti remonto darbus namo rytinėje pusėje be atsakovių sutikimo; ieškovo įpareigojimo pašalinti / išmontuoti įrengtus plieno laiptus, metalinius turėklus, metalinį stogelį bei atstatyti namo rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį, taip pat baudos skyrimo nevykdant šių įpareigojimų (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

28.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir nusprendė pripažinti ieškovui teisę atlikti bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus – išorinėje namo pusėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengiant ir projektuojant atskirą laiptinę pagal projektą (dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)) be atsakovių sutikimo. Atitinkamai atmesti atsakovių priešieškinio reikalavimai dėl ginčo laiptų ir jų priedų (turėklų, stogelio) pašalinimo bei baudų skyrimo.

29.       Atsakovės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl jo teisės atlikti gyvenamojo namo remonto darbus be atsakovių sutikimo, įpareigoti ieškovą pašalinti / išmontuoti rytinėje gyvenamojo namo dalyje įrengtus plieno laiptus, metalinius turėklus ir metalinį stogelį, taip pat įpareigoti atstatyti gyvenamojo namo rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį – pašalinti (išmontuoti) įrengtas duris, įstatyti 1585 mm pločio langą, užmūryti dalį sienos (nuo įrengto lango iki grindų, o ieškovui laiku neatlikus šių įpareigojimų, atsakovės prašo skirti jam baudą.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). 

31.       Taigi būtent atsakovės, atsisakydamos duoti sutikimą ieškovui atlikti remonto darbus, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo atliktas remontas, įrengiant butui Nr. (duomenys neskelbtini) atskirą laiptinę, iš esmės ir realiai pažeidžia atsakovių teises ir jų interesus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovių atsisakymas duoti sutikimą ieškovui atliktiems remonto darbams pagal UAB „TS Projects“ parengtą projektą įteisinti nėra pagrįstai motyvuotas, o ieškovas pagrindė atliktų darbų būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

32.       Vienas iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog nėra duomenų, kad statybos / remonto projektas galės būti įgyvendintas, kad statybos / remonto projektas, jo sprendiniai gali būti suderinti su institucijomis, išduodančiomis statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovės mano, jog nagrinėjamu atveju itin reikšminga tai, kad ieškovo pateikto projekto neįvertino institucija, išduodanti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar atsakovės, kaip bendraturtės, pagrįstai atsisakė duoti ieškovui sutikimą remonto darbams atlikti ir nėra vertinamas pats statybos / remonto projekto teisėtumas, jo atitiktis įstatymų reikalavimams. Statybos / remonto darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą. Kompetentinga institucija, nustačiusi neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos. Šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nagrinėjamoje situacijoje nevertina. Šioje stadijoje teismas patikrina, tik dėl kokių priežasčių bendraturtės nesutinka su ieškovo pateiktu projektu, jau atliktais darbais ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šiais argumentais atsakovės galėtų remtis tuo atveju, jei būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl kurių akivaizdumo nebūtų gautas kompetentingų institucijų pritarimas ir tokie pažeidimai iš esmės pažeistų bendraturčių teises. Tačiau tokių trūkumų ir pažeidimų atsakovės nagrinėjamu atveju nenurodė. 

33.       Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog ieškovo pateiktas projektas yra neinformatyvus, nepateikti skaičiavimai, galimos pasekmės gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms. Anot jų, ieškovas privalėjo įrodyti, kad statybos / remonto projektas neturės įtakos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijoms. Taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju kritiškai reikia vertinti eksperto T. M. pateiktas išvadas. Tačiau, kaip anksčiau minėta, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog būtent bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovo atlikti remonto darbai daro negatyvų poveikį ir grėsmę jų, kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Teismo eksperto T. M. 2020 m. kovo 3 d.–2020 m. balandžio 24 d. ekspertinėje išvadoje, be kita ko, konstatuota, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado pažaidų priežastis yra sienų pleišėjimas dėl nevienodų pamatų nuosėdžių, kai po statinio dalimi slūgso silpni gruntai. Užfiksuoti plyšiai po laiptų aikštele, virš įėjimo į rūsį durų yra susiję su nevienodų pamatų nuosėdžiu, kai po statinio dalimi slūgso silpni gruntai. Laiptų konstrukcija nei dabar, nei ateityje pastato eksploatavimui ir stabilumui įtakos neturi ir neturės. Įrengiant laiptų konstrukciją nebuvo nei silpninamos, nei stiprinamos pastatą laikančios konstrukcijos. Ties plieniniu stogeliu virš durų, kairėje pusėje užfiksuoti nubėgimai yra susiję su lietaus surinkimo sistemos defektais – lietaus latako nesandarumas. Įrengtas stogelis virš durų nei dabar, nei ateityje pastato eksploatavimui ir stabilumui įtakos neturi / neturės. Ieškovo atlikti statybos darbai gyvenamojo namo išorinių ir kitų bendrųjų konstrukcijų stabilumui įtakos neturėjo. Atlikti gyvenamojo namo išorinių ir kitų bendrųjų konstrukcijų statybos darbai statinio eksploatavimui ir stabilumui ateityje įtakos neturės. Nors šis ekspertas padarė išvadą, kad ieškovo atlikti darbai yra paprastasis remontas, o ekspertas D. K. padarė išvadą, kad dalis darbų priskiriami kapitaliniam remontui, kita vertus, pastarasis 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo ekspertizės akte, be kita ko, konstatavo, jog bendruoju atveju atlikti darbai neturėjo turėti didelės įtakos bendrai pastato konstrukcinei būklei. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų apie tai, kad atlikti remonto darbai ateityje gali turėti neigiamą įtaką gyvenamojo namo eksploatavimui ir stabilumui, nėra. O tai, kokiai darbų rūšiai priskiriami ieškovo atlikti remonto darbai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.

34.       Atsakovių nuomone, ieškovas nepagrindė atliktų remonto darbų paskirties ir būtinumo. Pažymi, jog įsigydamas butą ieškovas žinojo patekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) būdą ir galimybes, nuo 2009 m. iki pat 2018 m. į savo butą ieškovas patekdavo per namo rūsyje specialiai tam įrengtas patalpas, tad ir toliau gali naudotis asmenine nuosavybe be papildomų išorinių laiptų įrengimo. Tačiau į šiuos atsakovių argumentus motyvuotai jau buvo atsakęs pirmosios instancijos teismas. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad jis patiria nepatogumų naudodamasis savo turtu, kadangi patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas turi per rūsį ir duris, kurių angos aukštis yra tik 170 cm, tai yra  žymiai mažesnis nei standartinių durų aukštis. Taip pat ieškovui nepatogumų sukelia tai, kad dėl už įėjimo staiga dešinėn užsisukančių laiptų nėra galimybės į butą įsinešti didesnių daiktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas iš tiesų patirdavo realių nepatogumų naudodamasis savo turtu. Tai, kad ieškovui įsigyjant butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinomas patekimo į butą būdas (per rūsį) ir keletą metų jis tuo praėjimu naudojosi, nėra pagrindas apriboti ieškovui galimybę gerinti patekimo į savo butą būdą, šalinti patiriamus nepatogus, jei tai neapriboja ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių. 

35.       Anot atsakovių, teismas neįvertino ir nieko nepasisakė dėl jų pateiktų fotonuotraukų, kurios, jų nuomone, įrodo, kad dėl įrengtų laiptų ir augančios gyvatvorės nėra tinkamų galimybių patekti atsakovei A. S. į jai asmenine nuosavybe priklausantį butą ties rytine namo dalimi, taip pat dėl įrengtų laiptų nėra tinkamo priėjimo prie namo durų, vedančių į pusrūsio patalpas, praėjimas yra siauras. Susiaurinus įėjimą į gyvenamojo namo pusrūsį, užkertama galimybė atsakovėms privažiuoti prie gyvenamojo namo pusrūsio, siekiant atsivežti didelių gabaritų daiktus, o tai suvaržo atsakovių teises. Pasisakydama dėl šių atsakovių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog bendraturčių patiriami nepatogumai turi būti realūs, o ne tariami ar įsivaizduojami. Byloje yra pateikta pakankamai daug fotonuotraukų, kurias įvertinus galima spręsti, ar ieškovo įrengti laiptai iš esmės suvaržo atsakovių teises ir interesus, ar sukelia joms nepatogumų naudojantis nuosavybe. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ieškovas įrengė lauko laiptus gerokai aukščiau durų, vedančių į pusrūsio patalpas. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog įėjimo į pusrūsio patalpas angos aukštis yra 170 cm, o jo įrengtų laiptų kolonos aukštis yra 210 cm. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, jog priėjimas prie minėtų pusrūsio durų yra pakankamai laisvas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovių teiginius, jos ieškovo įrengti laiptai trukdo privažiuoti prie gyvenamojo namo pusrūsio, siekiant atsivežti didelių gabaritų daiktus. Teismo vertinimu, atsakovės atsivežti didelių gabaritų daiktus tikrai gali, jų įnešimui į pusrūsio patalpas ieškovo įrengti laiptai jokios įtakos neturės ir netrukdys. Kokius didelių gabaritų daiktus atsakovės ketino ar ketina atsivežti, nenurodoma, tačiau akivaizdu, jos tie daiktai negalės būti didesni už pusrūsio durų angą (kaip nurodo ieškovas, įėjimo į pusrūsio patalpas angos matmenys yra 170 cm aukštis ir 95 cm plotis). Taip pat pažymėtina, jog paprastai didelių gabaritų mašinos prie pat namo sienų ar durų neprivažiuoja, yra išlaikomas atstumas tiek dėl saugumo, tiek dėl galimybės iškrauti / pakrauti daiktus, tad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo įrengti laiptai užkerta galimybę atsakovėms privažiuoti prie gyvenamojo namo pusrūsio, siekiant atsivežti didelių gabaritų daiktus. Taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ieškovo įrengti laiptai neapriboja atsakovei A. S. galimybės patekti į jai asmenine nuosavybe priklausantį butą ties rytine namo dalimi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pro šalia sienos įrengtus laiptus veda pakankamai laisvas, apie 1 metro pločio praėjimas. Ieškovas atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą taip pat nurodė, jog praėjimo tarp namo ir gyvatvorės plotis yra apie 130 cm. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praėjimui yra palikta pakankamai laisvo ploto, atsakovės nenurodo, kad jis būtų  žymiai mažesnis.

36.       Atsakovių nuomone, ieškovas, įrengdamas laiptus, pažeidė 2001 m. balandžio 13 d. bendraturčių susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią buvo nustatyta, jog bendro naudojimo žemės plotą sudaro 18 kv. m, o tai sudaro 4 m x 4,5 m praėjimo plotą, tuo tarpu ieškovas, įrengdamas laiptus, paliko siaurą praėjimą, praėjimas pro tujas – 1,20 m, pro ieškovo laiptus – apie 1 m. Kartu su tripliku atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikė 2001 m. žemės sklypo planą, pasirašytą trijų bendraturčių V. M. K., I. V. ir A. V.. Žemės sklypo planas patvirtintas 2001 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko Šilutės miesto (rajono) žemėtvarkos skyriuje. Iš plano matyti, jog geltona spalva pažymėtas visas perimetras aplink gyvenamąjį namą, tai žymi bendrai visų bendraturčių naudojamą žemės sklypo plotą. Ir tai patvirtina, jog ginčo laiptai pastatyti ant bendrai visų bendraturčių naudojamo žemės sklypo ploto. Kita vertus, pažymėtina, jog statyba bendro naudojimo sklype nėra draudžiama, tačiau tam reikalingas bendraturčių pritarimas / sutikimas. Kadangi atsakovės sutikimo nedavė, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovui teisę atlikti remonto darbus būtent bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Kaip anksčiau aptarta, nenustatyta, kad paliktas praėjimas aplink namą iš esmės suvaržo ar pažeidžia atsakovių teises, praėjimui / apėjimui aplink namą yra palikta pakankamai laisvo ploto ir juo atsakovės gali netrukdomai naudotis.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsakovių išdėstytus argumentus dėl galimų jų teisių pažeidimo ieškovui įrengiant atskirą buto Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, konstatuoja, jog atsakovės neįrodė, kad ieškovo atlikti remonto darbai kaip nors pažeidžia jų, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus arba trukdo joms naudotis žemės sklypo dalimi ar gyvenamuoju namu. Atsakovės nepateikė įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo ir atliktų darbų negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovių atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, atsakovės neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovių elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui (ieškovui) įgyvendinti teises į statybą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino įrodymus, aktualius šio klausimo teisingam išsprendimui, motyvuotai pagrindė savo išvadas, todėl teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovui teisę atlikti remonto darbus be atsakovių sutikimo ir teisėtai bei pagrįstai buvo netenkinti atsakovių priešieškinio reikalavimai įpareigoti ieškovą pašalinti / išmontuoti rytinėje gyvenamojo namo pusėje įrengtas konstrukcijas, atstatyti gyvenamojo namo rytinės pusės konstrukciją į pradinę padėtį, o ieškovui nevykdant įpareigojimų, skirti baudą. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovių teisės be bendraturčio (ieškovo) sutikimo įregistruoti naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų bylą bei nuosavybės teises (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

38.       Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovių priešieškinio reikalavimo pripažinti joms teisę be bendraturčio T. L. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės, indeksas 4-1, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nuosavybės teises į prašomą registruoti neįrengtą pastogę, indeksas 4-1, pagal matininkės K. A. 2019 m. birželio 6 d. atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių apskaičiavimą.

39.       Anot atsakovių, teismas, atmesdamas šį jų reikalavimą, rėmėsi tik tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl matininkės K. A. padarytų pažeidimų atliekant palėpės matavimus, byla nėra išnagrinėta, o ieškovo, kaip bendraturčio, nesutikimas, teismo vertinimu, motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovių nuomone, toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir paneigiantis VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 sprendimą Nr. SPR4-4453(14.5). Pažymi, jog minėtu sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė registruoti gyvenamojo namo palėpės kadastrinius matavimus ne dėl to, kad jie atlikti pažeidžiant teisės aktus, o tik dėl to, kad nebuvo bendraturčio – ieškovo sutikimo dėl atskiro nekilnojamojo daikto – palėpės – nuosavybės dalių skaičiavimo.

40.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio atsakovių priešieškinio reikalavimo, savo sprendimą pagrindė ne tik atsakovių aptariamais, bet ir kitais motyvais. Be to, pastebėtina, jog teismas tik pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas, ar gyvenamojo namo palėpės kadastrinius matavimus atlikusi matininkė K. A. pažeidė kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau tai nebuvo pagrindinis ar lemiamas argumentas, dėl ko teismas netenkino atsakovių reikalavimo.

41.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendraturtis (ieškovas) nesutiko dėl pastogės duomenų matavimų ir savo nesutikimą grindė tuo, kad gyvenamojo namo palėpė (pastogė) negali būti įregistruojama atskiru nekilnojamojo turto vienetu, kadangi nėra tiesioginio patekimo / išėjimo iš palėpės (pastogės) į bendrojo naudojimo patalpas, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 179 punkte. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog minėtų Taisyklių 179 punkte numatyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė – formuojama atskiru kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.

42.       Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/2764-03 (Registro Nr. 50/71524, inventorinis Nr. 220, adresas (duomenys neskelbtini)) ir joje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) plano matyti, jog 2003 m. gegužės 9 d. buvo atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Minėti kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir galiojantys, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nors atsakovės apeliaciniame skunde kelia abejones dėl šių kadastrinių matavimų patikimumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šioms aplinkybėms pagrįsti būtų kreipusios į VĮ Registrų centrą išsiaiškinti, ar tikrai tokie kadastriniai matavimai buvo atlikti ir įregistruoti, taip pat nepateikė duomenų, kad būtų inicijavusios teisminį procesą dėl tokių kadastrinių matavimų nuginčijimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ant minėtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/2764-03 (Registro Nr. 50/71524, inventorinis Nr. 220, adresas (duomenys neskelbtini)) kopijos, kurioje yra pateikti 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniai matavimai, yra VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo kadastro specialistės asistentės M. P. 2007 m. lapkričio 20 d. antspaudai, patvirtinantys kopijų tikrumą, vadinasi, dokumento kopijos buvo gautos iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo.

43.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. gegužės 30 d. išvadoje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinės patikros Nr. KS1-313(14.7), kuria buvo nuspręsta nederinti 2019 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, pažymėjo, kad į neįrengtos pastogės patalpas galima patekti tik iš (duomenys neskelbtini) buto. Vadinasi, VĮ Registrų centras, rengdamas minėtą išvadą, rėmėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniais matavimais, pagal kuriuos toje vietoje, kurioje yra patekimas į pastogę (palėpę), nėra bendro naudojimo patalpų, o yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti patalpa – holas. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 179 punkte nurodyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė –formuojama atskiru kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

44.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. 1SS-172-(10.5.), adresuotame T. L., taip pat, be kita ko, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal matininkės 2019 m. balandžio 5 d. parengtoje namo kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją į name esančią pastogę galima patekti ne iš namo bendro naudojimo patalpų, o iš (duomenys neskelbtini), buto patalpos 3-1, darytina išvada, kad pastogė negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu.

45.       Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį priešieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pripažinti atsakovėms teisę be bendraturčio (ieškovo) sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotos patalpos – neįrengtos pastogės – kadastrinių matavimų bylą bei nuosavybės teises į prašomą registruoti neįrengtą pastogę pagal matininkės K. A. 2019 m. birželio 6 d. atliktą gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų dalių apskaičiavimą nėra teisinio pagrindo, kadangi, remiantis anksčiau aptartais duomenimis, palėpė negali būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu, nes ji neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas. Priešingas konstatavimas ir atsakovių reikalavimo tenkinimas būtų nesuderintas su teisiniu reglamentavimu. Todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neatlygintino servituto nustatymo (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

46.       Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkinto atsakovių priešieškinio reikalavimo nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį atsakovėms A. S. ir A. V. teisę įeiti / išeiti į / iš patalpos, pažymėtos indeksu 4-1, siekiant patekti į bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu l-23.

47.       Pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo, be kita ko, tuo, jog pagal šiuo metu įregistruotus ir nenuginčytus 2003 m. ieškovo buto kadastrinius matavimus ir buto plane pažymėtus patalpų plotų matavimus, vertinant ieškovo įsigytą buto plotą – 87,39 kv. m, patenka ir patalpa, kurios lubose yra anga į pastogę ir kuri anksčiau buvo žymima patalpa 1-23. Iš šiuo metu registruotos namo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos matyti, kad atsakovių įvardijamos patalpos 1-23 nebėra. Net jei ir būtų teisinė galimybė suformuoti neįregistruotą pastogę kaip atskirą bendro naudojimo objektą, patekimas į ją per ieškovo privačias patalpas, nustatant servitutą, kaip prašo atsakovės, aiškiai neproporcingai pažeistų ieškovo nuosavybės teises, būtų nelogiškas ir neprotingas. Teismas padarė išvadą, jog nesant galimybės atskiru kadastro objektu suformuoti pastogės ir taip ją pripažinti bendro naudojimo nuosavybės objektu, atsakovių reikalavimas patekti į ją tampa nepagrįstu, todėl jų prašymas dėl servituto nustatymo negali būti tenkinamas. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

48.       Atsakovių nuomone, teismas, atmesdamas šį jų reikalavimą, nepagrįstai rėmėsi 2019 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centro išankstinės patikros sprendimu, kadangi VĮ Registrų centras vėlesniu 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. SPR4-4453(14.5) atsisakė registruoti gyvenamojo namo palėpės kadastrinius matavimus ne dėl to, kad jie atlikti pažeidžiant teisės aktus, ar dėl to, kad palėpė negali būti registruojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o dėl to, kad nėra bendraturčio – ieškovo – sutikimo dėl atskiro nekilnojamojo daikto – palėpės – nuosavybės dalių skaičiavimo. Pažymi, jog VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 30 d. išvada buvo dėl viso gyvenamojo namo atliktų kadastrinių matavimų, po to buvo parengti nauji, tik palėpės kadastriniai matavimai ir VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 sprendimas Nr. SPR4-4453(14.5) nėra nuginčytas.

49.       Tačiau su tokiais atsakovių argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi vien ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. SPR4-4453(14.5) nebebuvo nurodyta, jog palėpė negali būti registruojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju gali būti padaryta priešinga išvada. Kaip anksčiau aptarta, vėlesniame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. 1SS-172-(10.5.), adresuotame T. L., be kita ko, buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal matininkės 2019 m. balandžio 5 d. parengtoje namo kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją į name esančią pastogę galima patekti ne iš namo bendro naudojimo patalpų, o iš (duomenys neskelbtini) buto patalpos 3-1, darytina išvada, kad pastogė negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Matininkei K. A. 2019 m. birželio 6 d. parengus naujus, tik palėpės kadastrinius matavimus, faktinė situacija dėl to, kad palėpė neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas, nepasikeitė.

50.       Atsakovių nuomone, atmesdamas šį jų reikalavimą teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi 2003 m. gegužės 9 d. ieškovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais. Mano, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai konstatavo, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla paskutinį kartą tikslinama buvo 1967 m., tad pagal įregistruotą ir šiuo metu galiojančią gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą (inventorinę bylą) patalpa, pažymėta (nubrauktu) indeksu 1-23 (6,7 kv. m), nėra priskirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotui. Tačiau, kaip anksčiau jau buvo aptarta, šie atsakovių argumentai visiškai nepagrįsti, atsakovės nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl 2003 m. gegužės 9 d. ieškovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų patikimumo, nes minėti kadastriniai matavimai yra įregistruoti viešajame registre, yra galiojantys, jie nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

51.       Anot atsakovių, ieškovas savavališkai užėmė bendrojo naudojimo patalpas ir taip užkirto galimybę bendraturčiams patekti į gyvenamojo namo pastogę (palėpę). Tačiau pažymėtina, jog 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti, kai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo V. M. K., o ne ieškovas, ieškovas butą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo tik 2009 m. vasario 26 d. Be to, atsakovės neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kadangi teismas nekonstatavo, jog ieškovas įsigytą patalpą, žymimą indeksu 3-1, performavo ir prie jos prijungė patalpą, pažymėtą indeksu 1-23 (6,7 kv. m). Dar kartą pažymėtina, jog ieškovas patalpų neperformavo, nes jau 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniuose matavimuose buvo pažymėta viena bendra patalpa 3-1, patalpos indeksu 1-23 nebeliko.

52.       Atsakovių teigimu, ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nustačius servitutą bus neproporcingai pažeidžiamos jo teisės. Tačiau iš ieškovo procesinių dokumentų (atsiliepimo į atsakovių priešieškinį, atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą) matyti, jog ieškovas niekada nesutiko su tokiu atsakovių reikalavimu, jis nurodė, kad atsakovių prašomas nustatyti servitutas pažeistų jo, kaip buto savininko, interesus, nes atsakovės galėtų bet kada patekti į jo butą. Taip pat nurodė, jog patekimas į palėpę per jo privačias patalpas, nustatant servitutą, aiškiai neproporcingai pažeistų jo nuosavybės teises, būtų nelogiškas ir neprotingas. Su tokiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi pati servituto esmė (servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą leidžia daryti išvadą apie daikto savininko patiriamus nepatogus.

53.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nesant galimybės atskiru kadastro objektu suformuoti pastogės ir taip ją pripažinti bendro naudojimo nuosavybės objektu, atsakovių reikalavimas patekti į ją tampa nepagrįstu, todėl jų prašymas dėl servituto nustatymo negali būti tenkinamas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinumo nustatyti servitutą sąlygos. Nesant sąlygų visumos, teisėtai ir pagrįstai šis atsakovių reikalavimas nebuvo tenkintas.

54.       Taip pat nepagrįstai atsakovių apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad gyvenamojo namo palėpė – tai ieškovo asmenine nuosavybe valdomas objektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad palėpė yra bendro naudojimo patalpa, ir tik įvertinęs visą situaciją, bendraturčių santykius, valdomus objektus, padarė išvadą, kad teisinga ir protinga yra atidalyti dalį bendrai valdomo turto, ieškovui natūra priteisiant palėpę, o atsakovėms – pirmojo aukšto patalpas.

55.       Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, nėra pagrindo sutikti su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį atsakovių reikalavimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi neįregistruotais ginčo patalpų kadastro duomenimis, šališkai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymų visumą, nekėlė įrodymų patikimo klausimo. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškinio senaties (pagal ieškovo apeliacinį skundą)

56.       2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovės pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, suformulavo reikalavimą – nustatyti servitutą, suteikiantį teisę įeiti / išeiti T. L. asmenine nuosavybe priklausančia patalpa, pažymėta indeksu 4-1, siekiant patekti į bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu 1-23.

57.       Ieškovas 2020 m. spalio 1 d. atsiliepime į atsakovių A. S. ir A. V. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, be kita ko, pažymėjo, jog atsakovės  žymiai praleido bendrąjį 10 m. terminą savo reikalavimams dėl pažeistų teisių pareikšti, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir tai laikyti savarankišku pagrindu priešieškinio reikalavimams atmesti. 

58.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

59.       Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, atsakovui pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnis, 1.131 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

60.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tik 2018 m. prasidėjus nesutarimams, tarp šalių dėl ginčo palėpės bei jos matavimų, atsakovėms tapo žinomos aplinkybės dėl, jų manymu, jų teisių pažeidimų patenkant į ginčo patalpą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

61.       Ieškovas nurodo, jog tarp namo bendraturčių nesutarimai ir ginčai teisme vyko jau 1999–2000 m. Taip pat pažymi, jog atsakovės mažiausiai nuo 2006 m.,  kai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininku tapo V. U., nebeturėjo galimybės patekti į ginčo palėpę, nes iki palėpės angos buvo įrengtos dvejos rakinamos durys, kuriomis naudojosi išimtinai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Vienos durys buvo įrengtos namo laiptų iš pirmojo aukšto į antrą aukštą pradžioje, o kitos durys – laiptų pabaigoje, pro kurias buvo patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios durys buvo įrengtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų K. dar iki 2006 m. Atsakovės šių ieškovo nurodomų aplinkybių apie rakinamų durų įrengimą ir apribojimą patekti į palėpę neginčija, priešingų argumentų, kad patekimas į palėpę joms tuo metu (2006 m. ir anksčiau) nebuvo ribojamas, neteikia. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės pripažino, jog jos nesinaudojo ginčo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog atsakovės palėpe nesinaudojo daugiau kaip 10 metų, o butą įsigijus ieškovui, palėpėje išvis nėra buvusios. Ieškovas taip pat nurodo, jog, kai jis įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos rakinamos durys tebebuvo, ir tik kai 2015 m. bendrojo naudojimo patalpoje a-4 buvo įrengta pertvara, ieškovo iniciatyva buvo pašalintos dvejos durys laiptų iš pirmo aukšto į antrą pradžioje ir pabaigoje. Tačiau, akivaizdu, jog durų pašalinimas nepašalino kliūčių atsakovėms patekti į palėpę, kadangi patekimą ribojo įrengta pertvara. Atsakovės nenurodo, kad ieškovas kada nors jas būtų įleidęs į palėpę. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės nėra nuoseklios teigdamos, kada sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovių atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodoma, jog jos apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m., tačiau taip pat nurodo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia galėtų būti ir 2015 m. Taip pat nurodo, jog apie savo pažeistas teises atsakovės sužinojo tik tuomet, kai pagal pateiktus ginčo palėpės matavimus (pažymėtina, jog palėpės matavimus matininkė K. A. atliko 2019 m.) atsakovėms tapo žinoma aplinkybė dėl pertvaros įrengimo ir apribotos galimybės patekti į bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovės, būdamos apdairios ir protingos, turėjo suprasti ir, teismo vertinimu, tikrai suprato bei žinojo, kad jų patekimas į namo palėpę apribotas, kad laisvai, be kito asmens valios jos į palėpę patekti nebegali. Ir šis jų teisių pažeidimas jau buvo 2006 m.,  kai patekimą į palėpę ribojo dvejos rakinamos durys. Atsakovės 2019 m. vasario 19 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovėms patekti į gyvenamojo namo palėpę. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovių teisė į ieškinį atsirado dar 2006 m., todėl 2019 m. vasario 19 d. pateikdamos priešieškinį jos jau buvo be svarbios priežasties praleidusios bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas, atsakovių priešieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių – patekimo į pastogę, nustatant neatlygintiną servitutą, atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). 

63.       Tačiau pažymėtina, jog ieškinio senaties terminas taikomas, kaip to prašė ieškovas, tik atsakovių reikalavimui dėl neatlygintino servituto nustatymo. Taip pat atkreiptinas atsakovių dėmesys, jog ieškovas pripažįsta, kad palėpė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems trims bendraturčiams, ir tai, kad atsakovės nesinaudojo palėpe, nereiškia, kad tokiais savo veiksmais perleido ieškovui joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią palėpės patalpų dalį.

Dėl pertvaros pašalinimo / nugriovimo (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

64.       Skundžiamu sprendimu teismas atmetė atsakovių priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovą T. L. pašalinti (nugriauti) įrengtą pertvarą bendrojo naudojimo patalpose (gyvenamojo namo plane pažymėta indeksu a-4).

65.       Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, kad reikalavimą dėl įrengtos pertvaros pašalinimo jos grindė faktu, kad įrengus pertvarą jos nebeteko galimybės patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių laiptų aikštelę ir gyvenamojo namo palėpę. Nesutinka su teismo vertinimu, kad gyvenamojo namo palėpė negali būti formuojama atskiru kadastro objektu ir kad šis atsakovių reikalavimas, siekiant patekti į palėpę, nepagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, remdamasis teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad neįrengta ginčo palėpė negali būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu, nes ji neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas. Todėl šie atsakovių argumentai dar kartą atmestini kaip nepagrįsti. Nesant galimybės atskiru kadastro objektu suformuoti palėpės, atsakovių reikalavimas patekti į ją tampa nepagrįstu. Teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog naudojimasis tikslinės paskirties laiptų, vedančių į ieškovo būstą, erdve atsakovėms netenka prasmės ir būtinybės, todėl, atitvėrus šią erdvę, nors ir pagerėja ieškovo turto naudojimo sąlygos, tačiau tai niekaip nesuvaržo atsakovių teisėtų interesų. Be to, ieškovas, turėdamas atskirą patekimą į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), nebepretenduoja į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti šiauriniu įėjimu, kuriuo naudojasi tik atsakovė A. V., nors tokią teisę jis turi, kadangi patenkama būtų bendro naudojimo patalpomis. Nors atsakovės teigia, jog jos neprieštarauja, kad ieškovas į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) patektų pro šiaurinį įėjimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šalys (ne tik ieškovas), turėdamos atskirus įėjimus į savo butus, gali patogiau naudotis savo nuosavybe.  

66.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pertvara prie laiptų, atskirianti patekimą į ieškovo butą, įrengta bendrojo naudojimo patalpoje (plane pažymėta indeksu a-4). Pertvara atskiria laiptų, vedančių į ieškovo butą, erdvę nuo pirmame aukšte esančių bendro naudojimo patalpų – koridorių, iš kurių patenkama į atsakovių gyvenamąsias patalpas. Ginčo dėl to, kad pertvara prie laiptų įrengta bendro naudojimo patalpose, nėra. Atsakovių teigimas, kad ši pertvara suvaržo jų, kaip bendraturčių, teises patenkant į palėpę, nepagrįstas. Kaip ginčo patalpų apžiūros metu pažymėjo atsakovės, palėpėje prieš daug metų jų šeima džiovino skalbinius ir ja naudojosi. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės palėpe nesinaudojo daugiau kaip 10 metų, o butą įsigijus ieškovui, palėpėje išvis nėra buvusios, tai rodo, kad reikalavimas sudaryti sąlygas patekti į šią patalpą yra sąlygotas ne poreikio naudoti bendrą turtą, o bendraturčių teisinių ginčų pasekmė.

67.       Atsakovės nesutinka su teismo vertinimu, kad poreikis sudaryti sąlygas atsakovėms patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą lemia ne poreikis naudotis turtu, o bendraturčių teisiniai ginčai. Pažymi, jog atsakovės nei vietos apžiūros metu, nei kituose procesiniuose veiksmuose / dokumentuose nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti tokias išvadas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės neginčija fakto, kad ginčo pertvara, kaip nurodo ieškovas, buvo įrengta dar 2015 m. Anot ieškovo, ginčo pertvara įrengta bendrai ieškovo ir atsakovių, pastarosioms apie tai žinant ir prisidedant. Ieškovas įrengė pačią metalinę pertvaros konstrukciją, tačiau pagal abipusį susitarimą ieškovas rūpinosi savo pertvaros pusės apdaila, o atsakovės papildomai reikalavo lango angos, kad atsakovių naudojamos patalpos (a-4) dalis turėtų natūralios šviesos šaltinį, todėl savo darbu ir lėšomis atsakovės ją įsirengė. Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas pripažino, jog pertvarą įrengė būtent jis, tačiau atsakovės nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių, kad būtent atsakovės pertvaroje įsirengė langą, iš savo pusės atliko apdailos darbus. Taip pat, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog atsakovės ilgą laiką nesinaudojo ginčo palėpe ir nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl to, kad jų patekimas į palėpę dėl įrengtos pertvaros apribotas. Pažymėtina ir tai, jog priešieškinį atsakovės pateikė tik 2019 m., t. y. jau po to, kai ieškovas buvo iniciavęs teisminį procesą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovių reikalavimas sudaryti sąlygas patekti į ginčo palėpę yra sąlygotas ne poreikio naudoti bendrą turtą, o bendraturčių teisinių ginčų pasekmė.

68.       Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino šio atsakovių reikalavimo. Naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

69.       Ieškovas prašė priteisti jam natūra visą neįregistruotą palėpę, o atsakovėms priteisti namo pirmojo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7 ir a-8.

70.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė atidalyti iš bendrosios nuosavybės ir priteisti ieškovui T. L. neįrengtą ir neįregistruotą pastogę (palėpę), atsakovėms A. S. ir A. V. namo pirmojo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7 ir a-8, pažymėtas pagal 2019 m. balandžio 15 d. matininko T. N. parengtą planą.

71.       Atsakovių apeliaciniame skunde nurodoma, jog jos sutinka, kad nėra kliūtis asmeniui įgyvendinti teisę – atidalyti jam priklausančią dalį, jeigu nekilnojamojo turto objektas nėra registruotas, tačiau taip pat atsakovės pažymi, jog ginčo atveju gyvenamojo namo rūsio patalpos yra registruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl, anot atsakovių, teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas atidalyti objektas nėra registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovių dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad prašomas atidalinti objektas nėra registruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, šias aplinkybes nurodė apie namo palėpę, o ne, kaip teigia atsakovės, apie namo rūsio patalpas. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės apeliaciniame skunde dėstydamos argumentus dėl bendro naudojimo patalpų atidalijimo pasisako apie palėpės ir namo rūsio (pusrūsio) patalpų atidalijimą, nors skundžiamu teismo sprendimu buvo atidalytos namo palėpės ir namo pirmojo aukšto patalpos, o ne rūsio (pusrūsio) patalpos.

72.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018). Kaip anksčiau aptarta, atsakovės taip pat sutinka, jog nėra kliūtis asmeniui įgyvendinti teisę – atidalyti jam priklausančią dalį, jeigu nekilnojamojo turto objektas nėra registruotas viešajame registre.

73.       Byloje nėra ginčo, kad neįrengta ir neįregistruota namo palėpė šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovių iniciatyva buvo atlikti palėpės kadastriniai matavimai. Ir nors jie nėra įregistruoti, tačiau šiais matavimais buvo identifikuoti palėpės faktiški duomenys, t. y., kad neįrengtos palėpės plotas yra 21,65 kv. m. Šalys ginčo dėl to byloje nekelia. Pažymėtina ir tai, jog įrengus palėpę jos plotas atitinkamai sumažės.

74.       Ieškovas taip pat pateikė į bylą matininko T. N. 2019 m. kovo 20 d. atliktus namo pirmo aukšto kadastrinius matavimus, pagal kuriuos patalpų a-4, a-5, a-7 ir a-8 bendras plotas yra 24,37 kv. m. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentais, jog šie matininko T. N. atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti, tačiau taip pat pažymėtina, jog atsakovės nenurodo, kad patalpų a-4, a-5, a-7 ir a-8 bendras plotas yra kitoks (mažesnis / didesnis). Taip pat atsakovės apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog minėtos patalpos a-4, a-5, a-7, a-8 egzistuoja ir šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

75.       Taip pat remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas faktiškai minėtomis patalpomis a-4, a-5, a-7, a-8 nesinaudoja, jis į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka pro kitą įėjimą, minėtos patalpos a-4, a-5, a-7, a-8 faktiškai naudingos tik atsakovėms. Tuo tarpu patekimas į namo palėpę yra galimas tik iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų.

76.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, faktinę situaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog siekiant bendraturčių interesų pusiausvyros, atmetus atsakovių reikalavimą pašalinti pertvarą, nustatyti neatlygintiną servitutą, labiausiai šalių interesus atitiks atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovui natūra neįrengtą ir neįregistruotą namo palėpę, o atsakovėms priteisiant pirmo aukšto patalpas a-4, a-5, a-7, a-8. Taip pat pažymėtina, jog nors ieškovui atitenkančios neįrengtos palėpės plotas yra 21,65 kv. m, tačiau ją įrengus plotas atitinkamai dar sumažės. Tuo tarpu atsakovėms atitenka jau įrengtos 24,37 kv. m ploto patalpos. 

77.       Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi (pagal ieškovo apeliacinį skundą)

78.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti gyvenamojo namo pastogėje esančias patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7 buto Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtine dalimi.

79.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog į visas šias patalpas durų (patekimo) angos yra tik iš ieškovo buto skirtingų patalpų. Kitų būdų į šias patalpas patekti nėra galimybės. Šios patalpos yra ieškovo suremontuotos (apšiltintos) ir įrengtos (naudojamos daiktų sandėliavimui), apšildomos iš ieškovo buto. Jomis ieškovas naudojasi nuo pat buto įsigijimo. Patalpos 3-2, 3-4, 3-7 laikytinos buto Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtine dalimi arba priklausiniu, nes jos nuolat susijusios su butu Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuoja jų ir buto nuolatinis funkcinis ryšys (patekimas tik iš ieškovo buto, šildymas ir apšvietimas iš ieškovo buto). Anot ieškovo, įsigydamas butą Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuosavybės teise įsigijo ir šias patalpas, nors jos ir nebuvo nurodytos ir nebuvo pavaizduotos jo nuosavybės dokumentuose. Nesutinka su teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas jo reikalavimas, t. y., kad patenkinus reikalavimą padidėtų ieškovo buto plotas ir kad nėra nustatytas nuosavybės į patalpas įgijimo pagrindas.

80.       Nors atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad tarp pagrindinio daikto (jo buto) ir patalpų 3-2, 3-4, 3-7 egzistuoja funkcinis ryšys ar kad ginčo patalpos yra pagrindinio daikto esminė dalis, kad šios patalpos būtinos pagrindinio daikto eksploatavimui, nurodo, kad atsakovės neturėjo galimybės dėl šių ieškovo argumentų pasisakyti, į šiuos argumentus atsikirsti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalims buvo suteikta galimybė teikti ne tik apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos, bet apeliacinės instancijos taip pat priėmė visus šalių teiktus rašytinius paaiškinimus, laikoma, kad šalys apeliaciniame procese galėjo išdėstyti visus savo (ne)sutikimo argumentus, atsikirsti ir pasisakyti.

81.       Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).

83.       Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, o kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019).

84.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 87,39 kv. m. Šią nuosavybę ieškovas įgijo 2009 m. vasario 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš V. U.. Byloje yra pateikti ieškovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) planai, iš kurių matyti šalia jo buto esančios trys ginčo patalpos 3-2, 3-4, 3-7. Byloje yra pateiktas palėpės-mansardos planas, patalpų matavimai buvo atlikti apie 1948 m., 1951 m., ginčo patalpos nurodytos kaip bendro naudojimo (neinventorizuotos) patalpos. Kai buvo atliekami buto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai 2003 m. gegužės 9 d., minėtos ginčo patalpos taip pat nebuvo inventorizuotos, jos nebuvo priskirtos prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Šių ginčo patalpų kadastriniai matavimai atlikti tik 2019 m. sausio 9 d. Ieškovas neneigia, kad šios patalpos yra atskirtos nuo jo buto, patekimui į jas yra įrengtos durys. Nors kitų patekimo būdų kaip tik per ieškovo butą į šias patalpas nėra, ieškovas šias patalpas suremontavo (apšiltino) ir įrengė (naudoja daiktų sandėliavimui), yra apšildomos iš ieškovo buto, atliko jų kadastrinius matavimus, tačiau šie faktai nelemia išvados, kad ginčo patalpos traktuotinos kaip ieškovo buto priklausiniai ar sudėtinė buto dalis.

85.       Pažymėtina ir tai, jog ginčo patalpų plotas į bendrąjį (naudingąjį) buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą niekada nebuvo įtrauktas. Pirmoji šio buvo savininkė V. M. K. butą įsigijo 1992 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą buvo įtraukiamos kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Pagal inventorizacinius duomenis, ginčo patalpų plotas niekada nebuvo įtrauktas į buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąjį (naudingąjį) plotą, vadinasi, šios patalpos nebuvo laikomos patalpomis, turinčiomis bendrą funkcinį ryšį su butu Nr. (duomenys neskelbtini).

86.       Pažymėtina ir tai, jog byloje yra pateiktas 1997 m. kovo 26 d. UAB „Šilutės butų ūkis“ raštas, adresuotas Šilutės rajono savivaldybei. Jame, be kita ko, nurodyta, jog pagalbinės patalpos skirstomos tarp kaimynų proporcingai jų valdomam gyvenamajam plotui, konkrečiai: V. K. skirta naudotis 16,46 kv. m ir 19,22 kv. m rūsio patalpomis, taip pat neinventorizuota mansarda apie 20 kv. m; A. V. skirta naudotis 16,99 kv. m rūsio patalpa, taip pat bendro naudojimo patalpomis – tualetu bei vonia; I. V. skirta naudotis 13,77 kv. m rūsio patalpa, garažu 17,06 kv. m, taip pat bendro naudojimo tualetu bei vonia. Taigi, kaip matyti, neinventorizuota mansarda ir 1997 m. buvo priskiriama prie bendrosios dalinės nuosavybės patalpų ir pagalbinės patalpos buvo skiriamos naudotis pagal tuo metu geriausiai bendraturčių interesus atitinkančią tvarką.

87.       Bylos duomenimis, ieškovui nebuvo suteikta teisė į ginčo patalpas (nei perkant butą, nei vėliau), apie jų suteikimą ar priklausinio statusą nefiksuota buto inventorizacinėje byloje. Taip pat byloje nenustatyta, kad ginčo patalpų paskirtis – išimtinai tarnauti ieškovo butui kaip pagrindiniam daiktui. Pažymėtina, jog ieškovas daiktų sandėliavimui gali naudoti ir pusrūsio patalpas, kurios užtikrintų jo poreikį sandėliavimui ar kitokiam daiktų pasidėjimui.

88.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Minėta, tokia pareiga, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovui. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

89.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų, kad būtų galima ginčo patalpas pripažinti jam nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniu ar sudėtine buto dalimi. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra teisėtas ir pagrįstas.

90.       Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio ieškovo reikalavimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (pagal atsakovių apeliacinį skundą)

91.       Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio bei pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų naudojimo tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmojo aukšto patalpą a-6, laiptus iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą; bendrojo naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6 P-8; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1.

92.       Atsakovės su ieškovo reikalavimu sutiko iš dalies, prašė nustatyti tokią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui palikti pusrūsyje esančią patalpą P-3; nustatyti, kad bendrojo naudojimo patalpos yra P-1, P-2, P-4, P-6, P-8. 

93.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti tokią naudojimosi pusrūsiu bei pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpomis tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui priskirti patalpas 3-2, 3-4 ir 3-7, pusrūsio patalpas P-3, P-5, pirmojo aukšto patalpą a-6 bei laiptus iš pirmo aukšto į antrąjį aukštą; atsakovių asmeniniam naudojimui priskirti pusrūsio patalpas P-7, P-9, P-10, G-1; bendrojo naudojimo patalpomis palikti pusrūsio patalpas P-1, P-2, P-4, P-6; P-8.

94.       Apeliaciniu skundu atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokios jos prašė priešieškiniu, t. y. ieškovo naudojimui palikti pusrūsyje esančią patalpą P-3; nustatyti, kad bendrojo naudojimo patalpos yra P-1, P-2, P-4, P-6, P-8.

95.       CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

96.       Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). 

97.       Siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu.

98.       Ieškovas pateikė į bylą pastato patalpų padalijimo projektą bei pusrūsio padalijimo projektą. Juose, be kita ko, nurodyta, jog pusrūsio, kurio plotas 124,30 kv. m, padalijimo projektas parengtas pagal 2019 m. kovo 20 d. kadastrinių matavimų duomenis, vadovaujantis CK 4.82 straipsniu. Taip pat nurodyta, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 96,04 kv. m, šiam butui tenka 58 kv. m pusrūsio ploto, t. y. 47/100.

99.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas visiškai nepagrįstai prašė skaičiuoti jo dalį bendrojoje nuosavybėje nuo 96,04 kv. m. Proporcijos bendrojoje nuosavybėje ieškovui turi būti skaičiuojamos nuo 87,39 kv. m ploto pagal buto įgijimo sandorį, o ne pagal atliktus naujus kadastrinius matavimus, kadangi, kaip anksčiau aptarta, patalpos 3-2, 3-4, 3-7 yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, o ne ieškovui asmenine nuosavybe priklausančios patalpos, šių patalpų ploto ieškovas negali įskaičiuoti į savo asmeninės nuosavybės plotą. Todėl nėra jokio pagrindo remtis ieškovo pateiktu pusrūsio padalijimo projektu, kuriame nurodyta, kad ieškovui turi tekti 58 kv. m pusrūsio ploto, t. y. 47/100.

100.       Nustatyta, jog atsakovei A. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 49,97 kv. m, atsakovei A. S. – 59,80 kv. m, ieškovui T. L. – 87,39 kv. m, iš viso – 197,16 kv. m. Remiantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, proporcingai atsakovei A. V. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei) tenka 26/100 bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei A. S. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei) – 30/100 bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui T. L. (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) – 44/100 bendrosios dalinės nuosavybės.

101.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, nusprendė, kad ieškovas naudosis patalpomis 3-2, 3-4, 3-7, kurių bendras plotas yra 11 kv. m. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, patalpas 3-2, 3-4, 3-7 priskyrė ieškovo asmeniniam naudojimui, nors jis tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs. Taip pat teismas nusprendė, kad ieškovas naudosis rūsio patalpomis P-3 ir P-5, kurių bendras plotas yra 35,26 kv. m, pirmo aukšto 2,40 kv. m patalpa a-6 ir laiptais iš pirmo aukšto į ieškovo butą, iš viso ieškovo asmeniniam naudojimui buvo skirta 48,66 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės bei laiptai iš pirmo aukšto į ieškovo butą (neįskaitant tos dalies, kurią teismas nustatė kaip naudojamą ir toliau visų šalių bendrai). Tuo tarpu atsakovėms priskirta asmeniniam naudojimui (joms dviem bendrai) patalpos P-7, P-9, P-10, G-1, kurių bendras plotas 42,75 kv. m. Taigi dviem atsakovėms bendrai jų asmeniniam naudojimui skirta 42,75 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės (neįskaitant tos dalies, kurią teismas nustatė kaip naudojamą ir toliau visų šalių bendrai). Nors abiejų atsakovių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 56/100 (26/100 + 30/100), o ieškovo tik 44/100, teismas atsakovių asmeniniam naudojimui skyrė tik 42,75 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu ieškovui – net 48,66 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės, nors pagal turimas proporcijas bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėjo būti atvirkščiai, atsakovėms naudotis turėjo tekti didesnė dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka akivaizdžiai pažeidžia atsakovių teises ir jų teisėtą interesą, kad asmeniniam jų naudojimui tektų proporcinga jų turimam turtui bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Taip pat nustatant naudojimosi tvarką visiškai nebuvo atsižvelgta ir įvertinta, ar dėl tų patalpų, kurios atitenka atsakovių asmeniniam naudojimui, vėliau būtų galima nustatyti naudojimosi tvarką tarp pačių atsakovių, ar tokia naudojimosi tvarka neskatins kilti ateityje ginčų tarp atsakovių, kadangi jos yra dvi atskiros šeimos, o kaip matyti iš bylos medžiagos, jų asmeniniam naudojimui priskirta pusrūsio patalpa P-10, kurioje yra katilinė, tad abejotina, ar ateityje kuriai nors vienai iš atsakovių būtų galima priskirti naudotis šia patalpa, nepažeidžiant kitos atsakovės teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas atsiduria akivaizdžiai geresnėje padėtyje negu atsakovės, kadangi jam skirta naudotis ne tik didesnio ploto patalpomis, bet ir skirtos patalpos neturi jokių papildomų suvaržymų.  

102.       Bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

103.       Pažymėtina ir tai, jog teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

104.       Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovo pateikti į bylą pastato patalpų padalijimo projektas bei pusrūsio padalijimo projektas yra su trūkumais, o jo pasiūlyta pusrūsio ir pirmo aukšto patalpų naudojimosi tvarka neatitinka proporcingumo kriterijaus, yra pažeidžianti atsakovių teises ir interesus bei sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl nepagrįstai šis ieškinio reikalavimas buvo tenkintas ir nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovo pareikštą reikalavimą.

105.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, sutinka su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką pagal ieškovo reikalavimą, tinkamai neįvertino faktinės bylos situacijos, neatsižvelgė į tai, kad tokia naudojimosi tvarka nėra proporcinga ir pažeidžia atsakovių interesus, sudaro galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

106.       Pažymėtina, jog atsakovės taip pat prašė nustatyti namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarką: ieškovo asmeniniam naudojimui palikti pusrūsyje esančią patalpą P-3; nustatyti, kad bendro naudojimo patalpos yra P-1, P-2, P-4, P-6, P-8. Tačiau pažymėtina, jog atsakovės neteikė jokio bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto. Taip pat pažymėtina, jog atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo, kadangi akivaizdu, jog šalys nesutaria dėl pusrūsio patalpų P-5, P-10, G-1, taip pat dėl pirmo aukšto patalpos a-6, laiptų, vedančių iš pirmo aukšto į ieškovo butą, mansardoje esančių patalpų 3-2, 3-4, 3-7. Nustačius naudojimosi tvarką tik dėl dalies šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimo, esant akivaizdiems šalių nesutarimams, jų tarpusavio ginčas nebūtų iš esmės išspręstas, tai šalių konfliktinės situacijos nepašalintų. Be to, naudojimosi tvarkos nustatymas tik dėl dalies patalpų gali sudaryti situaciją, kad ateityje bendraturčiai nebegalės proporcingai turimai nuosavybės daliai nusistatyti naudojimosi tvarką ir dėl likusių patalpų. Atsižvelgiant į tai, siekiant, kad nebūtų pažeisti proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principai, nėra pagrindo tenkinti atsakovių reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos daliai patalpų nustatymo. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio priešieškinio reikalavimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį remiantis atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

107.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos pagal ieškovo ieškinio reikalavimą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal ieškovo prašymą netaikė ieškinio senaties atsakovių reikalavimui dėl pažeistų teisių – patekimo į pastogę, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina, atsakovių priešieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių, nustatant neatlygintiną servitutą, atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

108.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

109.       Nustačius, jog nepagrįstai buvo tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme.

110.       Ieškovas reiškė keturis savarankiškus reikalavimus. Pirmasis (dėl teisės atlikti remonto darbus be bendraturčių sutikimo) tenkintas visiškai, vadinasi, tenkinta 100 proc.; antrasis (dėl patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi) ir trečiasis (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) netenkinti, vadinasi, tenkinta 0 proc.; ketvirtasis (dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) tenkintas visiškai, vadinasi, tenkinta 100 proc. Taip pat pažymėtina, jog ieškovo prašymas taikyti ieškinio senatį nebuvo savarankiškas ieškinio reikalavimas, todėl jis nėra įskaičiuojamas. Iš viso tenkinta 50 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų. Atsakovių priešieškinis atmestas.

111.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 7 118,87 Eur bylinėjimosi išlaidų: 5 592,87 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 1 300,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį paduodant ieškinius, 76,00 Eur – paduodant atskiruosius skundus. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dvejus metus, buvo rengiamas ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimai į atsakovių priešieškinį, patikslintą priešieškinį, mano, jog ieškovo turėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, priteistina ieškovui iš kiekvienos atsakovės po 1 779,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (t. y. 7 118,87 Eur x 50 proc. / 100 proc. / 2 atsakovių).

112.       Kadangi atsakovių priešieškinis atmestas, joms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

113.       Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkinamas, vadinasi, ši apeliacinio skundo dalis patenkinta 100 proc., o reikalavimas dėl patalpų pripažinimo buto sudėtine dalimi arba priklausiniu netenkintas. Vadinasi, ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 50 proc.

114.       Atsakovės apeliaciniu skundu reiškė septynis reikalavimus, ir tik vienas reikalavimas buvo tenkintas, šiuo sprendimu pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal ieškovo ieškinio reikalavimą. Konstatuojama, jog tenkinta 14,29 proc. atsakovių apeliacinio skundo.

115.       Ieškovas pateikė 2021 m. kovo 17 d. prašymą, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovių jo turėtas 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu pateiktas pinigų mokėjimo kvitas. Taip pat pateikta detalizacija, jog išlaidos susidarė dėl susipažinimo su byla ir konsultacija, apeliacinio skundo parengimo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Taip pat nustatyta, kad už apeliacinį skundą ieškovas T. L. sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Iš viso ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 1 275,00 Eur. Šios išlaidos protingo dydžio ir pagrįstos. Nors taip pat ieškovas pateikė išankstinės sąskaitos kopiją, išduotą pardavėjo VĮ Registrų centro, tačiau nėra duomenų, kokia realiai suma buvo sumokėta, kadangi išankstinėje sąskaitoje nurodyta, jog 20,29 Eur suma nėra galutinė. Todėl ši suma laikoma nepagrįsta ir neįrodyta. Atsižvelgiant į tai, priteistina ieškovui iš kiekvienos atsakovės po 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. y. 1 275,00 Eur x 50 proc. / 100 proc. / 2 atsakovių).

116.       Atsakovių atstovas pateikė 2021 m. kovo 17 d. prašymą, kuriuo prašoma priteisti atsakovei A. S. iš ieškovo jos patirtas 2 458,42 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu pateikta detalizacija, jog išlaidos susidarė dėl advokato susipažinimo su skundžiamu sprendimu, apeliacinio skundo rengimo, derinimo su klientu, pateikimo teismui, susipažinimo su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu, atsiliepimo parengimu ir pateikimu teismui, prašymo VĮ Registrų centrui parengimu ir pateikimu, rašytinių paaiškinimų parengimu ir pateikimu teismui. Taip pat pateiktos mokėjimo kopijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos. Taip pat nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovė A. S. sumokėjo 337,50 Eur žyminį mokestį. Iš viso jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra         2 795,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, priteistina atsakovei A. S. iš ieškovo 399,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t. y. 2 795,92 Eur x 14,29 proc. / 100 proc.).

117.       Atlikus įskaitymą dėl atsakovei A. S. iš ieškovo T. L. priteistų 399,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovui T. L. iš atsakovės A. S. priteistų 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistina atsakovei A. S. iš ieškovo T. L. 80,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio, pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų naudojimo tvarkos nustatymo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo T. L. ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškovo T. L. prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovių A. S. ir A. V. reikalavimui dėl pažeistų teisių – patekimo į pastogę – pakeisti, atsakovių A. S. ir A. V. priešieškinio reikalavimą dėl pažeistų teisių, nustatant neatlygintiną servitutą, atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

Priteisti ieškovui T. L. iš atsakovių A. S. ir A. V. po 1 779,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. L. iš atsakovės A. V. 318,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteistina atsakovei A. S. iš ieškovo T. L. 80,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjos                                       Kristina Domarkienė

Jolanta Gailevičienė

Erinija Kazlauskienė