Administracinė byla Nr. eA-3590-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04148-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.10; 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Serneta“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 69-88; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0628-224 paduoti, priimti skundą ir jį nagrinėti.

Pareiškėjas nesutinka su VMI sprendimu, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nenuodugniai ir neobjektyviai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, nesivadovavo protingumo ir teisingumo principais. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą buvo grindžiamas tuo, kad mokestinė byla yra itin didelės apimties, ginčas tęsėsi nuo 2009 metų, priimta daug teismų sprendimų. Be to, mokesčių administratoriui turėjo būti žinoma, kad bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir kurio gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, nėra perdavęs jokių dokumentų, todėl jis disponuoja tik tais finansiniais dokumentais, kuriuos gavo iš teismų ir trečiųjų asmenų. Taigi bankroto administratoriaus galimybės tinkamai ir laiku vykdyti bankroto procedūras buvo akivaizdžiai apsunkintos. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius objektyviai negalėjo per 20 dienų terminą gauti mokestinės bylos medžiagos, su ja išsamiai susipažinti ir įvertinti Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodydamas, kad pareiškėjo atstovui keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, atsakovas neįrodė, jog bankroto administratorius elgėsi nesąžiningai ar neapdairiai. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0628-224 yra neteisėtas, nes nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, t. y. neužbaigti teisminiai procesai buvusio bendrovės vadovo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, neatnaujinus termino skundui paduoti, kils papildomi teisminiai ginčai, nes bankroto administratorius nesutiks, kad, remiantis Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0628-224, būtų patvirtintas mokesčių administratoriaus kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus nuosprendį, kuriuo rėmėsi mokesčių administratorius, mokestinis ginčas turės būti atnaujintas. Būdamas kreditorių sąraše, mokesčių administratorius paveiktų bankroto bylos eigą, dėl ko nukentėtų sklandus bankroto procesas, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenustatė jokių svarbių ir nuo bendrovės valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, todėl terminą atnaujinti atsisakė. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad bendrovės bankroto administratoriui 2015 m. kovo 5 d. buvo įteiktas Vilniaus AVMI 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-145, o 2015 m. balandžio 17 d. – Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas, tačiau skundą VMI pareiškėjas padavė tik 2015 m. birželio 15 d., t. y. po dviejų mėnesių. Bankroto administratoriui keliami aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl veikdami bankrutuojančios įmonės vardu turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokios objektyvios priežastys sutrukdė laiku pateikti skundą. Aplinkybės, kurių atsiradimą visiškai ar iš dalies lėmė paties mokesčių mokėtojo aplaidus ar nerūpestingas elgesys, negali būti pripažintinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo mokesčių mokėtojo valios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė atsakovo argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0628-224 pareiškėjo atstovui buvo įteiktas 2015 m. balandžio 17 d., todėl, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundas VMI turėjo būti paduotas iki 2015 m. gegužės 7 d. Skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, Vilniaus AVMI buvo gautas 2015 m. birželio 15 d., t. y. praleidusi Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą.

Įvertinęs VMI pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sukliudė jam laiku pateikti skundą, nenustatyta, todėl pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą nėra. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui dar 2015 m. kovo 5 d. buvo įteiktas Vilniaus AVMI 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0682-224, kuriame išsamiai nustatytos mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, nurodyti dokumentai, turintys įtakos mokestiniam ginčui ir kt. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog iki Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0628-224 priėmimo bankroto administratorius turėjo objektyvias galimybes įvertinti šio mokestinio ginčo pobūdį, apimtį ir savo veiksmus tolimesnėse mokestinio ginčo procedūrose orientuoti taip, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui būtų pateiktas per nustatytą terminą. Įvertinęs VMI pateikto skundo turinį, teismas konstatavo, kad jis paneigia pareiškėjo argumentus, jog rengiant skundą turėjo būti įvertinta daug finansinių dokumentų, taip pat dokumentų, kuriais bankroto administratorius nedisponuoja. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu motyvu, kad Vilniaus AVMI jokio patikrinimo neatliko, o rėmėsi išimtinai baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, siekdamas parengti išsamų ir pagrįstą skundą, bankroto administratorius turėjo teisę susipažinti su visa mokestinės bylos medžiaga, tačiau to nepadarė dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo.

Teismo vertinimu, skunde išdėstyti argumentai, susiję su Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0628-224 neteisėtumu, jo įtaka bendrovės bankroto procedūrai bei kitų kreditorių interesams, negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, be to, teismas pabrėžė, kad Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0628-224 nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas konstatavo, kad, gavęs patikrinimo aktą, bankroto administratorius turėjo įvertinti mokestinio ginčo sudėtingumą, medžiagos apimtį ir tinkamai pasirengti tolimesnėms mokestinio ginčo procedūroms. Teismo nuomone, terminą pareiškėjas praleido dėl aplaidžių ir nerūpestingų bankroto administratoriaus veiksmų bei pasirinkto bendrovės teisių gynimo būdo. Objektyvių ir nuo pareiškėjo valios ar jai atstovaujančio bankroto administratoriaus nepriklausiusių priežasčių, kurios sukliudė laiku paduoti skundą VMI, teismas nenustatė.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad VMI teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

III.

              Pareiškėjas BUAB „Serneta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

              Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius turėjo objektyvias galimybes įvertinti mokestinio ginčo pobūdį, apimtį ir organizuoti savo veiksmus taip, jog skundas centriniam mokesčių administratoriui būtų pateiktas laiku. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas yra bankrutavusi įmonė, kuriai atstovauja bankroto administratorius, jo galimybė tinkamai atlikti procesinius veiksmus priklauso nuo konkrečios bankroto bylos aplinkybių. VMI, būdama pareiškėjo kreditoriumi, žinojo ir turėjo žinoti, kad buvęs direktorius, pareigas ėjęs iki bankroto bylos iškėlimo, nevykdo Vilniaus apygardos teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Visi dokumentai, kuriais disponuoja bankroto administratorius, yra gauti iš teismų ir trečiųjų asmenų. Be to, mokestinė byla, kurioje priimti skundžiami sprendimai, yra itin didelės apimties, ginčas tęsėsi nuo 2009 metų, dėl to prieš parengiant skundą būtina įvertinti visus mokestinėje byloje priimtus sprendimus. Taigi bankroto administratorius pirmiausia turėjo gauti mokestinės bylos medžiagą, su ja susipažinti ir tik po to galėjo parengti skundą. Pareiškėjo teigimu, termino praleidimas dėl svarbių priežasčių negali būti pripažinta bankroto administratoriaus nesąžiningumu. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, iki bus baigtos teisminės procedūros dėl kito buvusio direktoriaus veiksmų. VMI negalėjo atlikti jokių patikrinimo veiksmų, nes šios teisminės procedūros neužbaigtos. Pareiškėjo nuomone, VMI iš tiesų naujo patikrinimo neatliko, o patikrinimo akto išvados surašytos remiantis vien Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje pateiktomis aplinkybėmis. Šis nuosprendis nėra galutinis, jis apskųstas kasacine tvarka, šioje baudžiamojoje byloje vienas iš kaltinamųjų yra minėtas buvęs direktorius, dėl kurio teisminių procesų mokestinis patikrinimas 2011 m. rugsėjo 21 d. ir buvo sustabdytas. Pabrėžtina, kad 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas surašytas po to, kai buvo priimtas nurodyto asmens kasacinis skundas, taigi nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs. Pareiškėjo teigimu, VMI padarė šiurkščius procedūrinius pažeidimus, tai sudaro pagrindą jai savo iniciatyva panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu klausimo dėl Inspekcijos įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą nagrinėjimas yra sustabdytas dėl pareiškėjo teismui pateikto skundo. Neatnaujinus termino skundui dėl Vilniaus AVMI sprendimo paduoti, prasidės kreditorinio reikalavimo nagrinėjimas iš esmės. Bankroto administratorius nesutiks, kad toks reikalavimas būtų patvirtintas dėl anksčiau aptartų aplinkybių, dėl to prasidės kiti teisminiai ginčai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, yra tikslinga išspręsti ginčą dėl Vilniaus VMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo. Tuo atveju, jei VMI kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas, bankroto administratorius naudosis mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo institutu ir, gindamas bendrovės ir kitų kreditorių interesus, reikalaus, kad 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas būtų panaikintas.

              Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, bankroto administratorius, neturėdamas ginčui reikalingų dokumentų, galėjo su prašymu kreiptis į teismą dėl susipažinimo su mokestinio ginčo medžiaga, taip pat galėjo kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių ir atsakovą dėl jam reikalingų dokumentų pateikimo, tačiau bankroto administratorius minėta galimybe nepasinaudojo. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog mokestinio ginčo byloje buvo sprendžiamas vienas mokestinis epizodas (pažeidimas), t. y. buvo sprendžiamas pareiškėjo sąžiningumo aspektas sandoriuose su kita bendrove, šiuo aspektu mokestinis ginčas nebuvo sudėtingas įrodymų vertinimo prasme, nereikalavimo specifinių žinių ar papildomų specialistų pasitelkimo mokestinio klausimo išsprendimui, ginčas tęsėsi ilgą laiką. Atsižvelgęs į tai, kad teismų praktikoje nesąžiningumo samprata kito, atsakovas nusprendė priimti sprendimą skirti pakartotinį patikrinimą ir iš naujo mokestinio ginčo metu vertinti nustatytas aplinkybes nesąžiningumo aspektu. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog Vilniaus AVMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą, nesilaikė savo priimto sprendimo sustabdyti patikrinimą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji bylą, minėtas patikrinimo atlikimo pasirinkimo būdas nesudaro pagrindo naikinti priimtų sprendimų, atsakovas tik rekomendavo teritoriniam mokesčių administratoriui pasinaudoti baudžiamosios bylos duomenimis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos numato sąlygas ir aplinkybes, jog tuo atveju, jei mokesčių mokėtojui reikia papildomo laiko pastaboms dėl patikrinimo akto ar skundui dėl sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo pateikti, mokesčių mokėtojas gali pateikti prašymą pratęsti skundo padavimo terminus. Pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, bankroto administratorius šioje byloje siekia išspręsti su bankroto byla susijusius klausimus, tačiau tai jis gali atlikti civilinėje byloje. Atsakovo nuomone, pareiškėjui atstovaujantis bankroto administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kokios priežastys sutrukdė per atitinkamus terminus pateikti skundą. Nors atsakovui pateiktame buvo teigiama, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl ilgos ir sudėtingos mokestinio ginčo eigos, tačiau, atsakovo nuomone, ši aplinkybė kaip tik suteikė teisę bankroto administratoriui įsigilinti į ginčo sudėtingumą, o ilgas terminas užtikrino bankroto administratoriui galimybę ne tik tinkamai susipažinti su ginčo eiga, reglamentuojančia teismine praktika, tačiau ir laiku bei tinkamai parengti procesinius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, palaikydamas atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, nurodė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinkantis ir prašė jo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 69-88, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0628-224 dėl patikrinimo akto tvirtinimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas minėtu skundu VMI siekė apskųsti Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-145 dėl pareiškėjo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2003 metus bei nurodyta sumokėti 239 883,57 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Šis mokestinis patikrinimas atliktas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-222/2011 nustatytą įpareigojimą centriniam mokesčių administratoriui išnagrinėti mokestinės bylos dalį iš naujo. Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0628-224 pareiškėjo atstovui įteiktas 2015 m. balandžio 17 d., o skundas dėl jo paduotas 2015 m. birželio 12 d.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Taigi nagrinėjamu atveju terminas apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą suėjo 2015 m. gegužės 7 d., tačiau skundas centriniam mokesčių administratoriui buvo pateiktas tik 2015 m. birželio 12 d. (gautas 2016 m. birželio 15 d.), t. y. praleidus Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą daugiau nei vieną mėnesį.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas; kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Taikydamas šią normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 taip pat pažymėjo, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, formaliai įvertino bylos aplinkybes, t. y. spręsdamas klausimą, ar buvo pagrindas atnaujinti terminą, nepagrįstai nevertino to, jog pareiškėjo atstovui buvo sudėtinga gauti mokestinės bylos medžiagą, su kuria bankroto administratoriui būtina išsamiai susipažinti rengiant skundą dėl 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo; mokestinė byla didelės apimties, tęsiasi ilgą laiką; be to, pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog mokestinis patikrinimas 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo sustabdytas, iki pasibaigs teisminiai procesai vieno iš buvusių bendrovės direktorių atžvilgiu, tačiau patikrinimo veiksmai buvo vykdomi, o 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas surašytas dar neįsiteisėjus atitinkamam teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino taip pat ir to aspekto, jog, termino dėl ginčijamo sprendimo neatnaujinus, klausimas dėl VMI kreditorinio reikalavimo pagrįstumo persikels į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kils nauji teisiniai ginčai ir bus pažeistos pareiškėjo bei kitų kreditorių teisės ir interesai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl paties bankroto administratoriaus pasirinkto bendrovės teisių gynimo būdo. Pasisakydama dėl bankroto administratoriaus galimybių gauti visą mokestinės bylos medžiagą ir ją išanalizuoti, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas, mokestinis ginčas vyko nuo 2009 metų, buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, kurio priimtą pareiškėjui nepalankų sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-222/2011, tenkindamas pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti mokestinę bylą iš naujo ne visa apimtimi, o tik vienu aspektu. Įvykdžius šį teismo įpareigojimą, 2015 m. vasario 27 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuris bankroto administratoriui įteiktas 2015 m. kovo 5 d. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, mokestinės bylos eiga pareiškėjo atstovui buvo ir turėjo būti žinoma, mokestinis patikrinimas vyko pakartotinai, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su ginčui aktualiu klausimu, iš esmės buvo aiškios, mokestinio patikrinimo metu nustatytos ir įvertintos aplinkybės išdėstytos 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo akte, dėl kurio pareiškėjo atstovas pastabų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini pareiškėjo atstovo argumentai, jog ginčijamu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu patvirtinus minėtą aktą, bankroto administratorius objektyviai negalėjo per 20 dienų išanalizuoti mokestinės bylos medžiagos ir parengti skundo, nes su nustatytais patikrinimo duomenimis bankroto administratorius jau buvo susipažinęs. Be to, vien tai, kad mokestinės bylos medžiaga yra didelės apimties ar sudėtinga, pati savaime negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, nulėmusi įstatymo nustatyto termino nesilaikymą. Nors pareiškėjo atstovas nurodo nedisponavęs mokestinės bylos dokumentais dėl bendrovės direktoriaus pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjusio asmens neveikimo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šią bankroto administratoriui reikalingą informaciją jis turėjo teisę gauti tiek iš mokesčių administratoriaus, tiek iš mokestinį ginčą nagrinėjusių teismų. Pareiškėjo atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tokios informacijos suteikimo ir susipažinimo su mokestinės bylos medžiaga jis kreipėsi į atitinkamas institucijas ir prašymas nebuvo patenkintas. Dėl to darytina išvada, kad pasirinktas pareiškėjo teisių gynimo būdas vertintinas kaip valinis bankroto administratoriaus sprendimas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra ir tai, kad, atsižvelgus į Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą (20 dienų), skundas buvo pateiktas po ilgo laikotarpio, t. y. po daugiau nei vieno mėnesio.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas iki teisminių procesų buvusio bendrovės direktoriaus atžvilgiu baudžiamojoje byloje pabaigos, šio sustabdymo faktiškai nesilaikyta ir 2015 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas surašytas dar neįsiteisėjus atitinkamam Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pareiškėjo argumentas sprendžiant klausimą dėl to, ar terminas skundui dėl 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo minėtas patikrinimo aktas patvirtintas, paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra reikšmingas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas ne dėl mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokestinį patikrinimą, o dėl to, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad argumentai, susiję su atsakovo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo galima įtaka bankroto procedūrai bei kitų kreditorių interesams, negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą neturi būti analizuojamas ginčo teisinis santykis iš esmės, t. y. tai, ar pagrįstai mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka ir iš to kylančios teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai šiuo aspektu grindžiami vien subjektyviomis prielaidomis dėl galimų būsimų teisinių ginčų, be to, visi klausimai, susiję su bankroto bylos nagrinėjamu, gali būti išspręsti civilinėje byloje.

Vadovaujantis nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, nepažeisdamas minėtų termino praleidimo aplinkybių vertinimo nuostatų, todėl keisti padarytų teismo išvadų, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo BUAB „Serneta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                Veslava Ruskan

                                                                                                                Arūnas Sutkevičius