VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Balticum infinitum“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo MB „Balticum infinitum“ (toliau ir atsakovas) 270 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio autoįvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė D. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojos kaltės. Atsakovas su ieškovu buvo sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/539098489, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eilinę įmoką atsakovas turėjo sumokėti iki 2019-04-15, tačiau 9,92 Eur įmokos dalis sumokėta 2019-04-11, 7,92 Eur dydžio dalis sumokėta po eismo įvykio (2019-05-10). Eismo įvyko metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo 612,88 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės D. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, todėl, įmokos nesumokėjus laiku, turi atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs dalies įmokos, kas sudaro 44 proc. mėnesio įmokos, reikalavimo suma sumažinta iki 44 proc., t. y. 270 Eur.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai atsakovo administratorei adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2020 m. birželio 9 d. (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal tarp šalių 2019 m. balandžio 15 d. sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/539098489 buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eismo įvykio 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta transporto priemonė D. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojas. Nukentėjusiajam ieškovas šalių draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 612,88 Eur žalos atlyginimą.

Remiantis šalių 2019 m. balandžio 15 d. sudaryta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2019-04-15, tačiau 9,92 Eur įmokos dalis sumokėta 2019-04-11, 7,92 Eur – jau po eismo įvykio (2019-05-10). Atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl išmokos išieškojimo. Atsakovo teigimu, atsakovas laiku buvo nesumokėjęs 44 proc. įmokos, todėl nukentėjusiam išmokėta draudimo išmoka sumažinta iki 44 proc., t. y. 270 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, ginčijęs įvykio aplinkybes, išmokėtos draudimo išmokos dydį (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris vairavo ieškovo apdraustą transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį nesumokėjęs draudimo įmoko sutartyje nustatytu laiku, laikoma, kad draudėjas pažeidė sutarties sąlygą, numatytą 2.2.1p., todėl draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti jos dydžio žalos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teigimu, atsakovas laiku nesumokėjo 44 proc. dalies mėnesio įmokos pagal draudimo sutartį, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 270 Eur (44 procentai išmokėtos draudimo išmokos) turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (270 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). 

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo mažosios bendrijos „Balticum infinitum“ (juridinio asmens kodas 303080385) ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 270 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (270 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Gerda Sinkevičienė