ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“ ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Sagera“ ir uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp Invest“, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, A. P., G. J., A. S., K. S., A. M., ir uždarajai akcinei bendrovei „Transbusas“ dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano patvirtinimo be atsakovų sutikimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arvytra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriais prašė įpareigoti atsakovę UAB „Sodbeta“ netrukdyti ieškovei naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovei UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą; patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą be atsakovių UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Sodbeta“ yra nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomininkai, turintys teisę naudotis sklypu pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. 2002 m. rugpjūčio mėnesį parengtame žemės sklypo plane, kuriame buvo nurodytos patalpoms eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, nebuvo nurodyti atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai, privažiavimo keliai prie  savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas turi būti naudojamas bendrai. Visą laiką ieškovė jai priklausančia patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), ir kiemu naudojosi be jokių kliūčių, tačiau nuo 2015-03-22 patekti į patalpas nebegalėjo, nes privažiavimas prie jų yra užstatytas metaliniais žiedais ir automobiliu, priklausančiais atsakovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti nurodytas kliūtis, tačiau atsakovė to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovę UAB „Sodbeta“ netrukdyti ieškovei UAB „Arvytra“ naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovei UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Sodbeta“ 1 850,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Sagera“ iš ieškovės UAB „Arvytra“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Arvytra“ ir atsakovės UAB „Sodbeta“ po 20,59 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

4. Teismas, įvertinęs išrašą iš Nekilnojamo turto registro, iš kurio matyti, kad ieškovei priklausanti patalpa yra įregistruota, UAB „Pastatų konstrukcijos“ rengtus dokumentus, kurie patvirtina, kad buvo parengtas patalpos atidalijimo projektas, 2009-02-27 patalpa buvo pripažinta tinkama naudoti, vertino, kad atsakovės argumentai, jog ieškovei priklausanti patalpa buvo suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra teisiškai nepagrįsti.

5. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypas buvo išnuomotas tokiomis dalimis, kaip tai buvo nurodyta detaliajame plane. Jau 2002 metais parengtame žemės sklypo plane, kuris yra sudėtinė ir atsakovės UAB „Sodbeta“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalis, kiekvienam nuomininkui tenkančios žemės sklypo dalys buvo nustatytos kitaip nei pažymėta detaliajame plane, buvo nustatyta kiekvieno savininko pastatais užstatyto žemės sklypo dalis, o visa likusi valstybinės žemės sklypo dalis pavadinta kiemu ir paskirstyta proporcingai tarp 2002 metais buvusių nuomininkų pagal jų turimais statiniais užstatytą plotą. Teismas sprendė, kad tuo metu buvusių žemės sklypo nuomininkų tarpusavio susitarimas dėl jų naudojamų žemės plotų ribų negali būti vertinamas kaip privalomas detaliojo plano sprendinys, įpareigojantis visus vėliau šiame sklype turtą įsigijusius asmenims laikytis būtent tokios žemės sklypo naudojimo tvarkos.

6. Teismas konstatavo, kad nei detaliajame plane, nei jo pagrindu parengtame 2002 metų žemės sklypo plane, kuris yra valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su šalimis, sudėtinė dalis, nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą. Todėl nustatyti iš šio plano tikslią vietą, kur yra kiekvieno nuomininko nuomojamas žemės plotas, nėra galimybės. Teismas darė išvadą, kad privažiavimo prie žemės sklype esančių pastatų ir įrenginių vietos susiformavo ne detaliojo žemės sklypo plano pagrindu, o pagal faktinį žemės sklypo naudotojų tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į naudojimosi patogumą ir teritorijoje veikiančių asmenų poreikius. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi teisės riboti ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia patalpa, į ją patekti remdamasi detaliuoju žemės sklypo planu.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie įregistruotas galerijas, taip pat paaiškinimai, kad transportavimo juostų galai yra skirtingame aukštyje nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso potencialiai pavojingi įrenginiai, dėl kurių atsakovė turi teisę ir pareigą imtis ypatingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei aplinkai, ir šiuo pagrindu gali riboti ieškovės teises patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.

8. Teismas darė išvadą, kad atsakovės UAB „Sodbeta“ veiksmai, sudarant kliūtis ieškovei UAB „Arvytra“ naudotis ir transporto priemonėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės kaip patalpos savininko teises, yra nesuderinami su tinkamu nuosavybės teisės įgyvendinimu, pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

9. Teismas nurodė, kad pagal pateiktą planą tarp esamų žemės sklypo nuomininkų paskirstomas visas žemės sklypo plotas, o pagal bylos duomenis dalis žemės sklypo ploto yra neišnuomota, kai kuriems nuomininkams, tarp jų ir  atsakovei UAB „Sodbeta“ priskiriama žemės sklypo ploto dalis sumažėja, kai tuo tarpu kitiems nuomininkams, tarp jų ir ieškovei UAB „Arvytra“ padidėja, todėl teismas tokį planą vertino kaip neatitinkantį atsakovės UAB „Sodbeta“ kaip nuomininko teisėtų interesų naudotis visu jam išnuomotu žemės sklypu.

10. Teismas nurodė, kad jei siekiant patvirtinti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą paaiškėja, kad siekiant jį patvirtinti būtina keisti sudarytas nuomos sutartis, kartu su reikalavimu nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo planą turėtų būti reiškiamas ir atitinkamas reikalavimas dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo, tačiau ieškovė nereiškia reikalavimo pakeisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl teismas vertino, kad pateiktas planas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimus ir negali būti tvirtinamas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sodbeta“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nepagrįstas teismo išaiškinimas, kad žemės sklypo naudotojai sklypu naudojasi ne pagal 2000 metais parengtą detalųjį planą, o pagal 2002 metais parengtą žemės sklypo planą ir šiame plane visa pastatais neužstatyta žemės sklypo teritorija paskirstyta žemės nuomininkams proporcingai pagal jų turimą statiniais užstatytą plotą. Toks aiškinimas reiškia, kad tiek atsakovė, besinuomojanti 2,8251 ha sklypo, tiek ieškovė, besinuomojanti 0,0171 ha sklypo faktiškai turi vienodas galimybes naudotis bet kuria sklypo dalimi. Kadangi teismas sprendė, kad jokia statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis nėra priskirta individualiam UAB „Sodbeta“ naudojimui, o visa žemės sklypo pastatais neužstatyta dalis yra bendro naudojimo teritorija, perkėlus objektus į kitą vietą, visiškai tikėtina, jog paaiškės, kad būtent ši žemės sklypo dalis yra reikalinga ir būtina kurio nors (iš vienuolikos) žemės nuomininko reikmėms. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sklypo planu nustatyta (ir šalių parašais patvirtinta) sklypo naudojimosi tvarka faktiškai galioja jau antrą dešimtmetį. Ilgą laiką šalys sklypu naudojosi pagal bendru susitarimu nustatytą tvarką ir reikšmingesnių konfliktų nekildavo.

11.2. Teismas turėjo pareigą ne šiaip išnagrinėti pareikštą ieškinį ir ieškovo reikalavimus atmesti ar patenkinti, tačiau ir siekti, kad be ginčo išsprendimo būtų tarp šalių atkurta teisinė taika. Apeliantės vertinimu, tai nėra įmanoma nenustačius ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį teismas turėjo pareigą nustatyti, jo vertinimu, teisingą ir visų suinteresuotų asmenų interesus geriausiai atitinkančią sklypo naudojimo tvarką.

11.3. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, be byloje dalyvaujančių atsakovų ir trečiųjų asmenų, dalį ginčo sklypo – 0,0226 ha - nuomojasi D. D. (nuomos terminas iki 2031-05-19), kuri nebuvo byloje patraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, tačiau būsimas teismo sprendimas (jeigu teismas patvirtintų žemės sklypo naudojimosi tvarką) neišvengiamai turėtų įtakos jos teisėms ir pareigoms. D. D. nepatraukimas į bylą, apeliantės vertinimu, turėtų būti laikomas teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu.

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Arvytra“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta likusioje dalyje (patvirtinti UAB „ALTAGIS“ 2015-12-01 parengtą Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo) ieškinį atmesti, nusprendžiant šią ieškovės ieškinio dalį taip pat patenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovės pateiktas žemės sklypo dalių plano netvirtinamas galėtų būti siejamas tik su jo akivaizdžiu neatitikimu imperatyvioms įstatymo, t. y. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių normoms. Tačiau teismas konkrečiu atveju tokių ieškovės pateikto plano prieštaravimų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių imperatyvioms normoms sprendime nenurodė.

12.2.Nepagrįsti teismo motyvai, kad dalių nustatytojo plane kiekvienam nuomininkui jo individualiai ir bendrai naudojamų dalių plotų suma nesutampa su nuomininkams išnuomotu plotu, nurodytu valstybinės žemės nuomos sutartyse. Apeliantės nuomone, aplinkybė, jog sumažėja atsakovės UAB „Sodbeta“ nuomojamas žemės sklypo plotas konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės, nes šis sumažėjimas yra labai nedidelis – tik 133 kv. m. arba 0,0113 ha. Šis plotas su atsakovės UAB „Sodbeta“ nuomojamu žemes sklypo plotu - 2,8251 ha, sudaro tik 0,47 proc. Nepagrįstos teismo išvados, kad patvirtinus pateiktą planą nurodytomis sąlygomis galėtų būti pažeistos atsakovės UAB „Sodbeta“ kreditoriaus teisės. Apeliantė įsitikinusi, jog atsakovės UAB „Sodbeta“ kreditoriaus teisės konkrečiu atveju nebūtų pažeistos, nes pagal pateikta planą atsakovei UAB „Sodbeta“ priskirtas naudotis žemės sklypo plotas netaptų mažesnis, nei įkeistas plotas.

12.3.Nepagrįsti teismo motyvai, kad patvirtinus tokį planą susidarytų situacija, kai turėtų būti keičiamos su nuomininkais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, o tokia situacija, galėtų paskatinti naujus ginčus tarp žemės sklypo nuomininkų tarpusavyje ir su valstybinės žemės valdytoju kilimą. Apeliantės nuomone, nuomos sutarčių keitimas negali sukelti naujų ginčų tarp žemės sklypo nuomininkų tarpusavyje, nes šie keitimai būtų vykdomi teismo sprendimo pagrindu, kuris turėtų įstatymo galią.

12.4. Neteisingos teismo išvados, kad ieškovė turėjo reikšti konkrečiu atveju reikalavimus dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo. Ieškovė nėra kitų sutarčių dėl žemės nuomos šalis. Ji negina viešojo intereso ir negali rūpintis kitų, su jo interesais tiesiogiai nesusijusių asmenų sutarčių pakeitimu ar juo labiau pripažinimu negaliojančiomis. Nei ieškovė, nei teismas, nesant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl nuomojamo žemės sklypo dalies, negali keisti ar imtis veiksmų keisti žemės sklypų nuomos sutarčių.

12.5.Nepagrįsti teismo argumentai, kad teismas netvirtina ieškovės pateikto plano, nes suformuotos netaisyklingos formos žemės sklypo dalys, bendro naudojimo teritorijos daugiakampės, privažiavimo keliai netaisyklingos formos. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkte nėra nurodyta, jog kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga atskira žemės sklypo dalis privalomai turi būti tik taisyklingos formos.

12.6. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog parengtas planas neatitinka LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto reikalavimų, nes rengiant šį planą, neva nebuvo gilinamasi į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką. Šiose taisyklėse nėra numatyta, jog turi būti vadovaujamasi nusistovėjusia žemės sklypo naudojimo tvarka. Be to, teisme apklaustas liudytojas G. L. patvirtino, jog jis atsižvelgė ne tik į teisinį reglamentavimą, bet ir į žemės sklypo naudojimo tvarką.

13. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Arvytra“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje pati sprendė, kokius ieškinio reikalavimus pareikšti atsakovams. Teikdama Dalių nustatymo planą, ieškovė tikėjosi, kad ji per teikiamame plane „Kiemai ir įvažiavimai, naudojama bendrai“ pažymėtą bendro pravažiavimo vietą galėtų važinėti, tačiau tokio reikalavimo raštu nepareiškė. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Trečiojo asmens manymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti plačiau nei prašė ieškovė.

13.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo siekti nusistatyti naudojimosi tvarką tomis žemės sklypo dalimis, kurios jai ir kitiems nuomininkams išnuomotos, arba kartu turėjo reikšti kitą reikalavimą dėl nuomojamų žemės sklypų plotų perskirstymo.

13.3. Ieškovė ir Dalių nustatymo planą parengęs matininkas iš viso nevertino aplinkybės, kad faktiškai beveik visas žemės sklypas yra išnuomotas, kad, kai kurios valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos daugiau nei prieš 10 metų, dalies žemės nuomos teisė įkeista, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisėtą lūkestį visą nuomos sutarties laikotarpį naudoti tokią valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nurodyta nuomos sutartyje.

14. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Sodbeta“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog teismas privalėjo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. CPK normos nenumato teismui pareigos pačiam rengti naudojimosi tvarkos brėžinių, tokią pareigą turi ieškovas, o atsakovai turi teisę teikti priešieškinį ar su atsiliepimais kitus tvarkos nustatymo variantus. Atsakovė UAB „Sodbeta“, su atsiliepimu į ieškinį dėl Žemės sklypu naudojimosi tvarkos siūlymų (projektų) nepateikė. Teismas teisingai konstatavo, kad atskiriems nuomininkams nuomojamos žemės sklypo dalys neatitinka detaliajame plane nurodytų plotų. Nesant parengto plano, kuriame būtų įbraižytos pagal nuomos sutartis nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalys, teismas nustatyti naudojimosi tvarkos negalėjo.

14.2.Apeliantės motyvas, kad į bylą nebuvo įtraukta D. D., kuri iki 2031-05-19 yra valstybinės žemės nuomininkė, nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-11-09 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė ir su šiuo atsiliepimu pateikė dokumentus, įrodančius, kad D. D. nebeturi žemės sklype pastatų, nes juos pardavė A. M., ir nebėra 0,0226 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomininkė.

15. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Arvytra“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sodbeta“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sklypo naudojimosi tvarkos plane atsakovės naudojama sklypo dalis mažėtų nežymiai. Atsakovės nuomone, ieškovė faktiškai siekia, kad nors ir nesant tam jokio teisinio pagrindo, pažeisti atsakovės valdymo teisę į jos nuomojamą žemės sklypo dalį. O minėta dalis atsakovei nėra nereikšminga.

15.2.Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovės pateiktas planas parengtas neatsižvelgiant į nusistovėjusią sklypo naudojimosi tvarką, tačiau taip nėra, teritoriją apie plane indeksais 23glp, 3glp ir 28Hlp pažymėtus įrenginius (betono mazgą ir betono pakrovimo aikštelę) atsakovė naudoja savo reikmėms jau ne vieną dešimtmetį.

16. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Sodbeta“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Arvytra“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį – įpareigoti atsakovę UAB „Sodbeta“ netrukdyti ieškovei naudotis ir patekti transporto priemonėmis į ieškovei UAB „Arvytra“ priklausantį turtą – patalpą, esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), nepakeistą ir apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog vadovaujantis tokiu teismo sprendimu apeliantė nežino kur perkelti gelžbetonio žeidus ir automobilį. Žemės sklypo plane atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai nėra pažymėti, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas turi būti naudojamas bendrai.

16.2.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė naudojimosi tvarkos. CK 4.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, juo naudojimąsi ir disponavimą. Šioje byloje nėra jokio ginčo dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe, nes ginčo žemės sklypas nuosavybės teise nė vienai iš bylos dalyvių nuosavybės teise nepriklauso.

16.3. D. D. buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ji jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavė. Atsižvelgiant į tai, D. D. nebeteko teisės į ginčo žemės sklypo nuomą, nes šią teisę perleido arba turėjo perleisti naujam nekilnojamojo turto savininkui. Todėl teismo ir buvo nutarta pašalinti ją iš trečiųjų asmenų. Todėl sprendimas šioje byloje D. D. jokių pasekmių negali sukelti ir nesukels.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir galimybės patvirtinti statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo  dalies nustatymo planą be atsakovų sutikimo.

Dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo

18.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal nuomos sutartis atsakovė UAB „Sodbeta“ nuomojasi 2,8251 ha ploto valstybinės žemės. Prie nuomos sutarties pridėtame Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad atsakovei UAB „Sodbeta“ 2,5 ha nuomojamame plote tenka 1,1693 ha užstatytos žemės ir 1,3307 ha kiemo. Ieškovė UAB „Arvytra“ nuomojasi 0,0171 ha valstybinės žemės ploto. Pagal 2005-05-23 nuomos sutartį ieškovei tenka 109 kv. m žemės po pastatu ir 62 kv. m bendro naudojimo kiemo. Ieškovei UAB „Arvytra“ nuosavybės teise priklauso 108,44 kv. m bendro ploto gamybinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Ši patalpa yra pastate, kuris plane pažymėtas 19P1p. Taip pat patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19.Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad žemės sklypo naudotojai naudojasi ne pagal 2000 metų parengtą detalųjį planą, o pagal 2002 metais parengtą žemės sklypo planą. Nei 2000 metais parengtame detaliajame plane, nei jo pagrindu 2002 metais parengtame  žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą. Nuomos sutartyse nurodyti nuomojami plotai atitinka 2002 m. parengtame žemės sklypo plane nurodytus nuomojamus plotus, iš kurių matyti ir kad kiekvienam nuomininkui yra išnuomotas užstatytas plotas ir proporcingai užstatytai daliai paskirstyta žemės sklypo dalis, kuri nėra užstatyta. Žemės sklypo plane atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai nėra pažymėti, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas naudojamas bendrai.

20.Iš antstolio T. U. 2015-04-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog buvo konstatuota, kad 2015-03-31 prie dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „Arvytra“, priešais duris sudėti masyvūs metaliniai žiedai, o už jų dar pastatytas sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad privažiuoti su transportu prie dirbtuvių durų nebuvo galima, sunku prie durų ir priteiti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015-04-01 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-05-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuota, kad dėl metalinių žiedų ir sunkvežimio, pastatytų UAB „Sodbeta“, negalima  patekti į UAB „Arvytra“ patalpą. 2015-12-18 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte pažymėta, kad UAB „Sodbeta“ prie UAB „Arvytra“ priklausančių patalpų įrengė apie 2,3 m aukščio ir apie 4,1 m ilgio surenkamą gelžbetotinių elementų tvorą, neturėdama statybą leidžiančio dokumento. Byloje pateiktas 2015-12-10 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statoma tvora trukdo UAB „Arvytra“ tinkamai naudotis gamybine patalpa, į ją negalima įvažiuoti transporto priemonėmis.

21.Įvetinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje įrodyta, kad atsakovė UAB „Sodbeta“ trukdė ieškovei patekti transporto priemonėmis į savo patalpą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės UAB „Sodbeta“ veiksmai, sudarant kliūtis ieškovei UAB „Arvytra“ naudotis ir transporto priemonėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės kaip patalpos savininkės teises, yra nesuderinami su tinkamu nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl D. D. neįtraukimo į bylą atsakove ar trečiuoju asmeniu

22.Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Sodbeta“ teigia, kad dalį ginčo sklypo – 0,0226 ha - nuomojasi D. D., kuri nebuvo byloje patraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, tačiau būsimas teismo sprendimas (jeigu teismas patvirtintų žemės sklypo naudojimosi tvarką) neišvengiamai turėtų įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl D. D. nepatraukimas į bylą, turėtų būti laikomas teismo sprendimo absoliučiu negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai yra neapgrįsti.

23.Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kitus valstybinės žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini)nuomininkus. Minėta nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta ir D. D.. Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2015-11-09 atsiliepime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad D. D. nebeturi žemės sklype pastatų, nes juos pardavė A. M., ir nebėra 0,0226 ha ploto Žemės sklypo dalies nuomininkė, o valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pasibaigusia žemės sklypo daliai (duomenys neskelbtini) mieste" pripažinta pasibaigusia. Į bylą yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, 2015 m. lapkričio 16 d. protokoline nutartimi iš proceso pašalino D. D. iš trečiųjų asmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. iš proceso pašalino, kadangi sprendimas šioje byloje D. D. jokių pasekmių nesukels.

Dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalies nustatymo plano patvirtinimo

24.Ieškovė teismo prašė patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo. Su ieškovės pateiktu planu nesutiko atsakovė UAB „Sodbeta“, UAB „Sagera“, UAB „Gelžbetotinės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius su ieškovės pateiktu planu nesutiko, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju planas yra reikalingas. Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų A. M., A. P., A. S., G. J., UAB „Transbusas“ su ieškovės pateiktu planu sutiko. Likę tretieji asmenys savo nuomonės neišreiškė.

25. Kaip jau minėta byloje, nei 2000 metais parengtame detaliajame plane, nei jo pagrindu 2002 metais parengtame žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą. Žemės sklypo plane atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai nėra pažymėti, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, todėl kiemas  dabar turi būti naudojamas bendrai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp kai kurių žemės sklypo nuomininkų yra kilęs ginčas dėl 2000 metais parengtame detaliajame plane ir 2002 metais parengtame žemės sklypo plane nepažymėtų konkrečių vietų, per kurias asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Byloje konstatuota, kad atsakovė UAB „Sodbeta“ trukdo ieškovei patekti transporto priemonėmis į savo patalpą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga būtų patvirtinti konkrečią vietą žemės sklype, per kurią ieškovė UAB „Arvytra“ netrukdoma atsakovės UAB „Sodbeta“, galėtų privažiuoti prie savo nuosavybės teise turimos patalpos nuo įvažiavimo iki žemės sklypą iki savo patalpos. Suderinus su kitais žemės sklypo nuomininkais, žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta vieta, per kurią kiekvienas nuomininkas galėtų patekti prie savo eksploatuojamų pastatų nuo įrengto įvažiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, atkurti tarp šalių teisinę taiką bei užkirsti galimybę ateityje tarp žemės sklypo nuomininkų galima tik patvirtinus žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta vieta, per kurią kiekvienas nuomininkas  galėtų patekti prie savo eksploatuojamų pastatų nuo įrengto įvažiavimo.

26.Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Sodbeta“ ir dalis trečiųjų asmenų nori, kad būtų patvirtintas ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos planas, tačiau byloje nebuvo siekiama nustatyti teisingos ir visų suinteresuotų asmenų interesus geriausiai atitinkančios ginčo sklypo naudojimo tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dalių nustatymo plane kiekvienam nuomininkui jo individualiai ir bendrai naudojamų dalių plotų suma nesutampa su nuomininkams išnuomotu plotu, nurodytu valstybinėse žemės nuomos sutartyse. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga tarp nuomininkų nusistatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri atitiktų išnuomotas jiems žemės sklypų dalis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasiūlęs ieškovei patikslinti planą, atsakovei teikti savo planą, neišsprendė ginčo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškindamas esminių teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, neatskleidė šioje dalyje bylos esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl ginčo sklypo naudojimo tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne  tik, kad neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo bet ir suteikė pagrindo šalių ginčams kilti ateityje. Bylą nagrinėjantis teismas turėtų taikyti interesų pusiausvyros principą ir ginčą išspręsti taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.

27.Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad teikiamu planu siūlant keisti nuomojamus žemės sklypo plotus, tačiau ieškovei nereiškiant reikalavimo pakeisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pateiktas planas vertintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimus ir negali būti tvirtinamas. Pažymėtina, kad kiekvienam nuomininkui nuomojami žemės plotai yra nustatyti administraciniais aktais, priimtais prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, kad nuomojamojo ploto perskirstymo galimybė valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, todėl nuomos sutartys gali būti keičiamos šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo reikšti reikalavimo dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo.

28.Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią ieškinio dalį išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktą planą ir kitus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ši byla būtų nagrinėjama visa apimtimi, nes byloje reikalingas plano tikslinimas, gali būti pateiktas naujas atsakovės planas ir k.t. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių  apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas patvirtinti G. L. 2015-12-01 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą be atsakovų UAB „Sodbeta“, UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp Invest“ ir UAB „Sagera“ sutikimo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Šiaulių  apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.