Pranešėja Irma Čuchraj                       Civilinė byla Nr. 2S-261-513/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02589-2014-2

                            Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4

                                                                           (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ctrent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „CTrent“ ieškinį atsakovei UAB „Ridevis“ dėl 4 706,61 Eur skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Ridevis“ priešieškinį dėl 13 095,84 EUR skolos, negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 16 251 Lt skolą, 7,28 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 6 050 Lt kas mėnesį nuo 2014-05-01 iki patalpų atlaisvinimo ir jų perdavimo ieškovei, įpareigoti atsakovę atlaisvinti negyvenamąsias patalpas – dirbtuves, dirbtuvių patalpas su administracinėmis patalpomis, esančias Tiekėjų g. 31A, Kretinga, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2014-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės priešieškinys, kuriuo atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 871,20 Lt skolą, 13 617,82 Lt be pagrindo įgytas lėšas, 30 782,28 Lt negautų pajamų atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2014-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio reikalavimams užtikrinti – areštavo ieškovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai – ieškovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 45 271,30 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų ieškovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove. Teismas motyvavo, kad ieškovė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina didele, nėra žinoma ieškovės turtinė padėtis, kiti kreditoriniai įsipareigojimai. Esant šios aplinkybėms, sprendė, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių laikinąsias apsaugos priemones nutarė taikyti nepranešus ieškovei (CPK 148 str.). Nurodė, kad ginčo priemones taiko atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, siekį užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 punktai, 2 d.).

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. CPK 95 str. 2 d. pagrindu skirti atsakovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nesutinka su teismo motyvais ir teigia, kad ieškovė yra ne fizinis asmuo, o sėkmingai veiklą vykdantis juridinis asmuo, stabiliai veikianti ir patikima įmonė, turinti pastovią metinę apyvartą. Jokie piktybiški ieškovės veiksmai ar nesąžiningumas byloje nenustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė imsis priemonių išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, perleis kitiems asmenis turtą ar sieks kitaip sumažinti turimo turto vertę. Atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas tik jos pačios teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Ginčas yra dėl atsakovės skolos už atsakovės nuomotas iš ieškovės ir jai priklausančias patalpas, kurių vertė, lyginant su pareikštų reikalavimų suma, yra didelė, todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Mano, kad tokiu būdu atsakovė siekia išvengti prievolių ieškovei vykdymo bei apsunkinti ieškovės veiklą ir tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.

Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės teiginiai, jog ji yra sėkmingai veiklą vystantis ūkio subjektas, nepagrįstas įrodymais. Be to, ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su Sodra, ieškovės įmonėje dirba tik vienas darbuotojas ir darbuotojų skaičius iki šios dienos tik mažėjo. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka (yra ir kitų kreditorių) ir šio turto vertė šiai dienai yra mažesnė nei buvo nustatyta ekspertizės metu UAB „Lituka ir Ko“ iki jį įsigyjant ieškovei. Pažymi, kad ieškovė, jeigu atsakovės priešieškinis bus atmestas, turi teisę į visų nuostolių atlyginimą (CPK 146 str.). Nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes teise teikti priešieškinį bei prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudojasi sąžiningai ir apdairiai, o ne siekdama sukelti ieškovei žalą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų matyti, kad iš esmės ginčas kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju priešieškinio suma yra didelė atsakovei ir yra grėsmė, jog galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat išnagrinėjęs visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, inter alia tai, kad šalių ginče galioja 2014-03-10 nutartimi ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui (t. 1, b. l. 21–22, 39–41), jog atsakovės priešieškinis priimtas ir grindžiamas įrodymais (t. 1, b. l. 165–170), įvertinęs aplinkybes, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamais turtas nuo 2014-01-10 yra apsunkintas hipoteka (taigi ieškovė turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams) (t. 2, b. l. 6–12), o ieškovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį yra gerokai vėlesni – 2013-10-01 (ataskaita, t. 2, b. l. 5), jog Sodros duomenis ieškovės darbuotojų skaičius nuo 2014-07-10 (5 darbuotojai) iki šios dienos sumažėjo iki 1 dirbančiojo (apdraustojo) ir įmonė dar turi skolinį įsipareigojimą Sodrai (nuo 2015-01-20 iki dabar 130,88 Eur socialinio draudimo skolą) (t. 1, b. l. 178, 179–180, CPK 179 str. 3 d.), jog kitų duomenų apie ieškovės faktinę turtinę padėtį ir (ar) kitą turtą byloje nepateikta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo situacijoje teigti, jog atsakovė procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja, t. y. sąmoningai veikia prieš ieškovę, tokiu būdu siekia padaryti jai žalos ir pan., ar padavė aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovės teisė paduoti priešieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyta civilinio proceso įstatymu (CPK 42 str., 143 str. 1 d., 144 str. 1, 3 dalys). Ginčas tarp šalių pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėtas (LITEKO duomenys).

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334 – 339 str.,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Irma Čuchraj