Civilinė byla Nr. e2T-68-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00051-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.6.5; 3.6.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. B. (N. B.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Izraelio Valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19,

nustatė:

1.       Pareiškėja N. B. prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Izraelio Valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo (toliau – Izraelio teismas) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19.

2.       Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kirijat Jam, Izraelio Valstybėje, mirė palikėjas S. M. (S. M.) (toliau – Palikėjas). Palikėjo mirties fakto pagrindu Krajot šeiminių reikalų teisme pradėtos palikimo bylos Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19 (toliau – Palikimo bylos). Palikimo bylose dalyviais įtraukti visi suinteresuoti asmenys: B. L. S. – Palikėjo dukra; M. M. (M. M.) – Palikėjo sūnus; R. M. – Palikėjo nepilnametė dukra, atstovaujama motinos, natūralios globėjos O. M. (O. M.); N. B. – buvusi Palikėjo žmona. Išnagrinėjęs Palikimo bylas, Izraelio teismas priėmė sprendimus, kuriais nuspręsta, kad N. B. paveldi visas teises į Palikėjo nuosavybės teise turėtus gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei visas pajamas iš šio turto, gautas nuo Palikėjo mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra suinteresuota minėtų Izraelio teismo sprendimų pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje, kadangi tai yra būtina jai įgyvendinti savo, kaip paveldėtojos teises, priimant palikimą ir įregistruojant turtą savo nuosavybe Lietuvos Respublikoje.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

3.       Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), jei kituose teisės aktuose nėra nustatyta kitaip. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 810 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Izraelio teismo sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, o Lietuva ir Izraelis nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje klausimai, nagrinėjamu atveju užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti spręstinas pagal CPK nuostatas.

4.       Pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti du Izraelio teismo sprendimus, priimtus 2020 m. gruodžio 22 d. bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19. Pagal vieną iš jų nuspręsta, kad pareiškėja paveldi visas teises į Palikėjo nuosavybės teise turėtus gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Pagal kitą prašomą pripažinti sprendimą pareiškėja paveldi visas pajamas iš minėto nekilnojamojo turto, gautas nuo Palikėjo mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

5.       Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai.

6.       CPK 786 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši nuostata reiškia, kad tokios bylos neteismingos kitų valstybių teismams, užsienio teismui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, tokį sprendimą būtų atsisakyta pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Šia teisės norma visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

7.       Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat atsižvelgiant į ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant iš esmės analogišką bylą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-61/2013), darytina išvada, kad Izraelio teismui išsprendus Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimą ir nustačius paveldėtoją (t. y. pareiškėją), kuriai atitenka šis turtas, buvo pažeista CPK 786 straipsnyje nustatyta imperatyvi Lietuvos Respublikos išimtinės jurisdikcijos taisyklė. Dėl to Izraelio teismo sprendimas ta dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, Lietuvos Respublikoje negali sukelti pareiškėjos siekiamų teisinių pasekmių ir negali būti teisių į minėtą turtą įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas. Taigi šią Izraelio teismo sprendimo dalį atsisakytina pripažinti CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

8.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę. Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktosios knygos šeštajame skyriuje, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis).

9.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai palikimo atsiradimo vieta yra užsienio valstybėje, paveldėtojai, siekdami sukelti jų pageidaujamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto atžvilgiu, gali kreiptis į atitinkamoje užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą, kuri pagal savo kompetenciją gali atlikti notarinius veiksmus, taip pat gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos notarą, kuris nustatytinas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant CK 5.4 straipsnį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-61/2013).

10.       Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

11.       Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Izraelio teisme pradėtos palikimo bylos Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19, kuriose pareiškėja dalyvavo kaip paveldėtoja. Kadangi dėl palikimo dalies, kurią sudaro Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, kreiptasi į instituciją, kuri neturi jurisdikcijos šio turto atžvilgiu, t. y. netinkamu būdu išreikšta valia dėl Lietuvoje esančios palikimo dalies priėmimo, Izraelio teismo sprendimas pripažintinas ta dalimi, kuria patvirtina pareiškėjos siekį priimti palikimą ir valios išreiškimo laiką (CPK 812 straipsnio 2 dalis).

12.       Be to, kaip minėta, pagal vieną iš prašomų pripažinti Izraelio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimų bylose Nr. 49668-05-19 ir Nr. 52583-06-19 pareiškėja paveldi visas pajamas iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto, gautas nuo Palikėjo mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Byla dėl pajamų iš turto paveldėjimo nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai). Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismuose nebuvo priimtas sprendimas, kuris būtų nesuderinamas su šiuo prašomu pripažinti užsienio teismo sprendimu, taip pat nėra pradėtas procesas byloje dėl to paties klausimo. Kitų CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl minėtas Izraelio teismo sprendimas dėl pajamų iš Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo pripažintinas ir leistinas vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 809 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 812 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos Nataliyos Bondarev prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje Izraelio Valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimų bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19 dalį, kuria patvirtinamas pareiškėjos N. B. siekis priimti S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą ir jos valios išreiškimo laiką, bei pripažinti ir leisti vykdyti šių sprendimų dalį, kuria pareiškėja paveldi visas pajamas iš Lietuvoje (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto, gautas nuo palikėjo S. M. mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Izraelio Valstybės Krajot šeiminių reikalų teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimų bylose Nr. 49668-05-19 ir 52583-06-19 dalį, kuria nustatyta, kad N. B. paveldi visas teises į palikėjo nuosavybės teise turėtus gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis