Civilinė byla Nr. e2-574-848/2020

              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17106-2019-7                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

          2.1.2.4.1.4.;2.1.3.3.;2.5.8.8.;3.1.7.;3.2.4.;3.2.6.

              (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

        dalyvaujant ieškovo D. K. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Zablackui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Lietuvos policijos mokyklai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje - Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

        Teismas

n u s t a t ė :        

        ieškovas D. K. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp ieškovo D. K. ir atsakovės Lietuvos policijos mokyklos dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo, kadangi tokio turinio sutartis buvo sudaryta dėl sutarties šalies suklydimo, iš atsakovės Lietuvos policijos mokyklos priteisti 3 195,89 Eur permoką susijusią su ieškovo D. K. mokymo išlaidomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovas D. K. (toliau – ir ieškovas) procesiniuose dokumentuose, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp D. K., Lietuvos policijos mokyklos (toliau - ir atsakovė) ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir trečiasis asmuo) buvo sudaryta trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir stojimo sutartis), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programos mokymus, o ieškovas įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų ir vykdyti jam pavestas pareigas. Ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs vidaus tarnyboje sutarties 5.3 punkte nustatyto laiko (ne mažiau 5 metų laikotarpio). Pagal sutarties 9.2 punktą atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad asmuo, baigęs Mokyklą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, Statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje. Tuo metu galiojančio vidaus tarnybos statuto 10 straipsnyje yra nurodyta, kad „<...ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje...>“. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gavęs Profesinio mokymo diplomą B Nr. (duomenys neskelbtini) sekančią darbo dieną nuvyko į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris ieškovą siuntė mokytis į Lietuvos policijos mokyklą, tačiau ieškovas nebuvo paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas, kadangi visi etatai buvo užimti, pasiūlyta laukti, kol atsiras laisva darbo vieta. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kaip trišalės sutarties šalis, pažeidė sutarties įsipareigojimą nustatytą 9.2 punkte. Ieškovas 2010 m. birželio 21 d. buvo priverstas kreiptis į Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyrių, kur registravosi kaip asmuo ieškantis darbo. Ieškovas savo iniciatyva intensyviai ieškojo darbo pagal savo įgytą specialybę ir 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato jaunesniojo policininko pareigas. 2012 m. rugsėjo 17 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 89-TE-845 ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, nurodant, kad ieškovas ištarnavo vidaus tarnyboje 2 metus 0 mėnesių 16 dienų. Atsakovė 2013 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 144-S-707 Dėl su mokymu susijusių išlaidų atlyginimo kreipėsi į ieškovą reikalaudama grąžinti 24 213,96 Lt (7 012,85 Eur). Taip pat atsakovė pateikė ieškovui ir 2013 m. balandžio 30 d. pažymą Nr. 144-PAZ1-136 apie Lietuvos Policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto D. K. pirminiu profesiniu mokymu. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo (toliau – ir mokymo išlaidų grąžinimo sutartis). Sutarties 1 punkte šalys nurodė, kad „<...mokėtojas pripažįsta esąs skolingas Mokyklai Mokymo išlaidas, ir sutinka bei įsipareigoja sumokėti Mokyklai 24 213,96 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus trylika litų, 96 ct.), (7 012,85 Eur (septynis tūkstančius dvylika eurų, 85 eurų ct.) Sutarties 2.1 punkte nustatytomis sąlygomis...>“. Atsakovė 2018 m. sausio 3 d.  raštu Nr. 144-S-3 (1.28) dėl mokymo išlaidų atlyginimo informavo L. K., kad „<...D. K. yra visiškai atsiskaitęs su Lietuvos policijos mokykla. 2017 m. spalio 10 d. Lietuvos policijos mokykla gavo D. K. paskutinę įmoką ir nuo šios dienos jis yra pilnai atlyginęs 7 012,85 Eur mokymo išlaidas...>“. 2019 metais ieškovas, susipažinęs su teismų praktika analogiškose bylose, suprato, kad sudarydamas (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo padarė esminę klaidą, t. y. šalys apibrėždamos sutarties objektą netinkamai apskaičiavo mokymo išlaidų dydį, kurį ieškovas buvo likęs skolingas mokyklai už pirminį ar įvadinį mokymą. 2019 m. spalio 1 d. ieškovas vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punktu, pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamai apskaičiuotos skolos dydžio, kuri yra apibrėžta sutarties 1 punkte ir pareikalavo perskaičiuoti skolos dydį ir permoką, kurios dydis yra 3 195,89 Eur už mokymo išlaidas, grąžinti ieškovui. Atsakovė pateikė atsakymą, kad nesutinka grąžinti permokos ieškovui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiuo atveju sandorio suklydimo faktą atskleidžia tai, jog ieškovas sudarydamas sutartį su atsakove dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo neteisingai suvokė sandorio turinį ir neįvertino esminės faktinės aplinkybės, kad ieškovas pagal trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10P- 99/5-IL- 94 privalėjęs ištarnauti vidaus tarnyboje 5 metus (t. y. 1 826 kalendorines dienas) vidaus tarnyboje (pagal vidaus tarnybos paskaičiavimus) ištarnavo 2 metus 0 mėnesių 16 dienų (t. y. 746 kalendorines dienas), todėl privalėjo atlyginti mokymo išlaidas ne visu 100 %, o proporcingai už neištarnautas dienas, t. y. už 994 dienas (1826-746-86 =994). Dalies privalomo tarnybos laiko ieškovas neištarnavo ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad trišalės sutarties šalis, t. y. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, neįvykdė sutartinių įsipareigojimų numatytų 9.2 punkte - nepriėmė ieškovo į tarnybą per 5 dienas. Ieškovas savo iniciatyva įsidarbino praėjus 91 dienai po to, kai baigė Lietuvos policijos mokyklą. Trišalės sutarties šalims tinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovo stažas vidaus tarnyboje būtų buvęs mažiausiai 86 dienomis ilgesnis, todėl ir dėl šios faktinės aplinkybės turėjo būti reikalaujama mažesnė kompensacija už mokymosi išlaidas. Iš ieškovo turėjo būti reikalaujama atlyginti mokymosi išlaidas ne už 1 826 dienas, o už 994 dienas, išlaidų dydis turėjo būti 3 816,96 Eur (994x3,84=3816,96), todėl atsakovas per klaidą permokėjo 3 195,89 Eur.

        Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, jog trišalės stojimo į vidaus tarnybą 5.4 papunktyje nustatyta, kad kursantas įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus atleistas iš mokyklos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, ar dėl jo kaltės anksčiau, nei Stojimo sutarties 5.3 papunktyje nustatytas terminas. Stojimo sutarties 6 punkte yra nurodyta, kad stojimo sutarties 5.4 papunktyje numatytais atvejais kursantas įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius nuo pašalinimo iš mokyklos ar atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) (toliau - Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 89-TE-345 „Dėl D. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ savo paties prašymu ieškovas atleistas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. Atsakovės 2013 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. 144-PAZ1-136 apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto D. K. pirminiu profesiniu mokymu, apskaičiuota 24 213,96 Lt (7 012,85 Eur) mokymo išlaidų. Mokymo išlaidos, tiesiogiai susijusios su kursanto D. K. pirminiu profesiniu mokymu, kurias sudaro mokymo kaina, stipendija, apskaičiuotos vadovaujantis Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-35 „Dėl Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). D. K. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo, kuria pripažino esąs skolingas atsakovei 7 012,85 Eur mokymo išlaidų ir įsipareigojo jas atlyginti išlaidų sutarties 2.1 papunktyje nustatyta tvarka. D. K. mokėsi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. birželio 11 d., todėl mokymo išlaidos buvo apskaičiuojamos vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusių Taisyklių nuostatomis. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad „<...privaloma stojimo į vidaus tarnybą sąlyga: kad, sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, - šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, - atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas...> “. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta. Šiuo atveju atsakovas nesutinka dėl suklydimo, nes sudarant sandorį vadovavosi tuo metu galiojusiais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais mokymo išlaidų atlyginimą. Taip pat atsakovės nuomone ieškovas klaidingai apskaičiavo mokymo išlaidas. D. K. priimtas dirbti 2010 m. rugsėjo 1 d., atleistas 2012 m. rugsėjo 17 d., jis išdirbo 748 kalendorines dienas. Ieškovui priklausė atidirbti 5 metus, o tai 365*5+1=1 826 d. (1 d.) keliamieji metai. (1 826-748)/1 826=0,59036. Darytina prielaida, jei paskaičiavus mokymo išlaidas proporcingai jo neištarnautam laikui, tai D. K. skola būtų 7 012,85x0,59036=4 140,11 Eur, tai atsakovei permokėta suma būtų 7 012,85-4 140,11=2 872,74 Eur. Taip pat ieškovas neteisingai nurodė 86 kalendorinių dienų skaičių, jei būtų įdarbintas į policijos įstaigą per 5 darbo dienas. D. K. Lietuvos policijos mokyklą baigė 2010 m. birželio 11 d., jei D. K. būtų įdarbintas per 5 darbo dienas po baigimo, jis būtų dar išdirbęs 72 kalendorines dienas, t. y. nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., jo skola būtų 3 863,58 Eur, todėl permoka būtų 3 149,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta prašo D. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsakovė.

        Teismas,

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkintinas.

        Byloje kilęs ginčas dėl mokymo išlaidų priteisimo. Ieškovas prašo panaikinti sutartį dėl mokymo išlaidų grąžinimo, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp D. K., Lietuvos policijos mokyklos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos buvo sudaryta trišalė stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 10P-99/5-IL-94, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programos mokymus, o ieškovas įsipareigojo laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimų ir vykdyti jam pavestas pareigas (stojimo sutarties 1. punktas, 5.1. punktas). Stojimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovei su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus pašalintas iš mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs vidaus tarnyboje nustatyto termino (stojimo sutarties 5.4. punktas). Stojimo sutarties 5.3. punktu šalys susitarė, kad baigęs profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsakymo dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvyks į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas šiuo įsakymu, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau 5 metus. Taip pat ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo Nr.(duomenys neskelbtini). Mokymo išlaidų gražinimo sutartimi ieškovas pripažino esąs skolingas mokyklai mokymo išlaidas ir sutiko bei įsipareigojo sumokėti 24 213,96 Lt (7 012,85 Eur) sutartyje numatytomis sąlygomis (1. punktas). Sutartyje nurodytas išlaidas ieškovas atsakovei atlygino.

        Ieškovo teigimu, kadangi jis vidaus tarnyboje tam tikrą laiką ištarnavo, iš jo visos mokymo išlaidos išieškotos buvo nepagrįstai, mokymo išlaidos turėjo būti paskaičiuotos proporcingai ieškovo neištarnautam laikui, t. y. už 994 dienas, žinant šias aplinkybes ieškovas tokios sutarties būtų nesudaręs.

        Ieškovas prašo sutartį dėl mokymo išlaidų grąžinimo pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje.

        Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, t. y. vertinama aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės.

        Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ieškovas stojimo sutartimi įsipareigojo atlyginti mokymo išlaidas, pačioje stojimo sutartyje išlaidų dydis ar iš ko jos susideda aptarta nebuvo, todėl buvo sudaryta sutartis dėl mokymo išlaidų grąžinimo, kurioje nurodyta grąžintinų išlaidų suma.

        Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

        Sudarant tarp šalių prašomą panaikinti sutartį teismuose nagrinėjant analogiškas bylas buvo taikoma praktika mokymo išlaidas priteisti proporcingai ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Dėl nurodytos praktikos yra pasisakyta ir eilėje kitų aukštesnių teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-536-695/2015, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-254-1075/2018; 2015 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-569/2015; 2008 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-685-360/2008). Tuo tarpu ieškovui mokymo išlaidos buvo paskaičiuotos neatsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovas vidaus tarnyboje ištarnavo 2 metus 16 dienų ir mokymo išlaidos turėjo būti paskaičiuotos įvertinus jo ištarnautą ir neištarnautą vidaus tarnyboje laiką.

        Įvertinus ieškovo ištarnauto ir neištarnauto laiko santykį, bei kokia proporcingai turėtų būti atlyginta mokymo išlaidų suma, darytina išvada, jog ieškovas sutarties tokiomis sau finansiškai nenaudingomis sąlygomis būtų nesudaręs arba būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Darytina išvada, jog ieškovo suklydimas sudarant sandorį turi esminę reikšmę, nes buvo suklysta dėl esminės sutarties sąlygos, nustatančios grąžintiną mokymo išlaidų sumą, ieškovas neišreiškė tikrosios savo valios (sutikimo), o sąžiningai suklydo, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) sutartį dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo Nr.(duomenys neskelbtini) ir ieškovo prašymas tenkintinas (CK 1.90 straipsnis). Pripažįstant sandorį negaliojančiu teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog derantis dėl sutarties sąlygų, atsakovė buvo stipresnioji šalis – juridinis asmuo, turinti didesnę galią derybų metu bei esanti savo srities profesionalė. Pažymėtina ir tai, kad sutarties sąlygas paruošė ir jas pasiūlė ieškovui atsakovė. Atsižvelgiant į tai, taip pat neatmestina aplinkybė, jog tai galėjo turėti įtakos ir ieškovo suvokimui dėl atsakovės nustatytos mokymo išlaidų sumos dydžio.

Dėl restitucijos taikymo. Jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

        Kaip byloje nustatyta, ieškovas atsakovei yra sumokėjęs visą sutartimi nustatytą 24 213,96 Lt (7 012,85 Eur) sumą. Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovui turėtų būti grąžinta jo atsakovei sumokėta pinigų suma, tačiau nagrinėjamos bylos atveju būtina įvertinti ir tarp šalių sudarytą stojimo sutartį.

        Aiškinant stojimo sutarties 5.3 ir 5.4 punktus, darytina išvada, kad punktuose įtvirtintas reikalavimas baigus Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavus profesinio mokymo pažymėjimą, ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Sąvoka „ištarnauti“ pagal sutartį aiškintina sistemiškai kartu su kitomis sutarties sąlygomis, ištarnavimą siejant su baigimo laiku. Tai reiškia, kad pagal stojimo sutarties 5.3 punktą ieškovas po mokslų baigimo turėjo atvykti, įsidarbinti ir nuo tada ištarnauti penkerius metus. Byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos policijos mokyklą baigė 2010 m. birželio 11 d., priimtas dirbti vidaus tarnyboje 2010 m. rugsėjo 1 d., atleistas 2012 m. rugsėjo 17 d., vidaus tarnyboje ištarnavo 748 kalendorines dienas. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas stojimo sutarties sąlygų nevykdė, neištarnavo vidaus tarnyboje penkerių metų. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su stojimo sutarties sąlygomis ir Vidaus tarnybos statutu, kuriuo vadovaujantis buvo sudaryta stojimo į tarnybą sutartis, susipažino, ir kai ieškovas pažeidė stojimo sutarties 5.4 punktą, jam kilo prievolė atlyginti mokymuisi išleistas lėšas šalių sudarytos stojimo sutarties pagrindu ir ši prievolė yra sutartinė (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys, 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnis). Darytina išvada, kad prievolė atlyginti mokymui išleistas lėšas kildintina iš šalių pasirašytos stojimo sutarties. Pabrėžtina, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta (CK 6.200 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad stojimo sutartyje nenustatyta ieškovui pareigos atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, todėl išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek atsakovas iš tikrųjų tarnyboje išdirbo, atmetus mokymosi laikotarpį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Iš to išplaukia, kad mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turėjo būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje.

        Teismas vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovo ištarnautas laikas yra nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., vidaus tarnyboje ištarnauta 748 kalendorines dienas (2 metai 0 mėnesių 16 dienų), ieškovui priklausė dirbti 5 metus, t. y. 365x5+1=1 826 dienas (1 diena keliamieji metai).

        Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartimi vidaus reikalų centrinė įstaiga (nagrinėjamos bylos atveju – trečiasis asmuo) įsipareigoja užtikrinti, jog baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje. Toks trečiojo asmens įsipareigojimas įtvirtintas stojimo sutarties 9.2 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, priėmimas į vidaus tarnybą: tokiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir, atsižvelgiant į įgytą profesiją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį; vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Priėmimo į vidaus tarnybą tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1V-315 patvirtintose Asmenų, baigusių vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, skyrimo į pareigas taisyklėse (galiojo iki 2016 m. vasario 6 d.), kurių 6 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, gavęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo kopiją, atsižvelgdamas į pareigūnų poreikį pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose, paprastai savo įsakymu siunčia asmenį, baigusį vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, į atitinkamą vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžią vidaus reikalų įstaigą, kuri išdavė asmeniui siuntimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą (nagrinėjamos bylos atveju – Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas). Taisyklėse taip pat nustatyta, kad pareigybė konkrečioje įstaigoje turi būti pasiūlyta raštu (10 punktas).

        Iš aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad trečiasis asmuo ne tik turi tokią pareigą, bet tai yra viena esminių atsakovės ir trečiojo asmens stojimo į vidaus tarnybą sutarties pareigų, kuri įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, ir viena esminių prielaidų stojimo į vidaus tarnybą sutarčiai sudaryti. Be to ši pareiga turi būti įgyvendinama aiškiai apibrėžtu laikotarpiu, tai atitinka ir asmens, baigusio vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, teisėtą lūkestį pagrįstai tikėtis, jog jei jis nėra įdarbinamas teisės aktais nustatytu laikotarpiu, jo pareiga įsidarbinti policijos įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus taip pat negalioja neapibrėžtą terminą. 

        Teismas daro išvada, jog atsakovė ir trečiasis asmuo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui tai įvyko ne dėl ieškovo kaltės. Spręsdamas dėl konstatuoto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo teisinių padarinių teismas daro išvadą, jog ieškovo ištarnautas laikas vidaus tarnyboje būtų ilgesnis 72 kalendorinėmis dienomis. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo skola atsakovei būtų 3 863,58 Eur, o permoka 3 149,27 Eur.

        Kaip teismas konstatavo aukščiau, stojimo sutarties 5.4 punkte nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo atlyginti viso laikotarpio su atsakovo mokymusi susijusias išlaidas, todėl teismas, nepažeisdamas CK 1.5 straipsnio, 6.3 straipsnio ir 6.193 straipsnio sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei priklausančias mokymosi išlaidas mažinti proporcingai ieškovo neištarnautam sutartyje nustatytam tarnybos laikui.

        Įvertinus nustatytas aplinkybes, sandorį panaikinus taikytina restitucija ir iš atsakovės ieškovui priteistina ne visa šalių sandoriu nustatyta ir atsakovei sumokėta suma, o proporcingai ieškovo ištarnautam vidaus tarnyboje laikotarpiui, t. y. grąžintina mokymo išlaidų permoka 3 149,27 Eur.

        Pažymėtina, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas su tokia atsakovės paskaičiuota permokos suma sutinka.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.

        Ieškovas byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, viso 750 Eur. Ieškovės reikalavimus patenkinus pilnai iš atsakovės ieškovui priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį tenkinti.

        Pripažinti negaliojančia dėl šalies suklydimo tarp ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Lietuvos policijos mokyklos, įmonės kodas 302442625, buveinės adresas Mokslo g. 2, Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu mokymu, grąžinimo. 

        Priteisti iš atsakovės Lietuvos policijos mokyklos, įmonės kodas 302442625, buveinės adresas Mokslo g. 2, Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r. sav., ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3 149,27 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 27 ct) permoką susijusią su D. K. mokymo išlaidomis bei 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                              Eglė Kriaučiūnienė