Civilinė byla Nr. e2A-764-854/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03600-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 2.6.18.1; 2.6.20.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Trifazis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santjana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Č.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Trifazis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santjana“ 31 105,47 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      Tarp šalių 2021 m. gegužės mėn. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal pateiktus užsakymus atlikti elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir apmokėti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras (toliau – Sutartis). Sutartis raštiškai nebuvo patvirtinta.

2.2.                      Nuo Sutarties sudarymo pradžios atsakovė užsakymus pateikdavo el. paštu, nurodydama objektą ir kokius darbus jame reikia atlikti. Ieškovė užsakytus darbus ir paslaugas teikė laiku ir tinkamai, perdavusi darbus iš karto pateikdavo ir PVM sąskaitą faktūrą apmokėti už darbus. Atsakovė darbus priimdavo ir jokių nusiskundimų dėl jų kokybės neturėjo.

2.3.                      Su tuometiniu atsakovės projektų vadovu E. Č. buvo sutarta 100 Eur + PVM vienos schemos braižymo kaina. Pasikeitus atsakovės projektų vadovui, toliau buvo siunčiami el. laiškai, susiję su užsakytais darbais, darbai toliau buvo priimami, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog sudarytas susitarimas nepakito. Kita vertus, atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, įskaitant ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, neapmokėjo (apmokėta tik pirmoji PVM sąskaita faktūra), nors ieškovė atliktus darbus ir PVM sąskaitas faktūras persiuntė atsakovės projektų vadovui E. Č., vėliau pakartotinai R. Š. Nesulaukus apmokėjimų už pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir pareikalavus, kad kuo greičiau būtų padengtas įsiskolinimas, atsakovė paprašė pateikti skolų suderinimo aktą. Ieškovė, reaguodama į atsakovės prašymą, parengė skolų suderinimo aktą, pagal kurį bendra atsakovės skola, įskaitant ir išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, sudarė 43 299,85 Eur.

2.4.                      Atsakovė po skolų suderinimo akto pateikimo neįvykdė savo įsipareigojimų, priešingai, pradėjo kvestionuoti jų susitarimą dėl principinių schemų kainos. Ieškovei paaiškinus, kad kaina negali toliau būti derinama, nes atsakovei ir taip jau yra taikoma nuolaida, atsakovė šalių sudarytą susitarimą sustabdė; papildomai žodžiu nurodė, jog nesant rašytinės sutarties, atlikti darbai nebus apmokėti. Darbai jau buvo beveik baigti, todėl jie negalėjo būti sustabdyti, tačiau atsakovė toliau laikėsi pozicijos stabdyti užsakymus. Reaguodama į tokią situaciją, ieškovė sustabdė paskutinių nubraižytų elektros prietaisų principinių schemų skaitmenizavimo darbus ir išrašė atsakovei išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330.

2.5.                      Atsakovė pasiūlė vienos schemos braižymo kainą – 7 Eur (turėtų būti ne didesnė nei 10 Eur) ir jei ieškovė su tokia kaina nesutiks, darbai liks neapmokėti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pasiūlyta darbų kaina, 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė jai pretenziją. Vėliau atsakovė, be jokio atskiro pranešimo, 2021 m. gruodžio 30 d. pervedė ieškovei 1 280,18 Eur ir taip apmokėjo tris PVM sąskaitas faktūras, nors pavedimo paskirtyje aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios PVM sąskaitos faktūros apmokamos. 2022 m. sausio 24 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nepagrįstai nurodė, jog atsakovės direktorius nežinojo apie sutartą su ieškove įkainį, todėl nesutinka su ieškovės reikalavimu.

2.6.                      Šalių sudaryta Sutartis yra teisėta ir galiojanti, t. y. užteko bendros ieškovės ir atsakovės valios, jog būtų sudaryta mišri rangos (dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo) ir paslaugų (dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros) sutartis. Nors atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad tariamai nežinojo apie ieškovės ir E. Č. atsakovės vardu suderintą kainą dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo, o E. Č. apskritai neturėjo teisės atlikti tokių veiksmų atsakovės vardu, tačiau E. Č. informavo ieškovę, jog tiek užsakymai, tiek kaina buvo suderinta su atsakovės vadovu. Net jeigu paaiškėtų arba atsakovei pavyktų įrodyti, kad kaina su vadovu nebuvo derinta, bet kuriuo atveju E. Č. atsakovės vardu sudaryta Sutartis ir pagal ją sutarta elektros prietaisų principinių schemų braižymo kaina yra privalomi atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 2 dalį.

2.7.                      Jeigu asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, jog atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojui E. Č. susisiekus su ieškove dėl darbų atlikimo, paslaugų suteikimo bei susitarus dėl taikomo darbų įkainio, ieškovė pagrįstai tikėjo, kad Sutartis sudaroma su įgaliotu asmeniu, todėl tiek pati Sutartis, tiek įkainiai yra įpareigojantys atsakovę. Nesutiktina, kad atsakovė negalėjo žinoti apie tai, kokie darbai ir kas tuos darbus atlieka pačios atsakovės kontroliuojamuose objektuose, tuo labiau, jog visi darbai buvo atlikti atsakovės naudai.

2.8.                      Atsakovei kyla pareiga sumokėti jai susidariusį įsiskolinimą už jos atliktus elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus bei suteiktas elektrofizikinių matavimų paslaugas, nes ieškovė yra atlikusi atsakovės el. laiškais užsakytus darbus – elektros prietaisų principinių schemų braižymus, taip pat suteikusi elektrofizikinių matavimų paslaugas, ir viską perdavusi atsakovei. Atitinkamai pagal atliktus darbus yra pateikti darbų perdavimo aktai bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas 10 d. apmokėjimo terminas. Atsakovė visus atliktus darbus yra priėmusi ir nei karto nepareiškusi jokių pastabų dėl darbų kokybės.

2.9.                      Ieškinio pateikimo dieną atsakovė yra apmokėjusi 4 iš 27 PVM sąskaitų faktūrų: Nr. TRF353, Nr. TRF442, Nr. TRF451 ir Nr. TRF492; pirmoji PVM sąskaita faktūra yra apmokėta dar 2021 m. vasarą, o kitos trys – po pretenzijos pateikimo dienos.

2.10.                      Atsakovė atsakyme į pretenziją neneigia savo pareigos sumokėti už atliktus darbus, tik nepagrįstai teigia, kad darbų kaina neatitinka rinkos kainos, kas reiškia, jog atsakovė pripažįsta Sutartį kaip sudarytą. Nepaisant to, atsakovė vis dar nėra atsiskaičiusi už elektrofizikinių matavimų paslaugą pagal 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF462 bei nėra apmokėjusi nei vienos PVM sąskaitos faktūros už schemų braižymą.

2.11.                      Atsakovė, pateikdama užsakymus nubraižyti elektros prietaisų principines schemas, suformavo pagrįstą lūkestį ieškovei, jog atlikti darbai bus apmokėti pagal sutartą įkainį laiku ir tinkamai. Vis dėlto buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga ir tai lėmė neplanuotas išlaidas ieškovei, kurie traktuojami kaip nuostoliai. Ji iš savo pajamų turėjo padengti darbuotojų kelionių išlaidas (kurą, apgyvendinimą, dienpinigius – iš viso 707,98 Eur), nes atsakovės užsakymuose visi nurodyti objektai buvo už Vilniaus ribų, vakarinėje Lietuvos dalyje. Taip pat ieškovė turėjo sumokėti 5 410,65 Eur PVM mokestį nuo pajamų, kurių negavo.

2.12.                      Ieškovės taikomas vienos schemos braižymo įkainis (100 Eur + PVM) atitinka rinkos kainas ir protingumo principą, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, jog įkainis yra nepagrįstas ir atitinkamai privalo apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras už elektros įrenginių principinių schemų braižymą. Sudarant Sutartį ieškovė nurodė, kad vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina bus 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM), o tuometinis atsakovės projektų vadovas E. Č., pasitaręs su direktoriumi, tokiam pasiūlymui pritarė.

2.13.                      Atkreiptinas dėmesys į atsakovės nesąžiningumą ir bandymą išvengti prievolės, o būtent į tai, jog atsakovė, pati būdama atsakinga už tai, kokie darbai yra užsakomi, specialiai bando prilyginti ieškovės atliktus darbus visai kitokio pobūdžio, žymiai paprastesniems darbams. Atsakovė atsakyme į pretenziją nuolatos vartoja sąvoką „schemos atnaujinimas“. Ieškovė neabejoja, kad schemos atnaujinimo braižymo darbai gali kainuoti ir kainuoja ne daugiau kaip 10 Eur, kadangi tokio darbo metu schemą braižantis asmuo (įmonė) jau turi seną schemą ir ją perbraižo pagal naujus reikalavimus, tinkamus formatus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju schemų atnaujinimo braižymo kaina nėra aktuali. Ieškovės atlikti elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbai, kuriems buvo pateikti atsakovės užsakymai, yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau specialių žinių, laiko bei sąnaudų. Atliekant principinių schemų braižymo darbus reikia nustatyti iš kokių elektros skydelių, pastočių ar paskirstymo punktų pajungta (priklausomai nuo objekto, kuriame atliekami darbai), kas yra pajungta, nustatyti tikslias pajungimo vietas ir taškus, bei visa tai nubraižyti schemoje su komutaciniais aparatais, kitaip sakant, identifikuoti seniai sumontuotas elektros linijas ir parengti realias, tikslias jungiamąsias principines schemas, tačiau, ne kaip bando teigti atsakovė, perbraižyti buvusias senas schemas.

2.14.                      Ieškovė, siekdama įrodyti, jog jos taikomas 100 Eur + PVM įkainis už vienos schemos braižymą yra pagrįstas ir atitinkantis rinkos kainas, kreipėsi į dvi nepriklausomas įmones, atliekančias analogiškus darbus. Pirmoji įmonė nurodė, kad tokio pobūdžio vienos schemos braižymo darbus atliktų už ne mažiau kaip 250 Eur + PVM, o antroji – už 130 Eur + PVM. Taigi ieškovės taikomas įkainis yra ne tik kad atitinkantis, bet ir mažesnis nei rinkos kaina, siūloma analogiškiems elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbams. Be to, į schemų braižymo kainą nebuvo įtrauktos ir ieškovės darbuotojų išlaidos dėl kuro sąnaudų vykstant iš Vilniaus į Lietuvos vakarų regione esančių miestų objektus. Galiausiai, taikomo įkainio pagrįstumą taip pat įrodo ir tai, kad 100 Eur + PVM (už schemą) įkainį ieškovė taiko visiems savo klientams, pateikiantiems užsakymą nubraižyti elektros prietaisų principines schemas.

2.15.                      Į skolų suderinimo aktą yra įtraukta išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. 505, išrašyta už darytus, bet atsakovei atsisakius susimokėti, galutinai nepabaigtus ir atsakovei neperduotus darbus. Kadangi šie darbai nėra baigti, ieškovė jų neįtraukė į reikalavimą priteisti skolą už neapmokėtus darbus, o skolos dydį grindžia 2022 m. vasario 28 d. apyvartos žiniaraščio duomenimis. Atsakovė yra skolinga ieškovei 31 105,47 Eur sumą, kurią sudaro neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. 443, Nr. 453, Nr. 462, Nr. 463, Nr. 464, Nr. 465, Nr. 467, Nr. 468, Nr. 469, Nr. 470, Nr. 471, Nr. 472, Nr. 476, Nr. 477, Nr. 478, Nr. 479, Nr. 483, Nr. 484, Nr. 485, Nr. 487, Nr. 493, Nr. 494, Nr. 503 ir Nr. 504.

2.16.                      Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog apie Sutartį ir kainą ji nieko nežinojo, kadangi E. Č., dar dirbdamas atsakovės įmonėje projektų vadovu, neabejotinai buvo informavęs atsakovę, jog objektuose, esančiuose Lietuvos vakarų regione, prižiūrimuose pagal su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį, nėra būtinųjų elektros prietaisų principinių schemų. Atsakovei taip pat buvo nurodyta ir žodžiu sutarta kaina, kuri yra užfiksuota atliktų darbų aktuose bei PVM sąskaitose faktūrose.

2.17.                      Ieškovė siuntė tiek atliktus darbus, tiek PVM sąskaitas faktūras net keliems atsakovės darbuotojams (E. Č., R. Š., E. S. ir kt.) ir nei vienas iš jų nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbų kainos, toliau ragino daryti užsakytus darbus kuo greičiau, uždavinėjo klausimus, kokie darbai dar turi būti atlikti, buvo žadama apmokėti PVM sąskaitas faktūras; ieškovė negavo jokio pranešimo, kad darbų kaina yra netinkama ir / ar kad darbai turėtų būti sustabdyti. Tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad principinių schemų braižymo kaina buvo suderinta su atsakove ir ji jai pritarė.

2.18.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ji siuntė atliktus darbus ir PVM sąskaitas faktūras jau realiai nebedirbančiam asmeniui, nurodė, kad didžioji dalis darbų buvo pateikta E. Č. dar iki 2021 m. lapkričio 3 d. Be to, ieškovė, vos tik sužinojusi, kad E. Č. nebedirba atsakovės bendrovėje, iš karto pradėjo kontaktuoti su naujai paskirtu projektų vadovu R. Š. Net jeigu per klaidą ir buvo nusiųsta sąskaita el. paštu jau nebedirbančiam E. Č., visas PVM sąskaitas faktūras atsakovė neabejotinai gavo, kadangi ji kurį laiką kontroliavo buvusio darbuotojo el. pašto dėžutę. Be to, pats R. Š. ieškovei nurodė siųsti PVM sąskaitas faktūras ne tik jam, bet ir el. paštu (duomenys neskelbtini).

2.19.                      Atsakovė sužinojo apie principinių schemų braižymo įkainį gerokai anksčiau nei tik gavusi skolų suderinimo aktą, tačiau nekėlė jokio klausimo dėl darbų kainos iki kol nebuvo atsakovei priduoti visi atlikti darbai. Visą lapkričio mėnesį ieškovė siuntė nubraižytas schemas atsakovės darbuotojui R. Š. ir šiam nekilo jokių klausimų nei dėl ieškovės ir E. Č. sudarytos Sutarties, nei dėl darbų kainos. Tik gavusi visas užsakytas ir nubraižytas principines schemas, atsakovė pradėjo kelti klausimą ne dėl darbų kainos, o tik dėl nuolaidos. Tokie teiginiai atsirado tik po to, kai ieškovė nesutiko suteikti atsakovei nuolaidą. Ieškovei pranešus, kad atsakovei jau ir taip yra taikoma nuolaida, neskaičiuojant papildomo 5 Eur mokesčio, kai schemoje yra virš 20 komutacinių aparatų, atsakovė staiga pareiškė, kad stabdo visus darbus. Ieškovė darbų stabdymui iš esmės neprieštaravo, tačiau nurodė, kad paskutiniai užsakyti darbai jau yra baigiami braižyti, teliko juos skaitmenizuoti, t. y. objektai jau yra apvažiuoti, schemos braižomos, todėl darbai faktiškai jau yra baigti ir sąskaita už darbų atlikimą vis tiek bus pateikta.

2.20.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, kad E. Č. neturėjo įgaliojimų sudaryti Sutartį, nurodė, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų tikėjęs, kad Sutartį sudaro su tokiam veiksmui atlikti tinkamu asmeniu. Pirmo telefoninio pokalbio metu su E. Č. ieškovei buvo pranešta, jog jis dirba projektų vadovu UAB „Santjana“ ir yra atsakingas už jos sutarties su AB „Kelių priežiūra“ tinkamą vykdymą jam priskirtame Lietuvos vakarų regione. Ieškovei buvo nurodyta, kad vakarų regione esančiuose ir atsakovės prižiūrimuose objektuose nėra būtinų principinių elektros prietaisų schemų, todėl tartasi, kokia galėtų būti tokių darbų atlikimo kaina. Vėliau ieškovė buvo informuota, kad E. Č. suderino su atsakovės direktoriumi R. R. dėl darbų atlikimo. Ieškovė tiesiogiai komunikavo su E. Č. ne kaip su fiziniu asmeniu, bet kaip su atsakovės darbuotoju, kuris ieškovei atrodė kaip kompetentingas savo srities specialistas, gerai išmanantis situaciją, todėl suprantantis, kokių darbų atlikimo reikalauja iš ieškovės. Visų aplinkybių kontekste ieškovei nekilo jokių abejonių, kad sudaro Sutartį su įgaliotu asmeniu, kadangi E. Č. veikė ne savo, o išimtinai atsakovės vardu.

2.21.                      Atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino darbų, užsakytų E. Č., atlikimą. Atsakovė nė karto nepranešė ieškovei, kad principinių schemų braižyti nereikėjo, kad jos atsakovei nereikalingos, perteklinės. Ieškovė, net ir po atsakovės darbo sutarties su E. Č. nutraukimo, kaip tik buvo skatinama ir raginama vykdyti dar E. Č. pateiktus užsakymus ir schemas nubraižyti bei pateikti atsakovei kuo greičiau. Ieškovės nubraižytos principinės schemos yra pakabintos objektuose Lietuvos vakarų regione, kas reiškia, kad jos atsakovei buvo / yra būtinos ir naudojamos. Tai patvirtina, kad atsakovė pripažino E. Č. teisę pateikti ieškovei užsakymus dėl principinių schemų nubraižymo. Atitinkamai, jeigu atsakovės darbuotojui buvo realiai suteikta teisė teikti užsakymus, tai tas pats darbuotojas turėjo visas teises ir suderinti užsakymo kainą.

2.22.                      Sutartis buvo sudaryta ne tik dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo, bet ir dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų, tačiau atsakovė ginčija tik principinių schemų braižymo kainą. Šiuos darbus ir jų kainą taip pat derino E. Č., dirbdamas atsakovės projektų vadovu. Taigi atsakovė, apmokėdama ieškovės atliktus žaibosaugos ir elektrofizikinių matavimų darbus, iš esmės patvirtino, kad ji pripažįsta tiek E. Č. teisę sudaryti tokią Sutartį, tiek nustatyti konkrečią darbų kainą.

2.23.                      Ieškovė neturi ir neprivalo žinoti, kokia yra susiklosčiusi vidinė tvarka atsakovės įmonėje, kaip ir kokiais atvejais darbuotojams suteikiami įgaliojimai, kokius dokumentus (subrangovinių sutarčių korteles ar kt.) darbuotojai turi pildyti ir pan. Kai į ieškovę buvo kreiptasi padėti įvykdyti atsakovės su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį, t. y. atlikti elektrofizikinius matavimus, patikrinti žaibosaugą bei nubraižyti elektros prietaisų principines schemas, ieškovei užteko pagrįstai tikėti, kad Sutartis yra sudaroma su įgaliotu asmeniu. Atsakovė, tvirtindama, kad E. Č. nesilaikė vidinės tvarkos, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su nagrinėjama situacija; nepateikė įrodymų apie E. Č., kaip projektų vadovo, teisių ribas.

2.24.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, susijusiais su rinkos kaina, nurodė, kad principines schemas gali braižyti tik kvalifikuoti specialistai, o ne paprasti darbuotojai, todėl atitinkamai ir kaina turi atitikti darbą atliekančio asmens kvalifikaciją. Tarp atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sudarytoje sutartyje viena iš teikiamų paslaugų numatyta principinių elektros schemų atnaujinimo paslauga, tačiau iš tiesų, kaip paaiškėjo E. Č. sutarties vykdymo eigoje, vakarų regiono objektuose nebuvo jokių schemų, kurias būtų galima atnaujinti. Tai reiškia, kad atsakovės pasirašyta sutartis iš esmės net neatitiko realios situacijos, o atsakovės prižiūrimi objektai neatitiko įstatyminių reikalavimų ir apskritai neturėjo jokių schemų, t. y. objektuose nebuvo būtinų techninių dokumentų elektros įrenginių eksploatavimo instrukcijų, veikiančių elektros įrenginių sąrašo bei schemų, kaip to reikalauja Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 42 punktas.

2.25.                      Ieškovei nėra aktuali atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje numatyta kaina, ji negali saistyti jos taikomų įkainių, t. y. AB „Kelių priežiūra“ nustatytas abonementinis mokestis už elektros ūkio priežiūrą negali būti lyginamas su ieškovės atliktų darbų (principinių schemų braižymo) kaina. Kadangi atsakovė neturėjo kompetentingų darbuotojų, galinčių parengti principines schemas, o AB „Kelių priežiūra“ ragino darbus atlikti, E. Č. kreipėsi į ieškovę – atestuotą įmonę, turinčią licencijas elektros įrenginius įrengti ir energetikos įrenginiams eksploatuoti, taip pat kvalifikuotus energetikos darbuotojus. Ieškovė buvo skatinama subraižyti elektros prietaisų principines schemas kaip galima greičiau, nes atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje buvo numatytas 100 Eur už kiekvieną pradelstą dieną netesybų mokėjimas. Taigi faktiškai ieškovė atsakovei padėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

2.26.                      AB „Kelių priežiūra“ pagal abonementą už 36 mėn. laikotarpį atsakovei sumokėjo 26 680 Eur (su PVM), o tai nedaug skiriasi nuo ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos. Net jeigu atsakovė ir patyrė papildomų nuostolių dėl kainų skirtumo, tai nėra susiję su ieškovės atliktais darbais. Atsakovė pati derėjosi su AB „Kelių priežiūra“ dėl darbų kainos, todėl atsakovei ir kyla rizika dėl galimų nuostolių patyrimo.

2.27.                      Atsakovės nurodoma 10 Eur + PVM schemos kaina nėra logiška dėl realiai patiriamų laiko sąnaudų ir išlaidų, todėl negali būti taikoma ieškovės atliktiems principinių schemų braižymo darbams. Ieškovė buvo pasamdyta atlikti naujų schemų braižymą, t. y. jos darbuotojui nuvykus į objektą, buvo matyti, jog jokių senų schemų nėra, todėl darbuotojas turėjo pats savarankiškai išnagrinėti iš kur, kas ir kaip yra pajungta, nesant duomenų ant kabelių ir jungčių, juos dar atskirai patikrinti, viską užfiksuoti ir tuomet braižyti naujas schemas. Tokio pobūdžio darbo negalėtų atlikti nekvalifikuotas darbuotojas. Be to, faktiškai nėra įmanoma atlikti užsakytų principinių schemų braižymo darbų už tokią kainą, kurią pasiūlė atsakovė. Ieškovė yra juridinis asmuo, samdantis darbuotojus, kuriems turi būti išmokėti jų kvalifikacijas atitinkantys atlyginimai, turi būti sumokėti privalomi mokesčiai. Be to, ieškovei turi likti pelnas nuo vykdomos veiklos. Minėto įkainio nepagrįstumą įrodo ir tai, kad už tokią kainą faktiškai nėra įmanoma net nuvykti iki objektų, kuriems reikėjo nubraižyti principines schemas (žemiausia galima kelionės kaina 13,40 Eur).

2.28.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog jos darbuotojas per mėnesį gali nubraižyti iki 39 elektros schemų, braižymui užtrukdamas 40 val., nurodo, kad vien nuvykti iki objekto jos darbuotojas užtrukdavo 1,5-3,5 val. Priklausomai nuo objekte esančių elektros įrenginių, apžiūra trukdavo labai skirtingai (nuo 20 min. iki visos dienos); du kartu dirbdami kvalifikuoti specialistai iki 5 principinių schemų gali nubraižyti per 3 val., tačiau, pavyzdžiui, braižant objekto, adresu (duomenys neskelbtini), 28 principines schemas, ieškovė užtruko 3 darbo dienas. Iš viso atsakovei buvo pateiktos net 262 elektros prietaisų principinės schemos, kurias ieškovė, pasitelkdama du darbuotojus, nubraižė per 2,5 mėn. Taigi atsakovės pateikiamas pavyzdys aiškiai neatitinka tikrovės ir ieškovės realiai patirtų laiko bei piniginių išteklių sąnaudų.

2.29.                      Ieškovė, vertindama atsakovės pateiktus komercinius pasiūlymus, nurodė, kad nėra aišku, ar įmonės įsivertino, kokiu atstumu yra objektai. Ieškovė, susisiekdama su įmonėmis, visuomet nurodydavo, kad objektai, kuriuose reikėtų braižyti principines schemas, yra Lietuvos vakarų regione. Taip pat iš atsakovės į bylą pateiktų komercinių pasiūlymų negalima suprasti, ar nustatant kainą buvo skaičiuotas darbuotojo valandinis įkainis, ar skaičiuota vienos principinės schemos nubraižymo kaina. Taigi dėl duomenų trūkumo negalima teigti, kad įmonių, į kurias kreipėsi atsakovė, pateikti komerciniai pasiūlymai atitinka rinkos kainą.

2.30.                      Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo jos apyvartos dydį; ieškovė yra sąlyginai jauna, trejus metus veikianti įmonė. Bendra darbų suma yra visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad buvo aplankyta virš 20 objektų ir nubraižyta apie 300 principinių schemų.

2.31.                      Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu pakartotinai paaiškino, kad 2021 m. gegužės mėn. į ieškovę (jos vadovą) kreipėsi trečiasis asmuo E. Č., veikdamas atsakovės vardu, dėl tam tikrų paslaugų suteikimo (iš pradžių dėl elektrofizikinių matavimų ir žaibosaugos patikros darbų, vėliau dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo); ieškovei nekilo jokių abejonių, jog trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu ir jos naudai, tuo labiau, jog, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovei spaudimą darė jos užsakovė – AB „Kelių priežiūra“, kuri net pradėjo taikyti sankcijas atsakovei už nevykdomas prievoles. Su trečiuoju asmeniu buvo sutarta nurodytų schemų braižymo kaina – 100 Eur + PVM / vnt., taip pat dėl papildomų 5 Eur viršijus 20 komutacinių aparatų kiekį. Schemų braižymas buvo laikui imlus darbas, nes reikėjo važinėti po visą Lietuvos vakarų regioną ir nurodytuose objektuose iš naujo braižyti minėtas schemas, kadangi senų schemų nebuvo. Ieškovei vykdant darbus ir pradėjus juos teikti atsakovei apmokėjimui, jokių pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kainos nebuvo, tačiau kai atėjo laikas apmokėti nusiųstas sąskaitas, atsakovė pradėjo kvestionuoti sutartą kainą. Nurodė, kad atsakovė už dalį darbų (už žaibosaugos patikrą) yra apmokėjusi, nors tuos darbus irgi užsakinėjo trečiasis asmuo, atitinkamai, trečiasis asmuo turėjo teisę užsakinėti darbus atsakovės vardu ir atitinkamai tartis dėl jų kainos, o atsakovė ginčija kitą dalį sutartų darbų tik dėl to, jog nesutinka su sutarta kaina, nors ją neabejotinai žinojo / turėjo žinoti; kita vertus, ieškovė neturėjo žinoti ir nežinojo atsakovės vidinės tvarkos, t. y. kas įgaliotas užsakinėti ir tartis dėl tam tikrų darbų. Sutarta kaina atitiko tiek rinkos kainą, tiek įprastą ieškovės taikomą kainą tokio pobūdžio darbams. Atstovai nesutiko su atsakovės siūloma kaina už schemą (apie 10 Eur / vnt.), teigdami, jog ji yra neprotinga; taip pat prašė nesivadovauti atsakovės pateiktais komerciniais pasiūlymais, nes jie yra neaiškūs, juos galimai pateikė susijusios įmonės / partneriai. Teigė, kad nagrinėjamu atveju prašoma apmokėjimo už 252 schemas, kurios buvo nubraižytos ir perduotos atsakovei; bendrai schemų nubraižymas užėmė apie 4 mėn. – iš pradžių važiuota į objektus, braižoma ranka, o vėliau ranka subraižytos schemos perduotos pagal sutartį liudytojai I. R., kuri jas braižė kompiuterine programa. Pažymėjo, kad net ir po trečiojo asmens E. Č. atleidimo, kitas atsakovės darbuotojas R. Š. toliau ragino ieškovę atlikinėti darbus, nekvestionuodamas sutartos kainos. Atkreipė dėmesį į tai, jog į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad atsakovės vadovas 2022 m. spalio mėn. buvo informuotas, jog darbus (schemų braižymą) atlieka ieškovė, tačiau jokių veiksmų dėl darbų stabdymo, kainos derinimo nebuvo atliekama. Anot atstovų, šiuo atveju atsakovei netiko ne sutarta schemos kaina, o galutinė darbų kaina, nes atsakovė nežinojo / neįvertino, kiek bus tų schemų. Taigi, ieškovės atstovų vertinimu, pati atsakovė neįvertino rizikos dėl sutartų darbų apimties ir galutinės darbų kainos, tačiau būtent atsakovė turėjo / turi ją prisiimti. Nurodė, kad kadangi nagrinėjamu atveju schemos braižymo kaina buvo sutarta / suderinta dviejų juridinių asmenų, nėra pagrindo remtis rinkos kaina; kita vertus, net jeigu vertinti ir rinkos kainą, suderinta kaina ją atitiko arba buvo į ją panaši. Prašė nesiremti teismo ekspertės Zitos Beržienės ekspertizės išvadomis, nes jos yra netinkamos – vertinta tik schemos braižymo kaina, neįvertinta daug kitų dedamųjų; eksperto Dariaus Kalibato skaičiavimai yra tikslesni, tačiau jie yra tik orientaciniai, pats ekspertas nurodė, jog realybėje tokių darbų kaina gali būti ir didesnė.

3.       Atsakovė UAB „Santjana“ su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Atsakovei apie tarp ieškovės ir E. Č. sutartą kainą nebuvo žinoma, apie ją atsakovė sužinojo tik gavusi iš ieškovės skolų suderinimo aktą, po kurio gavimo nedelsiant sustabdė visus užsakymus.

3.2.                      Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kokia nors forma buvo susitarta tarp šalių dėl schemų braižymo kainos, t. y. byloje nepateikta rašytinė sutartis ar bent jau susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės buvusio darbuotojo E. Č. dėl paslaugų kainos. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad apie galimas schemų braižymo kainas buvo informuotas atsakovės vadovas. Taigi, akivaizdu, jog dėl schemų braižymo kainos tarp šalių suderintos valios nebuvo.

3.3.                      Ieškovė PVM sąskaitas faktūras už atliktus atsakovei darbus teikė išimtinai E. Č. (atsakovė PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės gavo tik po 2021 m. lapkričio 3 d., kai atsakovė nutraukė darbinius santykius su E. Č.); atsakovė apie tokių PVM sąskaitų faktūrų už schemų braižymą egzistavimą net negalėjo žinoti ir tuo pačiu negalėjo susipažinti su ieškovės taikomu rinkos sąlygų neatitinkančiu įkainiu už teikiamas paslaugas.

3.4.                      Apie E. Č. atleidimą ieškovė buvo informuota; taip pat ji pareikalavo visus dokumentus persiųsti projektų valdymo vadovui R. Š. Ieškovei pateikus PVM sąskaitas faktūras naujajam darbuotojui ir buvo pastebėtas įkainio už paslaugas dydžio nepagrįstumas bei imtasi veiksmų dėl susiklosčiusios situacijos tolesnės analizės – iš ieškovės pareikalauti skolų suderinimo aktas ir visos atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, sustabdytas paslaugų teikimas ir kt.

3.5.                      Atsakovės darbuotojas E. Č. niekada nebuvo įgaliotas sudarinėti sutartis su klientais ar kitais asmenimis, o tuo labiau derinti trečiųjų asmenų atsakovei teiktinų paslaugų įkainių bei tokiu būdu atsakovei sukurti atitinkamas pareigas ir teises prieš trečiuosius asmenis, kaip nagrinėjamu atveju ieškovei. Ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, jog būtų domėjusis ar atsakovės darbuotojas E. Č. buvo įgaliotas asmuo ne tik derėtis, bet ir priimti sprendimus atsakovės vardu dėl paslaugų poreikio, įkainių ir pan. Vien faktas, jog jis yra atsakovės darbuotojas, nesudaro pagrindo pagrįstai tikėtis, kad šis asmuo turi įgalinimus sudaryti sutartis ar priimti atitinkamus sprendimus atsakovės vardu.

3.6.                      Pagal atsakovės vidines tvarkas, padalinių vadovai, norėdami pasitelkti subrangą konkretiems darbams atlikti, turi pildyti subrangos kortelę, kurios pagalba atsakovės vadovas, įvertinęs subrangos poreikį ir pagrįstumą, gali suteikti įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Apie šią vidinę tvarką buvęs darbuotojas E. Č. puikiai žinojo ir ne kartą yra naudojęsis, tačiau nagrinėjamu atveju apie poreikį samdyti subrangovą neinformavo ir subrangovo kortelės neužpildė.

3.7.                      Tuo atveju, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo, kainos ir kitų sąlygų būtų buvusi derinama raštu, neabejotina, jog ieškovė būtų tikėjusis, kad tokia sutartis būtų pasirašoma (sudaroma) su atsakovės vadovu, kuris turi teisę sudarinėti sandorius bendrovės vardu – jam tokią teisę suteikia bendrovės įstatai, arba kad sutartis būtų pasirašoma (sudaroma) asmens, kuris tokią teisę turi pagal atitinkamą įgaliojimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, derindama susitarimo sąlygas, įskaitant ir įkainį, su atsakovės buvusiu darbuotoju E. Č., ne tik neįsitikino jo tinkamu atstovavimo faktu, kas iš esmės patvirtina, jog įkainis negali būti laikytinas šalių suderinta valia, ir dėl to teisėtu, bet ir galimai rašytinės sutarties nesudarė sąmoningai (kiekvienas atidus ir rūpestingas juridinis asmuo siektų sudaryti rašytinę sutartį, kurioje aiškiai aptartų jos sąlygas, įskaitant sutarties kainą, atsiskaitymo tvarką bei kitas sąlygas), žinodama, jog atsakovės darbuotojas tokių įgalinimų neturi, o atsakovės vadovas su tokia sutarties kaina (įkainiu) niekada nebūtų sutikęs. Manytina, jog ieškovė su atsakovės darbuotoju galėjo būti susitarę dėl nesąžiningo įkainio už paslaugų teikimą dydžio.

3.8.                      Priešingai nei bando įrodyti ieškovė, šalys žodinėje sutartyje nebuvo susitarusios dėl paslaugų kainos ir jos apskaičiavimo būdų ar kriterijų, kadangi atsakovės darbuotojas E. Č. niekada neturėjo teisės atsakovės vardu nei su ieškove sudaryti sutarties, nei susitarti dėl konkrečių paslaugų įkainių ar kitaip sukurti atsakovei teises ir pareigas prieš ieškovę. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ar kitaip aiškiai ir vienareikšmiškai sutarusios dėl paslaugų kainos ar dėl jos apskaičiavimo būdų ir kriterijų, dėl rangos įprastinės kainos tokiu atveju sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis).

3.9.                      Atsakovė iš kitų nepriklausomų tiekėjų yra gavusi pasiūlymus dėl identiškos paslaugos ir 4 įmonės patvirtino, jog atliktų tokius darbus už kainą, artimą 10 Eur + PVM (už schemą). Be to, dėl kuro išlaidų nurodo, kad kiekvienu atveju ieškovė važiuodama į konkretų objektą braižyti principinių schemų, nevažiuoja su tikslu nubraižyti tik vieną schemą, priešingai, kiekviename objekte jos yra kelios, todėl ir išlaidos turėtų būti paskirstomos nubraižytų schemų kiekiui, kas faktiškai reiškia, jog kiekvienu atveju, jeigu įkainis už vienos schemos nubraižymą būtų 10 Eur + PVM, pagal pateiktą ieškovės išlaidų lentelę, jai būtų komerciškai naudinga atlikti schemų braižymo paslaugą atsakovei.

3.10.                      Tiekėjai UAB „Elmoda“ ir UAB „Elektros darbai“ paaiškino, jog elektros schemos atnaujinimas, be kita ko, apima ir tiekėjo apsilankymą objekte, situacijos analizę, nustatymą iš kur ir kaip pajungta elektra bei elektros schemos nubraižymą.

3.11.                      Atsakovė yra sudariusi su AB „Kelių priežiūra“ ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti paslaugas, nurodytas sutarties priede „Techninė specifikacija“ (viena iš atsakovės teikiamų paslaugų yra ir elektros ūkio priežiūra bei remontas, o šiai paslaugai teikti Vakarų regione numatyti 25 objektai). Viena iš sudėtinių paslaugos dalių yra principinių elektros schemų braižymo paslauga, t. y. elektros tiekimo schemų bei kabelių adresų skydinėje ir elektros spintose atnaujinimas. Būtent dėl principinių elektros schemų̨ braižymo paslaugos teikimo, kaip teigiama ieškinyje, atsakovės tuometinis darbuotojas E. Č. 2021 m. gegužės mėnesį su ieškove galimai sudarė Sutartį, pagal kurią galimai susitarė, jog pagal atskirus E. Č. užsakymus ieškovė atliks elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus. Tačiau ieškovės nurodyta elektros schemos braižymo kaina (31 105,47 Eur) daugiau nei 50 kartų viršija visos paslaugos nurodytą kainą atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartyje (už vieną objektą Vakariniame regione numatytas 24,50 Eur be PVM mėnesinis mokestis, bendras mėnesinis mokestis už visus objektus – 612,50 Eur be PVM) ir atitinkamai neatitinka rinkos kainos. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nei derino, nei galėjo sutikti su tokia neprotinga kaina, nes tai reikštų nuostolius atsakovei.

3.12.                      Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pateiktu UAB „Caverion Lietuva“ pasiūlymu, nurodė, kad komerciniame pasiūlyme yra nurodytas net dviejų inžinierių pilnų darbo dienų įkainis, o ne vienos principinės schemos braižymas, kaip bando pateikti ieškovė. Tokiu būdu ieškovė siekia suklaidinti teismą, kad 100 Eur + PVM įkainis atitinka rinkos kainą. Atsakovės įmonėje iš esmės elektros schemų braižymą atlikdavo patys įmonės darbuotojai, tačiau dėl nežinomų priežasčių E. Č. nusprendė kreiptis į ieškovę dėl šių darbų atlikimo.

3.13.                      Ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti jos sąskaita. Pagal viešai prieinamus duomenis matyti, jog ieškovės apyvarta už 2020 m. siekė vos 82 080 Eur. Tuo tarpu vien šio ieškinio reikalavimas sumokėti 31 105,47 Eur dydžio skolą sudaro beveik pusę ieškovės 2020 m. metinės apyvartos. Ši aplinkybė tik įrodo, kad ieškovės veikloje tokio dydžio „sandoriai“ kaip šis yra visiškai netipinis ir neįprastas bei kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo.

3.14.                      Atsakovė ieškovei sumokėjo 1 280,18 Eur už jos atliktus elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus, kadangi jų kaina atitinka rinkos kainas ir atsakovė jų neginčija.

3.15.                      Nei vienas atsakovės darbuotojas (įskaitant patį E. Č.) niekada nepasirašė ieškovės atliktų darbų aktų ar PVM sąskaitų faktūrų. Vien tas faktas, kad ieškovė minėtus dokumentus siuntė atsakovės darbuotojams niekaip neįrodo, jog pastarieji ar atsakovė sutiko su juose nurodoma paslaugų kaina.

3.16.                      Ieškovės teiginys, jog didžioji dalis darbų buvo pateikta E. Č. dar iki 2021 m. lapkričio 3 d. neatitinka tikrovės ir tai patvirtina pačios ieškovės pateiktas apyvartos žiniaraštis; iš kurio matyti, kad pirmoji sąskaita už elektros įrenginių principinių schemų braižymo paslaugą buvo išrašyta 2021 m. spalio 29 d., vėliau išrašytos sąskaitos buvo arba 2021 m. lapkričio 3 d. (kai E. Č. jau nebedirbo atsakovės įmonėje), arba vėlesnėmis datomis.

3.17.                      Kadangi Sutartis tariamai buvo sudaryta žodžiu, apie šių sąlygų egzistavimą nei atsakovės vadovas, nei kiti jos darbuotojai nežinojo. Apie tai, kad apie elektros įrenginių principinių schemų braižymo kainas, terminus bei kitas sąlygas atsakovės darbuotojai nebuvo informuoti, patvirtina tai, jog E. Č. nei elektroniniu paštu, nei tarnybiniu pranešimu, nei gamybinio pasitarimo metu, nei kitu tinkamu būdu neinformavo savo kolegų, tuo labiau atsakovės vadovo, apie Sutarties sąlygas. Ieškovė bendravo išimtinai tik su atsakovės buvusiu darbuotoju E. Č.; šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad E. Č. ir ieškovė susirašinėjimui naudojo ne tik atsakovės įmonės oficialų domeną – (duomenys neskelbtini), bet išskirtinai savo asmeninį paštą (duomenys neskelbtini).

3.18.                      Vien ieškovės nurodomos aplinkybės, jog E. Č. pats tiesiogiai kreipėsi į ieškovę, tiesiogiai skyrė užsakymus būtent E. Č., kaip atsakovės darbuotojo, žinioje turimuose objektuose vakarų Lietuvoje, ragino darbus atlikti greičiau, o gautus darbus priimdavo be jokių pastabų, savaime nesudaro rimto pagrindo teigti, kad E. Č. yra įgaliotas atstovauti atsakovę. Derinant sutartį, įkainius ir kitas Sutarties sąlygas, šalys apsiribojo tik tarpusavio uždaru bendravimu, t. y. nei jokiame Sutarties derinimo etape ar vėliau E. Č. ar ieškovė neįtraukė į Sutarties derinimo procesą (ar vėliau ją vykdant) kitų atsakovės darbuotojų, kurie iš esmės galėtų patvirtinti E. Č. numanomą įgaliojimą. Nors, anot ieškovės, E. Č. prisistatė ieškovei kaip veikiantis atsakovės interesais, tačiau nepateikė jokio rimto pagrindo, kad jis yra tinkamas atstovas ir neviršija jam suteiktų įgaliojimų.

3.19.                      Ieškovė, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, verslo subjektas, sudarydama sandorį, kurio bendra vertė yra apie 31 000 Eur, turėjo įsitikinti ar sandoris sudaromas su tinkamu asmeniu, ar jis neviršija jam suteiktų įgaliojimų, ir ar bent jau apie tai žino atsakovės vadovybė. Dėl šios aplinkybės nebuvo įsitikinta, nebuvo prašoma jokių įrodymų dėl jo tinkamo atstovavimo, nebuvo kreipiamasi į atsakovės vadovybę bei nebuvo įsitikinama E. Č. tinkamu atstovavimu ir ar jam suteiktos teisės derinti tokio pobūdžio ir dydžio sandorius.

3.20.                      Nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad žodinė sutartis buvo sudaryta tinkamai ir su tinkamu atsakovę atstovaujančiu asmeniu, nei tuo labiau buvo aiškiai susitarta dėl paslaugų kainos.

3.21.                      Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu pakartotinai paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl ieškovės nurodomos sudarytos žodinės sutarties ir tuo labiau dėl sutartos paslaugų / darbų kainos ar darbų apimties (pats trečiasis asmuo neįsivaizdavo darbų apimties); remiamasi tik ieškovės ir trečiojo asmens žodiniais paaiškinimais; tuo labiau, jog trečiasis asmuo net neturėjo teisės sudarinėti sutarčių atsakovės vardu, o nusprendęs pasinaudoti subrangovų paslaugomis – privalėjo pildyti subrangos korteles; atsakovė niekaip nepatvirtino šio tariamo susitarimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo faktiškai buvo atleistas iš atsakovės bendrovės dėl netinkamo pareigų atlikimo, todėl prašė kritiškai vertinti trečiojo asmens paaiškinimus, kuris galimai siekia pakenkti atsakovei. Nurodė, kad į bylą pateiktame garso įraše nėra jokių duomenų apie darbų kainos iškomunikavimą atsakovės vadovui (tik buvo užsiminta apie ieškovę, tačiau atsakovės vadovas neklausė dėl kainos); realiai apie kainą ir darbų apimtis pranešta tik po darbų atlikimo. Be to, pastebėjo, kad kelia įtarimų ir tai, jog beveik visi aktai ir sąskaitos atsakovei buvo pateikti tik po trečiojo asmens atleidimo ir per labai trumpą laikotarpį, po ko atsakovė nedelsiant sustabdė tolesnį darbų vykdymą ir pradėjo aiškintis situaciją. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie sutartą kainą, turėtų būti taikoma rinkos kaina, kuri sudaro apie 10 Eur + PVM už schemos vienetą; šią rinkos kainą patvirtina atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai; be to, už tokią kainą šiuos darbus vėliau atsakovei vykdė ir UAB „Elmoda“; tuo labiau, jog pagal su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą sutartį atsakovė gavo gerokai mažiau, nei kad turėtų sumokėti ieškovei; vien tai parodo, kad ieškovės nurodoma kaina yra neprotinga. Be to, atsakovei nebuvo poreikio ieškoti kitų subrangovų, nes ji pati turėjo pajėgumų vykdyti nurodytą sutartį su AB „Kelių priežiūra“, ką iš esmės ir darė po ieškovės darbų sustabdymo; patvirtino, jog AB „Kelių priežiūra“ atsakovei buvo skyrusi apie 2 000 Eur dydžio baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Anot atstovų, ieškovė net neįrodė tokios kainos pagrįstumo, nes, pagal atsakovės skaičiavimus, šių darbų atlikimo sąnaudos ieškovei kainavo apie 3 000 Eur, todėl toks pelnas – apie 1 000 proc., šiuo atveju visiškai neprotingas. Atstovai taip pat kėlė abejones dėl prašomų apmokėti schemų skaičiaus, nurodydami, jog į bylą pateiktų ir prašomų apmokėti schemų skaičius nesutampa (anot atsakovės, į bylą pateikta tik 240 schemų); be to, ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog schemas tariamai braižė I. R. (iš pradžių teigta, jog jas braižė ieškovės vadovas), su kuria, kaip ji pati patvirtino, net nebuvo atsiskaityta. Atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovės pateiktos schemos buvo panaudotos, todėl ir buvo siūlyta sumokėti už jas rinkos kainą; be to, dėl žaibosaugos patikros buvo apmokėta, nes kaina atitiko rinkos kainą, šios paslaugos nebuvo nuostolingos atsakovei. Atstovai nurodė, kad ieškovės nurodomos kainos nepatvirtino nei vienas teismo ekspertas; prašė remtis Zitos Beržienės ekspertizės aktu, nes eksperto Dariaus Kalibato skaičiavimo metodai keistoki / neteisingi.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. Č. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė:

4.1.                      Trečiasis asmuo atsakovės įmonėje buvo įdarbintas 2020 m. lapkričio 16 d. ir jokių vidaus taisyklių ar tvarkų tuo metu nebuvo, su kuriomis, kaip darbuotojas, jis turėjo būti supažindintas pasirašytinai. Jis, kaip projektų vadovas, buvo atsakingas už atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nors atskiro įgaliojimo neturėjo (turėjo tik įgaliojimą, kuris suteikė pirkti prekes parduotuvėse).

4.2.                      Atsakovei buvo žinoma, jog jis, būdamas atsakingas, be kita ko, už sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“, pasitelkė ieškovę atlikti varžų ir elektrofizikinius matavimus bei elektros prietaisų principines schemas nubraižyti už sutartą kainą.

4.3.                      Dėl kompetentingų darbuotojų trūkumo, atsakovė nuo pat sutarties su AB „Kelių priežiūra“ pasirašymo dienos nebuvo atlikusi varžų bei elektrofizikinių matavimų prižiūrimuose objektuose ir atsakovei buvo pradėtos taikyti baudos, todėl šiuos darbus reikėjo atlikti kuo greičiau. Trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę dėl skubiai reikalingų atlikti varžų ir elektrofizikinių matavimų. Ieškovė pavestus darbus atliko operatyviai ir gerai, o atsakovė niekada neišreiškė jokio nepritarimo dėl ieškovės pasitelkimo elektrofizikiniams matavimams objektuose atlikti. Priešingai, pačią pirmąją PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo be jokių klausimų.

4.4.                      Nors atsakovė įsipareigojo AB „Kelių priežiūra“ atlikti elektros ūkio priežiūros paslaugas, tarp jų ir atnaujinti arba nubraižyti naujas principines elektros schemas, kaip paaiškėjo vėliau, kai kuriuose objektuose nebuvo apskritai jokių schemų. Elektros prietaisų schemos buvo ypatingai jautrus klausimas, nes realiai atsakovė neturėjo personalo, kuris tokius darbus galėtų atlikti, o AB „Kelių priežiūra“ buvo nepatenkinta, kad beveik metus nuo pat sutarties sudarymo dienos schemų braižymo klausimas nepajudėjo. Darbai privalėjo būti atlikti, nes atsakovė siekė, jog AB „Kelių priežiūra“ sutartį pratęstų dar metams, todėl teko ieškoti situacijos sprendimo būdų ir bandyti pasitelkti įmonę, galinčią atlikti reikiamus darbus.

4.5.                      Trečiasis asmuo savarankiškai ieškojo įmonių, kurios galėtų atlikti principinių schemų braižymo darbus. Pasikreipus į keletą kompetentingų įmonių, kaina buvo nurodyta 70 Eur + PVM + kuro išlaidos, tačiau nei viena iš jų nesutiko apsiimti darbų atlikti, kadangi visi objektai buvo apie 200 km atstumu nuo Vilniaus. Tuomet trečiasis asmuo vėl kreipėsi į ieškovę, nes atsakovė buvo patenkinta gautu rezultatu dėl anksčiau teiktų paslaugų. Ieškovė nurodė, kad vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina bus 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). Matant tokios kainos pagrįstumą, ši kaina buvo patvirtinta, o apie ją buvo informuota atsakovė. Ieškovės taikoma kaina yra pagrįsta ir iš esmės atitinka kitų įmonių pasiūlytą 70 Eur (+ PVM) kainą, prie kurios papildomai būtų priskaičiuotos kuro išlaidos.

4.6.                      Pagal susiklosčiusią praktiką įmonės viduje, su atsakovės direktoriumi kiekvieną pirmadienį turėdavo susitikimą, kurio metu būdavo aptariami visi einamieji darbai. Ne vieno iš susitikimų metu direktoriui buvo nurodyta, jog ieškovė yra pasitelkta elektros prietaisų principinių schemų braižymui objektuose, aptarnaujamuose pagal sutartį, sudarytą su AB „Kelių priežiūra“, žinojo darbų kainą, ir atsakovės direktorius niekada tokiam susitarimui neprieštaravo.

4.7.                      Atsakovės buhalterija nepriimdavo PVM sąskaitų faktūrų el. paštu, todėl gavęs el. paštu ieškovės išrašytas sąskaitas už atliktus darbus, jas pateikdavo atsakovės vadovybei kartu su pasirašytu abonementiniu aktu ir pagal jį išrašyta sąskaita. Tai reiškia, kad buhalterijai sąskaitos galėdavo patekti tik iš atsakovės vadovybės, todėl nėra abejonės, jog atsakovė ieškovės sąskaitas buvo gavusi ir su jomis susipažinusi. Sąskaitos būdavo pateikiamos kitą mėnesį po jų išrašymo, taigi visos ieškovės sąskaitos, išrašytos iki 2021 m. rugsėjo 30 d., buvo priduotos atsakovei; taip pat tikėtina, kad buvo priduotos ir sąskaitos, išrašytos iki 2021 m. spalio 15 d., nes trečiasis asmuo stengdavosi kuo greičiau jas perduoti atsakovei.

4.8.                      Dėl trečiajam asmeniui nežinomų priežasčių atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nors ieškovės pateiktos schemos buvo iškabintos atsakovės prižiūrimuose objektuose iki 2021 m. lapkričio 15 d. Nepaisant to, atsakovė visiškai nepagrįstai ginčija ieškovės reikalavimą sumokėti susidariusią skolą ir papildomai menkina trečiojo asmens reputaciją, nurodydama įvairiausias aplinkybes, susijusias su netinkamu pareigų ėjimu.

4.9.                      Ieškovės taikoma elektros prietaisų schemų braižymo kaina yra protinga ir atitinkanti rinkos kainas, o atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai yra neatitinkantys tikrovės. Jeigu realiai egzistavo 10 Eur + PVM schemų braižymo kaina, trečiajam asmeniui nesuprantama, kodėl atsakovė laukė metus ir nedarė ar neužsakė jokių principinių schemų braižymo darbų prižiūrimuose objektuose, iki kol klientė (AB „Kelių priežiūra“) nepradėjo taikyti baudų. Be to, įmonės, dalyvaudamos konkurse dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbų atlikimo, 10 Eur + PVM kainų nenurodytų, nes realiai tokios žemos kainos analogiškiems darbams rinkoje neegzistuoja.

4.10.                      Trečiasis asmuo nesutinka, kad susitardamas dėl darbų atlikimo su ieškove, jis turėjo užpildyti subrangos kortelę. Darbo praktikoje subrangos kortelės buvo naudojamos samdant subrangovus papildomiems darbams, jog atsakovės direktorius matytų, kokie subrangovai yra samdomi ir kiek tokiems subrangovams reikės sumokėti. Pagal nerašytą vidaus taisyklę nuo kortelėje nurodytos sumos ne mažiau kaip 15 proc. turėdavo likti atsakovei. Tačiau pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“ buvo sudarytas abonementas (mėnesinis mokestis), todėl tokiems darbams subrangos kortelės niekada nebūdavo pildomos, kadangi atsakovė negalėjo išrašyti papildomų sąskaitų AB „Kelių priežiūra“ už atliktus darbus. Taigi trečiasis asmuo neprivalėjo užpildyti subrangos kortelės ginčo atveju.

4.11.                      Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės bendrovėje jis pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio mėn.; tuo metu jau buvo sudaryta sutartis su AB „Kelių priežiūra“, tačiau spaudimo iš pastarosios dar nebuvo. Jis buvo atsakingas už minėtos sutarties vykdymą, todėl, pažįstamam rekomendavus ieškovės vadovą, jis kreipėsi į jį dėl pirminių darbų atlikimo, kuriuos ieškovė atliko. Anot trečiojo asmens, iš AB „Kelių priežiūra“ prasidėjo spaudimas dėl darbų atlikimo, pradėtos skirti baudos, todėl jis pakartotinai kreipėsi į ieškovę ir dėl aptariamų schemų nubraižymo, buvo sutarta 100 Eur + PVM schemos kaina ir pradėti vykdyti darbai. Trečiojo asmens teigimu, nors jis neturėjo įgaliojimų atsakovės vardu sudarinėti sutarčių, bet įmonėje buvo įprasta praktika ieškoti subrangovų ir jis dažnai tokias sutartis sudarydavo, pasitelkdamas išorinius vykdytojus. Pažymėjo, kad subrangovinės kortelės buvo pildomos dėl papildomų darbų, todėl šiuo atveju, esant abonemento sutarčiai su AB „Kelių priežiūra“, tokios kortelės pildyti nereikėjo. Teigė, kad šiuo atveju buvo aišku, jog užsakyti ieškovės darbai kainuos pakankamai daug, bet AB „Kelių priežiūra“ jau skaičiavo baudas, todėl reikėjo skubiai imtis darbų; tuo labiau, jog trečiasis asmuo nesurado mažesnės kainos. Anot trečiojo asmens, jis maždaug 2022 m. rugsėjo mėn. informavo atsakovės vadovą, kad darbus atlieka ieškovė, informavo ir apie sutartą kainą, nežinojo tik dėl galutinio darbų apimties kiekio (galimai galėjo būti iki 200 schemų); atsakovės vadovas pretenzijų nei dėl šių darbų perdavimo ieškovei, nei dėl sutartos kainos neturėjo. Anot trečiojo asmens, atsakovės nurodoma 10 Eur / vnt. schemos kaina yra neįmanoma.

5.       Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje 2021 m. spalio mėn.; trečiasis asmuo E. Č. jokių darbų po išėjimo iš esmės neperdavė; apie ieškovę liudytojas sužinojo tik gavęs schemas, kurias persiuntė užsakovei AB „Kelių priežiūra“ (kuri grasino baudomis ir porą baudų (2 200 Eur ir 1 000 Eur) atsakovei jau buvo paskyrusi), o gautas sąskaitas faktūras persiuntė atsakovės buhalterijai. Aiškino, kad iš pradžių sumos už schemas nebuvo didelės, vėliau kainos pradėjo didėti; sąskaitose ir aktuose buvo nurodytas 100 Eur už schemą įkainis, tačiau kilo klausimų ar tikrai ši kaina buvo suderinta. Anot liudytojo, atsakovės vadovas kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl darbų vykdymo pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“, o pastarasis informavo, jog schemas braižys ieškovė. Liudytojo teigimu, vėliau, kilus ginčui su ieškove, atsakovė bandė vykdyti nurodytą sutartį su AB „Kelių priežiūra“ savo pajėgumais, vėliau schemas braižė UAB „Elmoda“. Pažymėjo, kad jokio sąrašo dėl objektų schemų nebuvo, atitinkamai atsakovė nežinojo, kiek tų schemų reikėjo.

6.       Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove buvo sudariusi 2021 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo sutartį dėl schemų nubraižymo Autocad programa – ieškovės elektrikas persiųsdavo jai schemas, nubraižytas ranka, o ji perkeldavo jas į minėtą programą; buvo sutarta 20 Eur už schemą kaina. Anot liudytojos, įprastai vienos schemos nubraižymas jai užtrukdavo apie 30 min.; ji nubraižė virš 200 ieškovės pateiktų schemų. Teigė, kad negavo dar apmokėjimo už nurodytą darbą ir neišrašė sąskaitos ieškovei, nes su ieškove buvo susitarta, jog gaus apmokėjimą, kai su ieškove atsiskaitys atsakovė. Pažymėjo, kad čia jos papildomas darbas, ji dirba (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį elektrotechninį išsilavinimą.

7.       Teismo ekspertė Zita Beržienė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateikto savo ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad už schemų braižymą bendrai nustatė 2 224,50 Eur rinkos kainą (su kelionės išlaidomis), kurią apskaičiavo padauginusi 15 Eur / val. įkainį (kurį nustatė apklaususi telefonu tris rangovus) iš 81,35 val., t. y. laiko, reikalingo tokių schemų nubraižymui. Teigė, kad nebuvo ginčo objektuose, tokios užduoties neturėjo; be to, jai nebuvo suteikta informacijos dėl konkrečių objektų, skydinių vietos ir pan., taip pat nėra duomenų ar tikrai nebuvo išlikusių senų schemų. Aiškino, kad atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ sutartis bei joje nurodyti įkainiai neturėjo reikšmės jos apskaičiavimui. Nurodė, kad ieškovės pateiktos schemos nėra išsamios, nes nėra ženklinimo (tik dalis ženklinimo iš esmės suprantama).

8.       Teismo ekspertas Darius Kalibatas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė į bylą savo pateiktą ekspertizės aktą, tik patikslino, jog akte yra įsivėlusi skaičiavimo klaida – schemų braižymo rinkos kaina sudaro 6 040,60 Eur (važinėjusio į objektus asmens išlaidos) + 4 027,06 Eur (Autocad programa braižiusio asmens išlaidos). Anot eksperto, vienos schemos braižymas (Autocad programa) užtrunka apie 1 val., vidutiniškai objekte užtrunkama apie 1,5 val. vienai schemai (vertino iš savo praktikos). Kita vertus, nurodė, kad kiekvieną kartą šios kainos gali būti skirtingos (įvertinus tokių darbų specifiškumą), nes tai iš esmės yra susitarimo dalykas (kaina gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė). Anot eksperto, 10 Eur kaina už vienos schemos nubraižymą yra neprotinga, kadangi patiriamos didesnės išlaidos jos nubraižymui.

 

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei MB „Trifazis“ iš atsakovės UAB „Santjana“ 31 105,47 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (31 105,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 361,30 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; grąžino ieškovei 5 Eur žyminio mokesčio dalį.

10.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. lapkričio 26 d. el. laiškais teikė užsakymus ir / ar derino jų įvykdymo aplinkybes ieškovei.

10.2.       Iš 2021 m. lapkričio 4 d. el. laiško nustatyta, kad atsakovė savo kontaktiniu asmeniu nurodė projektų valdymo vadovą R. Š. (iki tol buvo trečiasis asmuo E. Č., su kuriuo atsakovės darbo santykiai prasidėjo 2020 m. lapkričio 17 d., o nutrūko 2021 m. lapkričio 3 d. pagal susitarimą).

10.3.       Byloje pateiktas rašytinis E. Č. patvirtinimas, kad atsakovės direktorius buvo informuotas apie ieškovės atliekamus darbus, terminus ir kainas; šią aplinkybę trečiasis asmuo patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. informavo atsakovės vadovą, jog ieškovė pasitelkta schemų braižymui pagal atsakovės sutartį su AB „Kelių priežiūra“, taip pat nurodęs, jog minėtų schemų tikėtina bus daug (atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino šio pokalbio buvimą).

10.4.       2021 m. lapkričio 11 d. ieškovės el. laiške atsakovei nurodyta, kad su E. Č. buvo sutartos tokios kainos: vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina – 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). 2021 m. lapkričio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto atsiųstas patvirtinimas apie gautą informaciją.

10.5.       2021 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto buvo siunčiamas paklausimas dėl kitų schemų nubraižymų.

10.6.       2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės atstovas R. Š. ieškovei nurodė siųsti PVM sąskaitas faktūras ne tik jam, bet ir el. paštu (duomenys neskelbtini).

10.7.       Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 2 d. persiuntė neapmokėtų skolų suderinimo aktą (po to, kai atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. el. laišku jo pareikalavo); 2021 m. gruodžio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto buvo siunčiamas paklausimas dėl kainos ir nuolaidos suteikimo; taip pat 2021 m. gruodžio 2 d. el. paštu atsakovės atstovas nurodė sustabdantis visus susitarimus, buvusius su trečiuoju asmeniu E. Č.

10.8.       Ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė 2022 m. sausio 24 d. pateikė ieškovei atsakymą į jos pretenziją, kuriame nurodė, kad su ieškovės pretenzija nesutinka.

10.9.       2021 m. gruodžio 30 d. atsakovė ieškovei pervedė 1 280,18 Eur, pavedimo paskirtyje nurodyta: 2021-10, 11. Ieškovė vertino, kad atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras Nr. 492, 451 ir 442 (t. y. už varžų matavimus, elektrofizikinius matavimus ir žaibosaugos patikrą); atsakovė bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės neginčijo.

10.10.       Iš 2021 m. gruodžio 13 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad ieškovės debetas atsakovei sudarė 43 299,85 Eur, o kreditas 1 597,20 Eur.

10.11.       Iš 2022 m. sausio 3 d. ieškovės apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovės debetas sudarė 32 772,85 Eur, kreditas – 2 877,38 Eur. Ieškovė kaip apmokėtas nurodė PVM sąskaitas faktūras: Nr. 492, 451 ir 442.

10.12.       Iš 2022 m. vasario 28 d. ieškovės apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovės debetas sudaro 33 982,85 Eur, kreditas – 2 877,38 Eur.

10.13.       Byloje pateikti įrodymai: 2021 m. spalio 13 d. UAB „Auktora“ svečių namai „Pas Stefą“ PVM sąskaita faktūra Nr. SNS21181, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 13 d., suma 80 Eur; 2021 m. spalio 27 d. UAB „Nemuno viešbutis“ PVM sąskaita faktūra serija NV11 Nr. 1705, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 28 d., suma 25,20 Eur; 2021 m. spalio 28 d. ūkininkės D. J. PVM sąskaita faktūra Serija DJ Nr. 00187, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. spalio 29 d., suma 20 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija KAR Nr. 21-096, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas, suma 20 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. UAB „Auktora“ svečių namai „Pas Stefą“ PVM sąskaita faktūra Nr. SNS21209, išrašyta ieškovei, už apgyvendinimo paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., suma 35 Eur.

10.14.       Byloje pateikti ieškovės direktoriaus įsakymai dėl darbuotojo D. K. siuntimo į komandiruotę: 2021 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. ĮS-21-10 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 14 d.; 2021 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. ĮS-21-11 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. spalio 29 d.; 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. ĮS-21-13 dėl D. K. siuntimo į komandiruotę laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.

10.15.       Byloje pateikti kuro pirkimo išrašai, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 12 d. buvo užpilta kuro už 211,17 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. buvo užpilta kuro už 211,81 Eur.

10.16.       Ieškovė savo darbuotojui D. K. išmokėjo dienpinigius: 2021 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 168–105 Eur, 2021 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 195–60 Eur.

10.17.       Ieškovė atsakovei parengė atliktų darbų aktus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras:

-       2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 351, 1 597,20 Eur suma (nurodoma prekė PSK-005, tekstas – žaibosaugos elementų tikrinimas pagal perdavimo aktą). Minėta PVM sąskaita faktūra atsakovės buvo apmokėta 2021 m. liepos 27 d.;

-       2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 442, 387,20 Eur suma (nurodoma prekė PSK-003, tekstas – varžų matavimo protokolai (duomenys neskelbtini));

-       2021 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą 446,49 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt., ir žaibosaugos patikra – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 451, 446,49 Eur suma (nurodomos prekės PSK-001 ir PSK-004, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga ir žaibosaugos patikra);

-       2021 m. spalio 21 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 443, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemų braižymas (duomenys neskelbtini)); 2021 m. spalio 21 d. ir 2021 m. spalio 25 d. ieškovė atsakovei (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktą 968 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 8 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 453, 968 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 613,47 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 462, 613,47 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 3 146 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 26 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 463, 3 146 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 1 452 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 12 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 464, 1 452 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 1 331 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 11 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 465, 1 331 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 121 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas); atlikti darbai: schemos – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 467, 121 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas)); 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 605 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 5 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 468, 605 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų aktą 1 694 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 14 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 469, 1 694 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų aktą 484 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 470, 484 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą 2 541 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 21 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 471, 2 541 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų aktą 1 573 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 13 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 472, 1 573 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 9 d. atliktų darbų aktą 1 936 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos – 16 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 476, 1 936 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 477, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų aktą 605 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 5 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 478, 605 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 15 d. atliktų darbų aktą 726 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 6 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 479, 726 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos iki 20 komutacinių jungiklių (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 452 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 12 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 483, 1 452 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 210 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 10 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 484, 1 210 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 484 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 4 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 485, 484 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 726 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 6 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 487, 726 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 089 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 9 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 493, 1 089 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 1 573 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 13 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 494, 1 573 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 3 388 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 28 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 503, 3 388 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 968 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: schemos iki 20 komutacinių jungiklių – 8 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 504, 968 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – schemos (duomenys neskelbtini)); 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovė atsakovei el. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus dokumentus;

-       2021 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktą 446,49 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: elektrofizikiniai bandymai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 492, 446,49 Eur suma (nurodomos prekės PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga (duomenys neskelbtini);

-       2021 m. gruodžio 8 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 330, 10 527 Eur suma (nurodoma prekė PSK-004, tekstas – išmatuotos dar braižomos schemos), tačiau pagal šią sąskaitą ieškovė neprašo apmokėjimo pagal pateiktą ieškinį.

10.18.       Byloje pateiktos ieškovės nubraižytos schemos; taip pat pateikti varžų matavimo protokolai ir žaibosaugos patikros protokolai, kuriuos parengė ieškovė: 2021 m. spalio 11 d. varžų matavimo objekte (duomenys neskelbtini), protokolai, 2021 m. spalio 12 d. varžų matavimo ir žaibosaugos patikros objekte (duomenys neskelbtini), protokolai, 2021 m. lapkričio 16 d. varžų matavimo objekte (duomenys neskelbtini), protokolai, 2021 m. spalio 14 d. varžų matavimo objekte (duomenys neskelbtini), protokolai.

10.19.       Atsakovė pateikė duomenis (darbo sutartį ir el. laišką, atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį), jog jos darbuotojas R. B. atlikinėjo elektros schemų sudarymo darbus AB „Kelių priežiūra“ šiaurės regione; buvo sudarytos ir nubraižytos 39 schemos; vertė – 324 Eur.

10.20.       2021 m. gegužės 28 d. el. laiške (siųstas ir E. Č.) nurodyta, jog atsakovės direktorius R. R. planuoja suteikti įgaliojimus vadovams patiems pasirašyti sutartis (iki tam tikros, atskirai sutartos sumos), prieš tai su atsakovės direktoriumi suderinus subrangovinių sutarčių kortelę.

10.21.       Šalys kreipėsi į nepriklausomas įmones, atliekančias iš esmės panašaus pobūdžio darbus:

-       remiantis ieškovės atliktų darbų apibūdinimu, UAB „Caverion Lietuva“ nurodė, kad tokio pobūdžio vienos schemos braižymo darbus atliktų už ne mažiau kaip 250 Eur + PVM, IĮ „Elektros ekspertai“ – už 130 Eur + PVM, UAB „Inservis“ – 120 Eur + PVM, UAB „Elsanta“ – 120 Eur + PVM;

-       ieškovė pateikė išrašą iš internetinio puslapio www.ekspertai.lt, kuriame pateikiama informacija apie elektros tinklo schemos parengimo, elektros instaliacijos, elektros įvado pajungimo darbų įkainius – UAB „Minelektrikas“ nurodė, kad atlikti jau sumontuotos elektros instaliacijos matavimus ir parengti elektros schemą su matavimų dokumentais, jeigu yra bent kokia schema – nuo 100 Eur + PVM; jeigu reikės išsiaiškinti sumontuotų instaliacinių kabelių paskirtį – nuo 150 Eur + PVM. Galutinė kaina būtų sutartinė apžiūrėjus objektą vietoje. Jeigu reikalinga Valstybinė energetikos inspekcijos pažyma – papildomai 30 Eur + PVM (pažymos išdavimo mokestis);

-       atsakovė pateikė: UAB „Elmoda“ pasiūlymą elektrinių vienlinijinių schemų atnaujinimui pagal pateiktą sąrašą, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 9,50 Eur be PVM (iš 2022 m. balandžio 5 d. rašto nustatyta, kad į kainą įeina apsilankymas objekte, situacijos analizė vietoje ir nustatymas (iš kur pajungta elektra, pajungimo vietų nustatymas ir kitų veiksmų atlikimas) bei elektros schemos parengimas (nubraižymas), neprašant iš užsakovo senesnių elektros schemų); UAB „Elektros darbai“ pasiūlymą elektrinių vienlinijinių schemų atkūrimui iš natūros, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 11,35 Eur + PVM (iš 2022 m. balandžio 11 d. paaiškinimo nustatyta, kad į kainą įskaičiuota: nuvažiavimas į vietą, išanalizavimas esamos elektros pajungimo situacijos bei pagal tai naujos elektros schemos parengimas; tam gauti senas elektros schemas nebūtina); UAB „Aktinis“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma vienos schemos atnaujinimo kaina 9 Eur be PVM (iš 2021 m. spalio 10 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad į kainą įskaičiuota pagal pateiktą sąrašą schemų atnaujinimas, apsilankymas objekte bei elektros schemos nubraižymas) ir UAB „Transmetus“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta vienos schemos kaina 10,21 Eur be PVM (iš 2021 m. rugsėjo 14 d. komercinio pasiūlymo nustatyta, kad į kainą įeina esamos schemos atnaujinimas arba naujos nubraižymas, kai atvykstama į objektą ir įvertinama esama situacija);

-       trečiasis asmuo E. Č. pateikė D. G. 2022 m. gegužės 13 d. komercinį pasiūlymą atsakovei UAB „Santjana“, kuriame nurodoma elektros instaliacijos, įrenginių remonto ir priežiūros (el. schemų nubraižymas, linijų atsekimas kur eina, kuro sąnaudos į objektą) 1 vnt. kaina – 120 Eur.

10.22.       Iš atsakovės pateiktų gamybinių susirinkimo protokolų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nenustatyta, kad juose buvo aptariami klausimai dėl ieškovės pasitelkimo atlikti darbus ir jos darbų kainos.

10.23.       Atsakovė ir UAB „Elmoda“ 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė sutartį Nr. 21/12/17/02, kurios pagrindu UAB „Elmoda“ atsakovei parengė 103 vnt. elektrinių vienlijinių schemų atnaujinimą. Už minėtas paslaugas UAB „Elmoda“ atsakovei išrašė 2022 m. gegužės mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 140 ir 2022 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JPE Nr. 4631886, suma 1 183,99 Eur (1 vnt. kaina – 9,50 Eur + PVM).

10.24.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė su AB „Kelių priežiūra“ buvo sudariusi Ilgalaikę paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė, be kita ko, buvo įsipareigojusi prižiūrėti (įskaitant ir nubraižyti atitinkamas schemas) nurodytus objektus.

10.25.       Į bylą pateikta tarp ieškovės ir I. R. 2021 m. spalio 15 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią I. R. įsipareigojo suteikti ieškovei elektros prietaisų schemų perbraižymo paslaugas (naudojant Autocad programa), o ieškovė – suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti; sutartas atlygis – 20 Eur už 1 perbraižytą elektros prietaiso schemą. Taip pat į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovės ir I. R. dėl nurodytų perbraižytų schemų siuntimo ieškovei (pateiktos ir minėtos schemos).

10.26.       2022 m. lapkričio 9 d. teismo rangos darbų ekonominės ekspertizės akte teismo ekspertė Zita Beržienė nurodė, kad: 1) visų ieškovės atliktų darbų – elektros principinių schemų braižymo, varžų matavimo, kuro sąnaudų, apgyvendinimo, dienpinigių išlaidų kaina yra 5 715,94 Eur; 2) aplinkybė, kad darbus atliko Vilniaus r. esanti įmonė, o objektai yra ne Vilniaus r., iššaukė kuro sąnaudų, apgyvendinimo paslaugų bei dienpinigių išlaidų atsiradimą. Kaina už principinių elektros schemų braižymą yra 1 476,50 Eur, elektrofizikinių varžų matavimas yra 3 490,85 Eur, kuro sąnaudos yra 422,98 Eur, apgyvendinimo paslaugos yra 160,20 Eur, dienpinigių išlaidos yra 165 Eur, taigi bendra kaina – 5 715,94 Eur.

10.27.       2023 m. gegužės 31 d. teismo rangos darbų ekonominės ekspertizės akte teismo ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad: 1) dviejų darbuotojų darbas, vienam darbuotojui atliekant elektros objektų apžiūrą, patikrinimą ir schemų pabraižymą ranka, o kitam darbuotojui analizuojant ranka nubraižytas schemas ir perbraižant schemas kompiuterine programa, tai atliekančiai įmonei kainuotų 6 040,60 Eur x 2 darbuotojai = 12 081,20 Eur. Pelno marža (5 proc.) ir biuro (administracijos) (20,9 proc. nuo darbo užmokesčio, remiantis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa) išlaikymui skirta dalis turėtų sudaryti 25,9 proc. nuo sąnaudų, kas sudarytų 12 081,20 Eur x 25,9 proc. = 3 129,03 Eur. Ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl prie suteiktų paslaugų vertės dar priskaičiuojamas 21 proc. dydžio PVM, taigi, 252 elektros objektų apžiūros ir elektros objektų principinių schemų subraižymo vertė yra 15 210,23 Eur + 21 proc. = 18 404,38 Eur su PVM. Į šią sumą nėra įtrauktos vykimo į objektus darbo sąnaudos, išlaidos kurui ir dienpinigiai darbuotojams; 2) ieškovės darbuotojo vykimo į objektus darbų, įskaitant apgyvendinimui kituose miestuose skirtas išlaidas ir dienpinigius, vertė yra 1 870,53 Eur + 21 proc. = 2 263,34 Eur su PVM; 3) susumavus elektros objektų apžiūros darbus, vykimo į objektus darbus ir būtinas išlaidas, elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus, gaunama 20 667,72 Eur su PVM suma. Tai ir yra visų 232 vnt. elektros prietaisų principinių schemų parengimo kaina. Daroma išvada, kad vienos elektros prietaisų principinės schemos kaina – 67,78 Eur be PVM arba 82,01 Eur su PVM. Tačiau apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę.

10.28.       2023 m. gruodžio 7 d. teismo ekspertizės papildyme teismo ekspertas Darius Kalibatas nurodė, kad: 1) suskaičiavus tik byloje nagrinėjamų objektų (kurie nurodyti atliktų darbų aktuose išrašytuose UAB „Santjana“) schemas, kurios pateiktos su ieškiniu, su 2022 m. spalio 11 d. ieškovės prašymu dėl įrodymų prijungimo (DOK-166367), bei su 2023 m. sausio 5 d. ieškovės prašymu dėl įrodymų prijungimo (DOK-2758), gaunasi, kad šiems objektams yra nubraižyta 254 vnt. schemų; 2) patikslino savo skaičiavimus, pateiktus pradiniame ekspertizės akte – dviejų darbuotojų darbas, vienam darbuotojui atliekant elektros objektų apžiūrą, patikrinimą ir schemų pabraižymą ranka, o kitam darbuotojui analizuojant ranka nubraižytas schemas ir perbraižant schemas kompiuterine programa, tai atliekančiai įmonei kainuotų 4 027,06 Eur + 6040,60 Eur = 10 067,66 Eur; pelno marža (5 proc.) ir biuro (administracijos) (20,9 proc. nuo darbo užmokesčio, remiantis UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programa) išlaikymui skirta dalis turėtų sudaryti 25,9 proc. nuo sąnaudų, kas sudarytų 10 067,66 x 25,9 proc. = 2 607,52 Eur; ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl prie suteiktų paslaugų vertės dar priskaičiuojamas 21 proc. dydžio PVM, taigi, 252 elektros objektų apžiūros ir elektros objektų principinių schemų subraižymo vertė yra (10 067,66 + 2 607,52) + 21 proc.= 15 336,97 Eur su PVM; į šią sumą nėra įtrauktos vykimo į objektus darbo sąnaudos, išlaidos kurui ir dienpinigiai darbuotojams; 3) susumavus elektros objektų apžiūros darbus, vykimo į objektus darbus ir būtinas išlaidas, elektros prietaisų principinių schemų braižymo darbus, gaunama 17 600,31 Eur su PVM suma. Tai ir yra visų 232 vnt. elektros prietaisų principinių schemų parengimo kaina. Daroma išvada, kad vienos elektros prietaisų principinės schemos kaina – 62,70 EUR be PVM arba 75,86 Eur su PVM (teismo pastaba – tikėtina, turėtų būti 69,84 Eur su PVM, jeigu skaičiavimai buvo atliekami vertinant 252 schemas, o ne 232). Pastaba: skaičiavimai atlikti su 252 vnt., nes tiek buvo pateikta atliktų darbų aktuose.

11.       Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas dėl sandorio, sudaryto per atstovą, galiojimo. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovės darbuotojas E. Č. turėjo teisę sudaryti sutartį su ieškove ir atitinkamai suderinti atsakovei teiktinų paslaugų (šiuo atveju schemų braižymo) įkainius bei tokiu būdu atsakovei sukurti atitinkamas pareigas ir teises prieš ieškovę, taip pat ar ieškovės ir trečiojo asmens nurodoma sutartis iš tiesų buvo sudaryta.

12.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad šiuo atveju laikytina įrodyta aplinkybė, jog šalys – ieškovė ir atsakovė, veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č., maždaug 2021 m. gegužės mėn. sudarė žodinę sutartį dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo. Teismas, pritardamas ieškovės pozicijai, darė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri rangos (dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo) ir paslaugų (dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros) sutartis. Nors atsakovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo E. Č. neturėjo teisės atsakovės vardu sudaryti tokio pobūdžio sandorių, tačiau, teismo vertinimu, iš esmės nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikti trečiojo asmens pareiginiai nuostatai ir / ar kiti įrodymai, galintys patvirtinti, kokias teises trečiasis asmuo turėjo.

13.       Kita vertus, teismas pažymėjo, kad net jeigu ir būtų laikoma įrodyta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog trečiajam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai sudarinėti tokio pobūdžio sutarčių (ką iš esmės pripažino ir pats trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu), turi būti vertinama, ar nebuvo tariamo atstovavimo atvejo. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims (šiuo atveju ieškovei) manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).

14.       Teismo vertinimu, atsakovė, apmokėdama atsakovės per trečiąjį asmenį užsakytus ir ieškovės atliktus žaibosaugos patikros darbus 2021 m. liepos mėn., iš esmės sudarė ieškovei rimtą pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo turi įgaliojimus sudaryti sutartis atsakovės vardu, t. y. ieškovė pagrįstai ir teisėtai manė, kad sudaro sandorį (įskaitant ir dėl schemų braižymo) su tokią teisę turinčiu atstovu (nes prieš tai žodinis sutarimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės iš esmės buvo patvirtintas – apmokėjus sutartus darbus), atitinkamai toks sandoris privalomas atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 9 dalis); be to, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas – trečiasis asmuo, viršija savo teises / įgaliojimus. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės ir trečiojo asmens nurodyta nuoseklia pozicija, kad telefoninio pokalbio metu su E. Č. ieškovei buvo pranešta, jog jis dirba projektų vadovu UAB „Santjana“ ir yra atsakingas už jos sutarties su AB „Kelių priežiūra“ tinkamą vykdymą jam priskirtame Lietuvos vakarų regione, atitinkamai trečiasis asmuo veikė ne savo, o išimtinai atsakovės vardu; šią aplinkybę patvirtino šalių bendravimas (elektroniniais laiškais), taip pat ieškovės atliktų darbų pobūdis, t. y. jie buvo atlikti AB „Kelių priežiūra“ nurodytuose objektuose, ieškovės atstovus į juos įleidžiant, o vėliau atsakovei šiuos darbus priėmus ir juos panaudojus. Be to, teismo vertinimu, ieškovė neprivalėjo žinoti atsakovės įstatų ar įmonės viduje susiklosčiusios vidinės sandorių sudarymo praktikos reikalavimų dėl bendrovės sudaromų sandorių.

15.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė ir kitais savo veiksmais iš esmės pripažino trečiojo asmens teisę sudaryti tokio pobūdžio sutartis. Teismas iš byloje pateikto garso įrašo nustatė, kad trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. informavo atsakovės vadovą, kad tam tikrus darbus pagal atsakovės sutartį su AB „Kelių priežiūra“ atlieka ieškovė, tačiau atsakovės vadovas į šią aplinkybę faktiškai niekaip nereagavo, t. y. nereikalavo sudaryti su ieškove atskiros rašytinės sutarties, trečiajam asmeniui užpildyti subrangos kortelę, sustabdyti šiuos darbus ir pan.; ieškovei pradėjus siųsti atsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas, atsakovė iš pradžių neginčijo šių darbų atlikimo poreikio ir / ar sutarimų su ieškove, atsakovė ieškovės atliktus ir nusiųstus darbus yra priėmusi ir nei karto nepareiškusi jokių prieštaravimų ar kitokių pastabų dėl darbų kokybės; be to, atsakovės vadovas patvirtino, kad visi ieškovės atlikti darbai buvo perduoti užsakovei AB „Kelių priežiūra“ ir faktiškai yra naudojami. Nors teismas pažymėjo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovės vadovas subjektyviai žinojo (buvo informuotas) apie sutartą schemos braižymo kainą, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje ši aplinkybė nėra reikšminga, nes rizika dėl vadovo nežinojimo ar darbuotojų nerūpestingo veikimo tenka būtent pačiai atsakovei (tai jau vidiniai atstovo ir atstovaujamojo atstovavimo santykiai).

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės darbus ir kainą už juos pradėjo ginčyti tik tada, kai ieškovė nusiuntė didžiąją dalį sutartų darbų, teismo vertinimu, galimai supratusi, jog šis užsakymas atsakovei bus nuostolingas, lyginant su užsakovės AB „Kelių priežiūra“ mokama kaina (šią aplinkybę, ginčijant sutartą schemų braižymo kainą, atsakovė įrodinėjo). Teismas sprendė, kad ši situacija iš esmės susiklostė dėl to, jog, kaip patvirtino tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojas R. Š., atsakovė nežinojo, kiek bendrai nurodytų schemų reikės nubraižyti (atsakovė šios aplinkybės neginčijo), atitinkamai pati neįvertino rizikos, kad prisiimtų pagal su AB „Kelių priežiūra“ sutartį prievolių įvykdymą, tuo labiau pasitelkiant kitus asmenis (labiausiai tikėtina, savų pajėgumų neužtenkant (priešingai nei bandė įrodyti atsakovė), nes byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovei pagal šią sutartį jau buvo pradėtos taikyti baudos už savalaikį prievolių nevykdymą), jai gali būti nuostolingas. Kita vertus, teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad net jeigu atsakovė šiuo atveju ir patyrė tam tikrų nuostolių dėl kainų skirtumo (mokėtino ieškovei ir gauto iš AB „Kelių priežiūra“), ši aplinkybė nėra susijusi su ieškovės atliktais darbais ir jų sutarta kaina; tuo labiau, jog atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Taigi teismas sprendė, kad atsakovei netiko ne sutarta schemos kaina, o galutinė darbų kaina, nes atsakovė nežinojo / neįvertino, kiek bus tų schemų, tačiau ši rizika teko pačiai atsakovei.

17.       Teismas nurodė, kad byloje pripažinus, kad buvo įrodyta ir tinkamai nustatyta tariamo atstovavimo aplinkybė, sandorio patvirtinimas papildomai nenustatytinas, tačiau pažymėjo, kad atsakovei apmokėjus dalį ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų (tiek 2021 m. liepos mėn., tiek 2021 m. gruodžio mėn.), nors ir dėl kitų darbų (elektrofizikinių matavimų ir žaibosaugos patikros), darytina išvada, jog atsakovė patvirtino Sutartį, sudarytą per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį.

18.       Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

19.       Atsižvelgdamas į teismų praktiką bei į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teismas konstatavo, kad atsakovės (jos atstovų) parašo sąskaitose nebuvimas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (tuo labiau, jog atsakovė dalį ieškovės pateiktų sąskaitų, kurių ji taip pat nepasirašė, visgi apmokėjo). Teismas laikė įrodytą aplinkybę, kad šalys – ieškovė ir atsakovė, veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č., maždaug 2021 m. gegužės mėn. sudarė žodinę sutartį dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ir tarp šalių sutarta schemų braižymo kaina, t. y. vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM).

20.       Konstatavęs, jog šalys buvo sutarusios konkrečią darbų kainą, atsakovės nurodomą CK 6.198 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą, teismas netaikė ir plačiau dėl atsakovės įrodinėtos aplinkybės, kad ieškovės nurodyta kaina neatitinka rinkos kainos, nepasisakė. Teismas tik pažymėjo, kad, jo vertinimu, atsižvelgiant į tokių darbų specifiką ir pobūdį, t. y. atliekant principinių schemų braižymo darbus (atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog objektuose senų schemų nebuvo) reikia nuvykti į patį objektą, kurių nagrinėjamu atveju buvo daugiau nei 20 (bei kurie buvo vakarų Lietuvoje), nustatyti iš kokių elektros skydelių, pastočių ar paskirstymo punktų pajungta (priklausomai nuo objekto, kuriame atliekami darbai), kas yra pajungta, nustatyti tikslias pajungimo vietas ir taškus, visa tai objekte nubraižyti schemoje su komutaciniais aparatais ranka, o vėliau tai skaitmenizuoti – perkeliant ranka subraižytą schemą su atitinkama programa, be to, įvertinus teismo eksperto Dariaus Kalibato išvadas, jog apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę, šalių sutarta schemos braižymo kaina (100 Eur + PVM) nors, tikėtina, ir viršija įprastą rinkoje esančią tokio pobūdžio darbų kainą, tačiau atitinka protingumo kriterijus. Tuo labiau šalims – dviem juridiniams asmenims, dėl jos aiškiai susitarus, ji joms yra privaloma, todėl pagrįstai buvo taikoma.

21.       Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, kėlė abejones dėl prašomų apmokėti schemų skaičiaus, nurodydami, jog į bylą pateiktų ir prašomų apmokėti schemų skaičius nesutampa (į bylą, anot atstovų, pateikta tik 240 schemų), tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neįrodinėjo, kurių iš ieškovės aktuose nurodytų schemų ji negavo ir / ar kurios jai buvo nereikalingos / nepanaudotos, o tik tą aplinkybę, jog ieškovė su pradiniais savo procesiniais dokumentais nepateikė visų prašomų apmokėti schemų. Be to, teismui atlikus pateiktų schemų skaičiavimus, jų skaičius, kaip nurodė pati ieškovė ir patvirtino teismo ekspertas Darius Kalibatas, sudaro 252, už kurių nubraižymą (252 schemos x 100 Eur + PVM) ieškovė ir reikalauja apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas faktūras (PVM sąskaitos faktūros Nr. 443, Nr. 453, Nr. 463, Nr. 464, Nr. 465, Nr. 467, Nr. 468, Nr. 469, Nr. 470, Nr. 471, Nr. 472, Nr. 476, Nr. 477, Nr. 478, Nr. 479, Nr. 483, Nr. 484, Nr. 485, Nr. 487, Nr. 493, Nr. 494, Nr. 503 ir Nr. 504), taip pat pagal 2021 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų aktą 613,47 Eur sumai (objektas: (duomenys neskelbtini); atlikti darbai: elektrofizikiniai matavimai – 1 vnt.) ir jo pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 462, 613,47 Eur suma (nurodoma prekė PSK-001, tekstas – elektrofizikinių matavimų paslauga (duomenys neskelbtini)), kurios atsakovė taip pat nėra apmokėjusi. Atsakovė yra apmokėjusi tik sąskaitas faktūras Nr. 351, 442, 451 ir 492.

22.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 31 105,47 Eur skolą už elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbus (CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalys, 6.644 ir 6.716 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

23.       Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (31 105,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

24.       Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė byloje 19 361,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 354,30 Eur (1 164,63 + 2 038,85 + 1 941,45 + 2 401,85 + 763,81 + 1 028,50 + 3 006,85 + 296,45 + 701,80 + 739,61 + 665,50 + 605) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 692 Eur žyminis mokestis ir 3 315 (1 815 + 1 500) Eur išlaidos ekspertizių apmokėjimui. Teismas grąžino ieškovei 5 Eur žyminio mokesčio permoką, nes patikslintame ieškinyje pareikštas mažesnis reikalavimas (31 105,47 Eur) nei buvo teikiant pradinį ieškinį (31 492,67 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 9 740,50 (1 573 + 847 + 907,50 + 1 331 + 1 089 + 968 + 847 + 1 210 + 968) Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir 200 Eur užstatą už eksperto Dariaus Kalibato apklausą, tačiau ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovei neatlygintos.

26.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti (tokio reikalavimo nekėlė ir atsakovė).

27.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteista 19 361,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo E. Č. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė prašymo ir / ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam nepriteistos. Byloje patirtos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

28.       Atsakovė UAB „Santjana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       Nors teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo, tačiau teismo sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių, kuo remiantis teismas tokią išvadą padarė. Tai, kad teismas citavo CK nuostatas dėl sandorių sudarymo per atstovą ir su tuo susijusią teismų praktiką, nelemia išvados, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Be to, teismas, padaręs nepagrįstą išvadą apie žodinės sutarties egzistavimą ir nurodęs, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo E. Č. neturėjo teisės sudaryti tokius sandorius (pvz. pareiginių nuostatų), tokiu būdu tokios išvados paneigimo naštą taip pat perkelė atsakovei.

28.2.       Tai, kad ginčo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, pagrindžia šie argumentai:

28.2.1.                      Atsakovės direktorius nuo 2021 m. kovo 15 d. yra R. R., kuris turi teisę veikti atsakovės vardu ir tokia atstovavimo taisyklė yra išviešinta Juridinių asmenų registre. Šią viešai prieinamą informaciją ieškovė turėjo žinoti, ji galėjo ir turėjo suprasti, kad sandorius atsakovės vardu turi teisę sudaryti tik vadovas, o ne trečiasis asmuo, turėjo pasidomėti trečiojo asmens įgaliojimais sudaryti sutartis. 

28.2.2.                      Įmonėje buvo tvarka, kad subrangovai galėjo būti pasitelkiami tik užpildžius subrangos kortelę. Trečiasis asmuo E. Č. tokias korteles pildydavo, tačiau ieškovės atžvilgiu kažkodėl to nedarė.

28.2.3.                      Trečiasis asmuo E. Č. neturėjo teisės sudarinėti schemų braižymo sandorių atsakovės vardu, o atsakovė savo veiksmais nedavė rimto pagrindo manyti ieškovei, kad yra priešingai (nėra numanomo atstovavimo), kita vertus pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai.

28.2.4.                      Atsakovė 2021 m. liepos 27 d. apmokėjo ieškovės 2021 m. birželio 2 d. sąskaitą Nr. TRF 349 (suma – 1 597,20 Eur) už žaibosaugos patikros darbus, bet ne už schemų rengimą. Ginčas byloje tarp šalių kilo dėl kitų paslaugų ir jų įkainio – 252 vnt. schemų braižymo paslaugos po 100 eur + PVM už vienetą, o ne žaibosaugos paslaugų, todėl minėtos sąskaitos apmokėjimas nesudaro jokio rimto pagrindo manyti, kad E. Č. buvo suteikti įgalinimai žodžiu sudaryti ir kitokių paslaugų (schemų braižymo), kurių kaina viršija net 30 000 Eur, pirkimo sutartis. Be to, apmokėjimas gali būti traktuojamas tik kaip sandorio dėl žaibosaugos paslaugų patvirtinimas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė patvirtino ir visai kitokių paslaugų (schemų braižymo) sandorį. Ieškovė negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad gavusi vieną mokėjimą už žaibosaugos matavimus (gana nedidelei sumai), žodžiu su atsakovės darbuotoju galima susitarti dėl daugiau nei 20 kartų didesnio užsakymo.

28.2.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė ir kitais savo veiksmais iš esmės pripažino trečiojo asmens teisę sudaryti tokio pobūdžio sutartis. Garso įrašas ne tik darytas slapta, tačiau ir nėra aiškus jo kontekstas, prieš tai vykęs bendravimas. Iš garso įrašo matyti, kad trečiasis asmuo neįvardino atsakovės direktoriui nei kiek schemų ketina rengti ieškovė, nei kokia bus jų kaina; pats pokalbis labai trumpas ir neinformatyvus, susidaro įspūdis, kad trečiasis asmuo, žinodamas, kad pokalbį įrašinėja stengėsi nepateikti daugiau informacijos, kad tik nesužadintų direktoriaus dėmesio, dėl to, jis ir nepuolė reikalauti sustabdyti sandorio.

28.2.6.                      Visas 252 parengtas schemas bei jų perdavimo aktus ieškovė siuntė atsakovui per pakankamai trumpą laiką – nuo 2021 m. spalio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Darbo santykiai su trečiuoju asmeniu nutraukti 2023 m. lapkričio 3 d., o nuo šios datos buvo paskirtas naujas atsakovės darbuotojas R. Š., kuriam nebuvo žinomi galimi trečiojo asmens susitarimai su ieškove. Kai tik pastarasis darbuotojas pamatė „srautą“ neįprastai didelių sąskaitų jis ėmėsi aktyviai domėtis situacija, o paaiškėjus, kad už paslaugą yra taikomas itin aukštas paslaugos įkainis, atsakovė tuoj pat ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, t. y. nedelsiant sustabdė visus ieškovės atliekamus darbus (ne puolė reikšti pretenzijas dėl kokybės) bei siekė susidariusią situaciją spręsti taikiai abipusius susitarimu. Be to, visa situacija paaiškėjo tik po to, kai ieškovės darbai buvo baigti, t. y. schemos jau buvo išklijuotos AB „Kelių priežiūra“ objektuose. Atsakovė nusprendė tų schemų nenulupti ir negrąžinti ieškovei, nes tai būtų tik dar labiau padidinę nuostolius.

28.2.7.                      Teismas nenagrinėjo pačios ieškovės veiksmų. Pirma, pati ieškovė niekada nesiūlė sudaryti paslaugų teikimo sutarties, nors užsakymo suma ieškovės atveju yra didelė – virš 30 000 Eur, kai tuo tarpu 2020 m. visa ieškovės apyvarta siekė tik 82 080 Eur; antra, ieškovė niekada nesiuntė jokio komercinio pasiūlymo su paslaugų kainomis ir kiekiais atsakovei, kas yra neįprasta šiandieniniame versle, taip pat nesiuntė net trečiajam asmeniui jokio el. laiško su kainomis ar planuojamais schemų kiekiais; trečia, ieškovė pradėjo siųsti eilę laiškų su pridedamais atliktų darbų aktais, kuriuos pasirašė iš savo pusės bei sąskaitomis faktūromis, tačiau atsakovė nepasirašė nei vieno akto ir / ar sąskaitos, o ieškovei nekilo jokių klausimų, kodėl tie aktai ir sąskaitos negrįžta pasirašyti, ji ir toliau siuntė naujus aktus ir sąskaitas.

28.2.8.                      Nesuprantamas teismo sprendimo argumentas, kad atsakovei tiko vieneto kaina, tačiau netiko bendra suma, nes akivaizdu, kad kai vieneto kaina, tokia aukšta kaip 100 Eur + PVM, bendra kaina irgi bus aukšta. Gi bendra 252 schemų parengimo kaina 31 105,47 Eur ir susideda iš schemų skaičiaus padauginus iš vieno vieneto kainos.

28.2.9.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei buvo rengta ne viena schema, o 252, t. y. įprastai rinkoje, jeigu perkamas didesnis kiekis bet kokio produkto, jo vieneto kaina būna gerokai mažesnė nei perkant vieną vienetą. Ieškovė nepateikė nei vieno užsakymo iš kitų klientų, kuriame būtų nurodyta, kad ieškovė parduoda bent 30 vnt. schemų po 100 Eur + PVM, jau nekalbant apie 252 vnt.

28.3.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad trečiasis asmuo galėjo atsakovės vardu sudaryti schemų rengimo sandorį su ieškove, tai reiktų vertinti, kad tokia schemų rengimo kaina (100 Eur + PVM už vieną vienetą) niekada nebuvo šalių suderinta (sutarta). Tokia išvada darytina dėl to, kad:

28.3.1.                      Tarp šalių nebuvo pasirašyta schemų rengimo ar kitokia sutartis, taip pat nederintas ir koks nors sutarties projektas.

28.3.2.                      Kaina 100 Eur + PVM už vieną schemą (ar kita kaina) nebuvo nurodyta jokiame elektroniniame laiške (susirašinėjime) tarp ieškovės, atsakovės ar trečiojo asmens; pirmą kartą ši kaina buvo įvardinta ieškovės el. laiške R. Š. jau po to, kai schemos buvo atliktos ir pradėtos siųsti atsakovei.

28.3.3.                      Ieškovė neteikė jokio komercinio pasiūlymo atsakovei, kuriame būtų nurodyta kaina ar darbų apimtis.

28.3.4.                      Atsakovė pateikė į bylą atsakovės gamybinius protokolus, kurie patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė ar trečiasis asmuo, E. Č. niekada neinformavo atsakovės direktoriaus apie ketinimą iš ieškovės pirkti paslaugas ir tai daryti net už 100 Eur + PVM kainą, nors 2021 m. gegužės 31 d. protokole numatyta, kad subrangos darbus užsakyti galima tik užpildžius subrangovo kortelę ir ją suderinus su direktoriumi.

28.3.5.                      Kritiškai ir tik kaip buvusio darbuotojo kerštas turėtų būti vertinama trečiojo asmens pozicija, kad neva tokia 100 Eur + PVM kaina už schemą buvo žodžiu sutarta su ieškove, kadangi šio teiginio nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai. Atsakovei kyla įtarimas, kad galimai egzistuoja trečiojo asmens ir ieškovės neformalus susitarimas padėti pastaraji prisiteisti ieškinio sumą iš atsakovės ir galimai nuo tos sumos dalis turėtų atitekti trečiajam asmeniui.

28.3.6.                      Atsakovė į bylą pateikė įrodymus (komercinius pasiūlymus) pagrindžiančius, kad schemas atsakovė už žymiai mažesnę kainą būtų galėjusi pasirengti su savo darbuotojais arba samdyti įmones (kurių įkainiai: 9,50 Eur + PVM; 11,35 Eur + PVM; 9 Eur be PVM; 10,21 Eur be PVM) ir tai darė – pagal atsakovės ir UAB „Elmoda“ 2021 m. gruodžio 17 d. sutartį, UAB „Elmoda“ parengė 103 vnt. schemų, suma 978,50 Eur + PVM (vienos schemos kaina tik 9,50 Eur be PVM); atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad vienas atsakovės darbuotojas per mėnesį nubraižo iki 39 schemų ir tokio darbuotojo valandinis atlyginimas sudaro 8,10 Eur / val., o jis užtruko šias schemas nubraižyti 40 val., kas sudaro 324 Eur (vienos schemos kaina tik 8,30 Eur), todėl 252 vnt. schemų būtų kainavusios tik 2 091,60 Eur. Taigi nelogiška, kad atsakovė galėtų tartis tuos pačius darbus pirkti iš ieškovės už 31 105,47 Eur.

28.3.7.                      Situacija, kai ieškovės nurodyta elektros schemos braižymo kaina (31 105,47 Eur) viršija daugiau nei 50 kartų visos paslaugos pagal sutartį, sudarytą atsakovės su AB „Kelių priežiūra“, kainą parodo, kad ieškovės taikomas įkainis už schemos braižymą neatitinka rinkos kainos, be to, patvirtina, kad atsakovė nei derino, nei galėjo sutikti su tokia neprotinga kaina, nes tai reikštų nuostolius atsakovei.

28.4.       Teismas, nors ir rėmėsi teismų praktika dėl PVM sąskaitų faktūrų reikšmės, visgi nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais rėmėsi, padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo abejoti sutarta schemų braižymo kaina (įkainio), dėl šios priežasties nepasisakė ir dėl CK 6.198 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatytinos rinkos kainos.

28.5.       Turint tikslą nustatyti tokių paslaugų rinkos kainą byloje buvo atliktos net dvi teismo ekspertizės – Zitos Beržienės ir Dariaus Kalibato, ir nė viena jų nepatvirtino, kad vienos schemos kaina galėtų siekti 100 Eur + PVM. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo rangos darbų ekonominės ekspertizės akte teismo ekspertės Zitos Beržienės nustatyta schemų braižymo kaina, įskaitant apgyvendinimą, kurą ir pan., yra 8,83 eur + PVM už 1 vnt. (2 224,68 / 252). Darius Kalibatas atliko pakartotinę ekspertizę, 2023 m. gruodžio 7 d. šią ekspertizę patikslino ir galutinai pateikė savo išvadą, kad vienos elektros schemos kaina yra 62,70 Eur + PVM.

28.6.       Teismas, skirdamas dvi ekspertizes rinkos kainai nustatyti, pripažino, kad tam reikia specialių žinių ir teismas jų neturi. Kyla klausimas, kodėl teismas sprendime jau nusprendė, kad jis turi pakankamai specialių žinių įvertinti rinkos kainą ir dar taip įvertinti, kad teismo vertinimas iš esmės skiriasi (yra gerokai palankesnis ieškovei) nei dviejų teismo ekspertų išvados. Teismas nepagrįstai perėmė eksperto rolę ir padarė neteisingą išvadą dėl ieškovės taikos kainos atitikimo rinkos ir protingumo kriterijams. Jeigu teismas manė, kad šalys buvo susitarusios dėl 100 Eur + PVM įkainio, tokiu atveju, kam dar reikėjo skirti dvi teismo ekspertizes.

28.7.       Teismo ekspertė Zita Beržienė įvertino kiekvienos schemos parengimui reikalingą laiką individualiai, tuo tarpu Darius Kalibatas tiesiog pasakė, kad vienai schemai nubraižyti reikia 1 val., o jai parengti reikia patikrinti kabelius, prietaisų pajungimą ir sužymėti tai ranka, o tam reikia užtrukti 1-2 val., todėl ekspertas ėmė vidurkį – 1,5 val. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Darius Kalibatas negalėjo paaiškinti, kuo remiantis jis nustatė būtent tokias laiko sąnaudas, tik paaiškino, kad jis individualiai kiekvienos schemos nenagrinėjo.

28.8.       Į bylą yra pateikti įrodymai apie tai, kiek realiai kainuoja tokios schemos, kad realiai jas galima nupirkti ir jas realiai padaryti. Tuo tarpu ekspertų išvados, nors ir paremtos specialiomis žiniomis, vis tiek yra labiau teorinis skaičiavimas, tačiau ne reali rinkos kaina. Byloje šalys teikė įvairius komercinius pasiūlymus, grįsdamos savo schemų parengimo kainas, tačiau komerciniai pasiūlymai dar nereiškia, kad juos pateikęs subjektas tikrai įgyvendins tai, kas nurodyta komerciniame pasiūlyme. Tuo tarpu realus sutarties su UAB „Elmoda“ atvejis, geriausiai pagrindžia, kad: i) 100 Eur + PVM kaina negalėjo būti niekaip sutarta su atsakove, kuris turėjo realias galimybes tą pačią paslaugą gauti už 9,50 Eur + PVM; ii) ieškovės prašoma kaina 100 Eur + PVM yra neprotingai didelė ir neatitinka rinkos kainų.

28.9.       Prie bylos prijungti duomenys apie ieškovę iš svetainės rekvizitai.lt patvirtina šias aplinkybes: i) ieškovės vidutinis darbo užmokestis 757,44 Eur; ii) 2021 metais metinė apyvarta buvo 144 454 Eur; iii) 2021 metais grynasis pelnas buvo 25 634 Eur. Atsakovė, vadovaudamasi ieškovės direktoriaus liudijimu 2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, t. y., kad elektros schemoms parengti jam reikėjo dviejų mėnesių ir dirbo du asmenys (vienas važinėjo po objektus, o direktorius braižė schemas), paaiškino prašomos priteisti kainos (100 Eur + PVM už schemą) neatitikimą rinkos sąlygoms – dviejų ieškovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis per du mėnesius bus 1 514,88 Eur (757,44 x 2), plius ieškovės įvardinta ieškinyje kuro, apgyvendino kt. išlaidos sudarančios 707 Eur. Taigi ieškovės schemų parengimo savikaina yra apie 2 221,88 Eur, kas reiškia, kad ieškovės pelnas iš atsakovės prašomų priteisti sumų (virš 31 000 Eur) sudarytų net apie 28 000 Eur, kas yra šiek tiek daugiau nei visas ieškovės grynasis pelnas per 2021 metus. Tokios kainos nėra protingos ir neatitinka rinkos sąlygų ir net dešimtimis kartų viršija įprastinį ieškovės pelningumą, o tai leidžia teigti, kad tokios kainos negalėjo būti sutartos su atsakove.

28.10.       2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje ieškovės pozicija pasikeitė, t. y. ieškovė pradėjo teigti, kad schemų braižymui jis samdė I. R., nors prieš tai posėdžiuose teigė, kad schemas braižė pats A. D. I. R. patvirtino, kad nors neva ji rengė schemas ieškovei, tačiau nerašė nei atliktų darbų akto, nei išrašė sąskaitas faktūras, nei ieškovė jai ką nors yra sumokėjusi už šias paslaugas. Taip pat I. R. negalėjo prisiminti ir įvardinti net metų, kada ji braižė schemas ir tikslaus jų skaičiaus. Šis I. R. liudijimas ir dokumentai „atsirado“ byloje tuo metu, kai buvo gauta Zitos Beržienės ekspertizė ir ieškovė sugalvojo įrodinėti, kad ji patyrė dideles sąnaudas, nes I. R. vienos schemos braižymo kaina buvo 20 Eur.

28.11.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistas teisines išlaidas, kad jos atitiktų Rekomendacijas ir būtų proporcingos bylos sudėtingumui Šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį (jį tikslino), dubliką bei prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, ekspertizės skyrimo ir pan. Byloje vyko 5 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 11,5 val. Rekomendacijose nurodyta (atlikus skaičiavimus), kad maksimali suma už ieškinį yra 5 045 Eur, už dubliką – 3 027 Eur, atstovavimo teisme – 201 Eur. Kadangi posėdžiai truko 11,5 val., tai maksimali suma už atstovavimą teisme būtų 2 311,50 Eur. Tai yra maksimalūs dydžiai. Ši byla savo apimtimi, nagrinėjamų klausimų sudėtingumu, nelaikytina itin sudėtinga ar didelės apimties, o atliktų procesinių veiksmų skaičius nėra iškirtinai didelis, kas pateisintų 15 354,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Be to, atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 9 740,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir 200 Eur užstatą už eksperto Dariaus Kalibato apklausą. Taigi atsakovės, kurios atstovas iš esmės suteikė tokios pat apimties teisines paslaugas, teisinės išlaidos buvo apie 50 proc. mažesnės nei ieškovės išlaidos.

29.       Ieškovė MB „Trifazis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1.       Atsakovė viena vertus teigia, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos paslaugų, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad elektros principines schemas iš ieškovės gavo, jas priėmė ir jokių pastabų nepareiškė bei iškabino jas savo užsakovo AB „Kelių priežiūra“ objektuose. Dar daugiau, atsakovė pripažįsta, kad už elektrofizikinių matavimų ir žaibosaugas paslaugas su ieškove didžiąja dalimi atsiskaitė, kadangi jai tiko kaina. Taigi žodinė sutartis tarp šalių sudaryta buvo ir netgi buvo vykdoma. Atsakovė realiai kelia klausimą ne dėl žodinės sutarties (ne)buvimo, o dėl to, ar ji sudaryta iš atsakovės pusės įgaliojimus turinčio asmens ir, ar tas sandoris atsakovei yra privalomas.

29.2.       Vertinant atsakovės teiginius, kad skundžiamame sprendime neva nėra motyvų, kaip teismas priėjo prie išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, reikėtų vertinti visą teismo sprendimą, o ne tik paimti iš konteksto vos kelis teismo sprendimo punktus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tokias išvadas padarė iš šalių ir trečiojo asmens duotų paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų. 

29.3.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad: i) tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimo bei žaibosaugos paslaugų; ii) kad šių paslaugų atsakovei reikėjo; iii) kad šias paslaugas atsakovė realiai gavo ir priėmė; iv) kad elektros principinių schemų atsakovei reikėjo norint įvykdyti savo įsipareigojimus pagal su AB „Kelių priežiūra“ sudarytą Ilgalaikę paslaugų sutartį; v) kad šias paslaugas užsakė atsakovės projektų vadovas E. Č.; vi) kad su atsakovės projektų vadovu E. Č. iš anksto buvo suderinta šių paslaugų kaina; vii) kad atsakovės vadovas R. R. buvo E. Č. informuotas ir žinojo apie tai, kad šias paslaugas teikia ir darbus atlieka, įskaitant ir elektros schemų braižymą, ieškovė, taip pat jis žinojo ir apie darbų kainas ir kad elektros schemų bus daug; viii) kad atsakovė, žinodama apie buvusio projektų vadovo E. Č. suderintas kainas, ir toliau užsakinėjo elektros schemas; ix) kad atsakovė yra gavusi visas sąskaitas už šias paslaugas ir darbus ir už dalį jų atsiskaičiusi.

29.4.       Teismas teisingai sprendė, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime, tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia, tačiau abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

29.5.       Kiekvienas protingas asmuo analogiškoje situacijoje būtų tikėjęs, kad Sutartį sudaro su tokiam veiksmui atlikti tinkamu asmeniu: i) sutartis sudaryta ne E. Č. vardu, bet UAB „Santjana“ vardu; ii) pati Sutartis dėl šių paslaugų ir darbų kaip sudaryta neįgalioto asmens byloje atsakovės nebuvo ginčijama, priešieškinio dėl to nebuvo pareikšta; iii) žaibosaugos elementų paslaugas UAB „Santjana“ vardu užsakė ir dėl kainos tarėsi taip pat projektų vadovas E. Č., dėl to buvo išrašyta sąskaita, kurią atsakovė apmokėjo. Todėl E. Č. pakartotinai kreipiantis į ieškovę dėl elektros principinių schemų braižymo, ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad jis turi visus įgaliojimus užsakinėti paslaugas ir tartis dėl kainos; iv) atsakovė viena vertus, teigia, jog E. Č. nebuvo įgaliotas sudaryti sutarčių, tačiau neteigia, kad užsakytos paslaugos ir darbai jai nebuvo reikalingi; schemos nebuvo ieškovei grąžintos, priešingai, E. Č., vėliau R. Š., užsakinėjo elektros schemų darbus, prašė kuo skubiau juos atlikti; schemos buvo panaudotos. Taigi atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad E. Č. buvo įgaliotas tokias sutartis sudarytim, taigi ir tartis dėl kainos; v) atsakovė yra apmokėjusi ne tik pirmąją 2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą už žaibosaugos elementų patikrinimą, bet ir kelias kitas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. spalio 13 d. sąskaitą faktūrą Nr. TRF442 dėl varžų matavimo protokolų, 2021 m. spalio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. TRF451 dėl elektrofizikinių matavimų paslaugos bei žaibosaugos patikros ir 2021 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. TRF492 dėl elektrofizikinių matavimų paslaugos. Tiek paslaugos, tiek kainos buvo taip pat derintos su E. Č. Nei dėl vienos iš šių paslaugų E. Č. nebuvo užpildęs subrangovinės kortelės, tačiau tai nebuvo kliūtis atsakovei šias paslaugas apmokėti.

29.6.       Ieškovė su E. Č. tarėsi ne dėl galutinės visų schemų braižymo kainos, o dėl įkainio už vienos schemos parengimą (į kurią įėjo ir nuvažiavimas į objektą, objekto apžiūra, schemos parengimas ranka, o vėliau schemos perbraižymas kompiuteriu). Nei atsakovė, nei ieškovė tuo metu nežinojo kiek tiksliai tų schemų bus, todėl nebuvo žinoma ir kokia bus tiksli galutinė kaina. Todėl buvo tartasi dėl vienetinio įkaini. Nėra pagrindo teigti, kad sutarta kaina yra kažkuo išskirtinė, labai didesnė už kitų paslaugų (elektrofizikinių matavimų ar žaibosaugos matavimų) kainą, dėl ko E. Č. nebūtų galėjęs tokių darbų užsakyti arba dėl ko ieškovei galėjo kilti klausimas, kad E. Č. neturi teisės užsakinėti tokių darbų.

29.7.       Atsakovė elektros principinių schemų rengimą užsakinėjo dalimis nuo 2021 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn., pateikdama užsakymus el. laiškais atskiriems objektams. Tuo metu nebuvo žinoma, kad galutinė kaina bus virš 30 tūkst. Eur. Darbų aktai ir sąskaitos atsakovei buvo išrašomos ir siunčiamos dalimis, o ne visi iš karto. Pirmosios sąskaitos nesiekė net tūkstančio eurų. Sąskaitose matėsi konkrečios sumos už elektros schemų parengimą vienam objektui, todėl atsakovė turėjo galimybę, įsivertinusi objektų skaičių, sustabdyti darbus jų eigoje, jeigu jai atrodė, kad galutinė kaina yra ar galutiniame rezultate bus per didelė.

29.8.       Kadangi E. Č. pateiktame garso įraše minimos aplinkybės dėl G. K. atleidimo, darytina išvada, kad garso įrašas darytas 2021 m. spalio mėn., t. y. tada, kai ieškovė pradėjo braižyti pirmąsias schemas. Įraše girdisi, kad atsakovės vadovas informuojamas apie būtinybę skubiai parengti naujas elektros fizikines schemas, kadangi AB „Kelių priežiūra“ jau taikė baudas už tai, kad pastatai neturi elektros fizikinių schemų. Taip pat šis pokalbis patvirtina, kad atsakovės vadovas buvo informuotas apie tai, kad schemas braižė ieškovė, kad tai yra laiko reikalaujantis darbas (vieną schemą reikia braižyti visą dieną), kad visas schemas reikia rengti iš naujo, kadangi senų schemų nebuvo. Išgirdęs šią informaciją, atsakovės vadovas E. Č. užpildyti subrangovinę kortelę neprašė, nesakė jam, kad jis neturi teisės sudarinėti tokių sutarčių, kad neturi tam įgaliojimo, neuždraudė jam toliau šiuos darbus užsakinėti, sutarties nenutraukė tuo pagrindu, kad ji sudaryta įgaliojimo neturinčio asmens. Taigi atsakovės vadovas su tomis paslaugomis sutiko. Be to, atsakovės vadovas nesidomėjo, ar yra pasirašyta rašytinė sutartis, nesidomėjo nei dėl vienetinių ieškovės įkainių, nei dėl schemų konkretaus skaičiaus, nei dėl galutinės tokių darbų kainos, nors turėjo galimybę tą padaryti. Be to, nors atsakovė teigia, kad turėjo ir savo darbuotojų, kurie galėjo schemas nubraižyti pigiau, kad kiti rangovai galėjo schemas braižyti pigiau, neliepė E. Č. schemų braižymą perduoti jiems.

29.9.       Atsakovė nepagrįstai ginasi tuo, kad neva E. Č. jai nepateikė informacijos, kiek bus schemų ir kokia bus galutinė visų schemų parengimo kaina, tačiau tai yra atsakovės vadovo nerūpestingumas, kadangi niekas jam netrukdė to paklausti ir išsiaiškinti, jeigu ši informacija jam buvo reikšminga, juolab, kai atsakovės žinioje buvo visų objektų sąrašas. Be to, tai jau yra vidiniai įmonės vadovo ir įmonės darbuotojų santykiai. Todėl šiomis aplinkybėmis atsakovė neturi teisės remtis prieš ieškovę, kaip pagrindu nemokėti už darbus.

29.10.       Atsakovė per atstovą sudarytą sandorį patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Per atstovą sudarytas sandoris buvo patvirtintas kelis kartus: i) atsiskaitant su ieškove už žaibosaugos patikros bei elektrofizikinių matavimo paslaugas; ii) leidžiant ieškovei toliau vykdyti sutartį ir braižyti elektros schemas, aiškiai žinant, kad ji tokius darbus atlieka; iii) vėliau tas elektros schemas priimant ir iškabinant objektuose. Nors atsakovė teigia, kad šie klausimai neatsispindi gamybinių pasitarimų protokoluose, tačiau atsakovės pateikti protokolai yra vidiniai dokumentai ir netgi nepasirašyti, nėra galimybės įsitikinti jų turinio autentiškumu, ar jie nebuvo koreguoti bylos metu. Kita vertus, atsakovės vadovas apie ieškovės atliekamus schemų rengimo darbus informuotas tiesiogiai, ką patvirtino garso įrašas. Be to, liudytoju apklaustas R. Š. posėdyje patvirtino, kad 2021 m. spalio mėn. gamybinio pasitarimo metu, kuriame buvo ir atsakovės vadovas, atsakovės vadovas R. R. klausė E., kas braižo schemas. E. Č. susitikimo metu nurodė, kad tariasi su ieškove. Vadovas tam neprieštaravo. Taigi atsakovės vadovas dar 2021 m. spalio mėn. žinojo, kad ieškovė braižo schemas.

29.11.       E. Č. paaiškino, kad pildyti subrangovinės kortelės šiam atvejui jam nereikėjo. Pagal sutartį su AB „Kelių priežiūra“ buvo sudarytas abonementas (mėnesinis mokestis), todėl tokiems darbams subrangos kortelės niekada nebūdavo pildomos, kadangi atsakovė negalėjo išrašyti papildomų sąskaitų AB „Kelių priežiūra“ už atliktus darbus ir iš to uždirbti papildomai. Be to, E. Č. patvirtino, kad jis dažnai, vykdydamas savo darbines funkcijas, ieškodavo subrangovų ir tokias sutartis dažnai sudarydavo, pasitelkdamas išorinius vykdytojus. Be to, net jeigu atsakovė įrodytų, kad subrangovinės kortelės buvo privalomos, ieškovė neprivalo žinoti, kokia yra susiklosčiusi vidinė tvarka atsakovės įmonėje. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir kad ši sutartis atsakovei yra privaloma.

29.12.       Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad kaina už schemos parengimą nebuvo suderinta su atsakove. Tai, kad atsakovės vadovas apie ieškovės elektros schemų rengimo kainą buvo informuotas ir apie ją žinojo, patvirtina E. Č. rašytinis patvirtinimas, jo atsiliepimas į ieškinį, taip pat duoti teisme paaiškinimai. Nėra pagrindo jais abejoti ar vertinti kritiškai. Kita vertus, šią kainą su ieškove suderino E. Č., veikdamas atsakovės vardu, o per įgaliotą asmenį sudaryti sandoriai atsakovei yra privalomi. Naujasis projektų vadovas R. Š. taip pat atsakovės vakarų regiono vadovas E. S. buvo informuoti apie schemų rengimo kainas (jiems buvo siunčiami sąskaitos, darbų aktai ir schemos; R. Š. apie sutartus įkainius informuotas dar 2021 m. lapkričio 11 d.), tačiau nei vienas jų nereiškė dėl to pretenzijų, nekėlė klausimo, kad kaina netinkama, nesuderinta. Priešingai, net ir žinodamas apie įkainius, R. Š. toliau užsakinėjo schemas, ragino vykdyti kitus objektus, net buvo žadama sąskaitas apmokėti. R. Š. klausimo dėl kainos dydžio nekėlė, o prašė tik nuolaidos.

29.13.       Nei schemos, nei sąskaitos su darbų aktais atsakovei nebuvo atsiųstos iškart vienu metu, kaip teigia atsakovė, jos siųstos dalimis per laiką nuo 2021 metų spalio ir gruodžio mėn. Tas nebuvo daroma kažkaip specialiai, o todėl, kad šiuo laikotarpiu vyko ir patys darbai, buvo važinėjama į objektus, apžiūrimi elektros įrengimai ir braižomos schemos. Jas parengus, jos iškart buvo siunčiamos pagal atskirus objektus, nes atsakovei jų reikėjo skubiai (grėsė AB „Kelių priežiūra“ baudos už sutarties nevykdymą).

29.14.       Atsakovės pretenzijos dėl kainų atsirado tik po to, kai ieškovė užbaigė vos ne visus objektus. Posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad problema buvo ne schemų parengimo įkainyje, o schemų kiekyje, jam netiko ne schemos parengimo kaina, o galutinė kaina už visų objektų schemas. Atsakovė, supratusi, kiek už tai reikės iš viso mokėti, 2021 m. gruodžio mėn. nusprendė stabdyti darbus. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė kainą už darbus pradėjo ginčyti tik galimai supratusi, kad šis užsakymas jai bus nuostolingas, lyginant su AB „Kelių priežiūra“ mokama kaina. Situacija susiklostė dėl pačios atsakovės nerūpestingumo, nes atsakovė neįsivertino apimčių – kiek bus šių schemų. Tačiau ieškovė dėl to nėra atsakinga. 

29.15.       Nors atsakovė kaltina ieškovę, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kad nebuvo pateiktas komercinis pasiūlymas, tačiau pati atsakovė nei prašė komercinio pasiūlymo, nei reikalavo rašytinės sutarties, nors tiek atsakovės vadovas, tiek bent trys darbuotojai apie ieškovės teikiamas paslaugas žinojo. Be to, 2021 metų spalio mėn. ieškovė tiksliai nežinojo, kiek schemų bus, kadangi jų skaičius paaiškėdavo tik nuvykus į vietą ir apžiūrėjus objektus. Atitinkamai, ieškovė net nežinojo, kokia bus galutinė suma už visas schemas. Ieškovės niekas neprašė įvertinti galutinės kainos už absoliučiai visus objektus ir schemas ir dėl tokios kainos atsakovė nesitarė, o darbus užsakinėjo pagal vienetinius įkainius, kurie atsakovei tiko. Ieškovė neturi pareigos vertinti atsakovės finansines galimybes, sutarčių su jo užsakovais sąlygų, ar atsakovei galutinė kaina rezultate bus tinkama, ar ji nebus nuostolinga. Be to, AB „Kelių priežiūra“ jau buvo pritaikiusi atsakovei 2 000 Eur baudą už vieną objektą, kuriame nebuvo parengtos schemos ir grasino atsakovei taikyti daugiau baudų, todėl atsakovei bet kuriuo atveju grėsė didesni nuostoliai. Dėl to nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad toks sandoris jai nebuvo racionalus.

29.16.       Tai, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų aktų, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovei netinka kaina. Visos aplinkybės ieškovei leido manyti, kad atsakovei kaina tinka: i) dėl kainos nei vienas darbuotojas nereiškė pretenzijų; ii) darbus priiminėjo; iii) liepė darbus toliau tęsti ir kuo skubiau; iv) niekas sutarties nenutraukinėjo, sąskaitos ir aktai buvo priimti ir negrąžinti; v) už ankstesnius kitus darbus atsakovė buvo atsiskaičiusi; vi) atsakovė yra didelė įmonė su milijonine apyvarta; vi) dar 2021 m. gruodžio mėn. R. Š. kelis kartus teigė, kad pasirūpins atsiskaitymu. Taigi iki pat 2021 m. gruodžio mėn. ieškovei net nebuvo abejonės, kad atsakovė už darbus atsiskaitys. Dėl to, ieškovei nebuvo pagrindo darbų stabdyti. Atsakovės apyvarta 2020 m. siekė 4 037 234 Eur, tai reiškia, kad atsakovė yra pajėgi ieškovei mokėti 100 Eur + PVM kainą už vienos schemos nubraižymą ir apmokėti susidariusią 31 105,47 Eur skolą be jokių nepagrįstų nuostolių.

29.17.       Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovės įkainis neatitinka rinkos kainos. Ieškovė pateikė ne vieną įrodymą, kad savo kitiems klientams už elektros schemų parengimą taiko būtent tokius pačius įkainius – 100 Eur + PVM, pvz., klientui UAB „City Service Engineering“ išrašyta sąskaita taikant tokius pačius įkainius arba netgi didesnius. Dėl to nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė neva yra susitarusi su E. Č. pasidalyti iš atsakovės prisiteistą sumą. Be to, ieškovė pateikė kitų bendrovių komercinius pasiūlymus elektros schemų rengimui, kurių nurodė, kad principinės schemos nubraižymo darbus atliktų 100 Eur + PVM, 120 Eur + PVM, 500 Eur + PVM.

29.18.       Atsakovės teiginiai, kad darbo sutartis su E. Č. buvo nutraukta dėl aplaidaus darbo pareigų vykdymo, konkrečiai, dėl VĮ „Turto bankas“ 2021 m. kovo mėnesį nutrauktos techninės pastatų priežiūros paslaugų sutarties, yra nepagrįsti. Atsakovė bando klaidinti teismą, sudaryti neigiamą įspūdį apie E. Č., sukelti abejones dėl kažkokių ieškovės ir E. Č. tariamų susitarimų, nors tokių susitarimų nebuvo ir nėra.

29.19.       Atsakovės teiginiai, kad ji schemas galėjo parengti su savo darbuotojais ar samdant kitą įmonę už žymiai mažesnę kainą yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, kadangi atsakovė darbus visgi užsakė pas ieškovę ir juos gavo, todėl turi pareigą sumokėti su ieškove sutartą kainą, net jeigu rinkoje ir būtų galima rasti subjektų, kurie sutiktų šiuos darbus atlikti pigiau. Be to, jeigu atsakovė turėjo savo darbuotojų, kurie tariamai galėjo tokias schemas nubraižyti, kyla klausimas, kodėl tuomet ji į šiuos darbuotojus nesikreipė. Taip pat kyla ir klausimas, kodėl tuomet atsakovė tiek ilgai nevykdė sutarties su AB „Kelių priežiūra“, iš kurios gavo net 2000 Eur baudą už elektros schemų nebuvimą. Akivaizdu, kad atsakovė tokių darbuotojų neturėjo. Trečiasis asmuo E. Č. paaiškino, kad elektros prietaisų schemos buvo ypatingai jautrus klausimas, nes realiai atsakovė neturėjo personalo, kuris tokius darbus galėtų atlikti, o AB „Kelių priežiūra“ buvo nepatenkinta, kad beveik metus nuo pat sutarties sudarymo dienos schemų braižymo klausimas nepajudėjo. Darbai privalėjo būti atlikti, nes atsakovė siekė, jog AB „Kelių priežiūra“ sutartį pratęstų dar metams, todėl teko ieškoti situacijos sprendimo būdų ir pasitelkti įmonę, galinčią atlikti reikiamus darbus.

29.20.       Teismas tinkamai vertino ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir teisingai sprendė, kad atsakovės atstovų parašo nebuvimas sąskaitoje savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės kylančios iš sutartinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir turinys patvirtinami kitais byloje esančiais leistinais įrodymais. Visos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovė yra susitarusios dėl konkretaus įkainio, byloje yra įrodytos. 

29.21.       Atsakovės minimi 2021 m. spalio 5 d. UAB „Elmoda“, 2021 m. rugsėjo 5 d. UAB „Elektros darbai“, 2021 m. spalio 10 d. UAB „Aktnis“, 2021 m. rugsėjo 14 d. komerciniai pasiūlymai, kuriuose vienos schemos parengimo kaina nurodoma 10 Eur, manytina, atgaline data parengti tik bylos tikslais, nes jie nėra realūs. Be to, jeigu atsakovė turėjo šiuos komercinius pasiūlymus 2021 m. rugsėjo–spalio mėn., kyla klausimas, kodėl atsakovė nesikreipė į šias įmones ir neužsakė darbų pas jas, o kreipėsi į ieškovę; kodėl atsakovės vadovas arba R. Š., žinodami, kad yra pateikti šie komerciniai pasiūlymai, nenutraukė sutarties su ieškove vos tik apie ją sužinoję. Be to, komerciniai pasiūlymai yra dėl elektros schemų atnaujinimo. Tai yra skirtingas darbas, nei tas, kurį atliko ieškovė.

29.22.       Nors teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui UAB „Elektros darbai“, UAB „Elmoda“, UAB „Aktinis“ ir UAB „Transmetus“ adresuotus atsakovės paklausimus su kiekvienai iš jų nurodytu objektų sąrašu, dėl kurių minėtos bendrovės pateikė savo komercinius pasiūlymus, tačiau atsakovė nepateikė šių paklausimų, todėl nėra aišku, nei kada teikti atsakovės paklausimai, nei dėl kokių objektų yra pateikti šie komerciniai pasiūlymai, ar šios bendrovės apskritai matė, kad objektai ne Vilniuje, kad jie „išsibarstę“ po visą vakarų Lietuvą, ar jie matė kiek tų objektų, kiek laiko reikia vien į objektą nuvažiuoti. Taip pat nėra aišku, ar į juos patenka ir nuvykimas į objektą bei naujos schemos parengimas, ar tik senos schemos perbraižymas.

29.23.       Nors atsakovė nurodo, kad 2021 m. gruodžio 17 d. pasirašė sutartį su UAB „Elmoda“ ir įrodinėja, kad UAB „Elmoda“ elektros schemas parengė pigiau, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti tą kainą, kuri sutarta su ieškove. Pati atsakovė tvirtina, kad dar 2021 m. spalio 5 d. dieną turėjo UAB „Elmoda“ komercinį pasiūlymą, tačiau į ją nesikreipė, o 2021 m. spalio mėn. kreipėsi į ieškovę. Be to, sutartyje su UAB „Elmoda“ yra susitarta dėl esamų schemų atnaujinimo, darbų akte taip pat nurodomas schemų atnaujinimas, o ne naujų schemų parengimas, t. y. susitarta dėl visai skirtingų darbų nei sutarta su ieškove.

29.24.       Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios elektros schemų rengimo kainos – 100 Eur + PVM kainos, o jeigu objekte yra daugiau kaip 20 komutacinių aparatų, papildomai 5 Eur už kiekvieną tokį komutacinį aparatą, todėl neturėjo jokio pagrindo ieškovei atlyginimą už elektros schemų braižymą nustatyti pagal rinkos kainas ar ekspertų išvadas, atsakovės skaičiavimus. Teismas pagrįstai netaikė CK 6.198 straipsnio 1 dalies ir ieškovei priteisė tokią, kainą kokia buvo sutarta.

29.25.       Nors atsakovė kelia klausimą, kodėl teismas skyrė dvi teismo ekspertizes elektros schemų rinkos kainai nustatyti, jeigu sprendė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios kainos, šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas negali neištyręs ir neįvertinęs visų bylos įrodymų a priori pasakyti, kad šalys yra sudariusios susitarimą dėl konkrečios kainos ir nuspręsti, kad byloje teisminės ekspertizės nereikia. Teismas neturi teisės pasakyti, koks bus sprendimas, kol byla nėra baigta nagrinėti ir tuo pagrindu atsisakyti skirti ekspertizę.

29.26.       Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovės kaina už elektros schemas neatitinka rinkos kainos arba kad yra neprotinga. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad kitiems klientams taiko tokius pačius įkainius. Kadangi kiti klientai perka šias paslaugas už tokias kainas, vadinasi jos rinkos kainas atitinka. Nėra pagrindo, kuriam esant ieškovė turėtų savo paslaugas atsakovei parduoti pigiau. Be to, ieškovė yra pateikusi komercinius pasiūlymus, kurie patvirtina, kad ieškovės kaina yra protinga ir atitinka rinkos kainas.

29.27.       Atsakovės siūloma kaina 10 Eur už vienos schemos parengimą nei atitinka rinkos kainos, nei yra protinga. Faktiškai nėra įmanoma atlikti užsakytų principinių schemų braižymo darbų už 10 Eur + PVM kainą. Ieškovė yra juridinis asmuo, samdantis darbuotojus, kuriems turi būti išmokėti jų kvalifikacijas atitinkantys atlyginimai, turi būti sumokėti privalomi mokesčiai. Be to, ieškovei turi likti pelnas nuo vykdomos veiklos. Ieškovė pateikė 2021 m. spalio 15 d. sutartį su I. R., kurią buvo pasitelkusi vien tik schemų braižymui kompiuterine programa. Vien už perbraižymą ieškovė su I. R. yra sutarusi dėl 20 Eur kainos. Kad I. R. realiai braižė schemas, patvirtina pateikti į bylą įrodymai, jos el. laiškai, kuriais siųstos schemos. 10 Eur nepadengtų net ieškovės išlaidų I. R., nekalbant apie kitas išlaidas ir pelną.

29.28.       Nėra pagrindo vadovautis Zitos Beržienės išvada tiek dėl to, kad šalys yra sutarusios dėl konkrečios darbų kainos, tiek dėl to, kad jos išvados yra nepagrįstos. Ekspertės skaičiavimai yra neteisingi, ji realiai apskaičiavo ne rinkos kainą, o ieškovės galimas sąnaudas rengiant schemas, nors įmonės paslaugos rinkos kaina nėra lygu įmonės kaštams, juo labiau, kai įmonės paslaugos kaštus sudaro ne tik darbo užmokestis, kuro sąnaudos, komandiruotės išlaidos ar dienpinigiai. Be to, abu išeitiniai dydžiai (schemos nubraižymo laikas ir 15 Eur / val. darbo užmokestis) yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar argumentais. Ekspertė nenurodo, kaip ji nustatė laiką schemų nubraižymui, iš kur ji paėmė 15 Eur / val. darbo užmokestį. Į laiką nėra įtraukiamas kelionės laikas į patį objektą iš Vilniaus ir atgal, elektriko laikas objekte tikrinant elektros įrenginius ir kabelius siekiant parengti schemą, viso to susižymėjimas ant lapo. Ekspertė įvertino tik galimą laiką schemą braižant (perbraižant) iš lapo programine įranga. Be to, ekspertė suskaičiavo 230 vnt. schemų, kai jų yra 252 vnt. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai šia išvada nesivadovavo.

29.29.       Eksperto Dariaus Kalibato išvada galėtų būti tik kaip vienas iš įrodymų, kad ieškovės kaina atitinka protingumo kriterijus, nes labai ženkliai nuo ieškovės kainos nesiskiria. Ekspertas įvertino ne tik schemos braižymo kainą kompiuteriu, bet ir kelionės kainą, objekto apžiūros kainą, schemos ranka braižymo kainą. Be to, ekspertas vertino įmonės paslaugos kainą (o ne darbuotojo darbo užmokestį), pridėjo visas įmonės išlaidas darbuotojui išlaikyti (Sodra, PSD ir kt.), pelno maržą, biuro išlaikymo išlaidas, PVM ir pan. Ekspertas nurodė, kad anksčiau savo darbe yra rengęs tokias schemas, todėl žino, kiek toks darbas užima laiko, jis tą nustatė pagal savo darbinę patirtį. Kita vertus, pats ekspertas savo išvadoje pažymi, kad apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę.

29.30.       Atsakovės argumentai, kad vien dėl to, jog ieškovės 2021 m. metinė apyvarta buvo 144 454 Eur, o pelnas 25 634 Eur, ieškovė neva negalėjo susitarti su atsakove dėl tokių schemų rengimo kainų, nes gautų per didelį pelną, yra nepagrįsti. Kiekvienos įmonės siekis yra uždirbti kuo daugiau, todėl ieškovė turi teisę imtis didesnių užsakymų. Juolab, tariantis dėl schemų parengimo darbų, net nebuvo žinomas tikslus schemų kiekis, todėl ieškovė, pradėdama dirbti nežinojo, koks pelnas bus apskritai. Be to, atsakovė neteisingai skaičiuoja ieškovės pelną (nurodo 28 000 Eur grynąjį pelną), iš pajamų išskaičiuoja tik vidutinį, net nerealų darbo užmokestį ir kuro bei apgyvendinimo išlaidas, ignoruoja aplinkybes, kad ieškovė dar turi išlaikyti ofisą, mokėti atlyginimą vadovui, buhalterei, komunalinius mokesčius, taip pat sutartį su I. R. 

29.31.       Nors atsakovė kelia klausimą, kad ieškovė nėra sumokėjusi už paslaugas I. R., tačiau kyla klausimas, kaip ieškovei sumokėti, kai ji pati negavo nei cento iš atsakovės, o jos siūloma suma 2 500 Eur net nepadengia I. R. užmokesčio. Tokie atsakovės teiginiai yra ciniški. Su I. R. yra sutarta, kad atsiskaityta su ja bus po to, kai su ieškove atsiskaitys atsakovė, ką ji patvirtino ir teisme.

29.32.       Teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 15 354,30 Eur už teisines paslaugas, kurios yra protingos ir atitinkančios Rekomendacijas. Sąskaitos už ieškinį ir dubliką Rekomendacijų neviršija ir atsakovė to neįrodinėja. Atsakovė ignoruoja, kad Rekomendacijų 8.19 punktas tokį patį 201 Eur įkainį numato ne tik už atstovavimo teisme valandą, bet ir už pasirengimo teismo posėdžiui valandą. Ieškovės sąskaitos išrašytos ne tik už atstovavimą teismo posėdyje, bet ir už pasirengimą jiems. Byloje vyko bent 5 teismo posėdžiai, kuriems ieškovės atstovui reikėjo ruoštis, nes buvo šalių, trečiojo asmens, liudytojų ir ekspertų apklausos, reikėjo pasirengti šalių paaiškinimams ir baigiamosioms kalboms. Byloje taip pat buvo skirta teisminė ekspertizė, ieškovė prašė pakartotinės ekspertizės, įrodinėjo pirmos ekspertizės nepagrįstumą, rinko ir teikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, buvo renkami ir teikiami įrodymai pagal ekspertų prašymus, analizuojamos ekspertų išvados. Ieškovė teikė ne vieną prašymą dėl įrodymų prijungimo, išreikalavimo, reaguodama į atsakovės teikiamus naujus įrodymus. Byla truko beveik dvejus metus, jos apimtis yra 10 tomų. Tai, kad atsakovė išleido 9 740,50 Eur, nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistą sumą, kadangi ji realiai ją yra sumokėjusi. Be to, ne ieškovė sugalvojo bylinėtis, o turėjo tai daryti siekdama apginti savo teises nuo nesąžiningų atsakovės veiksmų, todėl neturėtų patirti nuostolių dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

 

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė mišri atlygintinų paslaugų ir rangos sutartis. Atsakovės teigimu, jos darbuotojas E. Č. nebuvo įgaliotas sudaryti ginčo sutartį su ieškove, todėl sutartis ieškovei nėra privaloma. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovės nurodoma darbų kaina už schemų braižymą taip pat nebuvo sutarta, ji yra neprotingo ir nepagrįsto dydžio, neatitinkanti tokių darbų rinkos kainos. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. 

34.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl žodinės sutarties sudarymo fakto nustatymo ir sandorio, sudaryto per atstovą, (ne)privalomumo atstovaujamajam

35.       Pirmosios instancijos teismas byloje laikė įrodytą aplinkybę, kad ieškovė MB „Trifazis“ ir atsakovė UAB „Santjana“, veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č., maždaug 2021 m. gegužės mėn. sudarė žodinę sutartį dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo, t. y. mišrią rangos (dėl elektros prietaisų principinių schemų braižymo) ir paslaugų (dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros) sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir nurodo, kad tokia teismo išvada nėra motyvuota ir padaryta tik cituojant civilinio kodekso nuostatas apie sandorių sudarymą per atstovą ir su tuo susijusią teismų praktiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės teiginiams.

36.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas, sprendęs dėl sutarties tarp šalių sudarymo fakto, pagrįstai šią išvadą padarė, be kita ko, remdamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorio sudarymą per atstovą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčas tarp šalių būtent ir kilo dėl pastarosios aplinkybės, t. y. ar ginčo sutartis (kaip ir jos sąlyga dėl sutarties kainos), kurią iš atsakovės pusės sudarė jos darbuotojas, saisto atsakovę ir yra jai privaloma. Atsakovė šioje byloje įrodinėjo, kad jos darbuotojas neturėjo įgaliojimo atsakovės vardu sudaryti sutartį su ieškove, tuo tarpu ieškovė teigė ir įrodinėjo priešingai, t. y. kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta, kadangi ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog sutartį sudaro su atsakove per jos atstovą. Taigi mišrios paslaugų ir rangos sutarties sudarymo fakto nustatymas ir sutarties galiojimas šalims sandorio sudarymo per atstovą kontekste sudarė šio ginčo esmę, todėl su tuo susijusios aplinkybės bei įrodymai pirmosios instancijos teismo, pasiremiant tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia teismų praktika, kompleksiškai ir buvo ištirti bei įvertinti ir atitinkamai padaryta išvada, kad žodinė sutartis tarp šalių – ieškovės ir atsakovės, veikiančios per atstovą (savo darbuotoją), buvo sudaryta.   

37.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus dėl sutarties (ne)sudarymo fakto ir jos (ne)privalomumo šalims, taip pat toliau vertina tiek remdamasi bendrosiomis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek tuo pačiu įvertindama ir sutarčių sudarymo per atstovą aspektus.  

38.       Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

39.       Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

40.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ginčo santykių kvalifikavimo, t. y. kad tokio pobūdžio sutartis pagal savo esmę kvalifikuotina mišria paslaugų ir rangos sutartimi (nepriklausomai nuo aplinkybės, ar atsakovė pripažįsta patį sutarties sudarymo (galiojimo) faktą ar ne) (CK 6.644 ir 6.716 straipsniai). Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų (CK šeštosios knygos XXXV skyriaus pirmojo skirsnio 6.716–6.724 straipsniai) ir rangos (CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio 6.644–6.671 straipsniai) santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato specialių taisyklių šių sutarčių formai. Tai reiškia, kad šioms sutartims sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

41.       CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 41 punktas).

42.       Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), sutarties sudarymo faktą turi įrodyti šalis, kuri šiuo faktu grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė, kuri rėmėsi faktu, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta mišri paslaugų ir rangos sutartis, privalėjo įrodyti tokios sutarties su atsakove sudarymo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šią įrodinėjimo pareigą byloje įgyvendino tinkamai, o pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylos aplinkybes sutarties sudarymo faktui nustatyti iš įrodymų visumos pagrįstai taikė tariamo atstovavimo institutą ir sprendė, kad atsakovė sutartį sudarė per atstovą – veikdama per savo darbuotoją – trečiąjį asmenį E. Č. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

43.       Sutartis fiziniai (ar juridiniai) asmenys gali sudaryti tiek patys, tiek per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis); atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis).

44.       Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo institutas grindžiamas principu „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004).

45.       CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas.

46.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyti santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 46 punktas).

47.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti, tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 28 punktas). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo fakto turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo, o ne ginčo nagrinėjimo metu. Konstatavus tariamo atstovavimo santykius, CK 2.133 straipsnio 6 dalis tampa neaktuali – tam, kad atsirastų atstovavimo teisinės pasekmės, vėlesnis atstovaujamojo pareikštas sandorio patvirtinimas nereikalingas.

48.       Remiantis nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad galima būtų konstatuoti tariamą atstovavimą (kas yra aktualu ginčo atveju), byloje buvo būtina nustatyti, jog asmuo (atstovaujamasis) savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu. Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo visų pirma svarbu įvertinti atstovaujamojo elgesį, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės veiksmus, t. y. ar atsakovės veiksmai galėjo lemti ieškovei rimtą pagrindą manyti, kad atsakovė paskyrė E. Č. savo atstovu sudarant žodinę sutartį dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų ir elektros įrenginių principinių schemų braižymo.

49.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ginčo sutarties sudarymo metu E. Č. buvo atsakovės UAB „Santjana“ darbuotojas (ėjo projektų vadovo pareigas), kuris, be kita ko, buvo atsakingas už atsakovės sutarties su AB „Kelių priežiūra“ tinkamą vykdymą Lietuvos vakarų regione. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. ieškovė MB „Trifazis“ išrašė atsakovei UAB „Santjana“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRF 351 už žaibosaugos elementų tikrinimą (1 597,20 Eur suma), kuri atsakovės apmokėta 2021 m. liepos 27 d. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė (jos darbuotojai – trečiasis asmuo E. Č., o po pastarojo darbo santykių su atsakove pabaigos (2021 m. lapkričio 3 d.) – projektų valdymo vadovas R. Š.) 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2021 m. lapkričio 23 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2021 m. lapkričio 26 d. el. laiškais pateikė ieškovei užsakymus dėl darbų, susijusių su atsakovės įsipareigojimų tinkamu įvykdymu AB „Kelių priežiūra“, atlikimo, taip pat su ieškove derino jų įvykdymo aplinkybes.

50.       Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad faktiškai ieškovė atsakovės užsakytus / derintus darbus (paslaugas) suteikė – atliko elektrofizikinius matavimus bei žaibosaugos patikrą, taip pat elektros įrenginių principinių schemų braižymo darbus (dėl kurių byloje kilo ginčas), kad šiuos darbus atsakovė priėmė bei panaudojo sutartiniams įsipareigojimams su savo užsakove AB „Kelių priežiūra“ įvykdyti – ieškovės nubraižytos schemos buvo iškabintos AB „Kelių priežiūra“ objektuose. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės iš esmės patvirtina buvus šalių ketinimą sukurti tarpusavio teises ir pareigas – sudaryti žodinę mišrią paslaugų ir rangos sutartį, bei tai, kad ši sutartis, įvertinus pirmosios PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą (2021 m. birželio 2 d.), kuri atsakovės nebuvo ginčyta ir apmokėta, pagrįstai tikėtina, buvo sudaryta pirmosios instancijos teismo nustatytu metu – maždaug 2021 m. gegužės mėn. (CPK 178, 185 straipsniai).  

51.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ta aplinkybė, jog buvo tartasi dėl žaibosaugos patikros darbų atlikimo ir už šias paslaugas buvo apmokėta, nepatvirtina to, kad buvo tartasi ir dėl elektros įrenginių principinių schemų braižymo, jog dėl šių paslaugų užsakymo (jų kainos) galėjo tartis atsakovės tuometinis darbuotojas E. Č., tačiau su tuo nesutiktina. Priešingai, vertinant bylose susiklosčiusio tariamo atstovavimo santykius, ši aplinkybė, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, apmokėdama atsakovės per trečiąjį asmenį užsakytus ir ieškovės atliktus žaibosaugos patikros darbus (2021 m. liepos 27 d.), sudarė ieškovei rimtą pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo turi įgaliojimus sudaryti sutartis atsakovės vardu, t. y. ieškovė pagrįstai manė, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, kadangi prieš tai žodinis sutarimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės buvo patvirtintas, atsakovei už šiuos darbus apmokėjus ieškovei.

52.       Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad trečiasis asmuo E. Č. visus šiuos veiksmus dėl ginčo darbų užsakymo atliko ne savo, o atsakovės vardu, naudodamasis atsakovės jam, kaip darbuotojui, suteikta elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), kurią po trečiojo asmens darbo santykių pabaigos (2021 m. lapkričio 3 d.) perėmė atsakovė, ką patvirtina iš šios pašto dėžutės ieškovei 2021 m. lapkričio 4 d., 2021 m. lapkričio 13 d. atsiųsti elektroniniai laiškai, nurodant, kad nuo 2021 m. lapkričio 3 d. E. Č. UAB „Santjana“ nebedirba ir visais iškilusiais klausimais reikia kreiptis į projektų valdymo vadovą R. Š. (2021 m. lapkričio 4 d. laiško turinys), o visus atliktus darbus, dokumentus reikia persiųsti ir darbus priduoti darbų vadovui E. S. ((duomenys neskelbtini)) arba projektų vadovui R. Š. ((duomenys neskelbtini)) (2021 m. lapkričio 13 d. laiško turinys). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma / negalėjo nebūti nežinoma apie ieškovės atsakovės naudai atliekamus darbus, jog dėl jų buvo sutaręs buvęs atsakovės darbuotojas E. Č. (atsakovė perėmė buvusio darbuotojo E. Č. el. pašto dėžutės valdymą). Visgi atsakovė jokių prieštaravimų, reikalavimo nutraukti ieškovės vykdomus schemų braižymo darbus nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. (kuomet galiausiai atsakovė nurodė stabdanti darbus) ieškovei nereiškė, priešingai – po E. Č. darbo santykių su atsakove pabaigos, atsakovės darbuotojas R. Š. schemų braižymo darbus objektuose ir toliau iš ieškovės užsakinėjo, priiminėjo jos siunčiamas sąskaitas ir atliktų darbų aktus, schemas pačios atsakovės ieškovei nurodytais kontaktiniais duomenimis ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (jų ieškovei negrąžino), ką patvirtina šalių susirašinėjimas el. laiškais.

53.       Tai, kad atsakovei buvo žinoma apie iš ieškovės užsakytus schemų braižymo darbus, priešingai nei apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovė, patvirtina ir į bylą pateiktas garso įrašas – apie 2021 m. rugsėjo–spalio mėn. įrašyto pokalbio metu trečiasis asmuo informavo atsakovės vadovą, kad tam tikrus darbus pagal atsakovės sutartį su AB „Kelių priežiūra“ atlieka ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovė – o būtent jos vadovas, disponuodamas gauta informacija, būtų kaip nors į šią informaciją reagavęs – reikalavęs sudaryti su ieškove rašytinę sutartį, trečiajam asmeniui užpildyti subrangos kortelę, sustabdyti šiuos darbus ir pan. Tokių duomenų į bylą pateikta nėra (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovė sutarties sudarymo, jog galiojimo klausimą pradėjo kelti iš esmės ieškovei užbaigus sulygtus darbus dėl schemų braižymo, kuomet atsakovė jau turėjo atsiskaityti su ieškove, niekaip nepaneigia anksčiau konstatuotų aplinkybių dėl sutarties sudarymo per atstovą fakto ir to, kad ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sutartį yra sudariusi su atsakove, kuriai būtent tokie darbai buvo reikalingi ir kuri juos galiausiai priėmė ir naudojo.

54.       Aplinkybė, kad į bylą nėra pateikti ieškovės atsakovei parengti komerciniai pasiūlymai, rašytinės sutarties projektas, taip pat nepaneigia nustatyto žodinės sutarties tarp šalių sudarymo fakto, kuri iš ieškovės pusės, be kita ko, yra ir įvykdyta – užsakyti darbai atlikti ir perduoti atsakovei, atsakovė juos priėmė, nereikšdama ieškovei dėl to jokių pastabų. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje taip pat nėra duomenų, kad pati atsakovė būtų reikalavusi iš ieškovės kokių komercinių pasiūlymų ir / ar rašytinės sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu įvertinus šią konkrečią susiklosčiusią situaciją, tai, kad schemų braižymo darbai turėjo būti atlikti kuo skubiau, kadangi atsakovės užsakovė AB „Kelių priežiūra“ atsakovei jau taikė baudas už nesavalaikį įsipareigojimų vykdymą (ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta ir šalys jos neginčija), darytina pagrįsta išvada, kad šalių apsiribojimas žodinės sutarties sudarymu tuo metu nebuvo neracionalus sprendimas.

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad gavusi vieną mokėjimą už žaibosaugos matavimus (1 597,20 Eur sumai), žodžiu su atsakovės darbuotoju gali susitarti dėl daugiau nei 20 kartų didesnio užsakymo (virš 30 000 Eur). Visgi nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais. Byloje nėra duomenų, kad žodinės sutarties sudarymo metu tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo žinoma, kokia bus galutinė kaina už atliktus schemų braižymo darbus, t. y. tai, kad braižytinų schemų neabejotinai bus 252 vnt., kas, žinant vienos schemos nubraižymo įkainį, leistų įvertinti galimus patirtinus kaštus ir galutinę darbų kainą. Ieškovė, atsakovės buvęs darbuotojas – trečiasis asmuo E. Č., byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp šalių buvo susitarimas būtent dėl vienos schemos braižymo įkainio, t. y. jog buvo susitarta, kad vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina bus 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei būtų turėjęs kilti įtarimas atsakovės darbuotojo įgaliojimo sudaryti žodinę sutartį dėl neapibrėžto skaičiaus schemų nubraižymo, taikant nurodyto vieneto įkainį (100 Eur + PVM), buvimu, prieš tai ieškovei jau suteikus atsakovei žaibosaugos patikros paslaugas už 1 597,20 Eur sumą, kurią atsakovė ieškovei apmokėjo (CPK 178, 185 straipsniai).  

56.       Jau minėta, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, tariamo atstovavimo atveju tai, ar realūs įgaliojimai atstovui buvo suteikti, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė (nutarties 47 punktas), todėl atsakovės apeliaciniame skunde, siekiant paneigti žodinės sutarties sudarymo tarp šalių faktą (iš atsakovės pusės – per jos darbuotoją), nurodomi argumentai dėl atsakovės vadovo, jo įgalinimų, tai, kad duomenys dėl bendrovės vadovo išviešinti Juridinių asmenų registre, nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Ginčo atveju nereikšminga ir tai, kokia buvo atsakovės vidinė tvarka dėl sandorių sudarymo, jiems sudaryti galimai būtinų atlikti papildomų veiksmų (subrangos kortelių pildymo, pan.). Pabrėžtina, kad darbuotojų (ne)tinkamas funkcijų vykdymas, darbinės drausmės nesilaikymas ar kiti su tuo susiję aspektai yra aktualūs tik darbdavio ir darbuotojo tarpusavio vidiniuose santykiuose, tačiau nesukuria jokių teisių ir pareigų šiuose santykiuose nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims – šiuo atveju ieškovei. Ginčo atveju ieškovei turint rimtą pagrindą manyti, kad sandorį ji sudarė su atsakove per jos įgaliotą asmenį (atsakovės darbuotoją) (tokį pagrindą manyti buvus atstovavimą savo veiksmais suteikė ir pati atsakovė), toks sandoris atsakovei yra privalomas.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai šiuo atveju ginčas iš esmės kilo ne tiek dėl pačios sutarties sudarymo fakto (gi atsakovė neginčija to, kad ieškovė faktiškai darbus atliko, o atsakovė juos priėmė, nereikšdama jokių pastabų), kiek dėl to, kad atsakovė nesutinka su galutine elektros įrenginių principinių schemų nubraižymo kaina, dėl ko kvestionuoja buvus šalių susitarimą dėl 100 Eur + PVM vienos schemos nubraižymo įkainio. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti ir tuo, kad žodine šalių sudaryta sutartimi buvo susitarta dėl šios kainos, nepaisant to, jog analogiška kaina nėra patvirtina dviejų byloje atliktų ekspertizių išvadomis ir / ar neatitinka atsakovės skaičiavimų.  

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovė el. laišku nusiuntė schemas bei vieną iš sąskaitų R. Š.. R. Š., reaguodamas į tai, el. laiške ieškovei pasitikslino, ar tokios kainos buvo suderintos su E. Č. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovės el. laiške atsakovei nurodyta, kad su E. Č. buvo sutartos tokios kainos: vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kaina – 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur (be PVM). Šie elektroniniai laiškai buvo išsiųsti atsakovės darbuotojams, su kuriais, pasibaigus atsakovės darbo santykiams su E. Č., pati atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei kontaktuoti – projektų vadovu R. Š. ((duomenys neskelbtini)) ir darbų vadovu E. S. ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. lapkričio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) el. pašto atsiųstas patvirtinimas apie gautą informaciją.

59.       Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad jokių duomenų apie tai, kad bet kuris iš minėtų atsakovės darbuotojų būtų pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl ieškovės nurodytos darbų kainos, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovės darbuotojas R. Š., jau žinodamas vienos schemos braižymo įkainį, 2021 m. lapkričio 18 d. el. laiške ieškovei domėjosi, kada bus nubraižytos ir atsiųstos kitos schemos, o 2021 m. lapkričio 23 d. el. laiške nurodė, kad „labai reikia schemų (duomenys neskelbtini)“, šią schemą ragino kuo greičiau atsiųsti ir 2021 m. lapkričio 25 d. el. laišku. 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovės atstovas R. Š. ieškovei nurodė siųsti PVM sąskaitas faktūras ne tik jam, bet ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Be to, R. Š. 2021 m. gruodžio 1 d. el. laišku paprašė ieškovės atsiųsti neapmokėtų skolų suderinimo aktą, nurodęs, kad paderins mokėjimus; ieškovė atsakovei šį aktą nusiuntė 2021 m. gruodžio 2 d. R. Š. 2021 m. gruodžio 2 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad persiuntė suvestinę buhalterijai ir paprašė, kad pamokėtų, taip pat paklausė ieškovės, ar šį suteiktų įmonei nuolaidą. Tik 2021 m. gruodžio 2 d. el. paštu minėtas atsakovės atstovas nurodė ieškovei sustabdantis visus susitarimus, buvusius su trečiuoju asmeniu E. Č.

60.       Visos anksčiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą buvus šalių susitarimą dėl vieno paskirstymo punkto, įvadinės apskaitos spintos ar kabelių spintos schemos kainos (įkainio) – 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur. Atsakovė net ir neneigia, kad šis vienos schemos nubraižymo įkainis jai vėliausiai buvo žinomas 2021 m. lapkričio 11 d., tačiau nepaisant to, atsakovė nestabdė ieškovės atliekamų darbų, priešingai, ragino juos tęsti, taip pat nurodė atliksianti mokėjimus, galiausiai prašė ieškovės suteikti nuolaidą. Taigi pagrįstai darytina išvada, kad atsakovę sutartas vienos schemos braižymo įkainis (100 Eur + PVM) tenkino, ir netgi jeigu ir darant prielaidą, kad iki 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovei ši kaina nebuvo pakankamai aiški ir / ar atskleista (nors tokią išvadą dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų daryti taip pat nėra pagrindo), ji ją galiausiai akceptavo, nereikšdama dėl to pretenzijų, o nurodydama ieškovei toliau tęsti darbus – nubraižyti schemas kitiems atsakovės objektams.  

61.       Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš esmės tik 2021 m. gruodžio 2 d., kuomet atsakovei buvo atsiųstas skolų suderinimo aktas ir, tikėtina, atsakovei galutinai paaiškėjo bendra ieškovės atliktų darbų kaina (bendras jos turimas įsiskolinimas ieškovei) bei tai, kad atsakovės užsakyti darbai jai bus nuostolingi (įvertinus jos pačios gaunamą naudą iš sutarties su užsakove AB „Kelių priežiūra“, kurios tinkamam įvykdymui atsakovė ieškovę ir pasitelkė, vykdymo), atsakovė nurodė stabdanti ieškovės darbus. Visgi ši aplinkybė, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neturi įtakos atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymui. Tai, kad atsakovė galimai nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ir, neįvertinusi to, kad braižytinų schemų gali būti daug, dėl ko ir bendri kaštai atitinkamai išaugs, visgi tokią sutartį su ieškove sudarė, yra nulemta pačios atsakovės veiksmų, todėl ir su tuo susijusi rizika tenka jai pačiai.

62.       Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės argumentams, kad šalys negalėjo sutarti tokio vienos schemos braižymo įkainio (100 Eur + PVM) dėl to, jog, pasak atsakovės, ieškovės gautinas pelnas iš sutarties vykdymo yra beveik analogiškas visam ieškovės metiniam pelnui. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepaneigia šalių sutartos kainos. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia juridiniam asmeniui iš jo vykdomos veiklos siekti gauti kuo daugiau pelno (kas, beje, yra ir vienas iš pagrindinių privataus juridinio asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla, tikslų) ir vien tai, kad atitinkamo sandorio pelningumas gali būti didesnis negu prieš tai buvusių pavienių sandorių ar bendrai per metus iki tol gauto įmonės pelno, neįrodo tokio sandorio negalimumo ir šio ginčo atveju niekaip nepagrindžia jokių priešingų teisei ir/ar atsakovės interesams prieštaraujančių galimų ieškovės ir trečiojo asmens (atsakovės buvusio darbuotojo) susitarimų dėl sutarties kainos, kaip kad apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovė. Šios aplinkybės atsakovė byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

63.       Priešingos išvados nustatytai aplinkybei, kad tarp šalių buvo susitarimas vienos schemos nubraižymo darbus atlikti už 100 Eur + PVM, neleidžia daryti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad neva tokios kainos nepagrindžia nei atsakovės į bylą pateikti komerciniai pasiūlymai, nei byloje esančių ekspertizių išvados. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi tai, kad byloje konstatavus esant šalių susitarimą dėl vienos schemos nubraižymo kainos (100 Eur + PVM), netgi jeigu ji ir nėra analogiška kitų įmonių teikiamiems pasiūlymams ar ekspertų nustatytoms kainoms, nėra pagrindo šia kaina nesivadovauti, ji sutarties šalims yra privaloma. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokia darbų kaina, įvertinus šių darbų specifiką, pobūdį – atliekant principinių schemų braižymo darbus reikėjo vykti į objektus, kurių buvo daugiau nei 20 (bei kurie buvo vakarų Lietuvoje), nustatyti iš kokių elektros skydelių, pastočių ar paskirstymo punktų pajungta, kas yra pajungta, nustatyti tikslias pajungimo vietas ir taškus, visa tai objekte nubraižyti schemoje su komutaciniais aparatais ranka, o vėliau tai skaitmenizuoti perkeliant ranka subraižytą schemą su atitinkama programa, laikytina protinga.

64.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo spręsti, kad vienos schemos nubraižymo kaina galėtų būti apie 10 Eur + PVM. Kaip teisingai pastebėjo ir ieškovė, ji atliko ne schemų atnaujinimo darbus (už kuriuos kitos įmonės siūlė atsakovės nurodomą mažesnę sumą), tačiau naujų schemų nubraižymo darbus, kas yra reikalaujantis daugiau laiko, pastangų ir sąnaudų darbas. Atsakovė dėl šių ieškovės akcentuojamų ir sutarties kainai pagrįsti itin reikšmingų aplinkybių (darbų pobūdžio) iš esmės nepasisakė bei priešingų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės objektuose tokios schemos visgi buvo ir jas reikėjo tik atnaujinti (o ne nubraižyti naujas) į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl šiuo aspektu nėra jokio objektyvaus pagrindo kvestionuoti šalių sutartos kainos 100 Eur + PVM už vienos schemos nubraižymą pagrįstumo. Be to, šalių sutarta kaina iš esmės atitinka ieškovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose už analogiškus darbus kitų įmonių nurodytas kainas ir netgi yra mažesnė.

65.       Nagrinėjamu atveju byloje kilus abejonių dėl teismo ekspertės Zitos Beržienės ekspertizės akto išvadų, byloje buvo skirta pakartotinė rangos darbų ekonominė ekspertizė, kurią atliko ekspertas Darius Kalibatas. Šis ekspertas nustatė, kad vienos schemos parengimo kaina yra 62,70 Eur + PVM. Nors ši išvada ir nepagrindžia analogiško šalių sutartos vienos schemos nubraižymo kainos – 100 Eur + PVM, visgi nėra taip ženkliai nutolusi, kad nesudarytų pagrindą spręsti, jog šalių sutarta kaina buvo negalima ir yra neprotingo dydžio. Be to, pažymėtina tai, kad minėtoje išvadoje ekspertas, be kita ko, nurodė, jog apskaičiuotą schemos parengimo įkainį tapatinti su rinkos kaina būtų neteisinga, kadangi įkainį sudaro daugybė dedamųjų dalių, kurios kinta, priklausomai nuo įveikiamų atstumų automobiliu, darbo užmokesčio susitarimų ir kitų veiksnių, kurie aptarti atliekant ekspertizę. Pastebėtina ir tai, kad byloje apklaustas ekspertas Darius Kalibatas, kuris teigė turintis patirties atliekant tokio pobūdžio darbus, taip pat nurodė, kad 10 Eur kaina už vienos schemos nubraižymą yra neprotinga, kadangi vien patiriamos išlaidos jai nubraižyti didesnės.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šalių sutarta vienos schemos braižymo kaina (100 Eur + PVM) iš esmės ir buvo nulemta papildomų individualių aplinkybių, tokių kaip pačių darbų atlikimo laikas (kadangi objektuose nebuvo schemų, o atsakovės užsakovė AB „Kelių priežiūra“ jau buvo pradėjusi atsakovei taikyti baudas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jas buvo būtina nubraižyti kuo skubiau) bei to, kad darbus buvo būtina atlikti vykstant į skirtingus objektus vakarų Lietuvoje (kurių buvo virš 20), o tam buvo būtinas papildomas laikas ir kaštai. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens E. Č. bylos nagrinėjimo metu duotais nuosekliais paaiškinimais, kad kitos įmonės šių darbų pagal esamą situaciją (darbai turėjo būti atlikti skubiai, vykstant į objektus, esančius vakarų Lietuvoje) daryti neapsiėmė, o ir kitų siūloma darbų kaina ženkliai nesiskyrė (CPK 185 straipsnis).  

67.       Nors atsakovė ir nurodo, kad tiek kitos įmonės (kurios buvo pateikusios komercinius pasiūlymus), tiek jos pačios darbuotojai nurodytas schemas būtų nubraižę už maždaug 10 Eur + PVM (ar pigiau), visgi tokiu atveju, pritariant ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai pozicijai, tada nėra aišku, kodėl tas nebuvo padaryta, t. y. kodėl šių schemų nebraižė pačios atsakovės darbuotojai ar darbui atlikti nebuvo pasamdytos kitos įmonės. Minėta, kad informacija, jog sutarčiai su AB „Kelių priežiūra“ įvykdyti – objektams reikalingoms schemoms nubraižyti, buvo pasitelkta ieškovė, atsakovės vadovui buvo žinoma (šią aplinkybę patvirtina anksčiau dėstyti motyvai ir aptarti įrodymai, tarp jų ir garso įrašas), ši aplinkybė (kaip ir sutarties kaina) vėliausiai 2021 m. lapkričio 4 d. (o dėl sutarties kainos – 2021 m. lapkričio 11 d.) buvo žinoma ir kitiems atsakovei pavaldiems darbuotojams, atsakingiems už sutarties su AB „Kelių priežiūra“ vykdymą po darbo santykių pabaigos su E. Č. Visgi duomenų, kad atsakovė būtų savalaikiai ėmusis kokių nors veiksmų sutarčiai su ieškove stabdyti, nutraukti ir sutarties vykdymą perduoti kitai įmonei (ar savo darbuotojui), byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės, greta to, kas jau išdėstyta, sudaro pagrindą abejoti atsakovės nurodomų argumentų realumu ir pagrįstumu (CPK 185 straipsnis). 

68.       Tuo tarpu atsakovės atliktas sutarties sustabdymas tuo metu, kai ieškovė visus sutartus darbus iš esmės jau buvo atlikusi (2021 m. gruodžio 2 d.), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tokių veiksmų iš atsakovės pusės buvo imtasi ne todėl, kad atsakovės netenkino ieškovės atliktų darbų kokybė (atsakovė dėl to pretenzijų ieškovei nereiškė), vienos schemos nubraižymo kaina (100 Eur + PVM), o dėl to, kad atsakovei nebuvo priimtina paaiškėjusi galutinė bendra darbų kaina už visas (252 vnt.) nubraižytas schemas (31 105,47 Eur), kurios pati atsakovė, nebūdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, neveikdama pagal bonus pater familia elgesio standartą, nebuvo įsivertinusi sandorio sudarymo su ieškove pradžioje (CPK 185 straipsnis).  Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad darbams atlikti ji vėliau (sustabdžius sutarties vykdymą su ieškove) pasamdė kitą įmonę (UAB „Elmoda“), kuri sutiko atlikti darbus už ženkliai mažesnę sumą, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepaneigia šalių sutartos kainos už vienos schemos nubraižymą (ne atnaujinimą), įvertinus jau minėtas individualias būtent šalių susitarimo metu buvusias aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

69.       Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko nurodo ir tai, kad teismas, spręsdamas, jog vienos schemos nubraižymo kaina (100 Eur + PVM) yra protinga, nepagrįstai perėmė eksperto rolę, nors byloje skirdamas ekspertizes pats pripažino, kad tam reikia specialių žinių ir teismas jų neturi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

70.       Pažymėtina tai, kad sprendimą teismas priima tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Teismas, vertindamas įrodymus, patikrina kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas).

71.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, teismas negali neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų iš anksto konstatuoti, kad šalys yra sudariusios susitarimą dėl konkrečios kainos ir nuspręsti, kad byloje teismo ekspertizės nereikia. Šiuo gi atveju tarp šalių byloje ginčas kilo tiek dėl pačios sutarties sudarymo fakto, tiek dėl susitarimo dėl kainos už schemų nubraižymą bei jos dydžio. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad šalys susitarė, jog vienos schemos nubraižymo kaina yra (100 Eur + PVM), tuo tarpu atsakovė su tuo nesutiko ir teigė, kad tokio susitarimo nebuvo, o kaina nustatytina pagal rinkos kainą, įrodinėjo, jog ji yra apie 10 Eur + PVM. Dėl šios priežasties, užtikrindamas dispozityvumo ir rungimosi principų (CPK 12, 13 straipsniai) tinkamą įgyvendinimą, teismas pagrįstai sudarė šalims galimybę jų nurodomus aplinkybes dėl kainos įrodinėti visomis įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir ekspertizės akto išvadomis. Dėl šios priežasties byloje ir buvo skirta teismo rangos darbų ekonominė ekspertizė, vėliau ir pakartotinė ekspertizė.

72.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad ekspertų išvada yra tik vienas iš įrodymų (CPK 177 straipsnio 2 dalis), ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad tarp šalių buvo konkretus susitarimas dėl vienos schemos nubraižymo kainos (100 Eur + PVM), todėl pagrįstai kainos nenustatinėjo pagal CK 6.198 straipsnio nuostatas, be kita ko, pagal ekspertų išvadas. Dėl to šiuo aspektu atsakovės dėstomi apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

73.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne tik apskritai tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl elektrofizikinių matavimų bei žaibosaugos patikros darbų atlikimo ir elektros įrenginių principinių schemų braižymo, tačiau ir tai, kad dėl pastarųjų darbų šalys susitarė, jog vienos schemos nubraižymo kaina yra 100 Eur + PVM, jeigu tokiame objekte yra iki 20 komutacinių aparatų, o jeigu objekte yra virš 20 komutacinių aparatų, tokiu atveju kiekvienas komutacinis aparatas kainuoja papildomai 5 Eur. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgdama į tai, kad, pasak atsakovės, byla savo apimtimi, nagrinėjamų klausimų sudėtingumu, nelaikytina itin sudėtinga ar didelės apimties, o atliktų procesinių veiksmų skaičius nėra iškirtinai didelis, teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas jos patirtas 15 354,30 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą. Atsakovės teigimu, yra pagrindas šias išlaidas sumažinti, įvertinus ir tai, kad atsakovė už iš esmės tokios pačios apimties teisines paslaugas patyrė apie 50 proc. mažesnes išlaidas.

75.       Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

76.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

77.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78.       Teisėjų kolegija pastebi tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde neįrodinėja to, kad konkrečiai ieškovei suteiktos teisinės paslaugos (kiekviena jų) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) numatytus dydžius, o apsiriboja tik nurodymu, kad pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už ieškinį yra 5 045 Eur, už dubliką – 3 027 Eur, atstovavimą teisme – 201 Eur (kadangi posėdžiai truko 11,5 val., tai maksimali suma už atstovavimą teisme būtų 2 311,50 Eur), t. y. iš esmės teigia, kad šių nurodytų sumų kontekste bendra 15 354,30 Eur išlaidų už teisines paslaugas suma yra per didelė. Visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

79.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė byloje pateikė ieškinį, dubliką, ieškovės atstovas rengė eilę įvairaus pobūdžio prašymų, paklausimų (dėl liudytojų, ekspertų apklausos, dėl papildomų įrodymų, dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kt.), teikė atsikirtimus į atsakovės argumentus, byloje vyko penki teismo posėdžiai, kuriose ieškovė buvo atstovaujama advokato. Į bylą pateiktų suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos taip pat patvirtina, kad teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos ne tik už atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau ir už pasirengimą jiems. Taigi ieškovei buvo suteiktas kur kas platesnis teisinių paslaugų spektras (įskaitant įvairaus pobūdžio prašymų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, kt.) negu nurodo atsakovė, apeliaciniame skunde įvardindama galimus jų maksimalius dydžius (už ieškinį, dubliką, atstovavimą teismo posėdžiuose).

80.       Į bylą ieškovė pateikė duomenis, kad detalizacijose nurodytas teisinės pagalbos išlaidas ji iš tiesų patyrė, šios išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, atstovo atliktas kitų teisinių veiksmų apimtis, neviršija Rekomendacijose numatyto jų dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šios beveik dvejus metus trukusiame teisminiame procese ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (jas vertinant atskirai (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16–8.20, 9, 10 punktai) būtų nepagrįstos ar neprotingo dydžio vien tik todėl, kad bendra jų suma yra 15 354,30 Eur ar tai, kad ši suma yra didesnė negu šioje byloje atsakovės patirta teisinės pagalbos išlaidų suma. Pastaroji aplinkybė nėra kriterijus sumažinti ieškovės šioje byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Tuo tarpu jokių kitų argumentų, dėl kurių teisėjų kolegijai būtų pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų nepagrįstas ar neteisingas, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo.

81.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi patenkinęs ieškovės ieškinį, pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 15 354,30 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylos baigties

82.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

85.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 421,28 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.  

86.       Spręsdama dėl nurodytų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi jau anksčiau minėtais CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytą rekomendacinį maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (Rekomendacijų 8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, procesinio dokumento turinį.

87.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės patirtos 3 421,28 Eur teisinės pagalbos išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą jų dydį (atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2024 m. vasario mėn., todėl taikytinas 2023 m. III ketvirčio VDU (2 018,20 Eur); maksimalus šių išlaidų dydis: 2 018,20 Eur x 1,3 = 2 623,66 Eur), tai, kad ieškovę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kuriam bylos aplinkybės per beveik dvejus metus trukusį procesą, neabejotina, yra gerai žinomos, o dalis atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų jau buvo išdėstyti ir procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nurodytas ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki pagrįstos 2 500 Eur sumos, kuri, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

88.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santjana“, juridinio asmens kodas 122656944, ieškovei mažajai bendrijai „Trifazis“, juridinio asmens kodas 305069117, 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                                                                           Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                                                Andrius Verikas

 

 

                                                                                                                    Renata Volodko