Civilinės bylos Nr. e2-2778-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00334-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atea“ ir UAB  "Eutoelektronika" ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešųjų pirkimų,

n u s t a t ė :

        1. Ieškovės UAB "Atea" ir UAB "Euroelektronika" kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Tarnyba), išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydamos pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020-02-07 sprendimą nutraukti tarptautinio viešojo pirkimo "Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas" (pirkimo Nr. 432152) procedūras; įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir tęsti pirkimą; nutraukti 2020-02-24 paskelbto naujo pirkimo dėl to paties objekto (Nr. 474259) procedūras.

        2.1. Ieškovė UAB "Atea" ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019-04-25 paskelbė ir vykdė atvirą konkursą, kurio tikslas - įrengti Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje Šakių r. savivaldybės ribose, sienos kompleksinę detekcinės ir optoelektroninės įrangos sistemą, kuri nuolatos aptinka ir fiksuoja valstybės sieną kertančius ir prie jos priartėjančius objektus, judančius žemės paviršiumi, leidžia vizualiai stebėti objektus ir visą informaciją perduoda į stacionarų valdymo centrą, esantį Kudirkos Nauiesčio pasienio užkardoje. Pirkimo objektas buvo apibrėžtas Pirkimo sąlygų 1 priede "Techninė specifikacija". Šiame pirkime ieškovė pateikė pasiūlymą, vaizdo stebėjimo sistemą, be kita ko, komplektuodama su visame pasaulyje žinomo Kinijos Liaudies Respublikos gamintojo Hikvision Digital Technology Co, Ltd. (toliau - Hikvision) įranga ir dar 2019-07-10 perkančiosios organizacijos raštu ieškovės pasiūlymas buvo nurodytas kaip galimai pripažintinas laimėjusiu, o 2019-07-24 buvo sudaryta pasiūlymų eilė, ir ieškovė paskelbta pirkimo laimėtoja, kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusi tiekėja, 2019-08-12 atsakovė netgi buvo atsiuntusi derinimui ieškovei pirkimo sutartį, tačiau vėliau laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019-10-07 tęsėsi teisminis ginčas dėl ieškovės pripažinimo pirkimo laimėtoja, kurias pasibaigus perkančioji organizacija grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją, teikė paklausimus ieškovei, į kuriuos buvo teikiami atsakymai su prašoma informacija bei dokumentais. Nepaisant to, 2020-02-07 perkančioji organizacija informavo apie pirkimo procedūrų nutraukimą dėl neva pasikeitusio teisinio reglamentavimo, gautos informacijos apie padidėjusias rizikas stebėjimo įrangos naudojamų techninių duomenų nesankcionuoto perėmimo aspektu, t. y. veiksnius, kurių nebuvo galima prognozuoti ir įvertinti pirkimų procedūrų pradžioje. Jau 2020-02-10 buvo gautas atsakovės kvietimas dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl naujo viešojo pirkimo tam pačiam objektui įsigyti, o 2020-02-21 netgi paskelbta apie analogišką viešąjį pirkimą. Ieškovė 2020-02-18, 07.44 pateikė atsakovei pretenziją dėl sprendimo nutraukti pirkimą, tačiau 2020-02-20 atsakovė paliko ją nenagrinėtą dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino.

        2.2. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė pirkimą, nes pagrindą nutraukti pirkimą gali sudaryti tik atsiradusios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti arba Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. nustatytų principų pažeidimai, kai padėties negalima ištaisyti. Perkančioji organizacija neįgyja teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei tos nenumatytos aplinkybės priklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos, jeigu ji pati parengė pirkimo sąlygas ir pagal jas suplanavo pirkimo procedūras.

        2.3. Pirma, nors atsakovė savo sprendimą grindžia 2019-06-11 įsigaliojusiais VPĮ 18, 23 ir 33 straipsnių pakeitimais, tačiau atsakovė nuolat organizuoja viešuosius pirkimus ir tą darydama turi vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl organizuodama ginčo pirkimą ji turėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nuo įstatymo priėmimo iki ginčo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, tačiau iki tol atsakovė nematė poreikio pirkimo nutraukimui. Pagal minėtų straipsnių pakeitimus perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, turi teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, taip pat gali nustatyti tam tikrus reikalavimus tiekėjui, siekiant įsitikinti, kad jis nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, sudarant su juo viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjamu gi atveju pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta jokių reikalavimų, susijusių su nacionalinio saugumo interesų apsauga ir pan., todėl ir nutraukti pirkimą šiuo pagrindu atsakovė negalėjo. Jeigu atsakovė manė, kad planuojama sudaryti pirkimo sutartis patenka į LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, kuris numatė prievolę atlikti sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, sritį, ji galėjo atlikti sandorio patikrą įstatymo nustatyta tvarka, gaudama kompetentingos institucijos išvadą. Ieškovės nuomone, pirkimo sutartis apskritai nepatenka ir negali patekti į minėto įstatymo veikimo sritį - nei pati perkančioji organizacija, nei pirkimo objektas nepatenka į šio įstatymo prieduose pateiktus sąrašus. 2020-02-21 paskelbdama naują analogišką pirkimą, skirtą įsigyti tą patį objektą, kuris turėjo būti įsigytas, Kudirkos Naumiesčio pasienio ruože, jo specifikacijoje atsakovė numatė reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai turi nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui.

        2.4. Antra, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir pagrindimo, kad ieškovės pirkimui siūlyta konkreti Hikvision gamintojo įranga kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui - atsakovės sprendimas motyvuojamas išimtinai manipuliatyviais ir subjektyviais argumentais, kurie neatitinka tikrovės ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Ginčijamame sprendime nėra konkrečiai įvardijama, kokios konkrečiai kompanijos gaminama įranga gali įtakoti LR valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumą ir kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl galimai net neegzistuoja joks konkretus dokumentas ar "pozicija", jog konkretaus gamintojo konkreti įranga ir kokiu būdu sukeltų realią grėsmę valstybės sienos apsaugos sistemai ar Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ieškovė pirkimui pasiūlė stebėjimo sistemų įdiegimą, t. y ne pavienę gamintojų įrangą ar detales, bet bendrą sistemą, tarp kurios komponentų buvo ir minėto gamintojo stacionarios kameros, kamerų objektyvai, apsauginiai gaubtai, stacionarūs termovizoriai, kupolinės valdomos stebėjimo kameros. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta reikalavimų, kad pirkimuose negali dalyvauti tam tikri gamintojai ar negali būti siūloma jų įranga. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų ar techninių motyvų, kad tokios sistemos diegimas, konkretūs ieškovės pasiūlyti gaminiai galėtų būti pavojingi nacionaliniam saugumui ir neatitiktų pirkimo reikalavimų. Spekuliatyvūs straipsniai, kad neva gamintojo įranga gali būti lengvai paveikiama išorinių veiksnių ir dėl to yra nesaugi, nėra patvirtinti jokia objektyvia informacija, tokia informacija apskritai neteisinga, nes kameros ir jų komponentai niekaip negali perduoti duomenų, jei pati gamintojo vaizdo stebėjimo kamera ar kita įrangos dalis yra sumontuota ir veikia uždarame, izoliuotame tinkle. Ginčo gamintojo įrangą naudoja įvairios kitos perkančiosios organizacijos savo veikloje (Kauno miesto savivaldybė, VĮ "Oro navigacija" ir kt.) tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos bei ne ES šalyse. Pati atsakovė yra sudariusi viešojo pirkimo sutartis su ieškove, kuri diegia identišką vaizdo stebėjimo sistemą Kybartų ir Kenos pasienio kontrolės punktuose, kurios vienas iš komponentų taip pat ir Hikvision vaizdo stebėjimo kameros, ieškovė yra pateikusi vieną iš Hikvision gaminamų vaizdo stebėjimo kamerų, kuri perduota Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos dar 2020-02-03, ir jokių išvadų dėl tariamo jos nepatikinimo iki šiol nėra. Vien tai, kad atsakovei nepatinka vienas ar kitas gamintojas ar ji yra susipažinusi su kažkokia informacija, publikuota visuomenės informavimo priemonėse, nereiškia, kad įranga neatitinka saugumo kriterijų ir negali būti diegiama.

        2.5. Trečia, atsakovė nepagrįstai kaip pirkimo nutraukimo pagrindą nurodo tai, kad dalis lėšų, kurios buvo paskirtos 2019 m. siekiant įvykdyti atitinkamus projektus, turėjo būti panaudojamos 2019 m., tačiau dėl neva teisminių ginčų nepavyko panaudoti šių lėšų, o jų perkėlimas į kitus metus negalimas, tad nebepakanka finansinių asignavimų. LR biudžeto sandaros įstatymas numato galimybę nepanaudotas lėšas perkelti į kitus biudžetinius metus; teisminis ginčas vyko 2019 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais pirmosios instancijos teisme, bei spalio - gruodžio mėnesiais apeliacinės instancijos teisme, t. y. perkančiajai organizacijai buvo akivaizdu, kad jo procedūros nepasibaigs 2019 metais, ir tai nebuvo nenumatyta aplinkybė; 2020-02-21 atsakovė paskelbė naują pirkimą dėl Kudirkos Naumiesčio sistemos, kas paneigia jos teiginius apie asignavimų nepakankamumą ir poreikio įsigyti vaizdo stebėjimo sistemą nebuvimą.

           2.6. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai kaip pagrindu nutraukti pirkimą remiasi tuo, kad buvo įrengtas patrulio takas, dėl ko iš esmės pasikeitė stebėjimo įrangos įrengimo lokacija ir gamtinės sąlygos bei darbų apimtys, nes pasikeitę perkančiosios organizacijos norai ir jos pačios sprendimas įrenginėti patrulio taką yra akivaizdžiai numatoma, nuo pačios atsakovės valios priklausanti aplinkybė ir negali būti pagrindu nutraukti pirkimą.

        2.7. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, kadangi ieškovė dėl techninės klaidos ją pateikė 2020-02-18, 07.44 val., t. y. dar iki atsakovės darbo pradžios, todėl net jei ji būtų pateikta 2020-02-17, 24.00 val., tai objektyviai nekeistų situacijos dėl pirkimo įvykdymo operatyvumo. Pretenzijos pateikimo terminas praleistas tik keliomis valandomis, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas jos nenagrinėti yra formalus ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams.

           3.1. Ieškovė UAB "Euroelektronika“ be kai kurių ieškovės UAB "Atea" jau nurodytų argumentų ieškinyje pažymėjo, kad po ankstesnio teismo proceso du kartus kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama informuoti apie vykdomas procedūras ir priimtus sprendimus, pranešdama apie netinkamą procedūrų vykdymą ir skaidrumo principo neužtikrinimą, tuo tarpu perkančioji organizacija praėjus beveik 2 mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsigaliojimo galiausiai, neįvykdžiusi teismo suformuluotų reikalavimų, nutraukė pirkimo procedūras.

        3.2. Perkančioji organizacija pernelyg plačiai aiškino savo teisę nutraukti pirkimą, nors tai yra išimtinė ir kraštutinė priemonė. Nėra pagrįsta, kodėl ji galėjo nutraukti pirkimą, kadangi UAB „Atea“, kurios siūlomos įrangos panaudojimas, jei ir galėtų įtakoti valstybės sienos pažeidžiamumą ir kelti riziką nacionaliniam saugumui, ir taip negalėtų būti pripažinta pirkimo laimėtoja dėl jos pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nėra įrodyta, kad kitų tiekėjų pasiūlytos prekės galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

        3.3. Tai, kad perkančioji organizacija nutraukė pirkimą dėl to, kad tiekėjų pasiūlymai, tariamai, neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, kurie nebuvo įtvirtinti Pirkimo sąlygose, iš esmės reiškia, kad faktiškai atsakovė atmetė tiekėjų pasiūlymus dėl pirkimo sąlygose iš anksto neišviešintų reikalavimų, nors privalo griežtai laikytis savo pačios nustatytų sąlygų.

           3.4. Pirkimo nutraukimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir tikslus, nes akivaizdžiai proteguojamas konkretus tiekėjas, neužtikrinamas racionalus lėšų naudojimas, perkančioji organizuoja vėl naują pirkimą, nors jau galėjo paskelbti šio pirkimo laimėtoją ir sudaryti su juo pirkimo sutartį.

           3.5. Dublike pažymėjo, kad nors Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad jo vertinimu Hikvision įranga kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau jis nepateikė pozicijos dėl to, ar pirkimas turėtų būti nutrauktas. Nors atsakovė sprendime dėl ieškovės pretenzijos nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie LR Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie LR Krašto apsaugos ministerijos patvirtino grėsmes, bet atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šių institucijų atsakymai kol kas nėra gauti, o kai bus gauti, bus pateikti teismui, kas leidžia spręsti, kad pirkimas buvo nutrauktas remiantis melagingais teiginiais.

        2. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

        2.1. Nurodė, kad vadovaujantis LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, patikima ES reikalavimus atitinkanti valstybės sienos kontrolė ir apsauga yra vienas didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą, siekdama jo atsakovė 2019 m. metais paskelbė ir vykdė viešuosius pirkimus Kudirkos Naumiesčio bei Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimui; tiekėjų UAB "Atea", UAB "Euroelektronika", UAB "Fima" ir UAB "Telekonta" kvalifikaciją pripažino tinkama, o pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tačiau įvertinusi teikėjų siūlomos techninės įrangos specifikacijas, įžvelgė pirkimo dokumentų trūkumus, kuriuos būtina ištaisyti. 2019-06-11 įsigaliojusios LR VPĮ pakeitimo įstatymo nuostatos suteikė teisę gynybos srityje ar ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančiai ar nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi veikiančiai perkančiajai organizacijai, rengiant technines specifikacijas viešuosiuose pirkimuose, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės ir paslaugos bei viešojo pirkimo sutartys nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Gavusi grėsmes nacionalinio saugumo interesams vertinančios Lietuvos žvalgybinės institucijos poziciją, jog Kinijos Liaudies Respublikos kompanijos Hikvision gaminamos įrangos panaudojimas gali įtakoti Lietuvos sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumą ir kelti riziką nacionaliniam saugumui, o taip pat tai, jog dalis valstybės investicijų 2019-2020 metų programoje, skirtų projektui "Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie ES išorės sienos su Rusijos Federacija, I etapas" turėjo būti panaudotas, bet dėl užtrukusių teisminių ginčų liko nepanaudotos ir neperkeltos į kitus metus, nutarė nutraukti pirkimą.

        2.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negalėjo nutraukti pirkimo procedūrų. Tais atvejais, kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos, pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą. Be to, pirkimo metu komisija nustatė, kad galimo pirkimo nugalėtojo siūlomos įdiegti vaizdo stebėjimo sistemos dalis įrangos pagaminta Kinijos Liaudies Respublikos kompanijoje Hikvision, todėl kreipėsi į LR Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie LR Krašto apsaugos ministerijos su prašymu pateikti poziciją, ar tokios įrangos įdiegimas valstybės sienos apsaugai nesukels pavojaus ir grėsmės LR nacionaliniam saugumui, ir šių institucijų atsakymuose pateikta pozicija, kad kompanijos Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti LR valstybė sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti riziką LR nacionaliniam saugumui. Tarnyba kreipėsi į minėtą Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie LR Krašto apsaugos ministerijos su prašymu išslaptinti poziciją ir gavus teigiamą atsakymą, ši informacija bus pateikta teismui. Be to, Tarnyba papildomai kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie LR Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministeriją ir Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti poziciją šiuo klausimu, o gautuose atsakymuose pateikta pozicija, kad kompanijos Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti LR valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti rizika LR nacionaliniam saugumui. Įvertinusi šių institucijų pozicijas, taip pat žiniasklaidoje ir užsienio šalių informacijos šaltiniuose pateiktą informaciją, jog minėta įranga gali būti nepatikima įrangos fiksuojamos informacijos nedokumentuoto ir nekontroliuojamo perdavimo tretiesiems asmenims aspektu, komisija nusprendė, jog būtina nedelsiant pakeisti pirkimo sąlygas, modifikuojant esminius reikalavimus pačios įrangos ir jos fiksuojamų bei perduodamų ir saugomų duomenų saugumui užtikrinti, keičiant reikalavimus įrangos lokalizacijai erdvėje, keičiant jos apsaugojimo metodiką ir perduodamų ir saugomų duomenų šifravimą. Pratęsus pirkimo procedūras ir galimai sudarius pirkimo sutartį su ieškove, kurios siūloma įsigyti elektroninė įranga galimai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nebūtų galima pasiekti pirkimo tikslo, t.y. įsigyti paslaugų, reikalingų LR valstybės sienos apsaugai.

        2.3. Pažymėjo, kad atsakovė nėra LR Žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytų žvalgybos institucijų sąraše, todėl negalėjo iš anksto numatyti, žinoti, įvertinti ir nustatyti pirkimo sąlygose tiekėjo konkretaus gamintojo galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, tad iš karto nekeitė pirkimo sąlygų, o pagrįstai kreipėsi į kompetentingas šalies žvalgybos institucijas, nes kilus abejonėms dėl viešojo pirkimo laimėtojo patikimumo nacionalinio saugumo aspektu, privalėjo šias abejones patikrinti ne pagal Pirkimo sąlygas, bet pagal galiojančius įstatymus.

        2.4. Nesvarbu, kada minėtos aplinkybės objektyviai atsirado, o tai, kad jos turėtų esminę reikšmę tolimesnei viešojo pirkimo eigai. Šiuo atveju iškilo poreikis pakeisti technines sąlygas taip, kad nebūtų naudojama galimai nesaugi įranga, tas ir buvo padaryta, 2020-02-21 paskelbus naują pirkimą dėl sienos stebėjimo sistemos Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardoje, taip pat įtvirtinus reikalavimą tiekėjams siūlyti tik jau pagamintą ir gamintojo produkcijos kataloge esančią, ES sertifikuotą ir reikiamą funkcionalumą bei suderinamumą su kitų tiekėjų gaminama įranga turinčią produkciją.

        2.5. Nurodė, kad vykusio ankstesnio ginčo tarp šalių metu buvo įrengtas patrulio takas (pakrantės juostoje išskirsti medžiai ir krūmai, išlygintas gruntas, įrengtos vandens pralaidos ir t.t.), todėl iš esmės pasikeitė stebėjimo įrangos įrengimo lokacijos ir gamtinės sąlygos inžinieriniams tinklams įrengti. Taigi, tiekėjai negalės atlikti papildomų darbų pašalinant augmeniją, vykdant stebėjimo sistemos komponentus jungiančių kabelių paklojimą vandens perlaidose ar apeinant kitas natūralias kliūtis, o turės atsižvelgiant į pasikeitusią lokaciją, pakartotinai įvertinti ir pakoreguoti numatytus darbus.

             2.6. Pirkimo metu buvo nustatyta, kad du tiekėjai siūlė dar nepagamintą įrangą, tuo tarpu perkančiajai organizacijai aktuali gamintojo individualiai sukonfigūruotos įrangos sertifikavimo ES standartams problema, todėl siekdama išvengti rizikų, pirkimo komisija nusprendė, kad pirkimo dokumentuose būtina koreguoti reikalavimus tiekėjams, vienareikšmiškai nustatant, jog tiekėjas gali siūlyti tik jau pagamintą ir gamintojo produkcijos kataloge esančią, ES sertifikuotą ir reikiamą funkcionalumą bei suderinamumą su kitų tiekėjų gaminama produkcija turinčią įrangą

        3. Išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VPT) išvadoje nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas tuo atveju, jei: 1) atsirado tam tikrų aplinkybių, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkančioji organizacija įrodo, kad tų aplinkybių ji negalėjo numatyti; 2) vykdant viešojo pirkimo procedūras tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o atitinkamos padėties kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau neįmanoma ištaisyti. Pirkimo procedūrų teisėtumo nutraukimas nagrinėjamu atveju sietinas su aplinkybių, kuriomis grindžiama nutraukimo būtinybė, įvertinimu, o tai yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu.

       3.1. Tarnybos nuomone, aplinkybės, susijusios su VPĮ nuostatų pakeitimu, savaime negalėtų būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pirkimo nutraukimui.

       3.2. Kita vertus, pirkimo vykdymo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimą nors Pirkimo sąlygose ir nebuvo nustatyto reikalavimo, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau kompetentingoms institucijoms įvertinus ir nustačius galimas rizikas nacionaliniam saugumui, kurios galėtų kilti tęsiant pirkimo procedūras, Tarnybos nuomone, pirkimo nutraukimas tokiu atveju būtų laikytinas teisėtu.

Ieškinys atmestinas.

        4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2019-04-25 paskelbė ir vadovaudamasi patvirtintomis Pirkimo sąlygomis vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu "Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas", kurio tikslas - įrengti Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemą, kuri, atsižvelgiant į vietovės ypatumus, bet kokiomis Lietuvos Respublikoje susidarančiomis oro sąlygomis, nuolatos aptinka ir fiksuoja valstybės sieną kertančius ir prie jos priartėjusius objektus, judančius žemės paviršiumi, leidžia vizualiai stebėti objektus ir visą informaciją perduoda į stacionarų valdymo centrą, esantį Kudirkos Naumiesčio užkardoje. Šiame pirkime tiek ieškovės UAB "Atea" ir UAB "Euroelektronika", tiek kiti tiekėjai - UAB "Fima" ir UAB "Telekonta" pateikė savo pasiūlymus, kurie buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nei vienas iš šių tiekėjų nebuvo pašalintas iš pirkimo, nei vieno iš jų pasiūlymas nebuvo atmestas dėl neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, o 2019-07-24 atsakovės sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmą vietą užėmė UAB "Atea" pasiūlymas, antrą vietą - UAB "Euroelektronika" pasiūlymas, trečią vietą - UAB "Telekonta" pasiūlymas, o ketvirtą vietą - UAB "Fima" pasiūlymas, ir pirkimo laimėtoja pripažinta ieškovė UAB "Atea", jai 2019-08-12 buvo išsiųstas derinimui viešojo pirkimo sutarties projektas. Ieškovei UAB „Euroelektronika" apskundus šį perkančiosios organizacijos sprendimą bei 2019-07-31 sprendimą neleisti susipažinti su UAB "Atea" pasiūlymo dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-07 sprendimu c.b. Nr. e2-3984-653/2019 ieškinys buvo patenkintas iš dalies: atsakovės 2019-07-24 sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pripažintas neteisėtu ir panaikintas; atsakovė įpareigota iš naujo įvertinti tiekėjų pasiūlymus bei nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoją; taip pat pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės 2019-07-31 sprendimas neleisti susipažinti su UAB "Atea" pasiūlymo dalimi, įpareigojant atsakovę pateikti UAB "Euroelektronika" susipažinti tam tikrą UAB „Atea" pasiūlymo dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-12 nutartimi c.b. Nr. e2A-1318-381/2019 sprendimas buvo pakeistas, įpareigojant atsakovę pateikti UAB "Euroelektronika" dar tam tikrus UAB "Atea" pasiūlymo dokumentus. Po šio teismo proceso perkančiajai organizacijai atnaujinus pirkimo procedūras ir vykdžius pasiūlymų nagrinėjimą iš naujo, atsakovė 2020-02-07 priėmė sprendimą nutraukti tiek šio viešojo pirkimo, tiek kito viešojo pirkimo "Šilgalių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas", kuriuo taip pat buvo siekiama įgyti identišką sienos stebėjimo sistemą pagal iš esmės identiškas Pirkimo sąlygas, tik kitoje pasienio užkardoje, procedūras. Ieškovei UAB "Euroelektronika" 2020-02-17 pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją dėl šio sprendimo ir paprašius tokį sprendimą panaikinti bei grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, ji atsakovės buvo atmesta kaip nepagrįsta. Ieškovei UAB "Atea" 2020-02-18 taip pat pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją dėl minėto sprendimo, atsakovė 2020-02-19 sprendimu nutarė pretenzijos nenagrinėti, kadangi ji buvo pateikta praleidus VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. numatytą terminą.

Dėl UAB „Atea“ pretenzijos palikimo nenagrinėta

        5. CPK 4232 str. 1 d. numato, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) ir kituose įstatymuose nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o 3 d. numato, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (pretenziją), tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

        6. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2020-02-19 sprendimo, ieškovės UAB „Atea“ 2020-02-18 gauta pretenzija buvo palikta nenagrinėta dėl to, kad ieškovė praleido PĮ 102 str. 1 d. įtvirtintą pretenzijos teikimo terminą - 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie priimtą sprendimo išsiuntimo tiekėjams dienos.

        7. Teismas visiškai sutinka su ieškovės UAB "Atea" argumentu, jog atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti ieškovės pretenziją šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip itin formalus ir prieštaraujantis teisingumo, protingumo, skaidrumo principams, taip pat teisės normų aiškinimo praktikai. Pirma, nors formaliai vadovaujantis VPĮ 102 str., 108 str. bei LR Civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, terminas pretenzijai dėl perkančiosios organizacijos 2020-02-07 sprendimo pateikti pasibaigė 2020-02-17, 24.00 val., tačiau ieškovė pretenziją pateikė 2020-02-18, 07.44 val., t. y. terminą praleido tik 1 dieną, o tiksliau tik kelias valandas, kas šiuo atveju reiškia itin nežymų ir minimaliai įmanomą pretenzijos pateikimo termino praleidimą. Antra, pretenzijos gavimas 2020-02-18 realiai nesukėlė ir objektyviai negalėjo sukelti perkančiajai organizacijai bei visai pirkimo procedūrai apskritai jokių neigiamų padarinių, niekaip neužvilkimo ir taip jau pasibaigusių pirkimo procedūrų, neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos tolimesniems atsakovės veiksmams, kadangi pretenzija buvo gauta prieš pat darbo dienos pradžią, todėl, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, net jeigu ji būtų ieškovės formaliai pateikta laiku (pvz., 2020-02-17, tačiau jau po darbo valandų), ji vis tiek būtų perkančiosios organizacijos realiai gauta ir apie ją realiai būtų sužinota tik 2020-02-18. Trečia, byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų apie galimai nesąžiningą UAB „Atea" elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis, sąmoningą siekimą vilkinti viešojo pirkimo procedūras tiek viso viešo pirkimo metu, tiek konkrečiai skundžiant 2020-02-07 perkančiosios organizacijos sprendimą. Pagaliau, teismų praktikoje suformuota, jog tais atvejais, kai terminas praleidžiamas nežymiai, kai tiekėjas akivaizdžiai nesielgia nerūpestingai, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių - skųsti priimtų sprendimų, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-09 nutartis c.b Nr. 3K-3-40/2007; 2010-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-135/2010); tiekėjų teisių gynimas viešuosiuose pirkimuose grindžiamas efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principo užtikrinimu - tiekėjų teisės turi būti ginamos efektyviai tiek teismų, tiek perkančiųjų organizacijų, ir prioritetas turi būti teikiamas ne deklaratyviam formalumui, o faktiniam tiekėjo teisių gynimui, įvertinant ne tai, kaip atmesti tiekėjo pretenziją ar atsisakyti ją nagrinėti, bet užtikrinant viešojo pirkimo skaidrumą, motyvuotai atsakyti tiekėjui į jo kreipimąsi, jeigu pastarasis pagrįstai mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga. Teismų praktika Nr. 31).

Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo

        8. Kaip matyti iš ieškovės ginčijamo 2020-02-07 sprendimo, viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos keliais pagrindais, dėl kurių, ant Tarnybos, buvo būtina iš esmės pakeisti pirkimo sąlygas ir reikėjo nutraukti pirkimo procedūras:

        - dėl to, kad 2019-06-11 įsigaliojusios VPĮ pakeitimo įstatymo 18, 23 ir 33 straipsnių nuostatos suteikė teisę gynybos srityje veikiančiai ar ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančiai ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi veikiančiai perkančiajai organizacijai, rengiant su nacionalinio saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauti, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, bei nustatė prievolę įvertinti, ar perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, ketinamos sudaryti viešojo pirkimo sutartys keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams;

          - dėl to, kad Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos teritorijoje viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir teisminių ginčų metu buvo įrengtas patrulio takas, todėl iš esmės pasikeitė stebėjimo įrangos įrengimo lokacija ir gamtinės sąlygos bei įrengimo darbų apimtys;

        - dėl to, kad dalis valstybės investicijų 2019-2021 metų programoje Tarnybos 2019 m. kapitalo investicijoms skirtų asignavimų projektui "Sienos stebėjimo sistemų diegimas ir infrastruktūros kūrimas prie Europos Sąjungos išorės sienos su Rusijos Federacija, I etapas" turėjo būti panaudota einamaisiais biudžetiniais metais, tačiau dėl užtrukusių teisminių ginčų liko nepanaudotos ir neperkeltos į kitus metus, todėl minėtiems projektams įgyvendinti pilna apimtimi nebepakanka finansinių asignavimų.

        - nes grėsmes nacionalinio saugumo interesams vertinančios valstybės institucijos pateikė poziciją, kad Kinijos Liaudies Respublikos kompanijos "XXX" gaminamos įrangos panaudojimas gali įtakoti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumą ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

        9. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų; tam, kad atsakovė galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras tuo atveju, kai jos vykdomos ne pagal supaprastintiems pirkimams (VPĮ VI skyrius) taikomas procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti; pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji; VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas; neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus; svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t.y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras - tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-32/2013). Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ nuostatų dėl pirkimo nutraukimo taikymą, perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne.

        10. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Teismas visiškai sutinka su ieškovių UAB "Atea" ir UAB „Euroelektronika“ argumentais, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas, o būtent atsakovės nurodytos atitinkamų VPĮ įstatymo nuostatų pakeitimai, įsigalioję priėmus LR Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymą, susiję su atitinkamose jautriose Lietuvos valstybės gynybai ir nacionaliniam saugumui srityse veikiančių perkančiųjų organizacijų teise pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekes, paslaugos ir darbai, taip pat viešojo pirkimo sutartis su tokiu tiekėju nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, o esant tokiam nustatytam reikalavimui - pareiga atitinkamų procedūrų pagalba (pvz., kreipiantis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl tiekėjo ir potencialaus sandorio su jo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka ir pan.) spręsti dėl sandorio su vienu ar kitu tiekėju sudarymo galimybės, šiuo konkrečiu atveju negalėjo sudaryti teisėto pagrindo ginčo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimui.

        11. Teismo nuomone, perkančioji organizacija yra subjektas, privalantis organizuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus laikantis įstatymų reikalavimų, o taip pat profesionalas šioje srityje, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl rengdamasi viešajam pirkimui Tarnyba galėjo ir privalėjo įvertinti tiek galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek savo, kaip už valstybės sienos apsaugą bei kontrolę atsakingos institucijos veiklos tikslus, veiklos specifiką, tiek  savo poreikius, atitinkamai rengdama pirkimo sąlygas, numatyti ir įtvirtinti jose vienokias ar kitokias, jos nuomone, jai reikšmingas nuostatas bei reikalavimus tiek patiems tiekėjams, tiek jų siūlomoms prekėms ir paslaugoms, susijusius su atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, o tokių nuostatų nenumačiusi, vėliau turėtų prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes - negalėjimą atmesti nustatytas Pirkimo sąlygas atitinkančio teikėjo pasiūlymą, pašalinti jį iš pirkimo ir pan. Teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad įstatymo pasikeitimai negali būti laikomi aplinkybėmis, įtakojančiomis ar lemiančiomis viešojo pirkimo procedūras, atitinkamai ir jų vykdymą ar nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-505/2019). Taigi, tiek teisinis reglamentavimas kaip toks, tiek esamo teisinio reglamentavimo pasikeitimai viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, bei pagrindu perkančiajai organizacijai nutraukti jau pradėto pirkimo procedūras, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus pirkime dalyvavusių ir nustatytų Pirkimo sąlygų besilaikiusių tiekėjų lūkesčius. Pažymėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba teismui 2020-03-24 pateiktoje išvadoje pažymėjo, jog aplinkybės, susijusios su VPĮ nuostatų pakeitimu, savaime negalėtų būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pirkimo nutraukimui.

        12. Dėl patrulio taiko įrengimo. Visiškai sutinkina ir su ieškovių argumentu, jog ginčijamame sprendime nurodytas patrulio tako, galimai turinčio įtakos stebėjimo įrangos įrengimo lokacijai, darbų apimčiai ir pan., įrengimo pirkimo procedūrų metu faktas taip pat negali būti laikomas pagrindu ginčo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimui ir aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, kuri naujai paaiškėjo ir pan., kadangi šios aplinkybės atsiradimas tiesiogiai priklausė nuo pačios Tarnybos, įrengusios patrulio taką, valios, nuo jos pačios priimtų sprendimų, konkrečiai – sąmoningo apsisprendimo būtent Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos teritorijoje ir būtent jau prasidėjus pirkimo procedūros rengti patrulio taką, apie ką Tarnybai, tiek rengiant Pirkimo sąlygas, tiek ir vykdant patį pirkimą, neabejotinai negalėjo būti nežinoma.

        13. Dėl finansinių asignavimų nepakankamumo. Teismas taip pat sutinka ir su ieškovių argumentu, jog atsakovės nurodytas finansinių asignavimų nepakankamumo ginčo pirkimui įgyvendinti faktas, kaip nepagrįstas ir atsakovės neįrodytas, negali sudaryti teisėto pagrindo pradėtų viešojo pirkimo procedūrų nutraukimui. Pirma, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų, įskaitant ir Skelbimą apie pirkimą bei pačios viešojo pirkimo sutarties projektą, apie pradėtą viešąjį pirkimą buvo paskelbta ir jo sąlygos patvirtintos 2019 m. balandžio pabaigoje; nustatytas pasiūlymų pateikimo bei vokų su pasiūlymais atplėšimo terminas buvo iki 2019-05-29; viešojo pirkimo sutartis turėjo būti vykdoma iki 2020-12-21; sistema turėjo būti tiekėjo perduota iki 2020-11-20 pasirašant atitinkamą paslaugų priėmimo - perdavimo aktą; su tiekėju atsiskaitoma tik po tokio akto pasirašymo ir pan. Taigi, perkančioji organizacija buvo numačiusi vykdyti pirkimo procedūras iš esmės 2019 m. antroje pusėje, o pačią pirkimo sutartį vykdyti būtent per 2020 metus, o ne 2019 metais, todėl atsakovės, kuri ir planavo vykdyti projektą ne 2019 metais, o būtent 2020 metais, argumentas, jog nepavykus įvykdyti pirkimo ir neįsisavinus jam skirtų lėšų 2019 metais, būtų netekta jo finansavimo 2020 metams, akivaizdžiai yra nelogiškas, netinkamas ir niekaip nepagrįstas.

        14. Antra, atsakovė ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė pagrįstų argumentų ir neįrodė, jog besitęsiant pirkimui 2020 metais būtų prarastas jo finansavimas, nebūtų galimybės iš naujo kreiptis dėl finansavimo, jam nebūtų skirti valstybės asignavimai ir pan. Priešingai, byloje esantys įrodymai dėl naujo viešojo pirkimo tam pačiam objektui įsigyti paskelbimo iš karto po ginčo viešojo pirkimo nutraukimo, t.y. 2020 m. vasario mėnesį, iš esmės tai pačiai vertei, kaip tik patvirtina finansavimo siekiamam įgyvendinti projektui buvimą ir jo nepraradimo faktą: iš po šio pirkimo nutraukimo ieškovių nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2020-02-07 sprendimu, atsakovė jau 2020-02-10 kvietė tiekėjus dalyvauti rinkos konsultacijose dėl naujo Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įrengimo pirkimo, o 2020-02-21 paskelbė naują viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 474259) dėl to paties objekto, kurį buvo siekiama įgyti ir 2020-02-07 nutrauktu pirkimu, įsigijimo, nustatydama terminą iki 2020-03-27 pasiūlymams teikti, numatydama tą pačią pirkimo vertę ir t.t.  Šis faktas taip pat rodo, kad ankščiau vykęs teismo procesas dėl ankstesnsių perkančiosios organizacijos priimtų pirkime sprendimų, kurio užsitęsimas, anot atsakovės taip pat sąlygojo finansavimo praradimo faktą, jokios neigiamos įtakos pirkimo finansavimui neturėjo.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

        15. Nepaisant aukščiau teismo daromų išvadų dėl perkančiosios organizacijos 2020-02-07 sprendime nurodytų ginčo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo tam tikrais pagrindais (kiek tai susiję su teisinio reglamentavimo pasikeitimais, finansinių asignavimų projektui netektimi dėl užtrukusių teisminių ginčų, patrulio tako įrengimu) nepagrįstumo, vis dėlto, dar vienas perkančiosios organizacijos nurodytas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas, susijęs su prasidėjus pirkimui paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis dėl tiekėjo (konkrečiai - ieškovės UAB "Atea") pasiūlytos įrangos sukeliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidžiamumui ir nacionaliniam saugumui, teismo nuomone, gali būti laikomas teisėtu VPĮ 29 straipsnio prasme, todėl šiuo konkrečiu atveju suteikė perkančiajai organizacijai ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti pradėtas viešojo pirkimo procedūras.

        16. Kaip neginčijo bylos šalys ir kaip matyti iš ieškovės UAB "Atea" pasiūlymo, ji, dalyvaudama ginčo pirkime, siūlomą perkančiajai organizacijai vaizdo stebėjimo sistemą komplektavo be kita ko, ir Kinijos Liaudies Respublikos gamintojo Hikvision Digital Technology Co., Ltd tam tikra įranga (pasiūlytos šio gamintojo stacionarios kameros, stacionarūs kamerų objektyvai, kamerų apsauginiai gaubtai, stacionarūs termovizoriai, kupolinės valdomos stebėjimo kameros ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Visuomenės informavimo priemonėse pasirodžius informacijai apie šios kompanijos gaminamos produkcijos galimą nepatikimumą ir grėsmes Lietuvos valstybės interesams, taip pat pasirodžius Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 2020" ataskaitai perkančioji organizacija, veikianti ypatingai jautrioje valstybei srityje, būdama atsakinga už valstybės sienos apsaugą bei kontrolę ir norėdama išsklaidyti bet kokias abejones, kreipėsi į kompetentingas Lietuvos valstybės institucijas - LR Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie LR Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie LR Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministeriją bei Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti poziciją, ar minėtos Kinijos Liaudies Respublikoje pagamintos stebėjimo įrangos įdiegimas valstybės sienos apsaugai nekels pavojaus ir grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

        17. LR Valstybės saugumo departamento 2020-01-24 rašte Nr. 18-803 nurodoma, jog šio departamento vertinimu Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; rašte be kita ko, pažymima, jog tikėtina, kad Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, vykdydamos žvalgybinę veiklą užsienio valstybėse (taip pat ir Lietuvoje), gali daryti įtaką Kinijos Liaudies Respublikos elektroninių ryšio ir vaizdo stebėjimo priemonių gamintojams ir nurodyti, kad jie savo gaminamoje ir realizuojamoje įrangoje diegtų ar sudarytų sąlygas ateityje įdiegti nedeklaruojamas funkcijas, skirtas perduoti šia įranga fiksuojamą informaciją tretiesiems asmenims; jei informacijai saugoti naudojamos "debesų kompiuterijos" technologijos, nelieka galimybės kontroliuoti šios informacijos saugojimo ir prieinamumo; garantinio aptarnavimo ir techninių gedimo šalinimo atveju gali būti prašoma pateikti įrangą gamintojui su informacijos kaupimo laikmenomis, o tai tampa nepriimtina tokių kritinių nacionalinio saugumo požiūriu struktūrų, kaip valstybės sienos apsaugos sistemos, atžvilgiu. Be to, kaip nurodė atsakovė, kaip matyti iš atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2020-02-06 posėdžio protokolo, o taip pat kaip matyti iš atsakovės teismui 2020-04-22 pateikto riboto naudojimo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2020-01-23 rašto Nr. 6-010-187 RN dalies – išrašo (jis dėl žemiau teismo nurodytų motyvų pripažintinas nevieša bylos medžiaga), jame pateikiama identiška aukščiau nurodytai Valstybės saugumo departamento rašte informacija bei pozicija apie tai, kad kompanijos Hikvision gaminamos stebėjimo įrangos panaudojimas gali sukurti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimus ir kelti riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui dėl tam tikrų rašte detalizuotų aplinkybių apie Hikvision įmonę, jos priklausomybę, veiklą, rizikas informacinėms sistemoms, kuriose naudojama jos gaminama įranga, informacijos konfidencialumui, galimas pasekmes ir pan. Taigi, abejuose oficialiuose minėtų institucijų dokumentuose pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie tai, kad dėl tam tikrų priežasčių minėto gamintojo įrangos naudojimas gali kelti grėsmes ir rizikas valstybės sienos sistemos apsaugai ir visos valstybės nacionaliniam saugumui bei sukelti skaudžias pasekmes.

        18. Teismas pažymi, kad tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kurių raštuose pateikta informacija rėmėsi atsakovė, priimdama savo 2020-02-07 sprendimą, yra žvalgybos institucijos, savo kompetencijos ribose vykdančios žvalgybą ir kontržvalgybą, t. y. veiką, apimančią informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veiklą, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti (LR Žvalgybos įstatymo 2, 8, 9, 27 ir kiti straipsniai). Valstybės saugumo departamento pagrindiniai uždaviniai ir yra vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu; teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 str.). Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos taip pat yra žvalgybos institucija, įeinanti į krašto apsaugos sistemą, kuri yra Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis ir kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų, visuma (LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str.19 d., 3 str. 1 d. 4 p.). 

        19. Įvertinus teisės aktuose įtvirtintus aukščiau paminėtų institucijų uždavinius ir funkcijas, jų kompetenciją ir tiesioginę paskirtį, teismo nuomone, jų raštuose pateikta informacija, susijusi su gamintojo Hikvision siūloma įranga, neabejotinai negalėjo būti perkančiosios organizacijos ignoruojama. Priešingai, nagrinėjamos situacijos kontekste perkančioji organizacija, gavusi tokio pobūdžio, svarbos ir reikšmingumo informaciją ir jos kontekste įvertinusi savo pačios paskirtį, veiklos tikslus ir uždavinius bei vykdomo viešojo pirkimo tikslą, betarpiškai nukreiptus būtent į valstybės sienos apsaugą, kontrolę, stebėjimą, duomenų fiksavimą ir perdavimą, tokiu būdu prisidedant prie Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo bei grėsmių jo pažeidimui eliminavimo, turėjo teisę ir privalėjo spręsti dėl tolimesnių viešojo pirkimo procedūrų galimumo, konkrečiai - dėl viešojo pirkimo sutarties su rizikingą įrangą pasiūliusiu ir pirkimą laimėjusiu tiekėjų sudarymo galimybių bei priimti vienokius ar kitokius atsakingus sprendimus. Teismo nuomone, po viešojo pirkimo paskelbimo ir pradėtų vykdyti viešojo pirkimo procedūrų paaiškėjusi iš minėtų institucijų raštų informacija nagrinėjamu atveju neabejotinai atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvoką VPĮ 29 straipsnio prasme, kuri sudarė perkančiajai organizacijai pakankamą pagrindą nuspręsti būtent dėl viešojo pirkimo nutraukimo, kadangi dėl šios aplinkybės toliau tęsti pirkimo procedūras ir atitinkamai sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju nebuvo galimybės, ištaisyti teisinės padėties kitomis priemonėmis (keičiant pirkimo sąlygas) nebuvo galimybės, ir galiausiai iškilo objektyvus poreikis koreguoti ir keisti paskelbto Pirkimo sąlygas taip, kad perkančioji organizacija galėtų įsigyti grėsmės valstybės sienos apsaugai nekeliančias, nacionalinio saugumo interesus patenkinančias prekes bei paslaugas.

        20. Teismas sprendžia, jog toliau tęsti pirkimo procedūras, eliminuojant ieškovę UAB "Atea" iš pirkimo, atmetant jos pasiūlymą ar pašalinant iš pirkimo nagrinėjamu atveju nebuvo galima, kadangi ieškovės pasiūlymas iki šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo perkančiosios organizacijos vertinas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų, taip pat nebuvo nustatyta jokių Pirkimo dokumentuose ir/ar VPĮ įtvirtintų UAB „Atea“ pašalinimo iš pirkimo pagrindų, o Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta jokių nuostatų dėl galimybės tiekėją pašalinti ir pirkimo ar atmesti jo pasiūlymą, jeigu jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Kita vertus, tęsti pirkimo procedūras, ignoruojant aukščiau minėtų kompetentingų institucijų konkrečiai perkančiajai organizacijai adresuotuose raštuose pateiktą jautrią valstybės interesų ir sienos apsaugos požiūriu informaciją ir įsigyti iš pirkimo laimėtojo įrangą, dėl kurios yra duomenų apie grėsmę nacionaliniam saugumui bei valstybės sienos apsaugai ir tokiu būdų prisiimti visas su tuo susijusias rizikas, taip pat būtų neprotinga, neteisinga ir neteisėta. Jeigu viešo pirkimo procedūros būtų ir toliau tęsiamos, tai galimai pažeistų valstybės interesus, o tuo pačiu ir nepatenkintų perkančiosios organizacijos poreikio bei tikslo įsigyti saugią, efektyviai valstybės sienos apsaugą bei stebėjimą galinčią vykdyti sistemą, padėsiančią Tarnybai vykdyti jos tiesiogines funkcijas.

        22. Teismų praktikoje išaiškinta, jog situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos Pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu. Kitoks aiškinimas, t.y. įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal jos vertinimu neteisėtas sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 2A-410-236/2015).

        23. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ta ieškovės UAB „Atea“ nurodoma aplinkybė, kad Hikvision gamintojo įranga sudaro tik mažą dalį visos siūlomos stebėjimo sistemos, taip pat ir ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija su ieškove jau buvo sudariusi, ir šiuo metu yra vykdomos kitos dvi viešojo pirkimo sutartys, pagal kurias diegiama identiška, kaip ir pasiūlyta ginčo pirkimo atveju, vaizdo stebėjimo sistema, į kurią eina ir Hikvision gamintojo įranga (Kybartų ir Kenos pasienio kontrolės punktuose), kadangi minėti viešieji pirkimai įvyko bei atitinkamos viešojo pirkimo sutartys buvo sudarytos perkančiajai organizacijai dar neturint jokių duomenų dėl galimų su minėtu gamintoju susijusių grėsmių nacionaliniam saugumui bei valstybės sienos apsaugai, t.y. nesant paaiškėjusių jokių aplinkybių, dėl kurių tokių sutarčių sudarymas ir vykdymas būtų buvęs negalimas - informacija apie reikšmingas aplinkybes paaiškėjo tik 2020 m. sausio - vasario mėnesiais.

        24. Teismas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo atsakovės priimtas ne žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių, laidų, viešų tam tikrų asmenų pasisakymų ir pan., kurie, kaip pagrįstai nurodė UAB „Atea“, gali būti vertinami kaip spekuliatyvūs, nepatikrini, subjektyvūs, nepatvirtinti jokia objektyvia informacija ir pan., o būtent kompetentingų atitinkamoje srityje valstybės institucijų pateiktos informacijos pagrindu. Šiuo atveju teismo nuomone, perkančioji organizacijai, priešingai nei teigia ieškovės, kaip tik veikė rūpestingai, apdairiai ir teisėtai, kreipdamasi į minėtas institucijas, o ne remdamasi nepatikrina neoficialia, Lietuvos valstybės poziciją neatspindinčia informacija žiniasklaidoje, t. y. siekdama patikrinti informacijos teisingumą, tikrumą, išsklaidyti bet kokias abejones jautriu tiek pačiai atsakovei, kaip už Lietuvos valstybės sienos kontrolę bei apsaugą atsakingai institucijai, tiek apskritai visai visuomenei ir valstybei svarbiu klausimu.

        25. Ieškovė UBA "Atea" ieškinyje nurodo, kad perkančioji organizacija savo sprendime nepateikė konkrečių techninių motyvų, kad ieškovės siūlomos vaizdo stebėjimo sistemos diegimas ir konkretūs gamintojo gaminiai galėtų būti pavojingi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tačiau šis argumentas nepagrįstas. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą, kaip jau buvo minėta, rėmėsi atitinkamų institucijų raštuose pateikta informacija, o pvz., Valstybės saugumo departamento minėtame rašte nurodomi ir tie techniniai aspektai, dėl kurių tokia įranga gali būti laikoma nesaugia, nepatikima (pvz., iškilus poreikiui grąžinti gamintojui tam tikrą sugedusią įrangą, būtų kartu su ja perduota ir atitinkama sugedusioje įrangoje esanti informacija ir pan.). Iš perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2020-02-07 bei 2020-02-19 posėdžių protokolų taip pat matyti, kad buvo įvertinti tam tikri techniniai aspektai, be kita ko, tai jog Hikvision kuriama ir realizuojama elektroninė vaizdo stebėjimo įranga gali būti nepatikima įrangos fiksuojamos informacijos nedokumentuoto ir nekontroliuojamo perdavimo tretiesiems asmenims aspektų.

        26. Vis dėlto, teismas nenagrinėja ir nevertina pačios ieškovės UAB "Atea" nurodomų aplinkybių ir techninių argumentų apie tai, kad jos pirkime pasiūlyta gamintojo Hikvision įranga (visa ar jos dalis) iš tikrųjų yra patikima, tinkama, visiškai saugi, atitinkanti Lietuvos valstybės interesus ir nekelianti jiems jokios grėsmės. Teismas vadovaujasi tuo, jog minėto gamintojo - subjekto, kaip tokio, tiek jo gaminamos produkcijos grėsmės Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, valstybės interesams, sienų apsaugai ir pan., vertinimas, visapusiškos informacijos šiuo aspektu turėjimas ir pan., nėra nei teismo, nei perkančiosios organizacijos, nei juo labiau pirkime dalyvaujančio tiekėjo teisė, kompetencija ir prerogatyva - kaip jau buvo minėta, tokį vertinimą turi teisę bei įstatyminę pareigą atlikti konkrečios valstybės institucijos.

        27. Teismas taip pat nevertina ir nenagrinėja ieškovės UAB „Euroelektronika“ argumentų, jog viešojo pirkimo sutartis bet kuriuo atveju nebūtų buvusi sudaryta su UAB ‚Atea“, kadangi jos pasiūlymas apskritai neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, iš pradžių visų pirkime dalyvavusių tiekėjų, įskaitant UAB "Atea", pasiūlymai buvo perkančiosios organizacijos vertinti ir pripažinti atitinkančiais kvalifikacinius reikalavimus, 2019-07-24 sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurios pirmoje vietoje - UAB "Atea" pasiūlymas, būtent UAB „Atea“ pripažinta pirkimo laimėtoja, ir nors vėliau įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais c.b. Nr. e2-3984-653/2019 tam tikri perkančiosios organizacijos sprendimai buvo panaikinti ir ji įpareigota iš naujo vertinti visų tiekėjų pasiūlymus bei sudaryti naują pasiūlymų eilę, tačiau jokiu vėlesniu nei perkančiosios organizacijos, nei teismo sprendimu UAB ‚Atea“ pasiūlymas nebuvo pripažintas nei atitinkančiu, nei neatitinkančiu pirkimo sąlygas. Teismas pažymi, kad UAB "Atea" pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, taip pat Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams apskritai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes šios bylos dalykas - perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras teisėtumas. Tokiu būdu ieškovės UAB „Euroelektronika“ teiginys, jog viešojo pirkimo procedūros bet kuriuo atveju turėjo būti tęsiamos, nes UAB ‚Atea“ pasiūlymas būtų buvęs atmestas, laikytinas nepagrįstu.

        28. Aplinkybė, kad nutraukusi ieškovės ginčijamą viešąjį pirkimą, atsakovė, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes patikslinusi Pirkimo sąlygas dėl to paties objekto paskelbė naują pirkimą, taip pat netiesiogiai patvirtina atsakovės sprendimo nutraukti viešo pirkimo procedūras teisėtumą. Kaip matyti iš atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2020-02-21 sprendimu patvirtintų naujai paskelbto viešojo pirkimo „Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas“ sąlygų, jų 43 punkte yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai turi nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jeigu gi teismas atsakovės sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo pripažintų neteisėtu ir įpareigotų perkančiąją organizaciją toliau tęsti pirkimo procedūras, kaip to reikalauja ieškovė, susidarytų neteisėta ir neprotinga situacija, kuomet perkančioji organizacija turėtų ir būtų verčiama įsigyti, kad ir Pirkimo sąlygas atitinkančią, tačiau pažeidimus LR valstybės sienos apsaugos sistemai bei grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui galinčią sukelti produkciją, kurią praktiškai naudojant visuomet kiltų riziką, jog Lietuvos valstybės atžvilgiu galimai bus vykdoma neteisėta kitų valstybių žvalgybinė veikla, gaunama jautri su valstybės sienos apsauga susijusi informacija ir pan., o tai neabejotinai prieštarautų protingumo, proporcingumo principui, viešųjų pirkimų instituto tikslams (LAT 2018-10-12 nutartis c.b. Nr. e3K-3-360-248/2018).

        29. Pagaliau, Viešųjų pirkimų tarnyba savo teismui pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad viešasis pirkimas nėra ir negali būti laikomas savitiksliu, t. y. negali susidaryti situacija, kad paskelbus viešąjį pirkimą, jis, nežiūrint jokių objektyvių aplinkybių, privalėtų baigtis tik sudarant viešojo pirkimo sutartį. VPT nurodė, kad jei pasitvirtintų, jog pirkimo vykdymo metu susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet Pirkimo sąlygose atsakovė neįtvirtino reikalavimo, kad tiekėjo siūlomos prekės, paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau kompetentingoms institucijoms įvertinus ir nustačius galimas rizikas nacionaliniam saugumui, kurios galėtų kilti tęsiant pirkimo procedūras, abejotina, kad pirkimo tikslas būtų pasiektas (atitinkamai, kad nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai). Anot išvadą byloje teikiančios institucijos, pirkimo nutraukimas tokiu atveju galėtų būti laikomas teisėtu VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme.

        30. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia jog pripažinti neteisėtu ir naikinti atsakovės 2020-02-07 sprendimą nutraukti viešojo pirkimo "Naumiesčio Kudirkos pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įdiegimas" procedūras nėra pagrindo. Nepatenkinus šio ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškovės UAB „Euroelektronika“ ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo tęsti pirkimo procedūras bei nutraukti naujai paskelbtą pirkimą (jokių savarankiškų pagrindų dėl šių reikalavimų ieškovė nepareiškė). Tokiu būdu ieškovių ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

        31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovių ieškinys atmetamas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų dėl savo galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        32. Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2020-03-06 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovių UAB „Atea“ ir UAB "Euroelektronika" ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba, atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-03-06 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (kodas – 188608252, buveinė – Savanorių pr. 2, Vilnius) 2020-02-21 paskelbto ir tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos įrengimas“ (pirkimo Nr. 474259) procedūrų sustabdymą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Renata Volodko