Civilinė byla Nr. 2A-277-260/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Gintautas Kaulakis Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 32.1; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovui J. Š. , ieškovo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovės A. K. atstovui advokatui Jonui Jasiulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-798-359/2007 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei A. K. dėl pažeistos servituto teisės, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-4), patikslintu ieškiniu (b.l. 38-39) prašė teismo įpareigoti atsakovę A. K. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo, esančio Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje nustatytas servitutas, pašalinti gelžbetonio blokus, medieną ir kitas statybines medžiagas bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis yra 0,0739 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, savininkas. Atsakovė yra kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė. Prie pat jų sklypų ribos stovi jo ūkinis pastatas, kurio aptarnavimui ir priežiūrai Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakymu Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo buvo nustatyti 1 m pločio sklypo dalies servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, savininkui naudotis šia dalimi, aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esančius pastatus; 1 m pločio sklypo dalies servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę sklypo šia dalimi naudotis šio sklypo savininkui sklype (duomenys neskelbtini), aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esančius pastatus. Atsakovė savo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, kurioje nustatytas servitutas, 20 cm nuo sklypo ribos, sandėliuoja gelžbetonio blokus, medieną ir kitas statybines medžiagas. Dėl šių priežasčių jis negali naudotis servitutu, t.y. negali aptarnauti, prižiūrėti, remontuoti savo ūkinio pastato, nes negali prie jo net prieiti iš atsakovės sklypo pusės. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas, teigdamas, kad nenukeldama gelžbetoninių blokų bei statybinių medžiagų atsakovė trukdo ieškovui prižiūrėti ūkinį pastatą, esantį prie sklypų ribos, nepateikė įrodymų, kad jis tokį pastatą turi.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas įpareigojo atsakovę A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, dalies, kurioje nustatytas servitutas, pašalinti gelžbetonio blokus, medieną bei kitas statybines medžiagas; priteisė iš atsakovės A. K. ieškovo J. Š. naudai 50 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-04-12237 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo (Kaišiadorių r.)“ 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytas toks servituto turinys: 1 m pločio sklypo dalies servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, savininkui naudotis šia dalimi aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esančius pastatus; 1 m pločio sklypo dalies servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę šia dalimi naudotis šio sklypo savininkui sklype (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, aptarnaujant ir prižiūrint. Atsakovė servituto turinio neginčijo, tačiau teigė, kad ūkinis pastatas, kuriam aptarnauti ir prižiūrėti nustatytas servitutas, neegzistuoja, kadangi jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šiuos atsakovės argumentus teismas laikė nepagrįstais. Teismo nuomone, ūkio pastato, priklausančio ieškovui J. Š. ir esančio jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, egzistavimą ir, kad šis pastatas yra prie sklypo, patvirtino byloje esantys įrodymai: 2007 04 23 ir 2007 11 12 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos pažymos, fotonuotraukos, žemės sklypo planai. Nors atsakovė nurodė, jog klausimas dėl gelžbetoninių blokų ir statybinių medžiagų pašalinimo jau buvo išspręstas 1979 m. spalio 31 d., 1995 m. kovo 30 d. ir 2004 m. sprendimais, todėl byla turėtų būti nutraukta, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas dėl pažeistos servituto teisės nėra tapatus ankstesnėse bylose išnagrinėtiems ieškiniams. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad atsakovė, sandėliuodama gelžbetonio blokus, medieną ir kitas statybines medžiagas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, dalyje, kurioje nustatytas servitutas, pažeidžia ieškovo teisę naudotis šioje sklypo dalyje nustatytu servitutu, aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esantį pastatą.
Apeliaciniu skundu (b.l. 78-82) atsakovė A. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo patikrinti, ar buvo nustatytas toks servitutas, jeigu buvo, tai ar teisėtai tai padaryta, tai yra ar jis atitinka įstatymų reikalavimams, ar yra objektai, kurių priežiūros užtikrinimui nustatytas servitutas, ar nustatant servitutą nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės. LR CK 4.112 straipsnyje, Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, kurios patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punkte nurodyta, kad apskrities viršininko sprendime turi būti nurodyta tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas, servituto rūšys, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai). Tačiau Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakyme „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ tokie duomenys nenurodyti, tai yra nenustatytas servituto ilgis, plotas, nenustatytos ribos, ties kokiu pastatu ar pastatais jis nustatytas, nenurodyti ir pastatai, kurių aptarnavimui ir priežiūrai toks servitutas nustatytas, nenustatyta naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nenurodytos ir nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. LR CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip". Tai reiškia, kad tarp šalių turi būti sudaryta sutartis dėl daikto ar daiktų aptarnavimo ir priežiūros bei darbų vykdymo terminai, kad minimas žemės plotas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį, o ne tik servitute nurodytam tikslui, tačiau tokios sutarties nėra. Kadangi servitutas nustatytas pastatų aptarnavimui ir priežiūrai, tai sutinkamai su LR CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, įsakyme turėtų būti nurodyti ir pastatai, kurių aptarnavimui ir priežiūrai nustatytas servitutas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2007 09 21 išrašo matyti, kad J. Š. žemės sklype ūkinių pastatų nėra. 10 punkte nurodyta, kad ūkio pastatas 2I1 m buvo, tačiau yra nugriautas. Kadangi Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakymas dėl servituto nustatymo neatitinka įstatymo ir taisyklių reikalavimų, t.y. nenustatyta servituto vieta, jo dydis, nenurodytos visos servituto nustatymui būtinos sąlygos, nenurodyti daiktai, kurių aptarnavimui ir priežiūrai jis nustatytas, sutinkamai su LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, įsakymas yra niekinis, negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Apeliantės teigimu, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad pastatas jo žemės sklype yra (CPK 178 str.). Teismas, pažeisdamas įstatymų nuostatas, 2007 10 24 nutartimi pavedė Kaišiadorių miesto seniūnijai padaryti išmatavimus tarp ten esančių medžiagų ir pastato ar pastatų, kad tokiu būdu gauti duomenis apie pastatus ar pastatą, tačiau negavęs reikiamo atsakymo, tokį faktą nustatė pats teismas. Teismas faktą nustatė remdamasis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 10 03 raštu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos miesto seniūnijos 2007 04 23 ir 2007 11 12 pažymomis, tai yra teismas konstatavo, kad esą toks ūkinis pastatas yra. Tačiau minėtuose dokumentuose nepasakyta, kad minimas statinys yra teisėtas statinys, kad tai nėra savavališka statyba, kad tuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Teismas tokį faktą nustatė nesant J. Š. pareiškimo, kaip tai numato LR CPK 446 ir 447 straipsnio nuostatos. Teismas, nustatydamas faktą, kad toks ūkinis pastatas J. Š. žemės sklype yra, pažeidė ne tik įstatymų nuostatas, bet ir atsakovės teises, tai yra teisę gintis nuo ieškovo neteisėtų veiksmų (CK 4.98 str.). Apeliantė teigia, jog statybinės medžiagos ties J. Š. sklypo riba guli nuo 1979 metų ir ieškovas J. Š. dėl statybinių medžiagų nukėlimo su ieškiniu į teismą kreipiasi trečią kartą, kai šis klausimas jau yra išspręstas ankstesniais teismų sprendimais. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimu, byla nutraukta nurodant, kad klausimas išspręstas 1979 m. spalio 31 d. teismo sprendimu. Todėl sutinkamai su LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byla turėjo būti nutraukta. Teismas įpareigojo atsakovę A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, dalies, kurioje nustatytas servitutas, pašalinti gelžbetonio blokus, medieną bei kitas statybines medžiagas. Iš to darytina išvada, kad servitutinis plotas, kuris nėra nustatytas, iš atsakovės yra paimtas neribotam laikui ir perduotas ieškovui neva „aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo esančius pastatus". Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ir minimas žemės plotas, kuris galėtų būti priskirtas prie servitutinio ploto, yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir ji ginama įstatymais, todėl toks minimo žemės ploto perdavimas ieškovui pažeidžia atsakovės teises. Toks įpareigojimas gali būti tik esant prie minimo sklypo ribų pastatui ar pastatams, tačiau, kad būtų tokie pastatai, nenustatyta. Dėl to buvo pažeistos LR CK 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatos. Servitutinės žemės plotas gali būti suteiktas pastato aptarnavimui ir priežiūrai tik tam tikrais laikotarpiais, o ne visam laikui, kaip tai aiškina teismas. Todėl ši sprendimo dalis prieštarauja CK 4.114 straipsniui. LR CK 4.129 straipsnyje nurodyta, kad nuostoliai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo, turi būti atlyginami. LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad nuostolių atlyginimo klausimas turi būti išspręstas nustatant servitutą, tai yra, šis klausimas turėjo būti išspręstas priimant įsakymą dėl servituto nustatymo, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl buvo pažeistos atsakovės teisės, nurodytos LR CK 4.93 straipsnio 3 dalyje, 4.128 ir 4.129 straipsniuose.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 87-90, 92-93) ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 11 26 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas servitutas pažeidžia CK 4.112 straipsnį ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkto reikalavimus, nes nenustatytas servituto ilgis, plotas, ribos, naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nenurodyti pastatai, kurių priežiūrai servitutas nustatytas, yra nepagrįstas. Pagal CK 4.112 straipsnį, reglamentuojantį servituto turinį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. CK 4.114 straipsnis, kuriuo atsakovė grindžia savo teiginį, kad tarp šalių turi būti sudaryta sutartis dėl ieškovo pastatų aptarnavimo ir priežiūros bei darbų vykdymo terminų, reglamentuoja pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, šiuo atveju tai yra atsakovės žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas. Todėl šis atsakovės teiginys nepagrįstas. Teismas, išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, nurodė visus įrodymus, patvirtinančius ūkinio pastato buvimą ieškovo žemės sklype ir pažymėjo, jog šiuo atveju nuosavybės teisės registracija nekilnojamojo turto registre nėra reikšminga aplinkybė, kadangi ginčo dalykas yra ne nuosavybės teisė, o pažeistos servituto teisės gynimas. Dėl atsakovės argumento, kad Kauno apskrities viršininko įsakymas negalioja CK 1.78 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovas nurodė, kad įsakymas yra administracinis aktas, o ne sandoris, todėl civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą, šiuo atveju negali būti taikomos. Atsakovė, nesutikdama su servituto nustatymu, turėjo ginčyti Kauno apskrities viršininko įsakymo teisėtumą ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl minėtas įsakymas yra galiojantis, teisėtas ir privalomas vykdyti. Dėl susidariusių nuostolių, nustatant servitutą, atsakovė turi teisę kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją. Pagal LR CK 4.129 straipsnį viešpataujančio daikto savininkui gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tačiau šiuo atveju servitutu atsakovė ieškovui neleidžia naudotis. Be to nuostolių atlyginimo klausimo atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nesvarstytinas (CPK 312 str.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė atsakovės A. K. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės atstovas – apeliacinį skundą patenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pripažįsta, jog absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vertindama apeliacinio skundo, atsiliepimo, o taip pat byloje dalyvavusių asmenų teismo posėdyje žodžiu pareikštus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl tokių priežasčių.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakyme „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ nenustatytas servituto ilgis, plotas, nenustatytos ribos, ties kokiu pastatu ar pastatais jis nustatytas, nenurodyti ir pastatai, kurių aptarnavimui ir priežiūrai toks servitutas nustatytas, nenustatyta naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos, nenurodytos ir nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos, dėl ko nustatytas servitutas neatitinka LR CK 4.112 straipsnyje, Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punkte nurodytas sąlygas.
Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Pagal CK 4.112 straipsnį, reglamentuojantį servituto turinį, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. 2005 12 02 Kauno apskrities viršininko įsakyme „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ nurodytas servituto plotas, kuris yra vieno metro, bei pastatai, kuriems aptarnauti nustatytas servitutas, t.y. prie sklypo ribos esantiems pastatams aptarnauti. Iš byloje esančio žemės sklypo plano (b.l. 12) matyti, jog servitutinis plotas yra 10 m2, kurio plotas 1 m, ilgis atitinka prie sklypo ribos esančio pastato, pažymėto plane MN, ilgį. Daugiau pastatų ieškovo žemės sklype prie atsakovės A. K. žemės sklypo ribos nėra. Minėtu įsakymu ieškovui suteikta teisė naudotis 1 m pločio servitutu sklype (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo ribos esantį pastatą. Teisėjų kolegijos vertinimu 2005 12 02 Kauno apskrities viršininko įsakymu „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ nustatytas servitutas atitinka tiek CK 4.112 straipsnio, tiek Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punkto reikalavimus.
Apeliantė teigia, kad vadovaujantis LR CK 4.114 straipsniu, tarp šalių turi būti sudaryta sutartis dėl daikto ar daiktų aptarnavimo ir priežiūros bei darbų vykdymo terminai, kad žemės plotas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį, o ne tik servitute nurodytam tikslui, tačiau tokios sutarties nėra.
LR CK 4.114 straipsnis numato servituto turėtojo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Šiuo atveju ieškovas, naudodamasis atsakovės žemės sklypo dalimi, turėtų tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą, t.y. atsakovės žemės sklypo dalį. Tačiau, vertinant pagal bylos duomenis, ieškovas neturi net galimybės iš viso naudotis nustatytu servitutu, kadangi atsakovės žemės sklypo (servitutinė) dalis užimta statybinėmis medžiagomis. Todėl apeliantės argumentas, kad tarp šalių nėra sudaryta sutartis dėl daikto ar daiktų aptarnavimo ir priežiūros, kad žemės plotas galėtų būti panaudotas pagal paskirtį, yra visiškai nepagrįstas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir tą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovo J. Š. žemės sklype ūkinių pastatų nėra, kadangi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2007 09 21 išrašo 10 punkte nurodyta, kad ūkio pastatas 2I1m buvo, tačiau yra nugriautas. Aplinkybę, kad ieškovui J. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra ūkio pastatas, patvirtina žemės sklypo planai, fotonuotraukos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos pažymos. Leidimas ūkinio pastato statybai ieškovui buvo išduotas 1978 m. (b.l. 52). Nors vietoje nugriauto ūkio pastato pastatytas naujas statinys neįregistruotas VĮ Registrų centre, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog toks statinys egzistuoja. Aiškintis ar ūkio pastatas nėra savavalinė statyba, kaip teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo, kadangi ginčo dalykas yra ne nuosavybės teisės, o pažeistos servituto teisės gynimas. Pažymėtina ir tai, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos miesto seniūnijos 2007 04 23 ir 2007 11 12 pažymose nurodyta aplinkybė, jog žemė šalia ūkinio pastato užimta statybinėmis medžiagomis ir atstumas nuo jų iki ūkio pastato yra 20 cm. Teismas byloje nenustatinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip teigia apeliantė, o remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė faktines aplinkybes, jog prie ieškovo sklypo ribos sandėliuojami gelžbetonio blokai, mediena ir kitos statybinės medžiagos yra 20 cm atstumu nuo ieškovo J. Š. ūkio pastato.
Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas J. Š. dėl statybinių medžiagų nukėlimo su ieškiniu į teismą kreipiasi trečią kartą, kai šis klausimas jau yra išspręstas ankstesniais teismų sprendimais.
Visu pirma, servitutas nustatytas tik 2005 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-12237 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“, t.y. žymiai vėliau negu buvo priimti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimas bei 1979 m. spalio 31 d. teismo sprendimas. Antra, kaip matyti iš 1995 03 30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo, esančio byloje (b.l. 32a), ieškovas J. Š. prašė teismo įpareigoti atsakovą R. K. patraukti jų sklypus skiriančią tvorą, todėl ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs ieškinio dalykui ir pagrindui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teigimu, jog servitutinis plotas, kuris nėra nustatytas, iš atsakovės yra paimtas neribotam laikui ir perduotas ieškovui neva „aptarnaujant ir prižiūrint prie sklypo esančius pastatus". Joks žemės plotas, priklausantis atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teisėmis, kaip teigia apeliantė, nebuvo perduotas ieškovui. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-0009-643/2006, 2004 07 02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas A. K. ieškinys, kuriuo pripažinta, kad 0,0039 ha ploto žemės juosta, nurodyta žemės sklypo plano projekte „C“ (b.l. 107, t.1, civilinė byla Nr.2-0009-643/2006), kurios ilgis 36,62 m, plotis 1,06 m, yra A. K. naudojamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, dalis. Teismas minėtu sprendimu pripažino 2003 05 15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir Kauno apskrities viršininko administracijos negaliojančia dalyje dėl 0,0039 ha žemės pirkimo-pardavimo, laikant, kad J. Š. įgijo 0,0738 ha žemės sklypą. Būtent po 2004 07 02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo bei 2007 10 07 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 07 02 sprendimas buvo pakeistas, 0,0039 ha ploto žemės juosta sumažėjo J. Š. žemės sklypas, dėl ko J. Š. priklausantis ūkio pastatas ir atsidūrė prie sklypo ribos, bei buvo priimtas 2005 12 02 Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ J. Š. parduoti 0,0739 ha žemės sklypą.
Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakymas dėl servituto nustatymo sutinkamai su LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi yra niekinis, negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
Kauno apskrities viršininko 2005 12 02 įsakymas „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“ yra administracinis aktas, o ne sandoris, todėl civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą, šiuo atveju negali būti taikomos. Atsakovė, nesutikdama su servituto nustatymu, turėjo ginčyti Kauno apskrities viršininko įsakymo teisėtumą ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl minėtas įsakymas yra galiojantis, teisėtas ir privalomas vykdyti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Galina Blaževič
Evaldas Burzdikas