VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Finansų administravimas ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 434,43 EUR kreditą, 232,66 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2015-12-21 pradinis kreditorius sudarė su ieškovu reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Pradinis kreditorius su atsakovu 2014-08-05 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 231,70 EUR kreditą 2 mėnesių terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014-12-05. 2014-08-08 atsakovui papildomai paskolinta 202,73 Eur suma, kuri nebuvo grąžinta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl jam buvo skaičiuojamos palūkanos bei siunčiami raginimo laiškai. Atsakovas per pranešime nustatytą terminą skolos nepadengė.
Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas įteikti atsakovui tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2014-08-08 pradinis kreditorius su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 231,70 EUR kreditą 2 mėnesių terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2014-12-05. 2014-08-08 atsakovui papildomai paskolinta 202,73 Eur suma, kuri nebuvo grąžinta. 2015-12-21 pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, ieškovui iš atsakovo priteistina: 434,43 EUR kreditas.
Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 232,66 EUR. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 232,66 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos už gana nedidelį laikotarpį sudaro pusę skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrosiose sąlygose numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jos yra mažintinos (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos mažintinos iki 116,33 EUR (pusė prašomų priteisti palūkanų), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 EUR dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 83 procentai reikalavimų) priteistinas 12,45 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 262 ir 428 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB Finansų administravimas, į. k. 304179870, iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) skolos, sumažintas 116,33 EUR (vieną šimtą šešiolika eurų 33 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 550,76 EUR nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12,45 EUR (dvylika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis