Civilinė byla Nr. e2A-168-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00263-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2685-430/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lakaja“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Caverion Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „YIT Technika“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Pirklių klubas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Somenera“) priteisti jai 186 775,98 Eur skolą, 170 433,08 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2010 m. sausio 25 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 012G35 (toliau – rangos sutartis 1), kurios pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus atsakovės pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir trečiasis asmuo 2010 m. kovo 2 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. 100302 (toliau – rangos sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti administracinio pastato, adresu Gedimino pr. 35, Vilnius, vidaus inžinerinių sistemų darbo projekto projektavimo ir montavimo darbus, o trečiasis asmuo juos priimti ir už juos atsiskaityti.
3. Rangos sutarties 2 vykdymo metu ieškovė periodiškai stabdydavo atliekamus darbus, nes trečiasis asmuo nustatytais terminais nesumokėdavo ieškovei už atliktus darbus, taip pat trečiasis asmuo nepriimdavo kai kurių ieškovės darbų bei nesutiko kompensuoti ieškovės patiriamų nuostolių. Ieškovė 2012 m. kovo 21 d. raštu informavo trečiąjį asmenį, kad nuo 2012 m. stabdys visus darbus ir juos atnaujins tik gavusi apmokėjimą už atliktus darbus ir susitarus dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2012 m. gegužės 11 d. sudarė trišalį susitarimą (toliau – trišalis susitarimas), kurio pagrindu šalys susitarė, kad visus trečiojo asmens tiek pradelstus, tiek būsimus mokėjimus ieškovei, kompensuos atsakovė, tačiau atsakovei nevykdant įsipareigojimų, trečiasis asmuo liks solidariai atsakingas su atsakove.
4. Pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, ieškovė atliko darbų iš viso už 6 450 663,49 Lt (1 868 241,28 Eur). Trečiasis asmuo priėmė ieškovės darbus ir atliktų darbų aktus, tačiau atsakovė ieškovės atliktų darbų nepriėmė, todėl ieškovė pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą vienašališkai. 2013 m. vasario 15 d. trečiasis asmuo nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį 1, ieškovė 2013 m. vasario 25 d. pranešimu pareikalavo trečiojo asmens sumokėti sulaikytą 186 775,98 Eur (644 900 Lt) sumą pagal PVM sąskaitas–faktūras, tačiau trečiasis asmuo atsisakė padengti įsiskolinimą.
5. Ieškovė 2013 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl skolos, nuostolių priteisimo iš trečiojo asmens ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalys 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 ir kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 15 000 Eur dydžio kompensaciją, o trečiasis asmuo pripažino ieškovės teisę į sulaikytą 186 775,98 Eur sumą už atliktus darbus ir įsipareigojo pateikti trečiojo asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą įtraukti ieškovę į trečiojo asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 186 775,98 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma. Ieškovės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas trečiojo asmens bankroto byloje, tačiau išieškoti patvirtintą 186 775,98 Eur sumą iš trečiojo asmens yra neįmanoma, todėl trišalio susitarimo pagrindu pradelstą įsiskolinimą turi padengti atsakovė ir vadovaujantis trišalio susitarimo 4 punktu sumokėti 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienas, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal trišalį susitarimą nebuvo numatyta atsakovės solidarioji atsakomybė pagal rangos sutartį 1. Po trišalio susitarimo sudarymo statybos rangos darbai buvo tęsiami ir atsakovė atliko tam tikrus mokėjimus, tačiau tarp šalių prasidėjo ginčai dėl atliktų darbų tinkamumo ir defektų ištaisymo. 2013 m. vasario 14 d. baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas su pastabomis apie ieškovės atliktų darbų defektus ir kitą dieną (2013 m. vasario 15 d.) trečiasis asmuo nutraukė su ieškove sudarytą rangos sutartį 2. Nurodė, kad 2013 m. vasario 25 d. ieškovė pareikalavo, jog tik trečiasis asmuo sumokėtų įsiskolinimą (186 775,98 Eur).
7. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarė susitarimą dėl baigiamojo darbų atlikimo akto ir mokėjimo sumos pagal rangos sutartis. Pagal šį 2015 m. susitarimą, trečiasis asmuo ir atsakovė patvirtino, kad atsakovė pagal rangos sutartis (įskaitant rangos sutartį 1) prisiimtus įsipareigojimus įvykdė visiškai ir tinkamai. Pagal šį susitarimą, užsakovė ir rangovė konstatavo, kad statytojas (atsakovė) pagal šias sutartis (įskaitant 2010 m. sausio 25 d. Statybos darbų rangos sutartį) prisiimtus įsipareigojimus įvykdė visiškai ir tinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 patvirtino ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį. Tarp patvirtintų taikos sutarties punktų buvo sąlyga, jog ieškovė atsisakė visų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dėl 173 860,26 Eur nuostolių atlyginimo ir 186 775,98 Eur skolos priteisimo, įskaitant ir reikalavimą dėl 2013 m. vasario 15 d. vienašališko subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
8. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje patvirtino ieškovės, kaip trečiosios eilės kreditorės 186 775,98 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atsakovės manymu, ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes ieškinio reikalavimai grindžiami solidariosios atsakomybės pagrindais, nors ieškovė neginčija teisme patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties ir patvirtinto ieškovės finansinio reikalavimo bankroto byloje. Atsakovė, kuri nėra taikos sutarties šalis, nėra niekaip užtikrinusi taikos sutarties vykdymo ir nėra prisiėmusi solidariosios atsakomybės. Ieškovė neturi teisės ir pagrindo iš atsakovės reikalauti trišaliame susitarime numatytų kompensacinių palūkanų už 5 metų laikotarpį, nes ieškovė delsė ir neįrodinėjo atsakovės solidariosios atsakomybės.
9. Atsakovės vertinimu, ieškovei ir trečiajam asmeniui pasirašius taikos sutartį, įvyko subrangos sutartimi prisiimtų prievolių novacija, tačiau atsakovė nėra naujos prievolės šalis. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, taip pat ieškovė neturi teisės ir pagrindo iš atsakovės reikalauti trišaliame susitarime numatytų kompensacinių palūkanų.
10. Ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės palūkanų net už 5 metų laikotarpį, nors atsakovei nebuvo reiškiami jokie reikalavimai, ieškovė delsė ir neįrodinėjo atsakovės solidariosios atsakomybės, taip pat ieškovė netinkamai aiškina trišalio susitarimo 4 punkto nuostatą, ją laikydama kaip susitarimą dėl kompensacinių palūkanų, nors pagal savo prasmę, tai buvo susitarimas dėl netesybų už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę, kuriam, priešingai nei palūkanoms, taikomas 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 186 775,98 Eur skolą, 170 433,08 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 186 775,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8 282,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 nustatytais prejudiciniais faktais, išnagrinėjus bylą pagal ieškovės ieškinį trečiajam asmeniui, kurio procesinė padėtis buvo atsakovas, ir atsakovei, kurios procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo, dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei vienašališko statybos darbų subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal trečiojo asmens priešieškinį ieškovei dėl netesybų (baudos) priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino 2019 m. lapkričio 12 d. šalių taikos sutartį (toliau – taikos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 15 000 Eur dydžio kompensaciją, o trečiasis asmuo pripažino ieškovės teisę į sulaikytą 186 775,98 Eur sumą už atliktus darbus ir įsipareigojo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą įtraukti ieškovę į rangovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 186 775,98 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, todėl skolos dydžio nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad ieškovė yra pareiškusi 186 775,98 Eur finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje, tačiau trečiasis asmuo nesumoka ieškovei įsiskolinimo, padarė išvadą, kad atsakovei kyla sutartinė atsakomybė sumokėti 186 775,98 Eur pagal trišalį susitarimą kaip solidariajai skolininkei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas nustatė, kad trišalio susitarimo 4 punkte šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti ieškovei trišaliame susitarime numatytas sumas, atsakovė mokės ieškovei 0,05 procentų palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienas, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nepatvirtino atsakovės skolos dydžio ieškovei, nes minėtoje byloje atsakovės procesinė padėtis buvo trečiojo asmens, todėl taikos sutarties sąlygos neturi privalomos galios atsakovei (CK 6.985, 6.189 straipsniai).
15.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties ir trišalio susitarimo turinį, turėjo įvertinti, kad trišalis susitarimas buvo sudarytas, nes trečiasis asmuo neturėjo galimybių atsiskaityti su ieškove pagal rangos sutartį 2, o atsakovė sutiko perimti trečiojo asmens mokėjimus tikėdamasi savalaikio ir tinkamo darbų užbaigimo, ieškovei įvykdant prisiimtus įsipareigojimus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ginčą nutraukė patvirtinęs taikos sutartį, tačiau atsakovė į ją nebuvo įtraukta, todėl ši sutartis jai nesukuria jokių teisinių pasekmių.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trišalio susitarimo 4 punkte numatytas palūkanas vertino kaip kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį ir netinkamai aiškino trišalio susitarimo turinį. Trišalio susitarimo 4 punkte buvo susitarta dėl netesybų už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas trišalio susitarimo 4 punkte numatytas palūkanas, turėjo aiškinti kaip netesybas ir atsakovės prašymu taikyti 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 6.125 straipsnio 5 dalis).
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei palūkanas už 5 metų laikotarpį ir neatsižvelgė į tai, kad skolos faktas buvo nustatytas Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Teismas nenustatė, nuo kada atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove, taip pat nenustatė ieškinio senaties termino pradžios ir kada ieškovei tapo žinoma apie jos tariamą teisių pažeidimą.
15.5. Teismas turėjo sumažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas, nes jos yra neproporcingai didelės skolos (186 775,98 Eur) atžvilgiu, taip pat trečiojo asmens bankroto byloje nebuvo pripažinta ieškovės teisė reikalauti kompensacinių palūkanų.
15.6. Pirmosios instancijos teismas dėl materialinės ir proceso teisės pažeidimų normų pažeidimų neatskleidė bylos esmės, neištyrė byloje pateiktų įrodymų visumos, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
16.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis neturi prejudicinės galios atsakovės atžvilgiu ir prieštarauja teisiniam reguliavimui. Minėtoje byloje, atsakovės procesinė padėtis buvo trečiojo asmens, nes ji buvo įtraukta į bylą, kaip solidarus skolininkas pagal trišalį susitarimą. Atsakovė neprieštaravo taikos sutarties sąlygoms ir nekėlė klausimo dėl reikalavimo dydžio. Taikos sutartyje trečiojo asmens pripažintos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintos skolos bei jos dydžio privalomumas atsakovei atsirado trišalio susitarimo pagrindu. Pagal trišalio susitarimo 1.4 papunktį atsakovė perėmė visas trečiojo asmens pagal rangos sutartį 2 sulaikytas ieškovei mokėtinas sumas, o pagal 4 punktą, trečiajam asmeniui vėluojant vykdyti mokėjimus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, atsakovė lieka solidariai atsakinga už mokėjimus ieškovei pagal rangos sutartį 2. Pažymėjo, kad ieškovės finansinis reikalavimas (186 775,98 Eur) yra patvirtintas ir trečiojo asmens bankroto byloje (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-57-425/2019).
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad trišalio susitarimo 4 punkte buvo susitarta ne dėl palūkanų, o dėl netesybų (delspinigių) ir, kad ieškovė yra pati atsakinga dėl savo nuostolių atsiradimo, todėl jos turėtų būti sumažintos. Trišalio susitarimo 4 punkte šalys aiškiai susitarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti ieškovei, atsakovė mokės ieškovei 0,05 proc. dydžio palūkanas, t. y. šalys aiškiai susitarė dėl CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimo trišaliame susitarime.
16.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad palūkanos negalėjo būti priteistos už 5 metų laikotarpį ir jos galėjo būti skaičiuojamos tik nuo 2019 m. lapkričio 14 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino taikos sutartį. Prievolė atsakovei ir trečiajam asmeniui atsiskaityti ieškovei už atliktus darbus atsirado nuo to momento, kai buvo priimti darbai pasirašant atliktų darbų aktus ir tapo vykdytina suėjus trišaliame susitarime numatytam terminui (2013 m. balandžio 26 d.). Taikos sutartimi nebuvo sukurta jokia nauja prievolė, o tik konstatuota ta pati prievolė.
16.4. Atsakovė, teigdama, kad palūkanų dydis yra neteisingas ir neprotingas, neatsižvelgia į tai, jog palūkanos skirtos kompensuoti minimalius ieškovės nuostolius. Ieškovė nuo 2012 metų negauna jai priklausančių piniginių lėšų už atliktus darbus, nors atsakovė naudojasi ieškovės atlikto darbo rezultatais ir gauna pajamas.
16.5. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad palūkanos turėtų būti mažinamos vien dėl to, kad ieškovė nereiškė ieškinio atsakovei anksčiau. Prievolės įvykdymas trišaliame susitarime yra susietas ne su pareikalavimu, o su terminu, todėl atsakovė turėjo vykdyti prievolę, nepriklausomai nuo ieškovės atskiro kreipimosi.
16.6. Aplinkybė, kad ieškovė, kaip kreditorius, reiškė trečiajam asmeniui bankroto byloje mažesnį reikalavimą nei šioje byloje atsakovei, nereiškia, kad atsakovė atleistina nuo atsakomybės, nes įstatyme neįtvirtinta įpareigojimo kreditoriui iš pradžių reikšti reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, o tik vėliau – solidariam skolininkui, kreditorius turi teisę rinktis, kam nukreipti reikalavimą solidariosios skolos atveju ir kokio dydžio (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. apeliantė (statytojas) ir trečiasis asmuo (rangovas) sudarė statybos darbų rangos sutartį 1, kuria rangovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus sutartyje numatytus atvejus, atlikti ir perduoti statytojui šioje sutartyje nurodytus darbus nustatytais terminais, o statytojas įsipareigojo laiku priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties objektas – pastato (duomenys neskelbtini) ir patalpų (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija.
20. 2010 m. kovo 2 d. trečiasis asmuo (rangovas) ir ieškovė (subrangovas) sudarė statybos darbų subrangos sutartį (rangos sutartį 2) dėl darbų atlikimo objekte.
21. 2012 m. gegužės 11 d. ieškovė, apeliantė ir trečiasis asmuo sudarė trišalį susitarimą, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo visus darbus pagal rangos sutartį 2 užbaigti iki 2012 m. gegužės 25 d. ir perduoti juos trečiajam asmeniui ir serviso kompanijai, aptarnaujančiai pastatą. Trišaliame susitarime šalys susitarė, kad nuo susitarimo sudarymo dienos apeliantė perima šiuos trečiojo asmens mokėjimus ieškovei:
21.1. Susitarimo pasirašymo dieną trečiojo asmens pagal rangos sutartį 2 sutartį užaktuotą, bet pradelstą sumokėti ieškovei sumą. Ši suma sumokama ieškovei per penkias darbo dienas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos. Pradelsti terminai skaičiuojami pagal darbų priėmimo – perdavimo aktų datas;
21.2. susitarimo pasirašymo dieną pagal trečiojo asmens pagal rangos sutartį 2 užaktuotą, bet nesumokėtą ieškovei sumą, kuriai dar nėra suėję mokėjimo terminai, atsakovė sumoka rangos sutartyje 2 nustatytais terminais;
21.3. trečiojo asmens mokėtiną ieškovei sumą už darbus pagal rangos sutartį 2, aktuojamus trečiojo asmens ir ieškovės po šio susitarimo pasirašymo dienos, atsakovė sumoka rangos sutartyje 2 numatytais terminais;
21.4. visas trečiojo asmens pagal rangos sutartį 2 mokėtinas sumas atsakovė sumoka ieškovei ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai ieškovė pateiks trečiajam asmeniui rangos sutartyje 2 numatytą ieškovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo garantiją.
21.5. Pagal trišalio susitarimo 2 punktą ieškovė įsipareigojo užbaigti darbus pagal rangos sutartį 2 ir perduoti juos trečiajam asmeniui ir serviso kompanijai, aptarnaujančiai pastatą, iki 2012 m. gegužės 25 d.
21.6. Pagal trišalio susitarimo 4 punktą atsakovei vėluojant sumokėti ieškovei numatytas sumas, atsakovė mokės ieškovei 0,05 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Atsakovei vėluojant vykdyti mokėjimus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, trečiasis asmuo lieka solidariai atsakingas už mokėjimus pagal rangos sutartį 2.
22. 2013 m. vasario 14 d. buvo priimtas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurį trečiasis asmuo atsisakė priimti, nes buvo nustatyti atliktų darbų defektai.
23. 2013 m. vasario 15 d. trečiasis asmuo išsiuntė ieškovei pranešimą dėl subrangos sutarties nutraukimo ir pagal rangos sutarties 2 14.5 papunktį sulaikė 186 775,98 Eur sumą pagal PVM sąskaitas faktūras.
24. 2013 m. vasario 19 d. ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovės darbuotojai į objektą neįleidžiami, todėl ieškovė neturi realių galimybių užbaigti darbus, nurodyti darbų vykdymo terminus ir vykdyti garantinius įsipareigojimus.
25. 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl baigiamojo darbų atlikimo akto ir mokėtinos sumos pagal visas rangos sutartis. Susitarime apeliantė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad ateityje jie vienas kitam neturės jokių pretenzijų dėl ieškovės ir kitų subrangovų atliktų darbų kiekio ir kokybės.
26. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019. Pagal taikos sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 15 000 Eur dydžio kompensaciją, o trečiasis asmuo pripažino ieškovės teisę į sulaikytą 186 775,98 Eur sumą už atliktus darbus ir įsipareigojo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą įtraukti ieškovę į trečiojo asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 186 775,98 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma.
27. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-427-425/2017 trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-57-425/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-18-425/2021) trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 186 775,98 Eur trečiosios eilės finansinis reikalavimas.
Dėl apeliantės prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus
28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliantei ieškinį pareiškė trišalio susitarimo pagrindu dėl 186 775,98 Eur skolos ir 170 433,08 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pagal rangos sutartį 2. Apeliantė su ieškiniu nesutiko, nes pagal trišalį susitarimą nebuvo numatyta apeliantės solidarioji atsakomybė pagal rangos sutartį 2.
29. Nors rangos sutartis 2 sieja ieškovę ir trečiąjį asmenį, tačiau ieškovė reikalavimą apeliantės atžvilgiu kildina iš trišalio susitarimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime patenkino ieškinį, nurodęs, kad skolos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019), todėl trečiajam asmeniui nesumokėjus įsiskolinimo ieškovei, apeliantei pagal trišalį susitarimą kyla sutartinė atsakomybė sumokėti ieškovei 186 775,98 Eur skolą kaip solidariąją pareigą turinčiai skolininkei.
30. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu trišalio susitarimo vertinimu bei aiškinimu, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 apeliantės procesinė padėtis buvo trečiojo asmens ir taikos sutarties sąlygos neturėjo privalomosios galios apeliantei. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad trišalis susitarimas buvo sudarytas, nes trečiasis asmuo neturėjo galimybių atsiskaityti su ieškove pagal rangos sutartį 2, o apeliantė, sutikdama perimti trečiojo asmens mokėjimus, tikėjosi laiku ir tinkamo darbų užbaigimo.
31. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi trišalio susitarimo turinį, konstatuoja, kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti tokią apeliantės atsiskaitymo pagal rangos sutartį 2 tvarką, pagal kurią jos atliekami (už rangos darbus) mokėjimai būtų vykdomi tiesiogiai ieškovei ir užskaitomi kaip mokėjimai pagal rangos sutartį 2.
33. Šiuo konkrečiu atveju ginčo sutarties objektas yra susitarimas dėl statybos rangos darbų atlikimo, todėl taikytinos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos, išdėstytos CK XXXIII skyriaus trečiajame skirsnyje, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo. Pagal statybos rangos sutartį rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis).
34. Pažymėtina, kad rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus. Kaip matyti iš apeliantės atsikirtimų, savo nesutikimą su ieškiniu ji argumentavo tuo, kad apeliantės skolos dydis ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nebuvo patvirtintas, nes ji byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, tačiau tokie atsikirtimai nelemia teisėjų kolegijos išvados, kad apeliantė gali nevykdyti susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo su ieškove pagal trišalę sutartį.
35. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymuose ar sutartyje, taigi, ši norma yra dispozityvi. Nagrinėjamos bylos atveju trišaliame susitarime šalys įtvirtino atsiskaitymo tvarką nustatančias sąlygas: nors pagal bendrąją taisyklę atliktus statybos darbus priimti ir už juos laiku subrangovei (ieškovei) sumokėti turėjo generalinė rangovė (trečiasis asmuo), tačiau trišalio susitarimo 1.2 papunkčiu buvo konkretizuotas mokėjimo būdas ir įvardytas subjektas, kuriam ir tenka tiesioginio mokėjimo pareiga, t. y. mokėjimus pagal rangos sutartį 2 ieškovei tiesiogiai atlieka būtent apeliantė, ši sutartinė nuostata yra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).
36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis toje byloje buvusio trečiojo asmens atžvilgiu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinės galios. Pagal CK 6.12 straipsnio 1 dalį, jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams, o pagal CK 6.14 straipsnio 1 dalį teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalį). Pažymėtina, kad taikos sutartimi trečiasis asmuo pripažino įsiskolinimą ieškovei pagal rangos sutartį 2 ir trišaliame susitarime įtvirtinta apeliantės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove nebuvo paneigta (pripažinta negaliojančia), todėl jai privaloma atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, juolab kad ieškovė nėra gavusi viso atsiskaitymo iš generalinės rangovės (trečiojo asmens).
37. Kaip yra pasisakyta šios nutarties 35 punkte, įstatymų leidėjas dispozityviai reguliuoja atsiskaitymo subrangos teisiniuose santykiuose tvarką, todėl akivaizdu, kad su subrangovu (ieškove), šalių susitarimu, galėjo atsiskaityti ne tik generalinis rangovas (trečiasis asmuo), bet ir užsakovas (apeliantė). Nagrinėjamu atveju toks susitarimas ir buvo pasiektas, juolab kad trišalio susitarimo 4 punkto nuostata patvirtina tiek generalinio rangovo, tiek užsakovo įsipareigojimus atsakyti solidariai (užsakovui nesumokėjus per 10 d., generalinis rangovas lieka atsakingas solidariai. Byloje esantys įrodymai iš tiesų leidžia įsitikinti, kad apeliantė liko skolinga ieškovei pagal rangos sutartį 2 atliktus darbus. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi visas ginčo sutarties nuostatas, nustatančias atsiskaitymą su ieškove, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai įvertino apeliantės prievolę atsiskaityti su ieškove.
38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė už atliktus darbus ir perduotą galutinei užsakovei (t. y. apeliantei) šių darbų rezultatą yra negavusi 186 775,98 Eur. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimu pripažinti ieškovei teisę gauti 186 775,98 Eur sumą, nurodydama, jog ieškovė sutartus darbus pagal rangos sutartį 2 atliko nekokybiškai ir neatliko darbų sutartu laiku.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad taikos sutartimi trečiasis asmuo pripažino įsiskolinimą ieškovei pagal rangos sutartį 2 (CK 6.14 straipsnio 1 dalis), taip pat, kad vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 4 dalimi apeliantė negalėjo reikšti ieškovei pretenzijų dėl netinkamo rangos sutarties 2 vykdymo (CK 6.650 straipsnio 4 dalis), konstatuoja, kad ieškovei buvo nesumokėta iš viso 186 775,98 Eur už atliktus ir perduotus darbus, o ją sumokėti ir solidari pareiga tenka apeliantei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 186 775,98 Eur įsiskolinimą už ieškovės atliktus darbus.
Dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo
40. Ieškovė CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė priteisti iš terminą įvykdyti prievolę praleidusios atsakovės 0,05 procentų dydžio metines palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, t. y. nuo pagrindinės skolos 186 775,98 Eur už 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 14 d., kada apeliantei suėjo terminas sumokėti visą sulaikytą sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš apeliantės 170 433,08 Eur palūkanų sumą už 2513 dienas, nes ši palūkanų suma susidarė atsakovei praleidus mokėjimo terminus ir naudojantis ieškovės atlikto darbo rezultatais. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei palūkanas už 5 metų laikotarpį ir neatsižvelgė į tai, kad skolos faktas buvo nustatytas Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, taip pat nenustatė, nuo kada apeliantė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl teismas turėjo sumažinti ieškovės prašomas priteisti palūkanas, nes jos yra neproporcingai didelės skolos (186 775,98 Eur) atžvilgiu.
41. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
42. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016).
43. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos trišalio susitarimo nuostatos, kuria buvo nustatyta apeliantės atsakomybė dėl vėlavimo laiku atsiskaityti už atliktus darbus, t. y. dėl trišalio susitarimo 4 punkto (nutarties 21.6. papunktis). Teisėjų kolegijos vertinimu, trišaliu susitarimu šalys susitarė dėl palūkanų taikymo sutarties pažeidimo atveju, t. y., kad šiuo konkrečiu atveju bus skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už trišalio susitarimo pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje sutartyje šalys laisva valia susitarė, kad prievolės pažeidimo atveju skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, nustatant 0,05 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną tinkamai ir visiškai atsiskaityti uždelstą dieną, nuo laiku nesumokėtos sumos, taigi galima pagrįstai teigti, jog šalys tokia sutarties sąlyga apribojo savo civilinę atsakomybę palūkanų dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pagrindas remiantis šia sutarties sąlyga tenkinti reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
45. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taikant šią nuostatą svarbu, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo pobūdžio sudarytų prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Kartu pažymėtina, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis)
46. Pažymėtina, kad ieškovė Panevėžio apygardos teisme 2013 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-56-198/2016 buvo pareiškusi ieškinį trečiajam asmeniui, kurio procesinė padėtis buvo atsakovės, ir atsakovei, kurios procesinė padėtis buvo trečiojo asmens, prašydama: 1) iš atsakovės BUAB „Lakaja“ priteisti 600 304,72 Lt (173 860,26 Eur) dydžio nuostolių atlyginimą ir 644 900,10 Lt (186 775,98 Eur) skolą, 2) pripažinti, kad UAB „Lakaja“ 2013 m. vasario 15 d. neteisėtai nutraukė rangos sutartį 2. BUAB „Lakaja“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei pareiškė priešieškinį, prašydama: 1) priteisti iš ieškovės UAB „Caverion Lietuva“ atsakovei 168 211,30 Eur netesybas (baudą), 2) 258 010,45 Eur nuostolių atlyginimą, 3) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Caverion Lietuva“ ieškinį atmetė, o atsakovės (trečiojo asmens) BUAB „Lakaja“ priešieškinį tenkino, priteisdamas iš ieškovės atsakovei 168 211,30 Eur netesybas (baudą), 258 010,49 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (426 221,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė ir atsakovė (trečiasis asmuo) BUAB „Lakaja“ sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 (nutarties 26 punktas).
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, vadovaudamasi trišalio susitarimo 4 punktu, Panevėžio apygardos teisme 2013 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-56-198/2016, kaip subrangovė nereiškė tiesioginio (ar solidaraus) ieškinio apeliantei (užsakovei) ir trečiajam asmeniui (rangovui), todėl pasirinkdama teisių gynybos būdą – pareikšti ieškinį generaliniam rangovui, įtraukiant į bylą užsakovą trečiuoju asmeniu, pati sąmoningai sukūrė tokią situaciją, jog ateityje turėtų teisę reikalauti solidariai priteisti iš apeliantės tik skolą, nes taikos sutartimi baigdama ginčą dėl nesumokėtų sumų nustatė nesumokėto atsiskaitymo dydį, kuris galioja ir solidariam bendraskoliui. Tokį ieškovės elgesį patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, jog pareiškė ieškinį iš esmės dėl to, kad negali (negalės) atgauti teismine tvarka patvirtintos skolos iš trečiojo asmens.
48. Remdamasi anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei jo aiškinimu teismų praktikoje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo galią solidariosios pareigos atveju, todėl sprendimas keistinas, naikinant sprendimo dalį dėl palūkanų sumos pritesimo ir atmetant ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 170 433,08 Eur palūkanų sumą, tačiau patikslinant sprendimo dalį dėl 186 775,98 Eur skolos priteisimo, pripažįstant, kad ši apeliantės prievolė yra solidari su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 nustatyta trečiojo asmens prievole apeliantei.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tačiau, klaidingai sprendė dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovei iš apeliantės, t. y. neįvertino faktinių bylos aplinkybių, susijusiu su ieškovės teise pareikšti reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl yra teisinis pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
51. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinant didesne apimtimi, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 654 Eur žyminio mokesčio, be to, patyrė 4 628,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso ieškovė patyrė 8 282,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
54. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (tenkinama 52,29 procentai ieškinio reikalavimų), ieškovei iš apeliantės priteistina 1 910,68 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 2 420,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patyrė 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (atmesta 47,71 procentai ieškinio reikalavimų) apeliantei iš ieškovės priteistina 865,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
56. Atlikus tarpusavio šalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteistina 3 464,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 330,79 Eur – 865,94 Eur = 3 464,85 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Tenkinus iš dalies apeliantės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
58. Iš apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3 654 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tenkintų apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų dalį (tenkinama 47,71 procentai apeliacinio skundo reikalavimų), apeliantei iš ieškovės priteistina 1 743,32 Eur sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
59. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
60. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 795,30 Eur (1 381 Eur x 1,3).
61. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius, kad patyrė 3 654,20 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (3 654,20 Eur) viršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, tai, kad šioje stadijoje, kai byla jau yra išnagrinėta iš esmės ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų priteistinų sumų už advokato pagalbą, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur.
62. Atsižvelgiant į tenkintų apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų dalį (atmesta 52,29 procentai apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovei iš apeliantės priteistina 784,35 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
63. Atlikus tarpusavio šalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, apeliantei iš ieškovės priteistina 958,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 743,32 Eur – 784,35 Eur = 958,97 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Caverion Lietuva, juridinio asmens kodas 211495540, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“, juridinio asmens kodas 126389524, 186 775,98 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 98 ct) skolos. Pripažinti, kad ši atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“, juridinio asmens kodas 126389524, prievolė yra solidari su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-516/2019 nustatyta trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lakaja“, juridinio asmens kodas 167535057, prievole ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Caverion Lietuva, juridinio asmens kodas 211495540.
Priteisti ieškovei UAB „Caverion Lietuva, juridinio asmens kodas 211495540, iš atsakovės UAB „Pirklių klubas“, juridinio asmens kodas 126389524, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 186 775,98 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 464,85 Eur (trys tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“, juridinio asmens kodas 126389524, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“, juridinio asmens kodas 211495540, 958,97 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė