Skundas Nr. II-399-818/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11306-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija: 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Jonui Skrudžiui, suinteresuotam asmeniui K. S., dalyvaujant J. F. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. F., skundą dėl Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. 13N-66921857-16, panaikinimo,-
n u s t a t ė:
2016-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas J. F. skundas dėl Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr.13N-66921857-16, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu J. F. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10 d. ir nubaustas 144 eurų bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, o būtent tyrimo medžiagoje nesurinktą pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog aukščiau minėtame administracinio teisės pažedimo protokole nurodytomis aplinkybėmis J. F. priklausantis šuo buvo išbegęs iš gyvenamojo namo kiemo bei taip neprižiūrimas užpuolę kaimynės šuniuką bei jį sudraskė, J. F. teigimu, jis tinkamai prižiūri šunį, šuo yra draugiškas ir neargesyvus, todėl mano, jog jis jokių norrminių aktu nepažeidė ir ATPK protokolas surašytas nepagrįstai bei turi būti panaikinas.
Vilniaus AVPK 2 policijos komisariatas atsiliepime į J. F. skundą nurodė, kad pažeidėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nes medžiagoje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad dėl J. F. neatsakingų veiksmų, t.y. dėl jam priklausančio šuns nepriežiūros, šuo be antsnukio išbėgo iš gyvenamojo namo kiemo bei įbėgęs į kito namo kiemą, stvėrė kitą šunį (torterjero veislės), grįžo į J. F. kiemą, o dėl stipraus šuns kūno pažeidimo pastarasis gyvūnas buvo kiek vėliau užmigdytas. Institucijos manymu, J. F. neužtikrino, kad jo augintinas šuo nekeltu grėsmės aplinkos gyventojams ir jų turtui, ko pasėkoje jis pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. reikalavimus bei pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
J. F. skundas netenkintinas.
Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs skundą padavusį J. F., liudytojus – V. S., A. B., J. J., J. V., J. V., M. Ž., L. G., A. Z., suinteresuotą asmenį K. S., konstatuoja, jog J. F. 2016-07-02 apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužtikrino savo prižiūrimo augintinio šuns (veislė mišrūnas), kad jis nekeltų pavojų aplinkai, kaimynystėje gyvenantiems gyventojams bei jų turtui, dėl savo nerūpestingumo sudarė galimybę prižiūrimam šuniui išbėgti iš privataus gyvenamojo kiemo pro tvorą, kuri (tvora) objektyviai nebuvo tinkamos būklės, su joje esančiais – tvoros segmentais, plyšiais bei skylėmis, ko pasekoje, be priežiūros šuo buvo įbėgęs į svetimo namo kiemą, kur stvėrė kitą torterjero veislės šuniuką bei jį parnešė atgal į J. F. kiemą ir minėtą šunį sukandžiojo. Dėl patirtų kūno sužalojimų šuniukas buvo užmigdytas. J. F., kaip gyvūno laikytojas, privalėjo nuolat rūpintis savo augintiniu bei laikytis teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, tačiau jis to nepadarė bei pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 10 d.
Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykio registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, papildomai surinktų dokumentų duomenimis.
J. F. teisme paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privačiame gyvenamajame namie, šalia namo yra kiemas, o visa teritorija aptverta tvora. Jis augina bei prižiūri šunį mišrūną, kalytę, kuri vaikšto po kiemą nepririšta, be antsnukio. Nurodė, kad š. m. liepos 2 d. jis nebuvo namie, nes dirbo, per mobiliojo ryšio telefoną jo sūnus pranešė apie įvykį, kad kaimynė kaltino jo prižiūrimą šunį, kad be priežiūros mišrūnas buvo išbėgęs už tvoros ir kitame kieme stvėrė kitą šuniuką bei jį stipriai apkandžiojo. J. F. teigimu, to negalėjo būti, nes šuo mišrūnas nėra agresyvus, šis gyvūnas negalėjo išbėgti iš kiemo, nes kiemas yra aptvertas tinkline tvora, o įėjimas į kiemą uždaromas vartelių pagalba su užrakinamą spyna su spyruokle. Jam nėra žinoma, kokiu būdu galėjo būti užpultas kaimynės mažas šuniukas, tai galėjo padaryti ir kiti po gatvę be priežiūros lankstantys svetimi šunys. Atvykę policijos pareigūnai buvo apžiūrėję visą teritoriją, nufotografavo juosinčią tvorą bei vidinį kiemą su varteliais. Mano, jog protokolas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
Suinteresuotas asmuo K. S. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji augino grynos veislės šunį torterjerą, kuris buvo mažo ūgio, dekoratyvinis, rusvos spalvos. Tą dieną ji išėjo į savo gyvenamojo namo kiemą pasivaikščioti su minėtu šuniuku, šuniukas savo burnoje laikė vištienos gabaliuką, kai staiga į K. S. kiemą įbėgo kaimyno J. F. šuo mišrūnas, kuris greitai stvėrė jos augintinį šuniuką bei savo nasruose jį nunešė į J. F. kiemą. Tai pamačiusi, ji pradėjo garsiai rėkti, tačiau tai nepadėjo, mišrūnas į savo kiemą įbėgo (pralindo) pro tinklinėje tvoroje esantį plyšį (skylę). Ji matė, kad jai priklausantis šuniukas yra stipriai sukandžiotas, bėgo kraujas, tai įvyko J. F. kieme. K. S. teigimu, jį pabijojo įeiti į svetimą kiemą, nes bijojo šuns mišrūno. Išgirdęs jos pagalbos šauksmą, kitas kaimynas numetė pagalį ir J. F. šuo nuėjo į šoną. Stipriai sukandžiotą šuniuką ji nedelsiant nuvežė pas veterinorių, tačiau dėl gylių žaizdų minėtas šuo buvo užmigdytas. Vakare ji buvo nuėjusi pas J. F. pasiaiškinti, tačiau jo žmona nepagarbiai aprėkė. Dėl šio įvykio surašė pareiškimą policijai. Papildomai atsakant į teismo klausimus, K. S. paaiškino, kad teritorija, kur gyvena J. F., yra aptverta tinkline tvora, kurį dėl savo būklės yra skylėta, šiuo metu po šio įvykio J. F. tam tikromis priemonėmis (vielomis, plytomis ir kitais daiktais) užkišo bei užtaisė minėtas skyles bei plyšius. Tą dieną, kai įvyko minėtas įvykis, šuo mišrūnas į savo kiemą įbėgo (pralindo) pro tvoroje esantį plyšį, byloje esančioje fotonuotraukoje (b.l. 19, kitos pusės apatinė nuotrauka), dabar ši skylė yra užtaisyta automobilio padangos gaubto pagalba, tai gerai matyti nuotraukoje. Pasak K. S., jį nėkarto nematė, kad J. F. savo prižiūrimą šunį mišrūną vedžiotų naudodama pavadėlį ar antsnukį. Taip pat, ji patvirtino, kad medžiagoje nuotraukoje (b.l. 19) yra užfiksuotas šuo mišrūnas, kuris ir priklauso J. F., kuris minėtą dieną buvo išbėgęs iš savo kiemo bei stvėrė jai priklausantį torterjerą, jos manymu, šuniui mišrūnui nebuvo jokio sunkumo savo nasruose pernešti mažą dekoratyvinį šuniuką bei jį stipriai sukandžioti. K. S. laukė bent atsiprašymo iš J. F., tačiau ji buvo tik išvadinta įvairiais žodžiais.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad š.m. liepos 2 d. buvo grįžusi namo po darbo bei trumpam nuėjo pagulėti. Kol ilsėjosi namuose, jokio pašalinio garso ji negirdėjo. J. F. priklausantis šunys, tarp kurių yra ir šuo mišrūnas, lakstė po kiemą be antsnukių bei nepririšti. Jų namo kiemas yra aptvertas tinkline tvora. Šuo niekaip negalėjo išbėgti į kiemą. Nemano, kad šuo mišrūnas galėjo pralįsti pro tvoroje esantį plyšį, nes visos skylės yra užtaisytos. Pasak liudytojos, šuo mišrūnas nėra piktybinis bei agresyvus.
Liudytoja J. J. paaiškino, kad tarnybos metu gautas pareiškimas buvo persiųstas iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato, bei jai buvo pavesta pradėti administracinę teiseną dėl 2016-07-02 įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtą dieną kaimyno šuo mišrūnas sudraskė kitos kaimynės dekoratyvinį šuniuką. Buvo bendrauta su pareiškėja, kuri nurodė įvykio aplinkybes, nurodė kaimynų namą, kur buvo apdraskytas jų šuniukas. Buvo paimti paaiškinimai iš kitų liudytojų, kurie nurodė, kad išgirdę K. S. pagalbos šauksmą, buvo išbėgę į kiemą, jis matė, kaip kaimynės šuniuką drasko kaimyno J. F. šuo. J. J. teigimu, jai teko apžiūrėti įvykio vietą, teritoriją ten aptverta. Po J. F. kiemą be pavadėlio ir antsnukio bėgiojo šuo mišrūnas, kuris lojo. Kol šuns šeimininkas neuždarė minėtą šunį į atskirą aptvarą, J. J. nebuvo išlipusi iš tarnybinio automobilio. Tvora metalinė, aukštis iki juosmens, jį apraišiota, vietomis didesni tarpai užmaigyti. Yra tam tikri plyšiai tvoroje, varteliuose didesni plyšiai yra sumažinti. Šalia tvoros pridėti įvairūs akmenys, prie įėjimo ant vartelių matyti įvairūs tarpai, kurie užrišti virvelėmis, ant tvoros esančios skylės uždėtas ratlankis. Pasak liudytojos, iš esamos tvoros ir vertelių būklės darytina išvada, kad tvoros būklė neatitinka saugumo reikalavimų, kad šuo neišbėgtų iš kiemo. Bendraujant su liudytojais, pastarieji paaiškino, kad būdami namie išgirdo kaimynės Kristinos pagalbos šauksmą, išbėgę į kiemą matė, kaip J. F. šuo mišrūnas savo kieme drasko kitą dekoratyvinį šuniuką. Dėl šio įvykio buvo paimti paaiškinimai iš liudytojų, padarytos įvykio vietos fotonuotraukos.
Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad tarnybos metu teko nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, kur rinko duomenis dėl J. F. prižiūrimo šuns. Atvykus nurodytu adresu į J. F. kiemą iš karto nepavyko įeiti, nes po kiemą bėgiojo be antsnukio bei nepririštas didelis šuo mišrūnas, šuo lojo, buvo agresyvus. Iš šio šuns elgesio jis suprato, jog geriau į kiemą neiti. Tik šeimininkui uždarius šunį, pareigūnai įėjo į kiemą. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas, teritorija yra aptverta tinkline tvora. Buvo padarytos fotonuotraukos, bendrauta su kaimynais.
Liudytojas J. V. paaiškino, kad jis gyvena šalia J. F., jų žemės sklypus jungia bendra tvora. Kažkur prieš keturis metus pas J. F. atsirado didelis šuo mišrūnas, kuris dažnai keldavo kaimynams problemas, nes lojo bei buvo agresyvus. Pasak liudytojo dar iki nagrinėjamo įvykio jam teko matyti, kaip minėtas J. F. priklausantis šuo mišrūnas buvo kažkokiu būdu perlipęs per tvorą bei bėgiojo po gatvę. Jam teko girdėti apie konfliktą, apie tai pasakojo kaimynė. Paties įvykio jis nematė. Teismo posėdžio metu liudytojui parodžius tyrimo medžiagoje keletą nuotraukų, kuriose yra užfiksuoti šunys, J. V. nurodė, kad atpažįsta šunį pavaizduotą nuotraukoje (b.l. 19, apatinė nuotrauka), kurioje užfiksuota J. F. priklausantis šuo mišrūnas.
L. G. paaiškino, kad š.m. liepos 2 d. tvarkė gėles savo kieme, kai išgirdo šuns cypimą ir tada pamatė, kaip J. F. šuo drasko kitą mažą šuniuką, atbėgo kaimynė K. iš viršaus, kuri prašė pagalbos. Ji pakvietė savo draugą A., kuris išbėgo į kiemą bei su pagaliu nuvarė šunį mišrūną į šoną. O sužalotos mažas šuniukas pats atšliaužė į jų kiemą. Nurodė, kad tuo metu J. F. juosianti tvora buvo netinkamos techninės būklės, nes vietomis buvo užrišta su viela, pagrindiniai vartai su skyle, ten buvo automobilio rato dangtis uždėtas, iš viršaus ne visur uždėtas tinklas. Tvora buvo skylėta, šuo galėjo pralįsti pro skyles, ir pasiimti mažą šuniuką bei atgal pro skylę grįžti į kiemą. Pasak liudytojo, šis šuo mišrūnas ir ankščiau pats išlysdavo į gatvę pro tvoroje esančius plyšius. Tokiais atvejais J. F. pat eidavo į gatvę, sugaudydavo šunį bei jį pervesdavo į savo kiemą. Liudytojos manymu šuo mišrūnas yra neadekvatus, nes jis kartais nekreipia dėmėsio į žmones, o kartais loja, neleidžia prieiti prie vartelių, o kai eini pirmyn, šis puola iš nugaros. Ji kreipėsi į policiją su prašymu įpareigoti J. F. uždėti šiam šuniui antsnukį. Liudytoja L. G. patvirtino, kad tyrimo medžiagoje esančioje fotonuotraukoje (b.l. 19) yra užfiksuotas J. F. priklausantis šuo, o kitose nuotraukose matyti netvarkinga tvora, varteliai su vielomis bei kitos priemonės (plytos, automobilio dangtis), kurių pagalba uždengtos skylės. Liudytoja patvirtino, kad pati matė, kaip šuo mišrūnas draskė mažą šuniuką, o tai atsitiko J. F. kieme. L. G. teigimu, šis šuo mato ją kiekvieną dieną, tačiau vis tiek ją puola, loja, ji jo nuolat bijo.
Liudytojas A. Z. paaiškino, kad tą dieną jis buvo namuose, kai išgirdo šuns staugimą, staiga išbėgęs į kiemą, pamatė, kaip kaimyno J. F. priklausantis didelis šuo dantyse purto kitą mažą šuniuką, jis paėmė pagalį bei nuvarė šunį į šoną. Pasak liudytojo, pats įvykis įvyko J. F. kieme, kurio teritorija aptverta tvora, kurios būklė yra netvarkinga, nes tvoroje daug skylių bei plyšių. Teismui parodžius tyrimo medžiagoje keletą šunų nuotraukų, A. Z. patvirtino, kad nuotraukoje (b.l. 19) yra užfiksuotas šuo mišrūnas, šis šuo būtent draskė minėtą dekoratyvinį šuniuką, kuris buvo visas kruvinas.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad J. F. pažįsta iš seniau, liudytojui iš J. F. žodžiu yra žinoma, jog jis (J. F.) yra kaltinamas savo šuns nepriežiūra, jog šuo mirtinai sudraskė kitą šunį. Iš pažiūros šis šuo mišrūnas yra normalus.
Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuodamas, kad J. F. neužtikrino savo prižiūrimo augintinio šuns (veislė mišrūnas), kad jis nekeltų pavojaus aplinkai, kaimynystėje gyvenantiems gyventojams bei jų turtui, nes dėl savo nerūpestingumo sudarė galimybę prižiūrimam šuniui išbėgti iš privataus gyvenamojo kiemo pro tvorą, kuri (tvora) objektyviai nebuvo tinkamos būklės, su joje esančiais tvoros segmentais plyšiais bei skylėmis, ko pasekoje, be priežiūros šuo buvo įbėgęs į svetimo namo kiemą, kur stvėrė kitą torterjero veislės šuniuką bei jį parnešęs atgal į J. F. kiemą, minėtą šunį sukandžiojo, dėl patirtų kūno sužalojimų šuniukas buvo užmigdytas.
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. III-500 (aktuali redakcija nuo 2014-10-01) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
LR ATPK 110 straipsnio 10 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, jei dėl to atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.
Tai materialiosios sudėties norma, atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių.
Taigi, norint veiką kvalifikuoti pagal minėto straipsnio dešimtą dalį reikia ne tik nustatyti taisyklių pažeidimą, bet ir tai, kad dėl pažeidimo buvo padaryta žala asmens turtui ar sveikatai. Ši aplinkybė yra būtinas veikos požymis, kuris turi būti aiškiai ir neabejotinai nustatytas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju tyrimo medžiagoje surinktą pakankamai objektyvių duomenų, kad J. F. priklausantis šuo mišrūnas 2016-07-02 apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be tinkamos šuns šeimininko priežiūros ir dėl J. F. neatsakingų veiksmų, šuo būdamas be pavadėlio bei antsnukio pro teritoriją juosiančią tvorą, kuri buvo netinkamos būklės, t.y. su tvoroje esančiais skylėmis, išbėgo į gatvę, kur kito gyvenamojo namo teritorijoje stvėrė torterjero šuniuką, bei grįžęs atgal į savo kiemą dantyse nešdamas minėtą gyvūną, jį mirtinai sužalojo. Šį faktą grindžia ne tik suinteresuoto asmens K. S. parodymai bet ir liudytojų – L. G., A. Z., J. J. paaiškinimais, iš kurių seka, jog J. F. šuo mišrūnas per teritoriją juosiančią tvorą, kurioje nagrinėjamo įvykio metu buvo daug įvairaus dydžio bei įvairiose tvoros vietose skylės bei plyšiai, išbėgo į gatvę, kur kito namo kieme stvėrė kitam asmeniui priklausantį šuniuką torterjero veislės, bei jį nunešęs į J. F. kiemą, jame mirtinai apkandžiojo. Dėl patirtų kūno sužalojimų minėtas šuo buvo užmigdytas (eutanazuotas). Tai, jog šis torterjero šuo buvo sužalotas būtent šio įvykio metu, patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, taip pat ir kiti duomenys – išrašas iš šuns ligos istorijos, kurioje nurodyta diagnozė – CHI trauminė išvaržą (b.l. 20). Liudytojas A. Z. teigimu, jam išbėgus į kiemą jis pamatė, kaip šuo mišrūnas savo dantyse laikė dekoratyvinį šuniuką, kuris buvo visas kraujuotas. Teismas kritiškai vertina J. F. bei jo atstovo teiginius, jog šuo mišrūnas nebuvo piktybinis bei jis negalėjo dėl teritoriją juosiančios tvoros bei jos aukščio (apie 1.5 metro), peršokti (perlipti) ir išbėgti be priežiūros į gatvę. Tokie jų parodymais paneigtini tyrimo medžiagoje surinktų duomenų visuma, antai, J. F. teritorija iš tiesų yra aptverta tinkline tvora, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad šios tvoros įvykio metu techninė būklė buvo akivaizdžiai nepakankama užtikrinti saugią gyvūno priežiūrą teritorijos ribose. Liudytojai – M. Ž., L. G. patvirtino, kad įvykio metu, t.y. 2016-07-02 minėta tvora buvo su akivaizdžiais trūkumais, nes tinklinėje tvoroje buvo daug įvairių plyšių bei skylių, jų dydis buvo pakankamas, kad šuo mišrūnas būtų pralindęs pro jas bei išbėgęs į gatvę. Tai, jog tvoros būklė buvo su dideliais trūkumais dėl jos saugumo, patvirtina policijos pareigūnai, kurie buvo nuvykę į įvykio vietą bei padarė tvoros nuotraukas. Iš šių nuotraukų matyti, kad tvoros segmentai sustiprinti vielomis, tvoroje esanti skylė uždėta automobilio padangos gaubtu (b.l. 19-20), ties įėjimu prie vartelių pridėti akmenys ir kiti daiktai. Prie tyrimo medžiagos pridėtas CD diskas su vaizdo įrašų bei fotonuotraukomis, nepaneigia fakto, jog J. F. nesiėmė pakankamai veiksmų siekiant užtikrinti, kad jam priklausantis šuo nebūtų išbėgęs pro tvoroje esančias skyles bei plyšius. Taip pat, teismas, kritiškai vertina liudytojo V. S. bei A. B. teiginius, jog šuo mišrūnas negalėjo sudraskyti kito šuniuko; nes šuo yra draugiškas bei nepiktybinis. Teismo posėdyje liudytojas J. V. pažymėjo, jog jam pabendravus su J. F. priklausančiu šunimi, šuo pagal savo elgseną negalėjo peršokti tvoros bei sudraskyti kito šunio. Tačiau tokie liudytojo teiginiai prieštarauja liudytojų – J. J. bei L. G. parodymams, nes policijos pareigūnams atvykus į J. F. gyvenamąją vietą, juos pasitiko kieme be antsnukio bėgiojantis šuo mišrūnas, kuris piktai lojo, buvo agresyvus. L. G. parodė, kad ji jau senai gyvena kaimynystėje su J. F., šunį ji pažįsta apie 4 metus, tačiau gyvūnas iki šiol ant jos loja, neduoda vaikščioti po kiemą, ji jaučia nuolatinę baimę. Teismo vertinimu, šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros, o uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Teismas atkreipia dėmesį, jog tyrimo medžiagoje apklausti liudytojai – L. G., A. Z. bei suinteresuotas asmuo K. S. vieningai nurodė, jog torterjerio veislės šuniuką sudraskė būtent J. F. priklausantis šuo mišrūnas vardu „Rezor“. Pažeidimo konstatavimui užtenka tokių gyvūno augintinio šeimininko veiksmų, kad jis neužtikrino, jog jo laikomas šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl teismas laiko, kad pažeidėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį.
Skundžiamame nutarime J. F. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato administracinėje byloje Nr. 13N-66921857-16, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 144 eurų bauda, naikinti nėra pagrindo ir J. F. skundas yra netenkintinas.
Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 3 p., teismas
n u t a r i a:
J. F. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.
Administracinę nuobaudą pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, paskirtą Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato administracinėje byloje Nr. 13N-66921857-16, nutarimu, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius