Civilinė byla Nr. e2-9414-1087/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04103-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(N)

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Modestai Petkūnaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irenai Griškevičiūtei,

trečiojo asmens Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovui Karoliui Baranauskui, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės vaikų globos namai, E. P.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti D. B. motinos valdžią į dukrą E. P.,
gim. (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-388-918/2014 nepilnametei E. P. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. 3–7).

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė Irena Griškevičiūtė teismo posėdžių metu nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu D. B. (P.) terminuotai apribota motinos valdžia dukterų K. P. ir E. P. atžvilgiu ir neterminuotai apribota A. N. tėvo valdžia K. P. ir E. P. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu K. P. ir E. P. nustatytos laikinosios globos, nustatytos nuolatinės globos, nuolatiniu globėju paskirti Kauno vaikų globos namai (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų K. P. ir E. P. priteistas išlaikymas. Atsakovė šio sprendimo priėmimo metu trečią kartą atliko paskirtą bausmę už tyčinį nusikaltimą – narkotikų laikymą ir platinimą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio
9 d. nutartimi pakeistas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu paskirtas nepilnamečių K. P. ir E. P. globėjas/rūpintojas Kauno vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) į Kauno savivaldybės vaikų globos namus.

Grįžusi iš įkalinimo įstaigos atsakovė 2015 m. sausio 27 d. parašė prašymą Kauno miesto VTAS, kuriame ji sutiko bendrauti su socialine darbuotoja, nes nori bendrauti su savo dukromis
K. P. ir E. P., bei ateityje dukras sieks susigrąžinti. Tačiau apsilankymų metu šeimynoje atsakovė elgdavosi impulsyviai, ūmiai reaguodavo į pastabas, buvo atvejų, kad grasino darbuotojams, naudojo necenzūrinius žodžius. Kadangi atsakovė turėjo sunkumų palaikant tiesioginius socialinius ryšius, buvo nuspręsta, kad tolimesni atsakovės susitikimai su mergaitėmis vyks dalyvaujant vaikų globos namų psichologui.

Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovė nebuvo motyvuota spręsti šeimos problemų. Nepavykus sužinoti atsakovės gyvenamosios vietos adreso, ir pačiai atsakovei nesusisiekus su socialine darbuotoja, nutarta socialinių paslaugų teikimą atsakovei nutraukti. Kauno miesto socialinių paslaugų centras 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą nutraukti socialinės priežiūros teikimą atsakovei, kadangi nežinoma jos gyvenamoji vieta.

Kauno

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 74, 117).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškiniu (e. b. l. 59–60). Nurodė, kad jų žiniomis vaiko motina niekada nesirūpino savo dukromis, jomis per daug nesidomėjo, jų nesiejo artimas ryšys. Trečiojo asmens atstovas Karolis Baranauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų žiniomis mergaitė nebendrauja su motina. Pažymėjo, kad vaikas išreiškė norą gyventi vaikų globos namuose. Nurodė, kad vaikas gyvena bute, turi savo atskirą kambarį, visi jos poreikiai yra užtikrinti.

Nepilnametis vaikas E. P. pateikė rašytinę nuomonę, kurioje nurodė, kad nori gyventi Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. l. 96, 121).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – A. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina – D. B. (buvusi pavardė – P.), gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11).

Atsakovė yra pagimdžiusi tris vaikus: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P. (e. b. l. 29). 

Kauno

2015 m. sausio 27 d. atsakovė, grįžusi iš įkalinimo įstaigos pateikė prašymą Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko susigrąžinimo (e. b. l. 21). 2015 m. vasario 9 d. atsakovė raštu nurodė, kad yra registruota darbo biržoje, lanko AA užsiėmimus, patvirtino, kad pasirūpins tinkamomis gyvenimo sąlygomis, kad galėtų vaiką pasiimti ilgesniam laikui (e. b. l. 23).

2015 m. vasario 12 d. Kauno vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė apsilankymu metu šeimynoje elgdavosi impulsyviai, ūmiai reaguodavo į pastabas, neteikia išlaikymo vaikui (e. b. l. 24). Dėl tokio atsakovės elgesio buvo nuspręsta, kad susitikimai su jos vaikais vyks psichologo kabinete, dalyvaujant psichologui (e. b. l. 28).

2015 m. vasario 13 d. buvo nuspręsta teikti socialines paslaugas atsakovei, t. y. socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą, su socialinių paslaugų teikimu atsakovė sutiko (e. b. l. 25). 2015 m. kovo 27 d. atsakovė informavo apie jos pavardės pasikeitimą (e. b. l. 26).

Nuo 2015 m. liepos mėn. su atsakove socialiniams darbuotojams nebepavyko susitikti: moteris nerasta namuose, pagal paliktus kvietimus į socialinių paslaugų centrą neatvyko, apie neatvyko priežastis neinformavo, telefonu susisiekti nepavyko (e. b. l. 32).

2015 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centras nutraukė atsakovei socialinių paslaugų teikimą, įvertinęs, jog su atsakove nebepavyksta susisiekti, atsakovė neišlaikė darbo vietos, neturi pastovių pajamų, nesusirado nuolatinės gyvenamosios vietos (e b. l. 41, 42).

2017 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-18984-950/2017 nutarė pakeisti Kauno apylinės teismo 2014 m. birželio 14 d. sprendimu nustatytą vaiko nuolatinę globos ir gyvenamąją vietą, ją nustatant Kauno savivaldybės globos namuose (e. b. l. 43, 46).

2018 m. gruodžio 12 d. nuspręsta kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo į nepilnametį vaiką (e. b. l. 50–53).

2019 m. sausio 8 d. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ nusprendė nutraukti socialinių paslaugų teikimą atsakovei (e. b. l. 54).

Vaiko globos kokybė gera (e. b. l. 55–59).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (e. b. l. 99–102).

Atsakovė savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (e. b. l. 98, 104).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovei teikiant socialines paslaugas, ji savo įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, o nuo 2015 m. vasaros nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančias specialistais ir nuo to laikotarpiu su ja nepavyko susisiekti, visiškai nesirūpina vaiku, juo nesidomi ir neteikia jam išlaikymo pagal teismo spendimą, be to, šiuo metu nebe pirmą kartą atliekanti realią laisvės atėmimo bausmę, t. y. nekeičia savo gyvenimo būdo, darytina išvada, jog atsakovė tokiais savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė neaugino ir kitų savo vaikų, nenustatė aplinkybių, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovė pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti vaiką, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas ir/ ar motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovė ieškiniu prašo padidinti 2014 m. birželio 9 d. sprendimu priteistą išlaikymą po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė byloje nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neprieštaravo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Nors šiuo metu atsakovė yra įkalinimo įstaigoje, tačiau įkalinimo įstaigoje atsakovė taip pat gali dirbti ir gauti pajamas. Duomenų, kad yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų dirbti, gauti pajamų ir teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo, byloje nėra. Pažymėtina, kad minimalius poreikius gali užtikrinti minimali mėnesinė alga. Iš atsakovės prašomas padidinti išlaikymas yra mažesnis nei pusės minimalios algos dydžio išlaikymas vaikui, t. ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra
430,00 Eur (neto).

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, į atsakovės darbingą amžių, nors atsakovė šiuo metu ir yra įkalinimo įstaigoje, atsakovė privalo išlaikyti vaiką. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas visiškai
(CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Priteisto padidinto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją
(CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti
(CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus valstybei iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (dėl motinos valdžios ribojimo) ir 26,00 Eur (92,08 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą, iš viso 101,00 Eur žyminio mokesčio bei 12,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268– 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. 2-388-918/2014 nepilnametei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai po
150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. kovo 8 d.) iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 113,29 Eur (vieną šimtą trylika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                          Agnė Surblienė