Civilinė byla Nr. e2-8981-1205/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01353-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.4.1.7

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ atstovei advokatei Monikai Kaluževičienei,

atsakovui S. P., 

vertėjoms Anastasijai Petrovai, Daivai Sakalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Autokaravanas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui S. P., prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 668,82 Eur be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. 2024 m. balandžio 8 d. įmonės vyriausioji buhalterė D. K., darydama mokėjimo pavedimą atsakovui, sudvigubino darbo užmokesčio išmokėjimą. Buvo atlikti du pavedimai po 668,82 Eur. Vienas tiesioginis pavedimas buvo atliktas į atsakovo Paysera sąskaitą, kitas pavedimas buvo padarytas į darbuotojo Swedbank sąskaitą. Pastebėjus klaidą buvo kreiptasi į darbuotoją telefonu ir elektroniniu paštu dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, tačiau darbuotojas atsisakė tai daryti.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Monika Kaluževičienė nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko visiškai. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Balandžio 8 d. vyriausioji buhalterė D. K. darydama pavedimus sudvigubino mokėjimo pavedimus. Buvo atlikti du pavedimai po 668,68 Eur į atsakovo bako sąskaitas, vienas į Paysera sąskaitą, kitas į Swedbank sąskaitą. 668,68 Eur buvo atsakovo darbo užmokestis už dalį kovo mėnesio ir balandžio mėnesio. Į pervestą sumą įėjo pilnas atsiskaitymas pagal žiniaraštį. Pastebėjus klaidą nedelsiant buvo kreiptasi į darbuotoją žodžiu, telefonu ir per socialinius tinklus. 2024 m. balandžio 15 d. buvo kreiptasi į atsakovą laišku elektroniniu paštu, kurį yra nurodęs pats atsakovas darbo sutartyje. Darbuotojas J. V. kreipėsi į atsakovą žinutėmis, kuriomis prašė grąžinti pinigus. Ieškovė susiklosčiusią situaciją norėjo išspręsti taikiai, siūlė sumą išdėstyti dalimis, bet atsakovas nesutiko grąžinti be pagrindo gautų lėšų. Atsakovas nuo balandžio 9 d. į darbą nebeatvyko, dėl ko jam buvo žymimos pravaikštos ir birželio 6 d. jis buvo atleistas iš darbo. Prašo priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas S. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje parodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kai grįžo iš reiso balandžio 8 d., norėjo paduoti prašymą išeiti atostogų nuo balandžio 8 d. iki balandžio 19 d. Po dviejų savaičių turėjo grįžti į darbą. Prašymą parašė ir paliko personalo skyriuje. Ar jam buvo suteiktos atostogos, jis nežino. Į darbą po dviejų savaičių negrįžo, nes susirado kitą darbą. Jis net nežinojo, kad yra atleistas iš darbo, niekas jam nepranešė. Su J. jis rašinėjosi ir klausė, kokia buvo jo klaida, nes 1 000 Eur davė iki reiso, ir 1 000 Eur po reiso. Jam pervedė į kortelę, o jis nusiėmė ir atnešė grynais į ofisą. Tie, kurie buvo per klaidą pervesti 668,68 Eur, turėjo būti pervesti J.. Jam taip ir paaiškino, kad 240 Eur pasilikti sau, o visus kitus pervesti J.. Apie tai, kad reikia pinigus perduoti J. kalbėjo su buhaltere balandžio 8 d., prieš pervedant pinigus. Įprastai būna prieš reisą duoda 200 Eur, atidirbus dviem pervedimais sumoka. Pinigų J. jis nepervedė, nes jam pasakė, kad tai jo užmokestis, nes jis dirbo septynias dienas kovo mėnesį ir septynias dienas balandžio mėnesį. Jis galvojo, kad tai yra jo atlyginimas. Pervedimas buvo atliktas tą pačią dieną į Paysera ir Swedbank sąskaitas. Jis negavo jokių žinučių į elektroninį paštą, nes jis tokio pašto neturi. Jis turi susikūręs naują elektroninį paštą. Darbovietės apie naują elektroninį paštą neinformavo. Jie turi du jo elektroninius paštus. Jis J. rašė, ar jį atleido, bet jam rašė, kad neatleido. Jis nesuprato, kokius pinigus grąžinti, apie kokius pinigus jam rašė. Su juo dar neatsiskaitė 150 Eur sumoje. Jam ne vieną kartą į jo sąskaitą pervesdavo pinigus, jis juos nešdavo grynais į ofisą, turi ekrano nuotraukas. Pinigus duodavo M., vyriausiajai buhalterei. Dalį atlyginimo jam išmokėdavo grynaisiais ofise. Dėl pervestų dviejų vienodų sumų tą pačią dieną suprato, kad viena suma yra atlygis už kovo mėnesį, o kita – už balandžio mėnesį. Kovo mėnesį jis dirbo nuo 22 dienos, grįžo balandžio 8 d. Paskutinę komandiruotę jam siūlė po 120 eurų už dieną. Pažymėjo, kad grįžus iš reiso visada buvo mokama dviem pavedimais.                                      

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

5.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. 2024 m. balandžio 8 d. įmonės vyriausioji buhalterė atliko atsakovui du pavedimus į skirtingas atsakovo sąskaitas po 668,82 Eur. Vienas pavedimas buvo atliktas į darbuotojo Swedbank banke esančią sąskaitą, kitas pavedimas buvo atliktas į darbuotojo Paysera sąskaitą. Su darbuotoju buvo susisiekta telefonu bei elektroniniu paštu dėl nepagrįstai pervestų lėšų grąžinimo, atsakovas S. P. lėšų negrąžino. Ieškovė UAB „Autokaravanas“ prašo priteisti iš atsakovo S. P. be pagrindo pervestas lėšas, priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (šio straipsnio 1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (šio straipsnio 2 dalis).

7.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 33 punktas). 

8.       Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis).

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

10.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovę UAB „Autokaravanas“ ir atsakovą siejo darbo santykiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojos D. K. bei atsakovo teismo posėdžio metu duotų parodymų teismas nustatė, kad įprastai darbdavys taikydavo tokią praktiką, kad prieš reisą vairuotojui pervesdavo dienpinigius ir kelionės išlaidas, o po kelionės atlyginimą, kurį paskaičiuodavo už faktiškai išdirbtas valandas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė paskaičiuodavo ir pervesdavo darbo užmokestį ir už keletą mėnesių. Tai patvirtina byloje atsakovo pateikti banko išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovui 2024 m. kovo 21 d. buvo pervesta 300 Eur dienpinigiai/kelionės išlaidos. Atsakovas nurodė, kad kovo 22 d. jis išvyko į reisą, o grįžo balandžio 8 d., tai patvirtina ir byloje esantys 2024 m. kovo ir balandžio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad atsakovas buvo komandiruotėje laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 8 d.

11.       Iš pažymos apie darbuotojui S. P. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas kovo mėnesį dirbo 6 dienas, balandžio mėnesį dirbo 5 dienas. Už kovo mėnesio dirbtas dienas atsakovui priskaitytas išmokėti 370,58 Eur darbo užmokestis, už balandžio mėnesį dirbtas dienas priskaityta išmokėti 298,24 Eur. Viso už kovo ir balandžio mėnesį atsakovui priskaityta išmokėti 668,82 Eur darbo užmokestį. Atsakovui S. P. priklausantį darbo užmokestį UAB „Autokaravanas“ vyriausioji buhalterė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. balandžio 8 d., pervedė į dvi turimas banko sąskaitas, t. y. du kartus buvo pervesta po 668,82 Eur.

12.       Atsakovas, duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoseklus, jo nurodytos aplinkybės prieštaravo vienos kitoms. Teismo posėdžio metu atsakovas bandė įtikinti teismą, kad jis manė, jog darbdavys jam pervedė darbo užmokestį ir priklausančius komandiruotpinigius, arba į vieną sąskaitą pervedė darbo užmokestį už kovo mėnesį, o į kitą banko sąskaitą darbo užmokestį už balandžio mėnesį. Vėliau atsakovas nurodė, kad vieną iš pervestų sumų jam buvo liepta pervesti įmonės darbuotojui J. V.. Teismas neturi pagrindo tikėti šiais atsakovo posėdžio metu išsakytais argumentais. Pažymėtina, kad atsakovas kovo ir balandžio mėnesį dirbo skirtingą dienų skaičių, t. y. kovo mėnesį dirbo 6 dienas, o balandžio mėnesį dirbo 5 dienas, todėl du kartus į skirtingas sąskaitas pervesta tokia pati suma apdairiam ir atidžiam asmeniui iškart keltų įtarimą. Be to iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 78,58 Eur, todėl išdirbus skirtingą dienų skaičių negali būti mokamas vienodas darbo užmokestis už kelis mėnesius. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas J. V. paneigė atsakovo teiginius, kad dalį šiam pervesto sumos atsakovas turėjo perduoti liudytojui. Teismas pažymi, kad sudarė atsakovui galimybes įrodinėti savo nurodomas aplinkybes, teikti rašytinius įrodymus, pateikti prašymus apklausti liudytojus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytų argumentų teisingumą, nebuvo pateikta.

13.       Nesutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad darbdavys darbo užmokestį pervesdavo atskirai už kiekvieną mėnesį, nes tai paneigia teismui parteiktas 2024 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad atsakovui pervestas 1 914,77 Eur darbo užmokestis už sausio ir vasario mėnesius (sausio mėnesį priskaityta 1 126,01 Eur, vasario mėnesį priskaityta 788,76 Eur). Tai įrodo, kad šioje bendrovėje buvo normali praktika, kad vairuotojui priklausantis darbo užmokestis buvo išmokamas tik vairuotojui grįžus iš reiso, o prieš reisą mokami dienpinigiai ir kelionės išlaidos. Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta nuomone, kad ieškovė darbo užmokestį tą pačią dieną mokėdavo du kartus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė tą pačią dieną dalį darbuotojui priklausančio mokėti darbo užmokesčio vestų į vieną sąskaitą, o dalį – į kitą. Tokia praktika nebūtų paaiškinama ir logiškai.

14.       Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad 2024 m. balandžio 8 d. parašė prašymą dėl atostogų suteikimo, tačiau teismui nebuvo pateikti šiuos atsakovo žodžius patvirtinantys įrodymai. Be to teismas pažymi, kad prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikimas darbdaviui dar nereiškia, jog tokios atostogos privalomai bus suteiktos ir įgyjama teisė neatvykti į darbą. Teismas mano, kad atsakovo neatvykimas į darbą, neįsitikinus, kad jam yra suteiktos kasmetinės atostogos, kito darbo paieškos ir įsidarbinimas kitoje įmonėje patvirtina, jog tokiu būdu atsakovas vengė grąžinti jam be pagrindo pervestas pinigines lėšas. Atsakovas nereagavo į darbdavio atstovo 2024 m. balandžio 13 d. siųstas žinutes, nors atsakovas buvo žadėjęs atvykti pas darbdavį, tačiau pasielgė priešingai, t. y. pas ieškovę UAB „Autokaravanas“ nebuvo atvykęs, dirbti negrįžo, netrukus darbą susirado kitoje bendrovėje, o ieškovė atsakovą atleido už pravaikštas.

15.       Atsakovas posėdžio metu teigė, kad jam nebuvo siųstas pranešimas elektroniniu paštu apie per klaidą pervestos sumos grąžinimą. Teigė, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jau senai nebesinaudoja ir laiškų į jį negauna, turi kitą elektroninį paštą. Teismo posėdžio metu atsakovo parodymai keitėsi, nes vienu metu jis nurodė, kad ieškovė jo kito elektroninio pašto nežinojo, kitu metu nurodė, kad darbdavys buvo informuotas apie atsakovo pasikeitusį el. pašto adresą. Nurodė, kad darbdavys žinojo atsakovo kelis elektroninius paštus. Nesutiktina ir su šia atsakovo pozicija, nes byloje esanti darbo sutartis patvirtina, kad atsakovas darbo sutartyje nurodė tik vieną elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jokio kito elektroninio pašto adreso darbo sutartyje nėra nurodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Autokaravanas“ tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas atsakovo darbo sutartyje, 2024 m. balandžio 15 d. siuntė laišką, siekdamas susigrąžinti per klaidą du kartus pervestą darbo užmokestį. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas apie klaidingai du kartus pervestą darbo užmokestį atsakovui buvo siunčiamas ne tik el. paštu. Apie tai atsakovas buvo informuotas ir pranešimais „messenger“ programėle, ką patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai.

16.       Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas puikiai suprato, kad dėl darbdavio vyriausiosios buhalterės klaidos jam buvo du kartus tą pačią dieną į skirtingas banko sąskaitas pervestas darbo užmokestis, jis buvo tinkamai informuotas apie įvykusią klaidą, raginamas grąžinti nepagrįstai gautą sumą, tačiau piktybiškai atsisakė tai padaryti, nebendravo ir nebendradarbiavo su darbdaviu, neatvyko į darbą, įsidarbino kitoje įmonėje, dėl ko darbo santykiai su juo buvo nutraukti.

17.       Visi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas S. P. be pagrindo gavo ir negrąžino iš atsakovės gautas 668,82 Eur lėšas, taip jas neteisėtai pasisavindamas, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

18.       Iš atsakovo ieškovei priteistini 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (668,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. birželio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymu nurodytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

19.       Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą teismui sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 258,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 309,76 Eur išlaidas už procesinių dokumentų ir jų priedų vertimą.

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsni 1 dalis).

21.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1 258,40 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas paslaugas neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), todėl šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovo. Taip iš atsakovo ieškovei priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis išlaidos bei 309,76 Eur išlaidos už procesinių dokumentų ir jų priedų vertimą.

22.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2023 m. spalio 12 d. pakeitimo įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokaravanas“, juridinio asmens kodas 111561466:

-       668,82 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 82 ct) be pagrindo gautas lėšas,

-       5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (668,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

-       1 590,16 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimties eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja                                                                                                              Kristina Račkauskienė