Civilinė byla Nr. e2S-1168-230/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03442-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;

(S)

2.3.5.2.1.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S. ir priteisti iš atsakovės E. S. nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu. Jis lankosi pas psichologą, kadangi turi psichologinių problemų dėl to, kad nenori gyventi su mama. Ieškovas, siekdamas vaikų neišskirti, teikia prašymą dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Atsakovė veikia priešingai vaikų interesams, be jokios priežasties neveda sūnaus į mokyklą ir dukters į vaikų darželį, o šių metų kovo 8 dieną ketina nutraukti vaikų mokslus ir išvežti vaikus gyventi į Jungtinę Karalystę. Duomenų, ar vaikai yra ten užrašyti į mokymo įstaigą ir kur jie bus apgyvendinti, nėra. Ieškovo nuomone, atsakovė savo poreikiams tenkinti išleidžia vaikams skirtus pinigus, kuriuos jis perveda į jos asmeninę sąskaitą.
3. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko ir nurodė, kad vaikai gyvena kartu su ja, yra tinkamai prižiūrimi. Vaikų teisė bendrauti su tėvu niekada nebuvo ribojama, todėl jie dažnai bendrauja. Apie tai, jog sūnus buvo tėvo mušamas, teigė nežinojusi, o ji pati vaiko atžvilgiu smurto niekada nenaudojo. Ieškovas yra įsiskolinęs jai 1 400 Eur išlaikymo vaikams sumą. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi tame name, kur gyvena ieškovas, yra prisirišęs ne prie tėvo, o prie namų, kuriuose jie visi kartu anksčiau gyveno. Dukra yra maža, prisirišusi prie jos. Nurodė, kad ji neketina išvykti gyventi į užsienį, tačiau planavo per pavasario atostogas savaitei laiko nuvykti su vaikais į Jungtinę Karalystę pas giminaičius.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, uždraudė atsakovei E. S. išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus I. S. ir I. S. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, likusioje dalyje prašymo netenkino.
2. Teismas nustatė, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai dalyvauja jų auklėjime ir rūpinasi jais. Byloje nėra duomenų apie atsakovės E. S. netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą. Įvertinęs vaiko I. S. paaiškinimus, ieškovo G. S. atsakymus į teismo klausimus ir liudytojos E. S. parodymus teismas sprendė, kad ieškovas yra ne kartą naudojęs fizines bausmes sūnaus atžvilgiu. Iš liudytojos E. S. parodymų teismas nustatė, kad šeimos nariams buvo žinoma, jog tėvas sūnų „auklėja“ rykšte, tačiau toks tėvo elgesys vaiko atžvilgiu buvo laikomas normaliu. Teismas vertino, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje sukurta nesaugi vaikams aplinka dėl naudojamo smurto, tolerancijos fizinėms bausmėms, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatant vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą su tėvu. Teismui nusprendus nenustatyti vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu, laikinas išlaikymas iš atsakovės nėra priteisiamas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo G. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą su tėvu G. S. ir priteisti iš atsakovės E. S. nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė įvertinęs tik vieną aplinkybę, t. y. kad ieškovo gyvenamojoje vietoje sukurta nesaugi vaikams aplinka dėl naudojamo smurto, tolerancijos fizinėms bausmėms. Tačiau vaikas tik vieną kartą, dar šeimai gyvenant po vienu stogu ir neįforminus santuokos nutraukimo, buvo nubaustas, panaudojant „rykštelę“ nuo gėlės krūmo, kadangi iš draugo laiku negrįžo namo. Byloje nėra priimtas joks procesinis sprendimas dėl smurto vaiko atžvilgiu, nėra niekam pareikšti įtarimai, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2. Šalių sūnus, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad juo rūpinasi ir mama, ir tėvas, tačiau jis norėtų gyventi su tėvu, nes jie kartu praleidžia daugiau laiko, žaidžia žaidimus, tėvas jam visko nuperka, o mama mažiau uždirba, jį yra mušęs ir tėvas, ir mama, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo.
3. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išimtinai palaikė tik atsakovės poziciją bei buvo neobjektyvus, vertindamas tik ieškovo gyvenamojoje vietoje neva sukurtą nesaugią aplinką dėl naudojamo smurto, tolerancijos fizinėms bausmėms.
4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino tos aplinkybės, kad smurtas prieš vaiką vyko ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu šeimoje ir abiem auklėjant vaikus.
5. Teismas, vertindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisė vaiko išreikšto noro gyventi su tėvu.
6. Teismas nevertino byloje dalyvavusios Kauno r. VTAS darbuotojos išvados, kai buvo siekiama išsiaiškinti bylos aplinkybes, nesuteikė galimybės jai užduoti klausimus atsakovei ir išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes, darė jai tiesioginį spaudimą prieš išvados teikimą ir rodė nepasitikėjimą.
2. Atsakovė E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog ieškovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Vaikų perkėlimas iš jiems įprastinės aplinkos sukeltų nepatogumus ir stresą. Ieškovas skunde remiasi vien tik sūnaus norais, visiškai neatsižvelgdamas į dukros interesus, kuri yra prisirišusi prie atsakovės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl atsakovės netinkamo elgesio su vaikais ar netinkamų sąlygų. Taigi teismo sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas vaikų interesų apsauga, teisingumo ir protingumo kriterijais.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo G. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei laikino išlaikymo jiems priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius duomenis, sprendė, kad byloje nenustatyta jokių požymių, kad atsakovė E. S. netinkamai įgyvendina motinos valdžią, tuo tarpu ieškovo gyvenamojoje vietoje sukurta nesaugi vaikams aplinka dėl naudojamo smurto, tolerancijos fizinėms bausmėms, todėl atmetė prašymą dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikino išlaikymo jiems priteisimo.
4. Apeliantas (ieškovas) G. S., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus išreikštą nuomonę gyventi su tėvu, VTAS darbuotojos išvadą.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
6. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
7. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
8. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
9. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22250-717/2015 nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove E. S.. Taigi nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina.
10. Ieškovas G. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22250-717/2015 nustatytą nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės E. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. S. ir I. S. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą G. S..
11. Ieškovas G. S. ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikų išlaikymui. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai tiek po santuokos nutraukimo, tiek šiuo metu faktiškai gyvena su juo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena Raudondvario seniūnijoje, taigi vaikams nereikės keisti gyvenamosios aplinkos, ugdymo įstaigos ir pan. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu vaikų interesų nepažeis. Šalių sūnus I. S. išreiškė norą gyventi su tėvu. Ieškovas, siekdamas vaikų neišskirti, prašo abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė veikia priešingai vaikų interesams, be jokios priežasties neveda sūnaus į mokyklą ir dukters į vaikų darželį, o šių metų kovo 8 dieną ketina nutraukti vaikų mokslus ir išvežti vaikus gyventi į Jungtinę Karalystę. Duomenų, ar vaikai yra ten užrašyti į mokymo įstaigą ir kur jie bus apgyvendinti, nėra. Ieškovo nuomone, atsakovė savo poreikiams tenkinti išleidžia vaikams skirtus pinigus, kuriuos jis perveda į jos asmeninę sąskaitą. Be to, nurodė, kad sūnus lankosi pas psichologą, kadangi turi psichologinių problemų dėl to, kad nenori gyventi su mama.
12. Atsižvelgiant į šalių (ieškovo ir atsakovės) paaiškinimus, nepilnamečio šalių sūnaus I. S. išreikštą nuomonę, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena (jų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta) su atsakove, duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenimas su atsakove prieštarautų, darytų žalą vaikų interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, byloje nėra. Iš VTAS pateiktos 2017-03-01 išvados matyti, kad E. S. gyvena 4 kambarių nuomojamame bute su visais komunaliniais patogumais, vaikai naudojasi vienu kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai, erdvės poilsiui, pamokų ruošai, miegui, buitis tvarkinga, pilnai aprūpinta, vaikams augti, vystytis, ilsėtis sudarytos tinkamos socialinės sąlygos, E. S. nėra ir nebuvo įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai, laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytas ieškovo fizinių bausmių sūnaus atžvilgiu taikymo faktas, ką patvirtino tiek pats ieškovas, tiek liudytoja apklausta E. S.. Ieškovo G. S. atžvilgiu Kauno apskrities VPK Kauno r. PK 2-ojo veiklos skyrius 2017-03-08 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl mažamečio I. S. atžvilgiu naudoto smurto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje gali būti nesaugi vaikams aplinka dėl naudojamo smurto, tolerancijos fizinėms bausmėms.
13. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, pagrįstai netenkintas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės.
14. Nors ieškovas G. S. tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teigia, kad vaikų motina (atsakovė) E. S. veikia priešingai vaikų interesams, t. y. be jokios priežasties neveda sūnaus į mokyklą ir dukters į vaikų darželį, o šių metų kovo 8 dieną ketina nutraukti vaikų mokslus ir išvežti vaikus gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovė savo poreikiams tenkinti išleidžia vaikams skirtus pinigus, tačiau šie apelianto argumentai nepagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis).
15. Priešingai, iš (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio 2017-02-15 rašto matyti, kad mokinys I. S. mokyklą lanko gerai, pamokas praleidžia tik ligos atveju, I. S. dalyvauja visose ugdymosi veiklose. Iš 2017-03-20 savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centras rašto matyti, kad vaikai I. S. ir I. S. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą – darželį. Berniukas mokosi 4B klasėje, mergaitė lanko darželio „Žiogelio“ grupę. Mergaitė grupę lanko reguliariai, jeigu mergaitė suserga ir neatvyksta į darželį, mama visada informuoja ir pristato gydytojo pažymą.
16. Atsakovė E. S. nurodė, kad ji neketina išvykti gyventi į užsienį, tačiau planavo per pavasario atostogas savaitei laiko nuvykti su vaikais į Jungtinę Karalystę pas giminaičius. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad laikinai vaikams išvykus į užsienį tam tikram neapibrėžtam laikotarpiui objektyviai nutrūktų jų artimas bendravimas su tėvu, nagrinėjamoje byloje turi būti pateiktos institucijų išvados dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos keitimas bylos nagrinėjimo metu užvilkintų ginčo sprendimą, nes tuo atveju, jei vaikai būtų išvežti į kitą šalį, išvados dėl jų gyvenimo sąlygų turėtų būti gautos iš jų gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijos, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei E. S. išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnamečius vaikus I. S. ir I. S. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikams pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaikais, taip pat apie vaikų poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaikais. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiams vaikams, taip pat kokias galimybes jis turi matytis ir bendrauti su vaikais.
18. Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis šalių vaikas I. S. išreiškė norą gyventi su tėvu, toks jo noras buvo pagrįstas tuo, kad jis su tėvu kartu praleidžia daugiau laiko, žaidžia žaidimus, tėvas jam visko nuperka, o mama mažiau uždirba. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo vaiko nuomonę, kuri yra svarbi nustatant laikiną vaiko gyvenamąją vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi ši teisinė nuostata iš esmės taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo   20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). 
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nepilnamečio vaiko I. S. nuomonę ir byloje esančių kitų duomenų visumą, spręstina, kad vaiko nuomonė galimai prieštarauja jo paties interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ją neatsižvelgė ir šioje proceso stadijoje ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
20. VTAS specialistė teismo posėdžio metu davė išvadą žodžiu, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nustatant vaikų gyvenamąją vietą pas tėvą, kadangi atsižvelgtina į vaiko norą ir įvertinus tai, kad tėvo namuose vaikas turėtų atskirą kambarį. Tačiau nustačius aplinkybę, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams sukuriama nesaugi aplinka dėl ieškovo naudoto fizinio smurto sūnaus atžvilgiu, o nepilnamečio šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu galimai prieštarauja jo interesams, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstai nesivadovavo VTAS pateikta išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog VTAS pateikta išvada šioje proceso stadijoje nėra galutinė, VTAS galutinę išvadą dėl nepilnamečių vaikų I. S. ir I. S. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų pateiks ištyrus visus byloje esančius įrodymus.
21. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, o nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaikų nuomonę. Taip pat bus įvertintas vaikų prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Nijolia Indreikienė