Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-504-1025/2016

Teisminio proceso Nr.4-24-3-00381-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.2.1.2.; 2.14.5; 2.14.3;

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2016-05-27 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresn. tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-61824323-16, kuriame nurodė, kad 2016-05-24 kavinėje „Laimutės kebabai“, esančioje Minijos g. 4, Gargždai, Klaipėdos r. atliko kontrolinį patikrinimą ir nustatė, kad L. S. galimai leido nelegaliai dirbti virtuvės darbuotojos darbą R. P., virtuvėje dėvėjusiai prijuostę, nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbo pažymėjimo, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. teismo posėdžio metu nepripažino padaryto administracinio teisės pažeidimo. Paaiškino, jog 2016-05-24, ryte apie 10.00 val., atvažiavo į svečius jos sesuo R. P. iš Plungės, begeriant kavą terasoje pasakė, jog skuba į polikliniką, užsiregistruoti pas gydytoją, o sesuo pasisiūlė, kol ji bus išėjusi padėti kavinėje, paplauti indus. Sutiko, nes ją pavaduojanti darbuotoja J. L. tuo metu turėjo nedarbingumą, sirgo. Seseriai užrišo prijuostę ir pati nubėgo persirengti. Nespėjo išeiti iš namų, kai atbėgo jos sūnus pranešti, kad vyksta patikrinimas. Sesuo indus plovė apie 10 minučių, jokių kalbų apie darbą, darbo užmokestį, darbo sąlygas nebuvo tartasi. Paaiškino, jog indus plauna pati, būna visada per pietus. Šiuo metu dirba įmonėje 5 darbuotojai: K. B., J. S., J. L., V. S., D. D..

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra L. S. sesuo. 2016-05-24 ryte apie 9.15 val. autobusu Tauragė-Klaipėda atvažiavo pas sesę į Gargždus pasisvečiuoti kelias dienas, pas ją namuose buvo apie 10 val., sesuo gyvena name, kuriame įrengta kavinė. Namo terasoje gėrė kavą, kai sesuo L. S. pasakė, jog jai reikia nueiti į polikliniką, todėl ji pati pasisiūlė padėti paplauti indus kavinėje, nes buvo pietų metas ir kavinėje pietavo daug žmonių. Jokių kalbų apie įdarbinimą ar atlyginimą niekada nebuvo, nes yra serganti, tenka gydytis ligoninėje, turi neįgalumo pažymą. Kavinės virtuvėje indus plovė gal apie 15 minučių, kai prie jos priėjo moteris ir paprašė parodyti darbo sutartį, jai paaiškino, kad nedirba kavinėje, o tik išleido seserį į polikliniką.

Liudytojas M. D. paaiškino, jog 2016-05-24 gavus anoniminę informaciją, jog „Laimutės kebabai“ galimai yra nelegaliai dirbančių darbuotojų, apie 11 val. nuvyko į kavinę, kur  užėjus suskaičiavo dirbančius asmenis ir išėjo, grįžus po valandos, paprašė darbuotojų parodyti pažymėjimus. R. P. buvo virtuvėje užsijuosusi prijuostę, negalėjo pasakyti ar ji indus plovė, ar valė stalviršį. Tiek ji, tiek kavinės savininkė paaiškino, jog sesuo atvažiavusi šiandien ir tik laikinai padėjo virtuvėje. Patikrinus Sodros išrašus R. P. pavardės darbuotojų sąraše nebuvo. Mano, jog R. P. dirbo apie 2-3 valandas.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kartu su kolegomis M. D., M. N. atliko „Laimutės kebabai“ patikrinimą, nes buvo gauta informacija dėl pažeidimų. Paaiškino, jog užėjus į kavinę, pamatė daug žmonių, savininkės nebuvo, dirbo dvi barmenės, ir pro langelį matėsi dvi darbuotojos bei prie kasos stovėjo viena mergina. Išėjus iš kavinės, nutarė sugrįžti po valandos. Sugrįžus į kavinę, darbuotojų buvo paprašyta parodyti darbo pažymėjimus ir pakviesti kavinės savininkę. Užėjus jai į virtuvę, pamatė apie 50 metų amžiaus moterį, kuri užsijuosusi prijuostę stovėjo prie maisto ruošimo keptuvės, ši iškart paaiškino, jog padeda seseriai, kita darbuotoja pateikė pažymėjimą. Tuo metu, kavinės savininkė salėje kolegoms rodė dokumentus. Vėliau L. S. paaiškino, jog jai sesuo tik padėjo.

Liudytojas M. N. paaiškino, jog tikrinimo metu kartu su kolege R. P. kavinės virtuvėje matė dvi moteris, viena iš jų pateikė pažymėjimą, o kita moteris prisistatė kaip L. S. sesuo ir paaiškino, jog trumpam užėjusi padėti. Negalėjo tiksliai pasakyti ar ji šildė maistą, ar plovė indus. L. S. jiems paaiškino, jog sesuo tik padėjo virtuvėje, nes kavinėje buvo labai daug žmonių.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog „Laimutės kebabai“ kavinėje dirba nuo 2014 metų virėja, virtuvės pagalbininkais dirba V. S. ir J. L.. Pažįsta savininkės L. S. seserį R. P., nurodė, jog ji retai atvažiuoja į svečius. 2016-05-24 jai virtuvėje padėjo V. S. ir pati savininkė L. S.. Nepamena, kuriuo metu į virtuvę įėjo L. S. sesuo R. P., žinojo, jog trumpam laikui, nes savininkę išleido išbėgti į polikliniką. Jai asmeniškai R. P. nieko nepadėjo ir nematė ką ji darė, nes pati turėjo labai daug darbo. R. P. nedevėjo specialios aprangos, kurią turi visi kavinės darbuotojai. Virtuvėje R. P. gal buvo apie 15-20 min. Savininkė nebuvo minėjusi, kad dirbs naujas žmogus, darbo grafike nebuvo nurodyta R. P., ji niekada anksčiau nebuvo dirbusi kavinėje. R. P. virtuvėje nedirbo 2-3 valandas, viskas įvyko labai greitai iki pusvalandžio.

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba kavinėje „Laimutės kebabai“ kebabų kepėja-pardavėja. Paaiškino, jog buvo girdėjusi, jog savininkė ketina eiti į ligoninę, o jos seserį pažįsta tik iš matymo. Pateikdama užsakymą virtuvėje, pro langelį matė R. P. apie 15 minučių iki pareigūnų patikrinimo pradžios. Anksčiau R. P. nėra dirbusi kavinėje, savininkė yra minėjusi, jog reikalingas dar vienas darbuotojas, tačiau, jog sesuo dirbs nuolatinai, tokio pakalbio nebuvo.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. ir 272 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administraciniu teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. dėl to, jog galimai leido nelegaliai dirbti virtuvės darbuotojos darbą R. P., virtuvėje dėvėjusiai prijuostę, nesudarius darbo sutarties, neišdavus darbo pažymėjimo, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo darbo pradžią (3-4 b.l.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei teismo posėdžio metu, nei rašytiniuose paaiškinimuose (13 b.l.) nepripažino, jog ji leido nelegaliai dirbti savo seseriai R. P.. Liudytoja R. P. neneigė, jog kavinėje keletą minučių plovė indus, nes pati buvo pasisiūlius sesei pagelbėti, kol sesuo L. S. grįš iš poliklinikos, niekada įdarbinti kavinėje savo sesers L. S. neprašė, jokio pokalbio dėl darbo funkcijų, tvarkos, atlyginimo niekada nebuvo (14, 52-53 b.l.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Vienas iš darbo sutarties požymių yra tai, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, reiškia, kad asmuo, atlikdamas darbą, nėra visiškai savarankiškas, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali pasireikšti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiama L. S., tiek ir liudytoja R. P., duodamos parodymus teismo posėdyje patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose, kurie buvo duoti patikrinimo metu, nurodytas aplinkybes: paaiškinimuose jos abi nurodė, jog pas  L. S. atvyko pasisvečiuoti sesuo R. P., kuri pasisiūlė, o L. S. sutiko, jog sesuo kavinėje, esančioje jos gyvenamajame name išplautų indus, nes jai reikėjo vykti į polikliniką, dėl jokio įdarbinimo, darbo atlygio, darbo sąlygų nebuvo tartasi, tai buvo momentinis sprendimas – sesuo R. P. išplaus indus, kol kavinės savininkė L. S. grįš iš poliklinikos, tačiau L. S. nespėjo persirengti, nes kavinėje nešiojama speciali darbo apranga, ir išeiti į polikliniką, kai vienas iš darbuotojų V. S. pranešė, jog kavinėje atliekamas operatyvus patikrinimas. Teismų praktikoje pastebima, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui yra pareigūnų parodymai (LVAT nutartis Nr. N575-535/2012). Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai 2016-05-26 tarnybiniuose pranešimuose (6-8 b.l.) nurodė, jog L. S. kavinės virtuvėje buvo R. P., kuri rišėjo prijuostę, tačiau nė vienas pareigūnas negalėjo tiksliai nurodyti nei tarnybiniuose pranešimuose, nei teismo posėdžio metu – kokį darbą R. P. atliko, to negalėjo patvirtinti ir virtuvėje dirbusi bei liudytoja apklausta D. D.. Pareigūnai negalėjo konkretizuoti, iš kokių požymių nustatė, kad R. P. faktiškai dirbo. Kaip darbo požymius jie nurodė tai, jog R. P. buvo kavinės virtuvėje ir ryšėjo prijuostę bei patikrinus Sodros duomenų bazę, nerado įrašytos kavinės darbuotojų sąraše.  Liudytojais apklausti pareigūnai bei kavinėje dirbantys darbuotojai patvirtino, jog kavinėje visi darbuotojai turi specialią aprangą, tuo tarpu R. P. specialios aprangos nedėvėjo, o buvo tik užsirišusi prijuostę. Pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, jog R. P. kavinėje galėjo dirbti apie 2-3 valandas, tačiau virtuvėje dirbusi D. D. patvirtino, jog tiksliai laiko pasakyti negali, kiek R. P. buvo virtuvėje, tačiau nurodė apie 15 minučių, tai patvirtino ir liudytoja apklausta K. B., jog pateikdama užsakymą, virtuvėje pro langelį matė R. P. apie 15 minučių iki pareigūnų patikrinimo pradžios, anksčiau R. P. nėra dirbusi kavinėje. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, gana panašūs ir dėl esminių aplinkybių sutampa.

Iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog R. P., L. S. pavedimu, jokio darbo funkcijų neatliko. Tai, kad R. P. savo noru atėjo į virtuvę ir išplovė kelias lėkštes, įstatymo prasme nėra pagrindas traktuoti, kad ji buvo susitarusi su įmonės savininke dėl darbo. Duomenų, jog R. P. buvo taikomos darbo tvarkos taisyklės, ji buvo įsipareigojusi paklusti darbdavio nurodymas, laikytis laiko ir poilsio rėžimo, nėra. Taip pat pažymėtina, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad R. P., kuri savo noru nusprendė pagelbėti sesei pietų metu išplauti lėkštes, ji už tai būtų gavusi atlyginimą, ar L. S. būtų žadėjusi už atliktą darbą sumokėti atlyginimą. Pažymėtina, jog sutartiniams darbo santykiams būdinga tai, kad šalys aiškiai susitaria dėl atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo. Kaip nustatyta, šalys nesitarė dėl atlyginimo, apie atlyginimo mokėjimą net nebuvo kalbos. Teismo vertimu vien tik R. P. buvimas virtuvėje ir kelių lėkščių išplovimas neatliekant jokių tiesiogiai aptartų ir su darbdaviu suderintų darbo funkcijų, negali būti traktuotinas kaip realaus darbo fakto įrodymas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Institucija, surašiusi protokolą nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog L. S., vykdančią individualią veiklą, ir R. P. siejo darbo santykiai, kurie turėjo būti atitinkamai įforminti.

Išanalizavus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, jog tarp L. S. ir R. P. buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, darbo vietos, darbo funkcijų, darbo laiko, darbo užmokesčio, ir kad L. S. organizavo nelegalų darbą. Laikantis šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-24 nutartis byloje Nr. N-444-1191-2012), konstatuotina, jog byloje neįrodyti objektyvieji ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 413 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl  taikytinas  Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir byla nutrauktina.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p.,  teismas

n u t a r i a :

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą L. S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Asta Matulevičienė