Civilinė byla Nr. e2A-838-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00095-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.4; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ ir atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos) sąlygų nustatymo bei skolos priteisimo ir pagal atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Normantai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic casings“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį ir, galutinai suformulavusi reikalavimus, prašė:

1.1.                      Nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų (vandenvietės techninio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – Inžineriniai tinklai) naudojimo sąlygas:

1.1.1.                      Inžineriniais tinklais atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovė) naudojasi atlygintinai, nuomos teisinių santykių pagrindu;

1.1.2.                      Inžinerinių tinklų nuomos kaina – 2 573,91 Eur per mėnesį. Pridėtinės vertės mokestis į šią sumą neįskaičiuotas, jis apskaičiuojamas papildomai teisės aktų nustatyta tvarka;

1.1.3.                      Inžinerinių tinklų nuomos mokestį atsakovė ieškovei moka už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį. Nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos darbo dienos pagal ieškovės išrašytą ir pateiktą mokėjimo dokumentą;

1.1.4.                      Inžinerinių tinklų nuomos mokestis indeksuojamas kiekvienais kalendoriniais metais pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksų metinį pokytį. Inžinerinių tinklų nuomos mokestis perskaičiuojamas kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje, tų metų gruodžio mėnesį paskelbtą vartotojų kainų indeksą lyginant su prieš tai buvusių kalendorinių metų gruodžio mėnesį skelbtu vartotojų kainų indeksu. Visais atvejais Inžinerinių tinklų nuomos mokestis negali būti mažesnis nei nustatytas teismo sprendimu. Perskaičiuotas Inžinerinių tinklų nuomos mokestis taikomas nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d.

1.2.                      Pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių Inžinerinių tinklų nuomos faktiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.

1.3.                      Pripažinti, kad ieškovė turi teisę į Inžinerinių tinklų nuomos mokestį, o atsakovė turi pareigą Inžinerinių tinklų nuomos mokestį mokėti ieškovei nepertraukiamai už visą Inžinerinių tinklų faktinio naudojimo laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.

1.4.                      Priteisti iš atsakovės 184 886,55 Eur skolą už Inžinerinių tinklų nuomą nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.5.                      Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. iš varžytynių įsigijo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) ,,Pušų alėja“ priklausiusius Inžinerinius tinklus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713 teritorija, kurioje yra ieškovei priklausantys Inžineriniai tinklai, buvo įtraukta į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą ir priskirta savivaldybės viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) teritorijai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (toliau – GVĮ). Nurodyti Inžineriniai tinklai yra naudojami geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui trečiojo asmens individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – ir IGNSB) „Normantai“ administruojamiems gyvenamiesiems namams užtikrinti. Atsakovė faktiškai naudoja Inžinerinius tinklus, teikdama vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas IGNSB „Normantai“ gyventojams, tačiau nemoka ieškovei atlyginimo už naudojimąsi jos nuosavybe esančiais Inžineriniais tinklais.

3.       Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl kitiems asmenims priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarė pavesti administracijos direktoriui apskaičiuoti Inžinerinių tinklų nuomos kainą ir pateikti sprendimą dėl jų nuomos. Taigi darytina išvada, kad atsakovė sutinka nuomotis Inžinerinius tinklus ir tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius vertina kaip nuomą. Dėl šios priežasties teismas sprendimu turi pripažinti nuomos teisinių santykių faktą ir nustatyti Inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas, tarp jų – nuomos mokestį, nuomos mokesčio mokėjimo tvarką.

4.       Kainos už naudojimąsi Inžineriniais tinklais nustatymo principai įtvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-272 patvirtintoje Kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą nustatymo metodikoje (toliau – Metodika). Vadovaujantis Metodikos nuostatomis, vandenvietės techninio pastato nuomos mokestis – 15,48 Eur/mėn., vandentiekio tinklų vamzdyno – 302,34 Eur/mėn., fekalinės kanalizacijos vamzdyno – 280,30 Eur/mėn., spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno – 641,75 Eur/mėn., vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 225,24 Eur/mėn., vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 357,94 Eur/mėn., buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 191,82 Eur/mėn., buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 559,04 Eur/mėn., iš viso – 2 573,91 Eur/mėn.

5.       Inžineriniai tinklai į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą buvo įtraukti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713, todėl laikytina, kad faktiniai nuomos santykiai tarp šalių susiklostė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės skola už Inžinerinių tinklų nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. (ieškinio pateikimo teismui) yra 184 886,55 Eur (su PVM).

6.       Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančių Inžinerinių tinklų naudojimo tvarką ir sąlygas:

6.1.                      Nustatyti teisę atsakovei nuomos pagrindais neterminuotai naudoti ir valdyti Inžinerinius tinklus, reikalingus viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui;

6.2.                      Nustatyti už Inžinerinių tinklų nuomą 895 Eur dydžio mokestį per mėnesį;

6.3.                      Nustatyti atsakovės teisę Inžinerinių tinklų valdymo ir naudojimo teisę perduoti Klaipėdos rajono savivaldybės paskirtam viešajam vandens tiekėjui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė tokias ieškovei UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo Inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas: atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė Inžineriniais tinklais naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu; atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė moka ieškovei UAB „Baltic casings“ 895 Eur (be PVM) Inžinerinių tinklų nuomos mokestį per mėnesį; ieškovei UAB „Baltic casings“ iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės priteisė 61 056,02 Eur (be PVM) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 61 056,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 259,12 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ iš ieškovės UAB „Baltic casings“ priteisė 6 164,88 Eur, o iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės – 304,92 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog, nustatant Inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas ir tvarką, turėtų būti nustatyta, kad atsakovė Inžineriniais tinklais naudojasi atlygintinai, nuomos teisinių santykių pagrindu. Šalių ginčas yra kilęs dėl mokesčio už Inžinerinių tinklų naudojimą dydžio. Kaina už Inžinerinių tinklų naudojimą nustatytina vadovaujantis Metodikos II skyriaus nuostatomis. Pagal Metodikos 6 punktą, siekiant apskaičiuoti Inžinerinių tinklų naudojimo kainą, reikia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nustatyti infrastruktūros, reikalingos viešajam vandeniui tiekti, vertę.

9.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko Inžinerinių tinklų vertinimą ir parengė 2019 m. birželio 25 d. turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią ginčo tinklų rinkos vertė 2019 m. gegužės 8 d. – 445 000 Eur. Taip pat buvo atlikta teismo ekspertizė Inžinerinių tinklų vertei nustatyti ir pagal ekspertizės aktą Nr. 2022-010 (toliau – teismo ekspertizės aktas) Inžinerinių tinklų rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 686 350 Eur. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje Inžinerinių tinklų vertė nustatyta 2019 m. gegužės 8 d., t. y. prieš beveik trejus metus, o teismo ekspertizės akte – 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. prieš daugiau nei penkerius metus. Teismas įvertino, kad labiau tikėtina, jog UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Inžinerinių tinklų rinkos vertė geriau atspindi šio turto vertę teismo sprendimo priėmimo metu.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta Inžinerinių tinklų rinkos vertė – 445 000 Eur – nustatyta, be kita ko, vadovaujantis Aprašo 18 punktu, t. y. įvertinus tai, jog tarp UAB „Pušų alėja“ (pradinės savininkės) ir GNSB „Zeigiai“ 2005 m. spalio 14 d. buvo sudaryta sutartis, kuria GNSB „Zeigiai“ įsipareigojo UAB „Pušų alėja“ sumokėti 12 303,06 Eur (42 480 Lt) už prijungimą prie spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisę juo naudotis; tarp UAB „Pušų alėja“ ir UAB „Miesto baras“ 2007 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Miesto baras“ įsipareigojo UAB „Pušų alėja“ sumokėti 72 405 Eur (250 000 Lt) už prijungimą prie vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei teisę jais naudotis. Ekspertizės akte Nr. 2022-010 nurodyta Inžinerinių tinklų rinkos vertė – 686 350 Eur – nustatyta neįvertinus UAB „Pušų alėja“, kaip statytojos ir pradinės savininkės, iš gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų valdytojų už prijungimą prie Inžinerinių tinklų gautų lėšų. Nors nurodytas pinigines lėšas gavo UAB „Pušų alėja“, o ne ieškovė, tačiau, teismo vertinimu, pastaroji, kaip Inžinerinių tinklų pirkėja, turėjo įvertinti tai, kiek lėšų UAB „Pušų alėja“ yra gavusi iš gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų valdytojų už prijungimą prie Inžinerinių tinklų, ir atitinkamai prisiėmė riziką dėl šių aplinkybių.

11.       Teismas nurodė, kad pagal Metodikos 6 punktą, siekiant apskaičiuoti Inžinerinių tinklų naudojimo kainą, reikia įvertinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus metais pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 1 priedą (toliau – 1 priedas). Vadovaujantis Metodikos 6 punktu, taikytini 1 priede nurodyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai metais. Nors Metodikoje pateiktos išsamios atskirų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo kainos sudėtinių dalių apskaičiavimo formulės, tačiau joje formulė ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvams (metais) apskaičiuoti nepateikta. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotoja J. G.–K. patvirtino, kad, apskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo kainą, taikomi būtent 1 priede nurodyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (metais), t. y. ieškovės nurodytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų (metais) skaičiavimo būdas neatitinka 1 priedo nuostatų ir praktikoje netaikomas. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (metais) atskirai neapskaičiuojami, o taikomas konkretus 1 priede nurodytas dydis (metais).

12.       Teismas nustatė, kad Inžinerinių tinklų naudojimo kaina yra 882,14 Eur be PVM per mėnesį, taigi ji iš esmės atitinka atsakovės prašomą nustatyti 895 Eur (be PVM) nuomos mokestį, apskaičiuotą AB „Klaipėdos vanduo“. Teismo ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ apskaičiuotos Inžinerinių tinklų naudojimo kainos skirtumas lemtas skaičiavimo metu skirtingai nustatytos atskirų Inžinerinių tinklų objektų vertės, t. y. dėl skirtingo lėšų, gautų iš UAB „Miesto baras“ ir GNSB „Zeigiai“ už prisijungimą prie Inžinerinių tinklų paskirstymo, nustatant atskirų Inžinerinių tinklų objektų rinkos vertę. Atsižvelgęs į tai, kad Inžinerinių tinklų naudojimo kainos skirtumas yra nedidelis, atsakovė pareikštu priešieškiniu sutinka su AB „Klaipėdos vanduo“ atliktu apskaičiavimu ir prašo nustatyti 895 Eur (be PVM) Inžinerinių tinklų naudojimo kainą, teismas konstatavo, jog yra pagrindas nustatyti 895 Eur (be PVM) per mėnesį Inžinerinių tinklų nuomos mokestį.

13.       Teismas pažymėjo, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, negali būti suprantama kaip pareiga nustatyti visas, t. y. ir neesmines, naudojimo sąlygas. Esminės nuomos sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas, t. y. objektas, ir nuomos mokestis. Nuomos mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai nėra esminės nuomos sutarties sąlygos. Šiuos klausimus reglamentuoja teisės aktų nuostatos, šias sąlygas šalys taip pat gali nustatyti bendru sutarimu. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti Inžinerinių tinklų nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų. Inžinerinių tinklų nuomos mokesčio, t. y. naudojimo kainos, dydis nustatomas vadovaujantis Metodikos nuostatomis, jo dydį, be kita ko, lemia Inžinerinių tinklų rinkos vertė. Šiuo atveju nėra aišku, kaip ateityje keisis Inžinerinių tinklų rinkos vertė, kokią įtaką jai turės infliacija ir pan., todėl nėra pakankamo pagrindo nustatyti, kad Inžinerinių tinklų nuomos mokestis turi būti indeksuojamas. Be to, šalims neužkertamas kelias, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su Inžinerinių tinklų nuomos mokesčio dydžiu, kreiptis į teismą dėl jo pakeitimo.

14.       Teismas nurodė, kad viešasis vandens tiekėjas, neatlygintinai naudodamasis kito asmens nuosavybe esančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, sutaupo lėšų, nes nepatiria naudojimosi tokia infrastruktūra išlaidų, nors tai yra neišvengiama, jeigu viešosios paslaugos teikėjas neturi nuosavybės teise jam priklausančios atitinkamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nėra susitaręs dėl kitam asmeniui priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatlygintinio naudojimo. Toks sutaupymas, kai nėra išreikšta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko valia suteikti infrastruktūrą naudotis neatlygintinai, laikytinas nepagrįstu, o viešosios paslaugos teikėjas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu. Reikalavimas priteisti 184 886,55 Eur skolą, t. y. negautas pajamas nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu nustatyti nuomos mokestį už naudojimąsi Inžineriniais tinklais, nes šie reikalavimai kyla iš nepertraukiamo ieškovei priklausančių Inžinerinių tinklų naudojimo.

15.       Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., todėl, nustatant Inžinerinių tinklų nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį, tikslinga vadovautis ekspertizės akte Nr. 2022-010 nustatyta Inžinerinių tinklų rinkos verte (686 350 Eur), nes jame pateikti duomenys atspindi ginčo turto vertę 2016 m. rugpjūčio 18 d. Be to, atsakovei nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nuo Klaipėdos rajono savivaldybės Normantų kaimo įtraukimo į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros detalųjį planą, tinkamai vykdant GVTNTĮ nustatytą pareigą užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimą IGNSB „Normantai“ gyventojams, sutartis dėl Inžinerinių tinklų naudojimo būtų sudaryta 2016 m., todėl akivaizdu, kad Inžinerinių tinklų naudojimo kainos dydis, be kita ko, būtų nustatytas pagal Inžinerinių tinklų vertę 2016 m. Vis dėlto, ekspertizės akte Nr. 2022-010 nurodyta 686 350 Eur Inžinerinių tinklų rinkos vertė nustatyta neįvertinus UAB „Pušų alėja“, kaip statytojos ir pradinės savininkės, iš gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų valdytojų už prijungimą prie Inžinerinių tinklų gautų lėšų, todėl apskaičiuojant Inžinerinių tinklų nuomos mokesčio dydį už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., atsižvelgtina į šias aplinkybes.

16.       Teismas nustatė, kad Inžinerinių tinklų nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. turėjo būti 1 172,07 Eur per mėnesį. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1247-618/2018 iš trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“, kaip Inžinerinių tinklų laikinosios administratorės, priteisė ieškovei 680,71 Eur skolą už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 7 d. Teismas, konstatavęs, kad atlyginimo ieškovei už Inžinerinių tinklų naudojimą nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 7 d. klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apskaičiuodamas iš atsakovės ieškovei priteistinas negautas pajamas, nurodyto laikotarpio neįtraukė. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 61 056,02 Eur nuostolių (negautų pajamų) nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Baltic casings“ prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė 895 Eur (be PVM) dydžio  Inžinerinių tinklų nuomos kainą per mėnesį, ir nustatyti 2 573,91 Eur (be PVM) dydžio (indeksuotą ir ieškinio pareiškimo dienai apskaičiuotą) Inžinerinių tinklų nuomos kainą per mėnesį; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškovės UAB „Baltic casings“ naudai priteisė 61 056,02 Eur (be PVM) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 61 056,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškovės UAB „Baltic casings“ naudai priteisti 184 886,55 Eur (su PVM) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 184 886,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas be pagrindo rėmėsi UAB „Ober-Haus“ 2019 m. birželio 25 d. turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta Inžinerinių tinklų rinkos verte. Nustatydamas Inžinerinių tinklų nuomos kainą į ateitį, t. y. „nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, bei nuomos kainai apskaičiuoti taikydamas Metodiką, teismas turėjo remtis šią dieną aktualia Inžinerinių tinklų rinkos verte.

17.2.                      Teismas, manydamas, kad Inžinerinių tinklų nuomos sąlygos (kaina) turi būti nustatomos „nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, turėjo inicijuoti aktualios turto rinkos vertės nustatymą, juo labiau kad šiam tikslui byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir teismas turėjo teisę bei galimybę užduoti tokį klausimą ekspertui.

17.3.                      Teismas, apskaičiuodamas naudojimosi Inžineriniais tinklais (nuomos) kainą ir parinkdamas skaičiavimui reikalingus rodiklius, nebuvo nuoseklus: nustatydamas Inžinerinių tinklų nuomos kainą „nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“ vadovavosi 2019 m. gegužės 8 d. nustatyta turto rinkos verte, tuo tarpu nustatydamas skolą už naudojimąsi Inžineriniais tinklais laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. mokėtinai nuomos kainai apskaičiuoti rėmėsi ekspertizės akte Nr. 2022-010 nurodyta Inžinerinių tinklų rinkos verte.

17.4.                      Iš UAB „Ober-Haus“ 2019 m. gegužės 8 d. turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamų Inžinerinių tinklų fizinis nuvertėjimas buvo skaičiuojamas tinklų gyvavimo trukmę nustatant vadovaujantis UAB „Sistela“ statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais SVN (I) (2008 m.), tačiau ataskaitoje nėra jokių argumentų, kodėl pasirinktas būtent šis normatyvas, kodėl nebuvo vertinamas faktinis sumontuotų tinklų naudojimo laikotarpis, deklaruojamas gamintojų.

17.5.                      Byloje paskirtą turto vertinimo ekspertizę atlikusi teismo ekspertė R. V., taikydama tą patį išlaidų (kaštų) metodą ginčo Inžinerinių tinklų rinkos vertei nustatyti, rėmėsi konkrečios (faktiškai sumontuotos) rūšies medžiagoms gamintojų nustatytais naudojimo laikotarpiais. Kadangi teismas rėmėsi tiek UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaita, tiek teismo ekspertės R. V. atliktos ekspertizės išvadomis, susidaro dviprasmiška ir prieštaringa situacija, nes to paties turto vertė yra nustatyta taikant skirtingus nekilnojamųjų daiktų tarnavimo laikotarpius.

17.6.                      UAB „Ober-Haus“ Inžinerinių tinklų rinkos vertė nustatyta „įvertinus gautas pajamas už prisijungimą prie vertinamų inžinerinių tinklų“. Ataskaitoje nėra jokio pagrindimo, kad turto vertę nustatant išlaidų (kaštų) metodu turi (gali) būti vertinamos „pajamos už prisijungimą prie vertinamų inžinerinių tinklų“. To neįtvirtina nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei nekilnojamojo turto vertinimo metodikas reglamentuojantys teisės aktai.

17.7.                      Teismas ginčo Inžinerinių tinklų vertę be pagrindo sumažino už prijungimą prie šių tinklų tariamai gautų lėšų suma. Byloje nėra jokių duomenų, kad: ginčo Inžinerinių tinklų statybos lėšos yra įtrauktos į GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statytų (pardavinėtų) eksploatuojamų gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų kainą; GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statytos (pardavinėtos) eksploatuojamos gyvenamosios ar kitos paskirties patalpos yra kaip nors susijusios su ginčo Inžineriniais tinklais, t. y. kad kokie nors GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statiniai (pastatai ar tinklai) būtų prijungti prie ieškovei priklausančių ginčo Inžinerinių tinklų; GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ įvykdė sutartis ir sumokėjo buvusiam tinklų savininkui UAB „Pušų alėja“ sutartyse nurodytas pinigų sumas. Inžineriniai tinklai nebuvo statyti GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statytoms (pardavinėtoms) gyvenamosioms ar kitos paskirties patalpoms aptarnauti ir šie subjektai tik vėliau (galbūt) prijungė savus inžinerinius tinklus prie ginčo Inžinerinių tinklų. Prisijungimas prie jau esančių Inžinerinių tinklų ir kompensacijos už teisę jais naudotis sumokėjimas neatitinka Aprašo 18 punkto sąlygų, kurioms esant nepriklausomų turto vertintojų nustatyta išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų kaina turi būti mažinama.

17.8.                      Taikydamas Metodikoje aprašytas formules, teismas į jas nepagrįstai įtraukė fiksuotus turto nusidėvėjimo normatyvus, o ne pagal juos apskaičiuotą likusį ginčo Inžinerinių tinklų naudingo tarnavimo laiką. Metodikos 6 punkte Nt reikšmė yra apibrėžta kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai metais, o ne pats 1 priede įtvirtintas normatyvas. Tai reiškia, kad nurodytame priede įtvirtintas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas turi būti pritaikomas kiekvienam daiktui individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, ir, taikant nustatytą normatyvą, turi būti apskaičiuojamas likęs jo naudingo tarnavimo laikotarpis metais bei ši reikšmė naudojama skaičiuojant infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę).

17.9.                      Skaičiuodamas infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), vandentiekio tinklų vamzdyną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančius šulinį su hidrantu ir šulinius–hidrantus teismas priskyrė Metodikos 1 priede nurodytai ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“ ir taikė 10 metų nusidėvėjimo normatyvą, nors byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis šis turtas galėtų būti priskirtas mašinų ir įrengimų grupei. Be to, teismas niekaip nemotyvavo sprendimo nurodytus daiktus priskirti būtent šiai grupei.

17.10.                      Apskaičiuodamas Metodikoje nurodytą reikšmę BSi (viena iš reikšmių, reikalingų Inžinerinių tinklų naudojimo kainai apskaičiuoti), teismas neteisingai taikė Metodikoje pateiktą formulę, dėl to apskaičiavo neteisingą galutinį rezultatą – Inžinerinių tinklų nuomos kainą. Administracinių sąnaudų dalį, tenkančią infrastruktūros naudojimo veiklai (Sadm reikšmę), teismas skaičiavo ne pagal infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, metines nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), o pagal TSi reikšmę, padalintą iš 12. Tačiau pagal Metodikos 5 punktą Sadm apskaičiavimo formulė yra XXX Eur x 5 proc., o ne XXX Eur / 12 mėn. x 5 proc. Neteisingas BSi reikšmės apskaičiavimas atitinkamai nulėmė ir neteisingą Ki reikšmės, t. y. ginčo Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainos, dydį.

17.11.                      GVTNTĮ nuostatos numato, kad inžinerinės infrastruktūros savininkui ir viešosios paslaugos teikėjui nesusitarus dėl tinklų naudojimo sąlygų ir tvarkos, jas nustato teismas. Įstatymas neskirsto inžinerinės infrastruktūros naudojimo sąlygų į esmines ar neesmines, nurodo tik galimus tinklų naudojimo būdus (nuoma, panauda, jungtinė veikla). Nespręsdamas ieškovės reikalavimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo periodiškumo ir atsiskaitymo terminų, taip pat nuomos mokesčio indeksavimo, teismas netinkamai taikė GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalį.

17.12.                      Taikydamas Metodiką ir apskaičiuodamas nuomos kainą, iš teismo ekspertizės akte Nr. 2022-010 nustatytos Inžinerinių tinklų rinkos vertės 2016 m. rugpjūčio 18 d. teismas nepagrįstai atėmė buvusio turto savininko UAB „Pušų alėja“ neva iš GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ gautas pajamas; neteisingai skaičiavo infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę) ir neteisingai parinko joms apskaičiuoti reikalingą ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvą; neteisingai taikė Metodikoje aprašytas reikšmių apskaičiavimo formules (konkrečiai – apskaičiuojant būtinąsias infrastruktūros naudojimo sąnaudas (BSi reikšmę), o tai tiesiogiai nulėmė ir neteisingą Ki reikšmės, t. y. ginčo inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainos, dydžio apskaičiavimą.

17.13.                      Teismas, priteisdamas 61 056,02 Eur dydžio nuostolių (nemokėto nuomos mokesčio) sumą be PVM, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio nuostatas. Kad inžinerinių tinklų nuomos pajamos yra PVM objektas, patvirtina byloje pateikta mokesčių administratoriaus konsultacija. Atsižvelgiant į tai, kad šis nuomos mokestis yra PVM objektas, teismas privalėjo priteisti ir PVM sumą.

17.14.                      Teismo sprendimu liko visiškai nesureguliuotas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nenustatyta, kokio dydžio Inžinerinių tinklų nuomos mokestį atsakovė turi mokėti ieškovei, kaip (kokia turto verte remiantis) tas nuomos mokestis apskaičiuojamas.

17.15.                      Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai, nemotyvavo, kodėl ieškovės procesinis elgesys laikytinas netinkamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies taikymo atžvilgiu. Tai, kad UAB „Baltic casings“ civilinėje byloje Nr. e2-95-328/2021 atsakove pasirinko IGNSB „Normantai“, nėra piktybiškas ar nesąžiningas (netinkamas) veikimas procese. Visos trečiojo asmens patirtos išlaidos šioje civilinėje byloje (tarp jų ir tos, kurios buvo patirtos civilinę bylą Nr. e2-95-328/2021 nagrinėjant atskirai) turi būti skirstomos laikantis bendrųjų principų pagal šioje byloje priimto teismo sprendimo rezultatą.

18.       Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.                      Turto vertinimas atliktas vadovaujantis GVTNTĮ ir Aprašo nuostatomis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka parinkto nepriklausomo turto vertintojo. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 445 000 Eur Inžinerinių tinklų rinkos vertė nustatyta, be kita ko, vadovaujantis Aprašo 18 punktu. Nėra duomenų, kurie keltų abejonių UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitos pagrįstumu.

18.2.                      Vadovaujantis Metodikos 6 punktu, taikytini 1 priede nurodyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai metais, todėl sutiktina su teismo išvada, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (metais) atskirai neapskaičiuojami, o taikomas konkretus 1 priede nurodytas dydis (metais).

18.3.                      Vien Normantų kaimo teritorijos įtraukimas į infrastruktūros plėtros specialųjį planą nėra pagrindas konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. perėmė ieškovei UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą ir ja naudojosi, nes ieškovei nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra nėra perduota Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nėra prisiėmusi jokių prievolių UAB „Baltic casings“ naudai. Klaipėdos rajono savivaldybė, įtraukdama Normantų kaimo teritoriją į infrastruktūros plėtros specialųjį planą, tik pradėjo infrastruktūros plėtros procesą, t. y. suplanavo infrastruktūros poreikį Normantų kaimo teritorijoje, inicijavo infrastruktūros išpirkimo procedūras, tačiau dėl reikalingos infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos iki skundžiamo sprendimo nesusitarė.

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškovės UAB „Baltic casings“ naudai priteista 61 056,02 Eur (be PVM) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 61 056,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,  6 259,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti nurodytą ieškinio dalį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Nesutiktina, kad vien tik teritorijos įtraukimas į specialųjį planą reiškia savivaldybės prievolę nuo teritorijos įtraukimo momento užtikrinti tos teritorijos viešojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu Normantų kaimo teritorijos numatymas esamų vandentiekio tinklų išvystymo zonoje iš esmės tik patvirtina infrastruktūros vystymo toje teritorijoje poreikį ir reikalingumą į ateitį, taip numatant galimybę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą išpirkti, vadovaujantis Aprašu.

19.2.                      Teritorijos įtraukimas į infrastruktūros plėtros specialųjį planą nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. perėmė ieškovei UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą ir ja naudojosi, nes ieškovei nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra nėra perduota Klaipėdos rajono savivaldybei, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nėra prisiėmusi jokių prievolių UAB „Baltic casings“ naudai.

19.3.                      Tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl infrastruktūros perdavimo atsakovei ir (arba) jos naudojimo sąlygų, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įpareigota per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB „Normantai“ gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti sutartis su UAB „Baltic casings“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Dėl to, kad neišspręstas infrastruktūros perdavimo ir naudojimosi sąlygų klausimas, paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo 2017 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis AB „Klaipėdos vanduo“ paskirta laikinąja UAB „Baltic casings“ priklausančio turto, esančio Klaipėdos rajone, Normantų kaime, administratore.

19.4.                      Atsakovė tinkamai vykdė visas pareigas, kurios yra nustatytos GVTNTĮ ir jo pagrindu priimtame Apraše, t. y. dar 2016 m. pradėjo ginčo infrastruktūros išpirkimo procedūras, teikė pasiūlymus UAB „Baltic casings“ dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau, nepavykus susitarti, GVTNTĮ nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl ginčo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Taigi atsakovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių UAB „Baltic casings“ patyrė nuostolių (negavo pajamų). Priešingai, atsakovė aktyviais veiksmais siekė išspręsti susiklosčiusią situaciją dėl viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos infrastruktūros naudojimo.

20.       Ieškovė UAB „Baltic casings“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.                      Savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija. Atitinkamai tai reiškia pripažinimą, kad toje teritorijoje esantys inžineriniai tinklai yra naudojami būtent savivaldybės viešosioms paslaugoms teikti. Šiuo atveju ieškovei priklausantys Inžineriniai tinklai į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą buvo įtraukti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu. Tai reiškia, kad nuo šios datos atsakovei kilo pareiga ieškovei priklausančiais Inžineriniais tinklais teikti viešąją paslaugą, ir tai atsakovė faktiškai vykdė.

20.2.                      Tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl Inžinerinių tinklų išpirkimo ar jų naudojimo sąlygų, nekeičia paties fakto, kad ginčo tinklai atsakovės buvo naudojami (per trečiąjį asmenį AB „Klaipėdos vanduo“) viešosioms paslaugoms teikti, o už tai ieškovei nebuvo atlyginama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

23.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Baltic casings“ ieškinys atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei dėl naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos ir sąlygų nustatymo bei atlyginimo už faktinį šios infrastruktūros naudojimą ankstesniu laikotarpiu priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginimo už jai nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastuktūros faktinį naudojimą viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti 

24.       Apeliantė (atsakovė) Klaipėdos rajono savivaldybė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta jos pareiga sumokėti ieškovei UAB „Baltic casings“ teismo nustatyto dydžio atlyginimą už ieškovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų valymo tinklų faktinį naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. AV-1713 Klaipėdos rajono savivaldybės Normantų kaimo teritoriją priskirti viešajai vandens tiekimo teritorijai) iki 2021 m. balandžio 9 d. (galutinai patikslinto ieškinio nagrinėjamoje byloje parengimo). Anot apeliantės, Normantų kaimo teritorijos įtraukimas į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą tik patvirtina infrastruktūros vystymo toje teritorijoje poreikį ir reikalingumą į ateitį, tačiau nereiškia savivaldybės pareigos nuo teritorijos įtraukimo momento užtikrinti tos teritorijos viešojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, taip pat nereiškia, kad atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. perėmė ieškovei UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą ir ja naudojosi. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

25.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje.

26.       GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalis). Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalis).

27.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-749-460/2021 pagal ieškovės UAB ,,Baltic casings“ ieškinį atsakovei IGNSB „Normantai“ dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad būtent savivaldybė įstatymų leidėjo yra įpareigota užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taigi atitinkamai ir infrastruktūrą, kuria naudodamasi galėtų tai įgyvendinti. Sisteminė GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent savivaldybė sprendžia dėl viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui reikalingos bei tinkamos infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, išpirkimo, o dėl to nesusitarus – dėl tokios infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo tam, jog būtų užtikrinamas viešasis interesas – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas.

28.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713 Klaipėdos rajono savivaldybės Normantų kaimo teritorija buvo įtraukta į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros detalųjį planą, t. y. priskirta viešajai vandens tiekimo teritorijai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. pasiūlė trečiajam asmeniui IGNSB ,,Normantai“ kreiptis į teismą dėl ieškovės įpareigojimo užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės Normantų kaime tol, kol bus išspręstas Inžinerinių tinklų išpirkimo ar jų naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo klausimas, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti Inžinerinių tinklų išpirkimo procedūrą. Taigi atsakovė jau 2016 metais neabejotinai suprato savo pareigą užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB „Normantai“ gyventojams ir vertino, kad ieškovės valdomi Inžineriniai tinklai yra reikalingi (būtini) bei tinkami nurodytoms viešosioms paslaugoms teikti.

29.       Aptariama atsakovės pareiga konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IGNSB „Normantai“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, UAB „Baltic casings“, trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl viešojo intereso užtikrinimo. Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-466-642/2020 iš dalies patenkino atsakovės UAB „Baltic casings“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė, įpareigodamas atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB „Normantai“ gyventojams kitu būdu, t. y. sudaryti su UAB „Baltic casings“ sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) bei geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

30.       Nurodytina ir tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog vien faktinis nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešajai paslaugai teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

31.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos IGNSB „Normantai“ gyventojams faktiškai buvo teikiamos naudojantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Inžineriniais tinklais nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., o ieškovei nebuvo atlyginta už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.

32.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad kitiems asmenims priklausančių tinklų naudojimo ar perėmimo savivaldybės nuosavybėn klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į privačios nuosavybės teisės apsaugos reikalavimus. Privatus asmuo, įrengdamas geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri įgauna viešąjį pobūdį, prisideda prie pirmiau aptartos savivaldybės funkcijos užtikrinti viešojo vandens tiekimą vykdymo, todėl pripažintina, kad savivaldybės kontroliuojamas viešųjų paslaugų teikėjas, neatlygintinai naudodamas tokią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų inžinerinių tinklų statytojo sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas pagal galiojusius teisės aktus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tiekėjas turi teisę neatlygintinai naudotis abonento infrastuktūra, o vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkai negali būti įpareigojami neatlygintinai perduoti šiuos tinklus savivaldybių nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

33.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės atlyginimo už faktinį naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastuktūra nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Ta aplinkybė, kad šalys nuo 2016 metų gera valia nesusitarė nei dėl Inžinerinių tinklų pardavimo savivaldybei, nei dėl jų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos pagrindu), neeliminavo atsakovės pareigos užtikrinti IGNSB „Normantai“ gyventojams geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, kuriai vykdyti nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo faktiškai naudojamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra, ir nepaneigia šio faktinio naudojimosi atlygintinumo. Ieškovė UAB „Baltic casings“ nuo pat derybų dėl Inžinerinių tinklų naudojimo pradžios aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nesutinka su neatlygintiniu jai nuosavybės teise priklausančios inžinerinės infrastruktūros naudojimu.

34.       Pabrėžtina tai, kad pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą būtent savivaldybė ir viešasis vandens tiekėjas turi imtis iniciatyvos bei aktyvių veiksmų infrastruktūros naudojimo teisiniams santykiams įforminti. Pirma, viešasis vandens tiekėjas turi nuspręsti dėl viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų reikalingumo bei tinkamumo viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Antra, savivaldybė atitinkamai turi spręsti klausimą dėl galimybės išpirkti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba sudaryti kitą sutartį dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Tokios sutarties nesudarius, t. y. ieškovei ir savivaldybei nepavykus susitarti, pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalį savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija turi teikti prašymą teismui nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką. Šiuo atveju atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė nesiėmė aktyvių veiksmų ginčo Inžinerinių tinklų naudojimo teisiniams santykiams įforminti (dėl naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Inžineriniais tinklais tvarkos ir sąlygų nustatymo atsakovė priešieškinį pateikė tik ieškovei iškėlus nagrinėjamą civilinę bylą).

35.       apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, atmeta apeliantės (atsakovės) Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota atsakovės pareiga sumokėti ieškovei atlyginimą už faktinį Inžinerinių tinklų naudojimą viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugoms teikti nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d.

Dėl Inžinerinių tinklų rinkos vertės, reikšmingos kainai už šios infrastruktūros naudojimą apskaičiuoti, nustatymo

36.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad, labiau tikėtina, jog UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Inžinerinių tinklų rinkos vertė geriau atspindi šio turto vertę teismo sprendimo priėmimo metu, todėl, apskaičiuodamas atlyginimo už Inžinerinių tinklų naudojimą dydį, vadovavosi UAB „Ober-Haus“ 2019 m. birželio 25 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo tinklų rinkos verte 2019 m. gegužės 8 d.

37.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Baltic casings“, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo rėmėsi UAB „Ober-Haus“ 2019 m. birželio 25 d. turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta Inžinerinių tinklų rinkos verte 2019 m. gegužės 8 d.; nustatydamas Inžinerinių tinklų nuomos kainą į ateitį, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei nuomos kainai apskaičiuoti taikydamas Metodiką, teismas turėjo inicijuoti aktualios turto rinkos vertės nustatymą ir remtis teismo sprendimo priėmimo metu aktualia Inžinerinių tinklų rinkos verte.

38.       Pažymėtina tai, kad pagal Aprašo 16 punktą, gavusi viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo išvadą, jog infrastruktūros objektas yra reikalingas ir tinkamas viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka parenka nepriklausomą turto vertintoją šio objekto vertei nustatyti. 

39.       Jau nurodyta, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. pavedė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti Inžinerinių tinklų išpirkimo procedūrą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. AV-1713 Klaipėdos rajono Normantų kaimo teritorija buvo įtraukta į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros detalųjį planą, t. y. priskirta viešajai vandens tiekimo teritorijai. Vadovaujantis GVTNTĮ nuostatomis, atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. turėjo pareigą užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą IGNSB „Normantai“ gyventojams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos IGNSB „Normantai“ gyventojams buvo teikiamos nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. faktiškai naudojantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Inžineriniais tinklais. Taigi būtent 2016 metais, nustačius, kad infrastruktūros objektas yra reikalingas ir tinkamas viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, atsakovei atsirado pareiga parinkti nepriklausomą turto vertintoją Inžinerinių tinklų vertei nustatyti (Aprašo 16 punktas) ir inicijuoti jų išpirkimą ar naudojimo teisės įgijimą (GVTNTĮ 16 straipsnio 6 ir 8 dalys).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi byloje esančia UAB „Ober-Haus“ 2019 m. birželio 25 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo Inžinerinių tinklų rinkos vertė nustatyta 2019 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po to, kai buvo pripažinta, kad šis infrastruktūros objektas, priklausantis ieškovei, yra reikalingas ir tinkamas viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui bei juo imta faktiškai naudotis nurodytoms viešosioms paslaugoms teikti. Apeliantė (ieškovė) teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog Inžinerinių tinklų nuomos kaina turi būti nustatoma į ateitį, t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turėjo inicijuoti aktualios, t. y. esančios teismo sprendimo priėmimo metu, ginčo turto rinkos vertės nustatymą. Ginčo Inžinerinių tinklų rinkos vertė teismo sprendimo priėmimo metu byloje nebuvo nustatinėjama. 

41.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atlyginimo už Inžinerinių tinklų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti dydžio nustatymo, yra tikslinga vadovautis byloje atliktos teismo ekspertizės aktu Nr. 2022-010, kuriame Inžinerinių tinklų rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. būtent dieną, kai atsakovė pripažino, jog šie tinklai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir jais imta faktiškai naudotis, užtikrinant viešąsias paslaugas IGNSB „Normantai“ gyventojams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. nuo Klaipėdos rajono Normantų kaimo teritorijos įtraukimo į Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros detalųjį planą, būtų tinkamai vykdžiusi GVTNTĮ 16 straipsnyje įtvirtintas pareigas (išsamiau žr. šios nutarties 26 punktą), sutartis dėl Inžinerinių tinklų naudojimo būtų sudaryta arba ginčo tinklų naudojimo kaina teismo tvarka būtų nustatyta pagal 2016 metais buvusią Inžinerinių tinklų rinkos vertę.

42.       Iš teismo ekspertizės akto duomenų matyti, kad Inžinerinių tinklų rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo 686 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas Inžinerinių tinklų nuomos mokesčio dydį už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., atsižvelgė į UAB „Pušų alėja“, kaip ginčo tinklų statytojos ir pradinės savininkės, iš gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų valdytojų už prijungimą prie Inžinerinių tinklų gautas lėšas, t. y. iš nustatytos Inžinerinių tinklų rinkos vertės atėmė nurodytų lėšų sumą.

43.       Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčo Inžinerinių tinklų rinkos vertę be pagrindo sumažino už prijungimą prie šių tinklų iš kitų subjektų (ne IGNSB „Normantai“ gyventojų) tariamai gautų lėšų suma. Anot apeliantės, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo Inžinerinių tinklų statybos lėšos buvo įtrauktos į GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statytų (pardavinėtų) gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų kainą; kad kokie nors GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ statiniai (pastatai ar tinklai) būtų prijungti prie ieškovei UAB „Baltic casings“ priklausančių Inžinerinių tinklų; kad GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ įvykdė sutartis ir sumokėjo buvusiai tinklų savininkei UAB „Pušų alėja“ sutartyse nurodytas sumas.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Aprašo 18 punktą, jeigu išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos lėšos buvo įtrauktos į gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų kainą, vertinamos tik tiesiogiai su infrastruktūra susijusios gyvenamosios ar kitos paskirties patalpos ir šia suma sumažinama išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų kaina, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų.

45.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais viešajai paslaugai teikti ar tinklų išpirkimo klausimus, būtina atsižvelgti ir į tokias aplinkybes, jog privatus asmuo, pastatydamas ginčo infrastuktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Komercinis inžinerinių tinklų įrengimo pobūdis turi būti įvertintas proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, būtina surasti aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį, įgyvendinant šią viešųjų paslaugų teikimo pareigą; kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

46.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2005 m. spalio 14 d. tarp UAB „Pušų alėja“ (Inžinerinių tinklų statytojos ir pradinės savininkės) bei GNSB „Zeigiai“ buvo sudaryta sutartis, kuria GNSB „Zeigiai“ įsipareigojo sumokėti UAB „Pušų alėja“ 12 303,06 Eur (42 480 Lt) už prijungimą prie spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisę juo naudotis; 2007 m. lapkričio 12 d. tarp UAB „Pušų alėja“ bei UAB „Miesto baras“ buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Miesto baras“ įsipareigojo sumokėti UAB „Pušų alėja“ 72 405 Eur (250 000 Lt) už prijungimą prie vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei teisę jais naudotis.

47.       Apeliantė (ieškovė) teisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo Inžinerinių tinklų statybos lėšos buvo įtrauktos į GNSB „Zeigiai“, UAB „Miesto baras“ statytų, pardavinėtų ir eksploatuojamų gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų kainą. 2005 m. spalio 14 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. sutarčių, sudarytų UAB „Pušų alėja“ ir GNSB „Zeigiai“ bei UAB „Miesto baras“, nuostatos suponuoja išvadą, kad Inžineriniai tinklai nebuvo statyti konkrečiai GNSB „Zeigiai“ ar UAB „Miesto baras“ gyvenamosios ar kitos paskirties patalpoms aptarnauti, nurodyti subjektai tik vėliau savo inžinerinius tinklus prijungė prie Inžinerinių tinklų (ginčo tinklų statytoja UAB „Pušų alėja“ suteikė teisę jiems prisijungti prie Inžinerinių tinklų už atitinkamą užmokestį). Prisijungimas prie jau esančių inžinerinių tinklų ir kompensacijos už teisę jais naudotis sumokėjimas neatitinka Aprašo 18 punkto sąlygų, kurioms esant nepriklausomų turto vertintojų nustatyta išperkamų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų kaina turi būti mažinama. 

48.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainos ir siekiant ieškovės UAB „Baltic casings“ bei atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės interesų pusiausvyros, būtina atsižvelgti į šiuo konkrečiu atveju nustatytas reikšmingas aplinkybes: ginčo Inžinerinių tinklų statytoja ir pradinė savininkė UAB „Pušų alėja“ leido GNSB „Zeigiai“ ir UAB „Miesto baras“ prisijungti prie ginčo tinklų už atitinkamą užmokestį; byloje nėra duomenų, kad sutartys su nurodytais subjektais būtų nutrauktos, taip pat nėra duomenų, kad įvardytos sutartys nuo jų sudarymo 2005-2007 metais iki 2015 m. gruodžio 30 d., kai ieškovė tapo Inžinerinių tinklų savininke, nebuvo tinkamai įvykdytos (juolab kad sutartyse numatytas sankcijų už jų neįvykdymą taikymas); ginčo infrastruktūra neabejotinai buvo sukurta siekiant komercinės naudos ir nėra pagrindo abejoti, jog nauda iš šios infrastruktūros sukūrimo buvo gauta – turtas gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų savininkams, kuriems leista prisijungti prie sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, buvo parduotas brangiau, nei būtų parduotas be infrastruktūros. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nutarties 45 punkte aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akte nurodytą Inžinerinių tinklų rinkos vertę (686 350 Eur) pagrįstai sumažino šių tinklų statytojos ir pradinės jų savininkės UAB „Pušų alėja“ pagal sutartis su GNSB „Zeigiai“ bei UAB „Miesto baras“ už prisijungimą prie Inžinerinių tinklų gauta lėšų suma – 84 708,06 Eur. 

Dėl Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainos nustatymo ir atlyginimo už faktinį naudojimąsi Inžineriniais tinklais nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. priteisimo

49.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Baltic casings“ apeliaciniame skunde teigia, kad, taikydamas Metodikoje nurodytas formules, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jas įrašė fiksuotus turto nusidėvėjimo normatyvus, o ne pagal juos apskaičiuotą likusį ginčo Inžinerinių tinklų naudingo tarnavimo laiką. Metodikos 6 punkte Nt reikšmė apibrėžta kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai metais, o ne kaip 1 priede įtvirtintas normatyvas. Pasak apeliantės, tai reiškia, kad 1 priede įtvirtintas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas turi būti pritaikomas kiekvienam daiktui individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, t. y. taikant nustatytą normatyvą turi būti apskaičiuojamas likęs konkretaus turto naudingo tarnavimo laikotarpis metais ir būtent ši reikšmė naudojama apskaičiuojant infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę).

50.       Pagal Metodikos 6 punktą infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos pagal priklausomybę TSi=?(Ti/Nt), kur Nt – ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai metais, nustatomi vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-942 redakcija), 1 priedo nuostatomis. Pagal šį priedą (Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose) pastatams (gamybiniai ir negamybiniai pastatai) taikomi normatyvai (metais) – 50, vamzdynams (vandentiekio, nuotekų tinklai) – 50 ir t. t. Pažymėtina tai, kad Metodikoje pateiktos atskirų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo kainos sudėtinių dalių apskaičiavimo konkrečios formulės, tačiau formulė ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvams (metais) apskaičiuoti nepateikta. Taip pat nėra nuostatų, kurios įtvirtintų, jog 1 priede nurodyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai perskaičiuojami, atsižvelgiant į konkretaus daikto likusį naudingo tarnavimo laikotarpį. 

51.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad, apskaičiuojant Inžinerinių tinklų naudojimo kainą, taikytini teisės aktuose numatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (metais) ir teisės aktuose numatytas turto naudojimo laikotarpis (metais) nemažinamas, atsižvelgiant į tai, kiek metų praėjo nuo konkretaus turto sukūrimo ir kiek metų tuo turtu dar gali būti naudojamasi. Apeliantė (ieškovė), tvirtindama, kad, skaičiuojant infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), turi būti apskaičiuojamas likęs konkretaus daikto naudingo tarnavimo laikotarpis metais ir naudojama būtent ši reikšmė, remiasi savo subjektyviu aiškinimu, nepagrįsdama jo Metodikos nuostatų sistemine analize, taip pat objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nutarties 50 punkte išdėstytais argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, skaičiuojant infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai (metais), atsižvelgiant į praėjusį iki kainos skaičiavimo konkretaus turto naudojimo laikotarpį, neapskaičiuojami, o taikomas 1 priede nurodytas tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvas (metais). Jeigu būtų vadovaujamasi apeliantės (ieškovės) aiškinimu, kad, apskaičiuojant Inžinerinių tinklų naudojimo kainą pagal Metodikoje pateiktą formulę, turi būti taikomi ne fiksuoti tokio pobūdžio turto nusidėvėjimo normatyvai, nurodyti 1 priede, o pagal juos apskaičiuotas likęs Inžinerinių tinklų naudingo tarnavimo laikas (metais), tai ginčo infrastruktūros naudojimo kaina atitinkamai turėtų būti perskaičiuojama kasmet, taigi teismo sprendimu negalėtų būti nustatyta konkreti atlyginimo už Inžinerinių tinklų naudojimą suma.

52.       Apeliantės (ieškovės) vertinimu, skaičiuodamas infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), vandentiekio tinklų vamzdyną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančius šulinį su hidrantu ir šulinius–hidrantus teismas nepagrįstai priskyrė 1 priede nurodytai ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“ ir jiems taikė 10 metų nusidėvėjimo normatyvą, nors byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis šis turtas galėtų būti priskirtas mašinų ir įrengimų grupei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

53.       Pirmosios instancijos teismas, atėmęs UAB „Pušų alėja“ iš UAB „Miesto baras“ gautus 72 405 Eur (250 000 Lt) už prijungimą prie vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatavo, kad vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 3 395 Eur, tai iš esmės atitinka vandentiekio tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarančių šulinio su hidrantu ir šulinių–hidrantų rinkos vertę, todėl vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos mokestį apskaičiavo pagal šių objektų vertę, t. y. laikydamas, kad mašinų ir įrengimų ilgalaikio nusidėvėjimo normatyvas yra 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad vandentiekio tinklų vamzdyną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro atskirų daiktų visuma (kompleksas) – vandentiekio tinklų vamzdynas, arteziniai gręžiniai, šuliniai, šuliniai su hidrantu, šuliniai–hidrantai (pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime taip pat pažymėjo, jog šuliniai yra neatskiriama vamzdyno dalis). Šio objekto vertės sumažinimas iš UAB „Miesto baras“ gautomis piniginėmis lėšomis nekeičia nurodytą daiktą sudarančių dalių ir jo paskirties – daiktas ir toliau išlieka vandentiekio tinklų vamzdynas. Pagal 1 priedą (Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose) vamzdynams (vandentiekio, nuotekų tinklai) taikomas normatyvas (metais) – 50. Taigi, apskaičiuodamas vandentiekio tinklų vamzdyno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), metines nusidėvėjimo sąnaudas (TSi), pirmosios instancijos teismas šį turtą nepagrįstai priskyrė 1 priede nurodytai ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“ ir taikė 10 metų nusidėvėjimo normatyvą. Be to, iš UAB „Miesto baras“ piniginės lėšos gautos ne tik už prijungimą prie vandentiekio tinklų vamzdyno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir prie fekalinės kanalizacijos vamzdyno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas gautas lėšas atėmė tik iš vandentiekio tinklų vamzdyno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

54.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliantės (ieškovės) UAB „Baltic casings“ argumentams, kad, apskaičiuodamas Metodikoje nurodytą reikšmę BSi (viena iš reikšmių, reikalingų Inžinerinių tinklų naudojimo kainai apskaičiuoti, – infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, naudojimo būtinosios sąnaudos), pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Metodikoje pateiktą formulę. Administracinių sąnaudų dalį, tenkančią infrastruktūros naudojimo veiklai (Sadm reikšmę), pirmosios instancijos teismas skaičiavo ne pagal infrastruktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui, metines nusidėvėjimo sąnaudas (TSi reikšmę), o pagal TSi reikšmę, padalintą iš 12. Tuo tarpu pagal Metodikos 5 punktą Sadm apskaičiavimo formulė yra X Eur x 5 proc., o ne X Eur/12 mėn. x 5 proc. Neteisingas BSi reikšmės apskaičiavimas atitinkamai nulėmė ir neteisingą Ki reikšmės, t. y. ginčo Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainos, dydį.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad: pagal teismo ekspertizės aktą ginčo Inžinerinių tinklų rinkos vertė – 686 350 Eur; iš šios vertės atimamos UAB „Pušų alėja“ iš GNSB „Zeigiai“ ir UAB „Miesto baras“ gautos piniginės lėšos už prisijungimą prie Inžinerinių tinklų ir naudojimąsi jais, taigi, laikytina, kad Inžinerinių tinklų vertė, reikšminga Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainai apskaičiuoti, – 601 641,94 Eur (686 350 Eur – 12 303,06 Eur – 72 405 Eur); vadovaujantis 1 priedu, vandentiekio, nuotekų tinklų nusidėvėjimo normatyvas yra 50 metų, taigi Inžinerinių tinklų metinės nusidėvėjimo sąnaudos (TSi) – 12 032,84 Eur (601 641,94 Eur/50 metų) (Metodikos 6 punktas), o būtinosios infrastruktūros naudojimo sąnaudos (BSi) – 1 604,38 Eur ((12 032,84 Eur/12 mėn.) + (12 032,84 Eur x 5 proc.)) (Metodikos 5 punktas). Vadovaujantis Metodikoje pateikta kainos už infrastruktūros naudojimą formule (Ki= BSi+IPi), darytina išvada, kad ginčo Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kaina (Ki) – 1 764,82 Eur per mėnesį (1 604,38 Eur + (1 604,38 Eur x 10 proc.)) (Metodikos 4 punktas).

56.       Jau nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos IGNSB „Normantai“ gyventojams buvo teikiamos (faktiškai naudojantis ieškovei priklausančiais Inžineriniais tinklais) nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti skolą už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. (galutinai patikslinto ieškinio nagrinėjamoje byloje parengimo).

57.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1247-618/2018 ieškovei UAB „Baltic casings“ iš AB „Klaipėdos vanduo“, kaip Inžinerinių tinklų laikinosios administratorės, priteisė 680,71 Eur už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 2 d. Taigi atlyginimo ieškovei už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 2 d. klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl iš naujo negali būti sprendžiamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės atlyginimą už jai nuosavybės teise priklausančių Inžinerinių tinklų faktinį naudojimą ir ieškovės nuostolis negautų pajamų forma yra: 1) už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. – 5 453,88 Eur (94 d. x 58,02 Eur (1 764,82 Eur x 12 mėn./365 d.)); 2) už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. – 86 971,98 Eur (1 499 d. x 58,02 Eur), iš viso – 92 425,86 Eur.

59.       Apeliantė (ieškovė) atlyginimą (negautas pajamas) už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. prašė indeksuoti pagal kiekvienais metais sausio mėnesį skelbiamą vartotojų kainų indeksą. 

60.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad indeksavimas – tai įstatymais arba sutartimis nustatomos priemonės, kuriomis siekiama suderinti ekonominį gyvenimą su infliacijos procesais, eliminuojant infliacinį pajamų perskirstymą. Tam tikrais atvejais indeksavimo taikymas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatymuose. Pavyzdžiui, CPK 82 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 11 dalyje, 3.78 straipsnio 6 dalyje, 3.78 straipsnio 6 dalyje, 3.208 straipsniu ir 6.288 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo ir žalos atlyginimo indeksavimas. Kita vertus, indeksavimas, kaip priemonė infliacijos padariniams sušvelninti ar eliminuoti, gali būti naudojamas ir sutarčių teisėje, jeigu dėl to šalys laisva valia susitaria (CK 1.5, 6.156 straipsniai). Šalių susitarimas indeksuoti pagal sutartį priklausančias mokėti periodines išmokas šalims tampa privalomas, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2013). 

61.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad įstatymas neįtvirtina indeksavimo privalomo taikymo nuomos teisiniuose santykiuose. Šalys (ieškovė ir atsakovė) laisva valia nesudarė susitarimo dėl Inžinerinių tinklų naudojimo kainos indeksavimo. Reikalaudama atlyginimo už ginčo Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., ieškovė neįrodinėjo, kad prašoma priteisti pagal Metodikoje pateiktą formulę apskaičiuota ginčo tinklų naudojimo kaina, jos neindeksavus, pakankamai nekompensuoja ieškovės, kaip ginčo Inžinerinių tinklų savininkės, praėjusio laikotarpio nuostolių negautų pajamų forma (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo indeksuoti iš atsakovės ieškovei priteistiną atlygį už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d.

62.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolių (nemokėto nuomos mokesčio už Inžinerinių tinklų naudojimą) sumą be PVM, netinkamai taikė PVMĮ 3 straipsnio nuostatas. Ginčo Inžinerinių tinklų nuomos pajamos yra PVM objektas, todėl, apeliantės nuomone, teismas privalėjo priteisti ir PVM sumą.

63.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su PVM (ne)priteisimu, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka. Tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčiams apskaičiuoti skirtos procedūros, momentu. Pažymėtina tai, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis. Ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas). Be to, mokestinei prievolei vykdyti gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Taigi bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Remdamasis nurodytais motyvais, kasacinis teismas konstatavo, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta, priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

64.       Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė yra PVM mokėtoja, o pajamos už Inžinerinių tinklų naudojimą (nuomą) yra PVM objektas. Pagal Metodikoje nustatytas taisykles apskaičiuotas atlyginimas už Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. yra be PVM. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai pažymėjo, kad pareigą mokėti PVM reglamentuoja nuomos mokesčio mokėjimo metu galiojantys teisės aktai, todėl prievolė (ne)mokėti PVM teismo sprendimo vykdymo metu gali kisti, t. y. subjektas, valdantis Inžinerinius tinklus, gali būti arba nebūti PVM mokėtoju. Tačiau šiuo atveju, kai sprendžiama dėl atlyginimo už Inžinerinių tinklų naudojimą praėjusiu laikotarpiu, kuriuo ieškovė buvo ir bylos nagrinėjimo metu yra PVM mokėtoja, priteisus nurodytą atlyginimą, ieškovei atsiranda pareiga sumokėti PVM valstybei. Apeliantė (ieškovė) skunde pagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad teismo sprendime nurodymas, jog priteista nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) suma yra be PVM, nekeičia situacijos, nes vykdymo procese nėra galimybių papildomai apskaičiuoti mokesčius ir teismo sprendimas yra vykdomas tokia apimtimi, kaip suformuluota rezoliucinėje dalyje.

65.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, už ginčo Inžinerinių tinklų naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. ieškovei iš atsakovės priteistinas ne tik 92 425,86 Eur nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) atlyginimas, bet ir 19 409,43 Eur PVM, iš viso – 111 835,29 Eur suma. Kad prašomas priteisti negautas pajamas (nesumokėtą nuomos mokestį) nėra teisinio pagrindo sumažinti valstybei mokėtinais mokesčiais, yra pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-789-912/2022).

66.       Apeliantė (ieškovė) taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu liko visiškai nesureguliuotas laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nenustatyta, kokio dydžio Inžinerinių tinklų nuomos mokestį atsakovė turi mokėti ieškovei, kaip (kokia turto verte remiantis) tas nuomos mokestis apskaičiuojamas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.

67.       Pažymėtina tai, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė prašė priteisti ne tik konkrečia suma apskaičiuotą atlyginimą už Inžinerinių tinklų faktinį naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d., bet ir pripažinti, kad ji turi teisę į Inžinerinių tinklų nuomos mokestį, o atsakovė turi pareigą Inžinerinių tinklų nuomos mokestį mokėti ieškovei nepertraukiamai už visą Inžinerinių tinklų faktinio naudojimo laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nuostolius negautų nuomos pajamų forma už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. ir nustatė kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėtino nuomos mokesčio dydį. Taigi atlyginimo už ginčo Inžinerinių tinklų naudojimą viešosioms paslaugoms teikti nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo klausimas apskųstu teismo sprendimu neišspręstas, nors nėra ginčo dėl to, jog nurodytu laikotarpiu ginčo tinklai buvo faktiškai naudojami, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas.  

68.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Inžineriniai tinklai viešosioms paslaugoms teikti buvo naudojami nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nepertraukiamai, apeliantė (ieškovė) UAB „Baltic casings“ už jai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą turi teisę gauti teismo nustatytą atlyginimą nepertraukiamai. Dėl to yra pagrindas nustatyti, kad nuo 2021 m. balandžio 10 d. atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė už ginčo Inžinerinių tinklų naudojimą viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti turi pareigą mokėti ieškovei UAB „Baltic casings“ 1 764,82 Eur per mėnesį.                  

69.       Nustatant Inžinerinių tinklų naudojimo kainą periodiniais mokėjimais, 1 764,82 Eur nuomos mokesčio suma nustatoma be PVM, nes, jau nurodyta, kad ieškovės prievolė (ne)mokėti PVM teismo sprendimo vykdymo metu gali pasikeisti, be to, teismo sprendimo vykdymo metu Inžineriniai tinklai gali būti perleisti kitam subjektui, kuris nėra PVM mokėtojas ir pan.

Dėl kitų Infrastruktūros tinklų naudojimo tvarkos sąlygų (ne)nustatymo

70.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką negali būti suprantama kaip pareiga nustatyti visas, t. y. ir neesmines, naudojimo sąlygas. Esminės nuomos sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas, t. y. objektas, ir nuomos mokestis. Nuomos mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai nėra esminės nuomos sutarties sąlygos. Šiuos klausimus reglamentuoja teisės aktai, be to, nurodytas sąlygas šalys gali nustatyti bendru sutarimu. Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad Inžinerinių tinklų nuomos mokestis turi būti kasmet indeksuojamas.

71.       Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiais teismo argumentais, apeliaciniame skunde teigia, kad įstatymas inžinerinės infrastruktūros naudojimo sąlygų neskirsto į esmines ar neesmines, nurodo tik galimus tinklų naudojimo būdus (nuoma, panauda, jungtinė veikla). Nespręsdamas ieškovės reikalavimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo periodiškumo ir atsiskaitymo terminų, taip pat nuomos mokesčio indeksavimo, teismas, anot apeliantės, netinkamai taikė GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų apeliantės argumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.  

72.       Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalį, jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. 

73.       Taigi GVTNTĮ 16 straipsnis nereglamentuoja, kokios konkrečios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygos nustatomos teismo sprendimu, šalims nepavykus sudaryti sutarties dėl tokios infrastruktūros naudojimo. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į nuomos sutarties sampratą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminės nuomos sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas, t. y. objektas, ir nuomos mokestis (jo dydis). Konkreti nuomos mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai gali būti nustatyti sutartyje bendru šalių sutarimu, o teismo tvarka – tik tuo atveju, jeigu dėl mokėjimo tvarkos ir terminų yra šalių ginčas.

74.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, prieina prie išvados, kad tuo atveju, kai savivaldybės institucijai ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui nepavyksta sudaryti sutarties dėl nurodytos infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), teismo tvarka nustatomos tos infrastruktūros naudojimo sąlygos, kurios yra šalių ginčo objektas, ir nenustatinėjamos kitos sąlygos, dėl kurių nėra šalių ginčo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieštarautų dėl ieškovės siūlomos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų. Dėl to nesant šalių ginčo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo nustatyti, kad Inžinerinių tinklų nuomos mokestį atsakovė ieškovei moka už kiekvieną einamąjį kalendorinį mėnesį ir kad nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos darbo dienos pagal ieškovės išrašytą ir pateiktą mokėjimo dokumentą.

75.       Dėl ieškovės reikalavimo, kad teismas nustatytų periodinėmis įmokomis mokamo nuomos mokesčio indeksavimą, nurodytina tai, jog Metodikoje, reglamentuojančioje kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą nustatymą, nėra numatytas pagal pateiktas formules apskaičiuoto nuomos mokesčio indeksavimas. Nuomos mokesčio privalomo indeksavimo nenumato ir galiojantys įstatymai. Šalys dėl nuomos mokesčio indeksavimo gali susitarti laisva valia sudaromoje sutartyje. Šalims nepavykus sudaryti sutarties dėl aptariamos infrastruktūros naudojimo ir šį klausimą sprendžiant teisme, šalis, siekianti teismo nustatomo atlyginimo už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą indeksavimo, turi įrodyti indeksavimo poreikį (CPK 12, 178 straipsniai).

76.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas indeksavimą tiesiogiai įstatymuose įtvirtina su viešuoju interesu susijusiems ir itin ilgą laiką nekoreguojamiems mokėjimų dydžiams (žyminio mokesčio, teismo skiriamų baudų, sprendimų vykdymo išlaidų) arba pažeidžiamų asmenų gaunamoms periodinėms išmokoms (periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo, skiriamo būtiniems kasdieniams išlaikymo reikalingo asmens poreikiams tenkinti, taip pat žalos sveikatai atlyginimo).

77.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė), gaunanti atlyginimą už jai nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimą viešosioms paslaugoms teikti, yra verslo subjektas. Teismo proceso metu ieškovė nepateikė į bylą duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pagal Metodikos nuostatas apskaičiuota Inžinerinių tinklų naudojimo kaina nėra teisingas atlyginimas už nurodytų tinklų naudojimą. Ieškovė neteikė įrodymų apie ginčo Inžinerinių tinklų išlaikymui ir priežiūrai patiriamas išlaidas. Apeliantės (ieškovės) argumentai dėl nuo 2016 metų augančios infliacijos ir deklaratyvūs teiginiai, jog teismo nustatyta Inžinerinių tinklų nuomos kaina, nenumačius jos indeksavimo, neatitinka jos piniginės vertės, nesuponuoja pagrindo teismui, nustatančiam ginčo Inžinerinių tinklų naudojimo (nuomos) kainą pagal Metodikoje įtvirtintas formules, numatyti ir nuomos kainos indeksavimą apeliantės nurodomu būdu.                       

78.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimo santykiams esant ilgalaikiams, situacija šio pobūdžio rinkoje gali keistis ne tik infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros kaštų augimo, bet ir tokių kaštų mažėjimo linkme. Dėl to apeliantės (ieškovės), kaip ginčo Inžinerinių tinklų savininkės, reikalavimas nustatyti, kad Inžinerinių tinklų nuomos mokestis indeksuojamas kiekvienais kalendoriniais metais pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksų metinį pokytį, tačiau visais atvejais perskaičiuotas nuomos mokestis negali būti mažesnis nei nustatytas teismo sprendimu, nesuderinamas su bendraisiais teisės principais – teisinių santykių dalyvių interesų derinimo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimo metu pasikeitus aplinkybėms, šių santykių šalys gali susitarti tiek dėl didesnio, tiek dėl mažesnio nuomos mokesčio, o nepavykus susitarti gera valia, spręsti ginčą teismo tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

79.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

80.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau iš dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kainos už viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimą, nustatymą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atsakovės nuo 2021 m. balandžio 10 d. ieškovei mokėtiną už Inžinerinių tinklų naudojimą atlyginimą padidinant nuo 895 Eur iki 1 764,82 Eur (be PVM) per mėnesį, nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo sumą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. padidinant  nuo 61 056,02 Eur iki 111 835,29 Eur (su PVM), taip pat nurodant, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 111 835,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo

81.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ naudai, nemotyvavo, kodėl ieškovės procesinis elgesys laikytinas netinkamu CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo atžvilgiu. Tai, kad UAB „Baltic casings“ civilinėje byloje Nr. e2-95-328/2021 atsakove pasirinko IGNSB „Normantai“, nėra piktybiškas ar nesąžiningas veikimas procese. Anot apeliantės, visos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir tos, kurios buvo patirtos civilinę bylą Nr. e2-95-328/2021 nagrinėjant atskirai, turi būti skirstomos laikantis bendrųjų principų pagal nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo rezultatą.

82.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

83.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

84.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“ patyrė 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-95-328/2021 pagal ieškovės UAB ,,Baltic casings“ ieškinį atsakovei IGNSB „Normantai“ dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-95-328/2021 panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė UAB ,,Baltic casings“ ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad IGNSB „Normantai“ 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl to, jog ieškovė UAB ,,Baltic casings“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-95-328/2021 pareiškė netinkamai atsakovei, t. y. IGNSB „Normantai“, o ne Klaipėdos rajono savivaldybei. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgęs į tai, kad IGNSB „Normantai“ 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl ieškovės UAB ,,Baltic casings“ veiksmų, konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šias bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

85.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš ieškovės UAB ,,Baltic casings“, tokį sprendimą grindė ne nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu, o įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. IGNSB „Normantai“ šias išlaidas patyrė dėl to, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-95-328/2021 ieškovė pareiškė IGNSB „Normantai“, kuri nėra tinkama atsakovė ginčo teisiniuose santykiuose dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo viešosioms paslaugoms teikti. Pažymėtina tai, kad pasirinkti asmenį, kuriam adresuojamas reiškiamas reikalavimas, t. y. atsakovą, yra išimtinė ieškovo teisė. Pabrėžtina tai, kad ieškovė UAB ,,Baltic casings“, siekdama savo nuosavybės teisės gynimo, nuo pat pradžių naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Ta aplinkybė, kad ieškovė suklydo atsakove pasirinkdama IGNSB „Normantai“, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip priežastis, lėmusi IGNSB „Normantai“ 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas siekiant apsiginti nuo jai be teisinio pagrindo pareikšto ieškinio.   

86.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybes, daro išvadą, kad trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ patirtų 5 598,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė neprisidėjo prie trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-95-328/2021. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nurodytų trečiojo asmens IGNSB „Normantai“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik iš ieškovės, teisingai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, įtvirtinančias teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

87.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

88.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 17 883,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2 475 Eur žyminis mokestis, 12 608,20 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 2 800 Eur už teismo ekspertizę. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 64,5 proc. (pirmasis reikalavimas patenkintas 69 proc. (1 764,82 Eur (nustatyta nuomos kaina per mėnesį) x 100 proc./2 573,91 Eur (ieškiniu prašyta nustatyti nuomos kaina per mėnesį)), antrasis reikalavimas patenkintas 60 proc. (111 835,29 Eur (priteista negauto atlyginimo už Inžinerinių tinklų naudojimą suma) x 100 proc./184 886,55 Eur (ieškiniu prašyta priteisti atlyginimo skola)). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 11 534,66 Eur (17 883,20 Eur x 64,5 proc./100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

89.       Trečiasis asmuo IGNSB „Normantai“ proceso pirmosios instancijos teisme metu (pakartotinai nagrinėjant bylą) patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 309,28 Eur (871,20 Eur x 35,5 proc.), o iš atsakovės – 561,92 Eur (871,20 Eur x 64,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

90.       Apibendrinant, trečiajam asmeniui IGNSB „Normantai“ iš ieškovės UAB ,,Baltic casings“ priteistina iš viso 5 907,88 Eur, o iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės – 561,92 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

91.       Apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

92.       Apeliantė (ieškovė) sumokėjo 1 998 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus, kad turėjo 2 722,50 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

93.       Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.9 ir 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotų maksimalių atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydžio, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, yra pagrįstos visa apimtimi.

94.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 46,5 proc. (pirmasis reikalavimas patenkintas 52 proc. (869,82 Eur (suma, kuria padidinta nuomos kaina per mėnesį) x 100 proc./1 678,91 Eur (suma, kuria prašyta padidinti nuomos kainą per mėnesį)), antrasis reikalavimas patenkintas 41 proc. (50 779,27 Eur (suma, kuria padidinta nuostolių negautų pajamų forma suma) x 100 proc./123 830,53 Eur (suma, kuria prašyta padidinti nurodyto atlyginimo sumą)). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 195,03 Eur (4 720,50 Eur x 46,5 proc./100 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo inžinerinės infrastruktūros – vandenvietės techninio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio linijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau kartu – Inžineriniai tinklai) – naudojimo sąlygas:

1) Klaipėdos rajono savivaldybė (juridinio asmens kodas 188773688) Inžineriniais tinklais naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu;

2) Klaipėdos rajono savivaldybė (juridinio asmens kodas 188773688) uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ juridinio asmens kodas 150137682) nuo 2021 m. balandžio 10 d. moka 1 764,82 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 82 centus) (be PVM) Inžinerinių tinklų nuomos mokestį per mėnesį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188773688) 111 835,29 Eur (vieną šimtą vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus 29 centus) (su PVM) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 111 835,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 534,66 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Normantai“ (juridinio asmens kodas 302801957) 5 907,88 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus septynis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188773688) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Normantai“ (juridinio asmens kodas 302801957) 561,92 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 92 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ 127 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. kovo 2 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. AS Citadele banka Lietuvos filiale. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu“.   

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188773688) 2 195,03 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 03 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

                Laima Ribokaitė

                Alma Urbanavičienė