Civilinė byla Nr. 2-1879/2012             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1982-260/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos marmuras“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BD group“, trečiasis asmuo V. S., dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Baltijos marmuras“ ir UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydami iškelti atsakovui UAB „BD group“ bankroto bylą.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi tenkino V. S. pareiškimą, kuriuo jis prašė įtraukti jį civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „BD Group“ dalyvauti trečiuoju asmeniu.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo UAB „Baltijos marmuras“ atstovas prašė bankroto bylos  atsakovui UAB „BD Group“ nekelti, nurodė, kad savo reikalavimo atsisako, su atsakovu susitarė dėl skolų grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „BD group“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „BD Group“ pagal  pateikto teismui 2012 m. gegužės 1 d. sudaryto įmonės balanso duomenis turėjo turto už 787 720 Lt, o pagal pateikto kreditorių sąrašo duomenis matyti, kad bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė            57 235,75 Lt (b. l. 154-156). Teismas nurodė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, dėl ko negalima laikyti, kad  UAB „BD Group“ yra nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.). Teismas nenustatė, kad yra bent viena iš sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje, todėl iškelti atsakovui bankroto bylą nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas nurodė netikslų teisinį pagrindą nutarties motyvuojamojoje dalyje, nes bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bet ne ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Šiuo atveju tiek P. S., tiek V. S. buvo atsakovo darbuotojai. Darbo santykiams nutrūkus, atsakovas su jais neatsiskaitė. Tarp UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ ir P. S. 2012-02-28 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią visus pradinio kreditoriaus reikalavimus perėmė UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“. Taigi ieškovas perėmė atsakovo darbuotojo reikalavimo teisę į neišmokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias kitas išmokas. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaunamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Ieškovas turi teisę pasinaudoti ir šiuo savarankišku pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdu, o atsakovui vėluojant išmokėti savo buvusiems darbuotojams darbo užmokestį, atsakovui keltina bankroto byla.

Atsakovas UAB ,,BD group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal teismų praktiką vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą (jei toks ir būtų tarp atsakovo ir V. S.) konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes. Atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo prievoles buvusiems darbuotojams, su jais atsiskaitęs. Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. 

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota. Teismas nenurodė, kodėl netaikė savarankiško darbuotojo teisių gynimo mechanizmo įtvirtinto ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte, nors atsakovas nėra atsiskaitęs su savo darbuotojais.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 2-526/2012; 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2011; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173;2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovo UAB ,,BD group“ 2012 m. gegužės 1 d. balansą, įmonės turtas sudarė 787 720 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 285 620 Lt (b. l. 109). Tačiau vertinant įmonės finansinę būklę (jos mokumą) svarbu nustatyti, kokie įmonės įsipareigojimai yra pradelsti. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelstos skolos kreditoriams 2012 m. gegužės 1 d. sudarė 57 235,75 Lt (b. l. 111-113). Pagal atsakovo 2012 m. gegužės 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės veikla pelninga, praėjusiais finansiniais metais įmonė turėjo 20 289 Lt pelno, o einamaisiais finansiniais metais – 88 213 Lt pelno (b. l. 110). Atsižvelgdamas į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „BD group“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Apeliantas neginčija atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų, tik nurodo, kad atsakovas yra skolingas 13 151,48 Lt buvusiam įmonės darbuotojui P. S., kuris reikalavimo perleidimo sutartimi šį reikalavimą atsakovui perleido apeliantui. Tačiau atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad atsakovas šią skolą P. S. neigia, nurodo, kad su buvusiu darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame bankroto proceso etape nėra sprendžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas, tačiau, net įtraukus minėtąjį ieškovo reikalavimą, bei trečiojo asmens V. S. nurodomą 3 000 Lt reikalavimą, kurį atsakovas taip pat ginčija, į atsakovo UAB „BD group“ pradelstų įsipareigojimų sumą, atsakovo pradelsti įsipareigojimai vis tiek neviršys pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. nebus paneigtas bendrovės mokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Ieškovas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka. Ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui. Ieškovo nurodoma priteisti suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui, kaip buvusio atsakovo darbuotojo reikalavimo perėmėjo, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bankroto bylos iškėlimą pagal darbuotojo ieškinį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.