Civilinė byla Nr. e2YT-500-617/2024

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01430-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.2.7.2

(S)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja M. A. prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo P. A. ( gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad P. A. yra jos tėvas, tėvas mirė (duomenys neskelbtini), ji yra vienintelė P. A. dukra ir vienintelė pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą. Kitų pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą į palikimą nėra. Tėvas nuo 1982 m. gyveno Latvijos Respublikoje, ji taip pat nuo vaikystės iki šiol gyvena Latvijos Respublikoje. Po savo tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes tėvo mirties dieną tėvas jokio turto, apie kurį jai būtų žinoma, neturėjo, ir tuo metu buvo įsitikinusi, kad tėvas jokio turto nepaliko, nes nei pinigų banko sąskaitoje, nei nekilnojamojo turto neturėjo. 2019 m. iš senelio brolio sūnaus V. S. sužinojo, kad jos tėvo P. A. vardu atkurta nuosavybės teisė į žemę, esančią Švenčionių r. sav., todėl nusprendė tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo. Sužinojusi apie tėvui atkurtą nuosavybės teisė į žemę, esančią Lietuvos Respublikoje, iškart ėmėsi veiksmų dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo – įgaliojo V. S. tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į V. S. paklausimą, raštu pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-26 sprendimą Nr. 2.9-86-915B dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje jos tėvui P. A.. Nuosavybės teisė į žemę jos tėvui buvo atkurta po tėvo mirties praėjus trijų mėnesių laikotarpiui. Apie tai, kad tėvas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikoje esančias institucijas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nežinojo. Ji su šeima gyvena kitu adresu nei tėvas, jokių pranešimų apie tėvui atkurtą nuosavybės teisę nėra gavusi. Prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra P. A. ( gim. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ( gimimo liudijimas ( įrašo Nr. 88 ), VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas ). Paveldėjimo byla po P. A. mirties Švenčionių rajono 2-ojo notaro biure nėra užvesta ( Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės 2020-01-24 liudijimas ). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-26 sprendimu Nr. 2.9-86-9158 P. A. atkurtos nuosavybės teisės į valdytą turtą – 5,10 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, P. A. vardu registruotas 5,31 ha ploto žemės sklypas ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)  ), esantis (duomenys neskelbtini)  ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-26 sprendimas Nr. 2.9-86-9158.  

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis ). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis ).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( CK 1.5 straipsnis ). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvas P. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), ir yra praleistas.

Palikėjo P. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 5,31 ha ploto žemės sklypas ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-26 sprendimas Nr. 2.9-86-9158 ( įrašas galioja nuo 2004-12-15). Pareiškėja M. A. yra P. A. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui P. A. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tėvas, jos turimomis žiniomis, jokio turto neturėjo ir palikimo nepaliko. Apie tai, kad jos tėvui P. A., jau po jo mirties, atkurtos nuosavybės teisės į žemę sužinojo 2019 m. iš savo senelio brolio sūnaus V. S..

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į žemę P. A. atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-26 sprendimu praėjus daugiau nei trims mėnesiams po P. A. mirties. Aplinkybė, kad palikėjo P. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – atkurtos nuosavybės teisės į 5,31 ha žemės, pareiškėjai tapo žinoma tik 2019 m., t. y. nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) praėjus 15 metų. Pareiškėjai M. A. nebuvo žinoma apie tai, kad jos tėvas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikoje esančias institucijas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, 2019 metais sužinojusi apie po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą, pareiškėja iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti – įgaliojimu, patvirtinu 2019-04-17 Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ilmos Budrytės ( notarinio registro Nr. 1620 ), įgaliojo V. S. jos vardu tvarkyti su paveldėjimu susijusius dokumentus. Duomenų apie kitus palikėjo P. A. įpėdinius byloje nėra. Paveldėjimo byla po P. A. mirties užvesta nebuvo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių – nuosavybės teisės atkurtos praėjus dagiau nei 3 mėnesių terminui po palikėjo mirties, pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau nuolat gyvena užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, ir pareiškėjai apie jos tėvui atkurtą teisę į nuosavybę tapo žinoma praėjus mažiausiai 15 m. po tėvo mirties – 2019 m., šios aplinkybėmis, pripažįstamos svarbiomis priežastimis, todėl pareiškėjos M. A. prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti atnaujintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti M. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po P. A. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas                                                    Anatolij Januševskij