Baudžiamoji byla Nr. 1-800-1217/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19243-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.;

1.2.4.4.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant prokurorams Benediktui Leišiui, Aušrai Zakarkienei,

kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskij,

nukentėjusiajam E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. G. 2024 m. gegužės 18 d., apie 01.26 val., naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusįjį E. B. už plaukų, po ko, tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam E. B. nugriuvus ant sofos, spyrė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžių, kairio skruostikaulio lūžio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3104/2024(01)), poodinių kraujosruvų kairio raktikaulio srityje ir kairio žasto srityje (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1020/2024(02)) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Buvo gegužės 18 diena. Su busima žmona išėjo į miestą, nusprendė, kad eis į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo į klubą apie 23.30 val., užėmė staliuką, užsakė brendžio, sėdėjo, šoko. R. plyšo bato segtukas, negalėjo vaikščioti, todėl pasakė, kad nueis iki baro, gal turės kažką, kad suveržtų. Atėjęs atgal, prie jų staliuko rado nukentėjusįjį, paklausė, ką tas vyriškis čia daro. Ji pasakė, kad prašė to vyriškio išeiti, bet jis neklausė, įžeidinėjo. Prašė nukentėjusiojo palikti juos ramybėje. Prašė mažiausiai 5-8 kartus, busima žmona sakė nukentėjusiajam „ar negirdi ką šneka“, o jis atsakė „boba tylėk, neturi žodžio“. Nukentėjusysis vis tiek neišėjo, pradėjo įžeidinėti, siųsti necenzūriniais žodžiais. Jis nebuvo apsvaigęs. Nukentėjusysis buvo neblaivus, matėsi iš agresijos, puolimo, visą laiką provokavo. Kai pradėjo negražiai sakyti apie R., jis paėmė nukentėjusįjį berods už plaukų ir pardėjo traukti. Tikrai galėjo būti, kad suėmė už plaukų. Tada paleido ir jam su kumščiu kirto smūgį į veidą. Nukentėjusysis bandė jam suduoti, tačiau suveikė savigyna ir jis sudavė smūgį. Vienas smūgis tikrai buvo ir nukentėjusysis parkrito. Sudavė kumščiu į veido sritį. Žmogus nukrito ar atsisėdo ant sofos. Gal ir galėjo būti suduoti kiti smūgiai. Pribėgo apsauginiai, paėmė nukentėjusįjį ir išvedė į lauką. Jie su R. liko savo vietoje. Apsauga priėjo ir paklausė, kas buvo, praėjo gal 30-40 minučių iki policijos atvykimo. Išėjęs į lauką matė nukentėjusįjį, nebuvo jokio kraujo. Nukentėjusysis lauke pradėjo agresiją rodyti, pareigūnai prašė ramintis. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, nes labai didelės sumos prašo. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Labai gailisi dėl įvykio. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, prašė tyrėjos kontaktų ar susitikti, kad bendrą kalbą surasti, tačiau nukentėjusysis nenorėjo. 

 Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį. Nurodė, kad negalėjo dirbti, patyrė papildomas išlaidas dėl gydymo, drabužiai buvo sugadinti. Nurodė bendrą sumą, nes jis negali rinkti čekių ir apskaičiuoti tiksliai, nes dirba sau. Rinkti įrodymus būtų laiko gaišimas. Prašė atlyginti turtinę žalą tokią, kokia ji nurodyta, kuri susideda iš patirtų išlaidų – 50 Eur vaistai, konsultacija. Operacija buvo padaryta. Vyko savo automobiliu į gydymo įstaigą, mokėjo už degalus ir stovėjimo vietą. Negalėjo nurodyti, kiek tiksliai kainavo kelionės. Dirba savarankiškai, pagal verslo liudijimą kelis metus. Mėnesinės pajamos buvo apie (duomenys neskelbtini) eurų. Užsiimdavo (duomenys neskelbtini) remontu. Negalėjo dirbti mėnesį laiko. Atėjo į barą pasilinksminti, o žmogus jį užpuolė. Reikėjo gulėti lovoje, vaikščioti pas gydytojus. Jautėsi blogai ir neigiamai prisiminė įvykį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kiti bylos duomenys

BIRT žiūryklės duomenimis 2024 m. gegužės 18 d., 01.44 val., registruotas įvykis – prieš kelias minutes „(duomenys neskelbtini)“ klube užpuolė pranešėją, kur mušeika nežino (t. 1, b. l. 57).

E. B. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 1.30 val. nakties, naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo kito asmens patyrė smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, patyrė stiprius sužalojimus. Prašo nustatyti kaltininką ir susijusius asmenis, įvykio aplinkybes, paskirti teismo medicinos ekspertizę jo sužalojimams nustatyti (t. 1, b. l. 15-16).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. <...> pridėtos fotolentelės (t. 1, b. l. 47-55). 

Nukentėjusysis E. B. apklausos metu parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 01.30 val. nakties, būdamas bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) linksmai leido laiką, buvo lengvai apgirtęs, iki kol jį užsipuolė jam nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai neprisiminė kaip apsirengęs, galimai su tamsios spalvos džinsais ir tamsios spalvos bliuzonu, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1.75 m. ūgio, trumpų tamsios spalvos plaukų. Minėtas vyras pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais, tuomet jis jį pastūmė, bandė gintis, todėl jie apsistumdė ir asmuo jam trenkė į veido sritį, patyrė labai stiprų smūgį, neprisiminė kiek kartų asmuo dar sudavė. Po įvykio suprato, kad jam stipriai sužalota kairė akis, visiškai su ja nematė, juto didelį skausmą veido ir akių srityje. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir pamatęs jo sužalojimus iškvietė policiją ir GMP, kiek žino jį sumušęs asmuo nepasišalino, jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 63). 

Papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad iš pradžių galvojo, jog patyrė tik vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tačiau pamačius sužalojimus atrodė, kad galėjo būti ir antras smūgis į veido sritį, kadangi sužalojimai pasirodė esantys kur kas rimtesni. Ar asmuo jam spyrė kojomis į krūtinės sritį, negalėjo pasakyti, nes nelabai prisiminė, galėjo būti trumpam praradęs sąmonę arba tiesiog neprisiminė, nes buvo neblaivus. Kai nuvyko į VTMT, jį apžiūrėjęs specialistas pasakė, kad veido srityje yra matomos kraujosruvos, paraudimai, tačiau gali būti ir rimtesnių sužalojimų, todėl jam pasiūlė būtinai nuvykti pas gydytojus. Kitą dieną po apžiūros jis nuvyko į skubios pagalbos skyrių ir iš ten jį nukreipė į Kauno klinikas. Ten jį apžiūrėję medikai jam nustatė žandikaulio ir skruostikaulio lūžius. Buvo atliktos operacijos. Dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą, buvo nedarbingume apie 2-3 savaites, pirko vaistus. Taip pat, šiuo metu yra nustatyta kairės veido pusės nejautra, tam tikras disfunkcionavimas, todėl dar nėra aišku kaip baigsis <...> (t. 1, b. l. 67-68).

Papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad kelias dienas po įvykio jautė skausmą veido srityje, t. y. jam skaudėjo kairės pusės veido sritį, sunkiai galėjo valgyti, taip pat jo kairė akis buvo labai ištinusi, su ja prastai matė. Iškart po įvykio nesikreipė į jokią medicinos įstaigą, kadangi kai buvo atvykę greitosios medicinos darbuotojai jie jį patikino, kad jis matys, pažeidimų jokių nemato, yra tik sumušimas ir ištinimas, todėl jis tikėjo, kad su jo akimi yra viskas gerai. Tuo metu jam stipriai skaudėjo veidą, iš nosies bėgo kraujas, kairė akis buvo pilnai užtinusi ir su ja nieko nematė. Po medikų apžiūros, jis iškart parėjo į viešbutį, kurį buvo išsinuomojęs (duomenys neskelbtini), daugiau niekur nėjo. Ryte atsikėlęs jis iškart išvyko namo, į (duomenys neskelbtini). Po įvykio kelias dienas buvo namuose, lovos režime. Per kelias dienas po įvykio, pradėjo ryškėti mėlynės ant kūno ir ant veido, tad suprato, jog jį užpuolė agresyviai su daugybe smūgių, todėl nuvyko į policijos įstaigą ir paprašė siuntimo nuvykti į teismo medicinos tarnybą apžiūrai. Po apsilankymo pas teismo ekspertus, jie jam pasakė, kad gali būti kiti nematomi ir rimtesni sužalojimai, kadangi jie apžiūri tik išorinius sužalojimus ir rekomendavo apsilankyti gydymo įstaigoje. Jis užsiregistravo pas šeimos gydytoją į konsultaciją, tačiau dėl jo negaliojančio sveikatos draudimo už tai sumokėjo 50 eurų. Konsultacijos metu šeimos gydytoja paaiškino, jog ji nelabai gali padėti ir yra būtina susitvarkyti sveikatos draudimą ir kreiptis į traumatologinį. Jis pradėjo tvarkytis sveikatos draudimą, vyko į Ligonių kasas. Taip pat nuvyko į Raudonojo Kryžiaus traumatologinį, jie paaiškino, jog irgi negali padėti ir nusiuntė vykti į Kauno klinikų traumatologinį skyrių. Tą pačią dieną vyko į Kauno klinikas, tačiau buvo jau vakaras ir daug žmonių, ir pablogėjus savijautai nesulaukė savo priėmimo pas gydytoją ir nusprendė atvykti kitą dieną. Todėl tik kitą ar dar sekančią dieną nuvyko į vizitą, kadangi vis dar laukė, kad įsigaliotų jo sveikatos draudimas. Mažėjant akies tinimui, tačiau negerėjant regėjimui, jis susirūpino ir vyko į Kauno klinikų traumatologinį skyrių, jog jį apžiūrėtų kuo greičiau ir nelauktų sveikatos draudimo įsigaliojimo ir paaiškino, kad draudimas yra galiojantis, tačiau tik sistemoje to nėra matoma ir tuomet jį medikai priėmė. Taigi dėl šių priežasčių gavosi, jog jį medikai apžiūrėjo tik po maždaug po 5 dienų po įvykio (t. 1, b. l. 71-72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 23 val., ji su savo draugu V. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jie sėdėjo dviese prie atskiro stalo. Apie 1 val. ji pamatė, kad jos batų raištelis yra suplyšęs ir V. pasisiūlė nueiti iki baro, jog paprašyti darbuotojų kaip nors sutvarkyti tai. Kol V. buvo išėjęs, prie jos priėjo kitas vyras, kurio ji visiškai nepažįsta ir matė pirmą kartą. Jis atsisėdo šalia jos ir pradėjo prie jos kabinėtis. Ji prašė mandagiai, kad jis išeitų, kadangi ji su juo bendrauti nenorėjo. Tačiau jis nepaisė jos prašymų ir toliau kabinėjosi prie jos. Jis bendravo nemandagiai, dėl to jautėsi nemaloniai. Dar kelis kartus pakartojo, jog jis išeitų, pasakė, jog yra su vyru, o jis į tai atsakė, kad koks ten vyras, jei paliko ją čia vieną. Asmuo buvo stipriai neblaivus. Prie jų sugrįžo V. ir jos paklausė, kas čia per vyras ir ar ji su juo pažįstami. Ji jam atsakė, kad jo nepažįsta ir jis priėjo susipažinti, tačiau ji jo prašė, kad išeitų. V. su tuo asmeniu pradėjo kalbėtis, jie gana ilgai kalbėjosi, tačiau kadangi bare garsiai grojo muzika ji jų pokalbio beveik negirdėjo. Tuomet ji dar bandė įsiterpti į jų pokalbį, kadangi matėsi, jog tas asmuo elgiasi neadekvačiai, tačiau jai pradėjus kalbėti, tas asmuo jai atšovė, kad „tu boba geriau išvis patylėk“ ir panašiai. V. toliau bandė asmenį išvaryti, tačiau asmuo visiškai nepaisė prašymų, toliau įžeidinėjo ją. Tas asmuo užsimojo su ranka ir taikėsi trenkti V., tačiau V. gindamasis atrėmė jo smūgį ir vienu rankos kumščiu sudavė tam asmeniui į veido sritį, ir sukrito ant šalia esančio fotelio. Tada atbėgo apsauginiai ir išsivedė asmenį. Nematė, kad V. tam asmeniui suimtų už plaukų ir spardytų jį kojomis. Nori paminėti, jog jie su V. šiame bare lankosi ne pirmą kartą, ir niekada su V. tokių konfliktų nevyko. Be to, po šio konflikto apsauginiai išsivedė būtent tą asmenį į lauką, o ne V.. Jie liko sėdėti baro viduje iki kol atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 100-101).

Papildomos apklausos metu R. P. parodė, kad V. atėjus prie jų stalo, prie kurio buvo atėjęs jai nepažįstamas vyras, V. jo paprašė, jog jis išeitų. Tačiau asmuo niekur nėjo ir pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo ją įžeidinėti, pasakė, jog yra boba, neturi čia jokio žodžio ir panašiai. V. prašė jo išeiti, pasakė, jog nenori su juo bendrauti. Tas nepažįstamas asmuo pirmas užsimojo V. su ranka, tačiau V. atrėmė jo smūgį, norėdamas apsiginti tam asmeniui kliuvo tas smūgis. Net neįvardintų to kaip smūgio, kadangi jis kliuvo dėl to, jog jį atrėmė V.. Taip pat nori paminėti, kad tas asmuo buvo stipriai neblaivus, svirduliavo į šonus. Po šio smūgio jis nukrito ant šalimai stovinčioje suolelio. Asmeniui nukritus ji nematė, jog V. spirtų asmeniui kojomis. Nematė, jog V. būtų trenkęs tam asmeniui, matė tik vieną smūgį. Jog V. griebtų asmeniui už plaukų, neprisiminė. Šį asmenį ji matė pirmą kartą, niekada neteko ankščiau su juo susitikti. Asmuo visą laiką elgėsi agresyviai, net ir atvykus policijos pareigūnams, toliau įžeidinėjo ją (t. 1, b. l. 104).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad <...> 2024 m. gegužės 18 d. baras juos pakvietė, jog vyksta konfliktas. Konfliktas vyko tarp dviejų vyrų. Konfliktas nebuvo labai rimtas, kažkokių sužalojimų ant asmenų nesimatė, todėl jie nekvietė nei policijos, nei greitosios, tikriausiai asmuo pats iškvietė pagalbą. Asmenų iš klubo jie neišvedinėjo, kadangi kaip ir minėjo tas įvykis nebuvo toks rimtas. Jei asmenys būtų kažkokie konfliktiški iš ankstesnių jų atėjimų į barą, jie žinotų apie juos ir jie nebūtų buvę įleisti (t. 1, b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Gavo iš baro pranešimą, kad vyksta konfliktas viduje. Jiems su kolega atėjus į vidų, priėjo prie asmenų, ten buvo du vyrai, kurie susimušė. Vienas iš vyrų, pasakė, jog kitas vyras lindo prie jo draugės, todėl ir įvyko konfliktas. Neprisiminė, jog būtų matomi kažkokie akivaizdūs sužalojimai ant asmenų. Vyras su savo drauge liko baro viduje, o kitas vyras išėjo kartu su jais į lauką. Jie nekvietė nei policijos, nei greitosios pagalbos, kadangi nebuvo tokio poreikio. Tas asmuo pats išsikvietė policiją ir medikus. Kai atvyko tarnybos, jis nuėjo į baro vidų pakviesti kitą vyrą, dalyvavusį konflikte. Pažiūrėjus vaizdo įrašus iš baro, nei vieno iš asmenų, t. y. nei šių abiejų vyrų, nei moters jis nepažįsta, taip pat nėra pastebėjęs jų ankščiau bare (t. 1, b. l. 115).

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. jam dirbant kartu su G. P. ir R. S., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, jog naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, pranešėją užpuolė kitas vyras. Jiems su kolegomis atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jį bare sumušė vyras. Užpuolikas sakė, kad konfliktas įvyko dėl jo draugės, kuri buvo kartu su juo. Pranešėjas buvo stipriai neblaivus. Asmuo skundėsi dėl akies skausmo, tačiau tiksliai neprisiminė, kaip atrodė jo sužalojimai, berods buvo patinusi akis. Jiems asmuo nurodė, kad dėl pretenzijų yra neapsisprendęs, todėl pasakė, jog išsiblaivys, ir jeigu turės pretenzijų pareiškimą parašys nuvykęs į komisariatą. Medikai apžiūrėjo pranešėją ir pasakė, kad nėra pagrindo vykti į gydymo įstaigą, kadangi sunkių sužalojimų nėra nustatyta. Todėl asmeniui buvo pasiūlyta, jeigu turės nusiskundimų dėl sveikatos, nuvykti asmeniškai pas šeimos gydytoją. Kadangi pranešėjas buvo neblaivus ir nebuvo apsisprendęs dėl pretenzijų, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Jiems dar būnant vietoje, pranešėjas išvyko namo (t. 1, b. l. 121).

Iš 2024 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1020/2024(02) matyti, kad E. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairio raktikaulio srityje, kairio žasto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojant galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2024 m. gegužės 18 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (t. 1, b. l. 127-128).

Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3104/2024 (01) matyti, kad E. B. pateiktuose medicinos dokumentuose nustatyta poodinė kraujosruva kairės akie vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ LSMU 2024 m. gegužės 24 d. E. B. pateiktuose medicinos dokumentuose nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jam padarymo metu. E. B. pateiktuose medicinos dokumentuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija, nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. E. B. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ LSMU 2024 m. gegužės 24 d. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse aprašyto sužalojimo metu (t. 1, b. l. 132-133).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Paleidus įrašą, kairiajame viršutiniame vaizdo kampe matosi užrašas „2024-05-18 01:01:14“ <...> Vaizdas fiksuoja baro „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vaizdus. Peržiūrinėjant vaizdo įrašą matyti, kaip apie 01:26:16 val. nenustatytos tapatybės plikai kirptas vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius (toliau – asmuo Nr. 1) už plaukų sugriebia sėdintį kitą nenustatytos tapatybės vyrą, kuris apsirengęs baltos spalvos marškinėlius ir dėvi korekcinius akinius (toliau – asmuo Nr. 2). Matyti, kaip asmuo Nr. 2 bando apsiginti nuo asmens Nr. 1. Tuomet asmuo Nr. 1 rankomis suduoda du kartus į galvos/veido sritis asmeniui Nr. 2. Matosi asmens Nr. 1 kažkoks staigus judesys, tačiau koks judesys tiksliai įvardinti nėra galimybės. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos įraše nerasta <...> (t. 2, b. l. 32-33).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, BPC ID: (duomenys neskelbtini). Skambučio data ir laikas: 2024 m. gegužės 18 d., 01.44 val. Operatorius (toliau- O): 112. Pranešėjas (toliau- P): Laba vakara. P: „(duomenys neskelbtini)“, reikėtų nustatyti asmenį, kuris užpuolė. O: Jus užpuolė? P: Jo. <...> O: Vilniaus miestas? P: Vilniaus. <...> O: Adresas koks pas jus? P: Nu tai „(duomenys neskelbtini)“ baras, nu tai adresas. O: Tai čia (duomenys neskelbtini) gatvėj bus? P: Jo. O: Prieš kiek laiko jus sumušė? P: Gal prieš kokias poras minučių. O: O jis ten mušeika vietoje? P: Tai turbūt. O: Nematot jo dabar? P: Dabar ne. O: Supratau. Medikų jums reikia? P: Net nežinau iš tikrųjų, nes akis viena blogai mato. O: Aha, tai reikia, kad apžiūrėtų greitoji? P: Galbūt ir reikėtų. O: Kiek jums metų? P: (duomenys neskelbtini). O: Kiek? P: (duomenys neskelbtini). O: Jūsų vardas pavardė? P: E. B.. O: E.? P: B.. O: Gerai laukite ir policijos ir greitosios (t. 2, b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies <...> 2024 m. gegužės 18 d., apie 01 val. nakties, jis buvo su savo drauge R. P. naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jo draugei suplyšo batų raištelis ir jis nuėjo prie baro paprašyti darbuotojų, jog galbūt pavyktų sutvarkyti, jis ten užtruko maždaug apie 5 minutes. Jam grįžus prie draugės, prie stalo kartu sėdėjo jam nepažįstamas vyras. Jis jam pasakė: „Jūs nieko nesupainiojot?“. Vyriškis jo nesiklausė, jis vyriškiui pakartojo, kad gali jau eiti iš čia. Tačiau vyriškis jam atsakė: „koks tu vyras, jeigu tu ne prie savo moters sėdi, jos nesaugai“. Toliau jis pradėjo įžeidinėti jo draugę, pradėjo ją vadinti „boba“. Jis jam vis toliau kartojo, jog jis iš čia išeitų, o jis toliau jam sakė: jam neįdomu kas jam sakoma, „tau reikia, tu ir išeik“. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, jis ilgai prašė šio vyro, jog jis išeitų ir paliktų juos su drauge vienus, tačiau jis niekur nesiruošė išeiti, nereagavo į jo prašymus ir toliau įžeidinėjo. Jis susinervinęs pagriebė jam už galvos plaukų ir šiek tiek patempė ir pasakė: „Gal dabar supratai? Išeini iš čia dabar“. Jis jį paleido ir vyriškis iškart pradėjo smūgiuoti su ranka jam, neprisiminė, jog vyriškis jam būtų pataikęs, tas smūgis praslydo pro šoną, todėl jis vyriškiui atsakydamas į tai, ir gindamasis, trenkė į veido sritį su savo dešinės rankos kumščiu, kad vieną smūgį trenkė tikrai prisimena, dėl antro smūgio jis tiksliai neprisiminė, galėjo būti, kad sudavė ir antrą. Po šių smūgių vyras parkrito ant žemės. Dėl to, jog spyrė su kojomis asmeniui ne mažiau dviejų kartų, nori parodyti, jog jis buvo pakėlęs kojas, tačiau, jog asmeniui įspirtų, to tikrai neprisiminė, neturėjo tokių ketinimų. Tuo metu jau suprato, jog reikia nusiraminti, kadangi šis konfliktas gali baigtis liūdnai. Tada prie jų atėjo apsauginis, jis jam paaiškino visą situaciją, po ko apsauginis tą vyrą išsivedė su savimi. O jis su drauge toliau liko sėdėti bare. Valandos bėgyje atvyko policijos pareigūnai, kurie juos išsivedė į lauką. Lauke kartu buvo ir tas vyriškis, su kuriuo susimušė. Jis pamatęs juos, pradėjo vėl juos įžeidinėti, jis pareigūnams paaiškino situaciją, jog jis prašė jo palikti draugę, tačiau jis nuo jos neatstojo ir nepaisė jo prašymų. Jis dar paklausė: „kodėl tu lindai prie mano merginos?“. O vyriškis prie pareigūnų taip ir atsakė: „Man ta tavo boba buvo išvis neįdomi“, ir toliau bandė įžeidinėti. Jiems policijos pareigūnai patikrino blaivumą, jis kiek pamena įpūtė 1,15 prom. Policijos pareigūnams išvykus, jis toliau su drauge pasiliko bare, o to nepažįstamo vyriškio daugiau nematė. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jis taip pasielgė tik dėl to, kad asmuo nesuprato jo prašymo išeiti ir įžeidinėjo jo merginą ir be to pirmas pradėjo smūgiuoti. Jeigu vyriškis pirmas nebūtų pradėjęs smūgiuoti, viso to nebūtų įvykę, kadangi jis, vyriškiui patempdamas už plaukų, norėjo tik, jog jis pasitrauktų nuo jo merginos. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisingai suduodamas smūgius jam, tačiau kitaip su šiuo asmeniu susikalbėti ir susitarti nepavyko (t. 2, b. l. 124-125). 

Papildomai apklaustas įtariamuoju V. G. parodė, kad <...> 2024 m. gegužės 18 d., apie 01 val., kartu su savo drauge R. buvo „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame bare. Vienu metu jis buvo nuėjęs prie baro pas barmenus, jog padėtų sutvarkyti jo draugės batą. Jam grįžus prie staliuko, prie kurio sėdėjo jo draugė R., ten sėdėjo jam nepažįstamas vyras, kurio jis ankščiau nėra matęs. Jo draugė R. pasakė tam vyriškiui, kad sakė, jog jo draugas sugrįš, kad „štai jis ir atėjo“. Tas nepažįstamas vyriškis pradėjo aiškinti, kad, koks jis vyras, kad jis paliko ją vieną. Tuomet jis šio vyro gražiai paprašė, kad jis išeitų iš čia, kadangi yra nepageidaujamas ir jie čia su drauge atėjo pabūti dviese. Tačiau tas asmuo neklausė jo prašymų. Tuomet jo draugė taip pat kažką jam pasakė, į ką tas vyriškis jam atsakė: „tu boba išvis tylėk“. Jis tam vyriškiui pasakė, kad jis nesielgtų taip negražiai su jo drauge. Jie su vyriškiu kalbėjosi apie 3-5 minutes ir jis visą laiką jo prašė išeiti. Kadangi asmuo vis tiek nepaisė jo prašymo, jis pagriebė jam už galvos ir pasakė, kad dabar jau tikrai išeitų. Vyriškis jam užsimojo į veido sritį kumščiu. Dabar neprisimena, ar vyriškis jam pataikė tą smūgį, tačiau jis gindamasis trenkė su savo dešinės rankos kumščiu vyriškiui į veido sritį, po ko asmuo nukrito ant šalia stovėjusio suoliuko (sofos). Jis dar pasižiūrėjo, ar asmeniui viskas tvarkoje, matė, kad jis sąmoningas. Ir tuomet jau pribėgo apsaugos darbuotojai. Nori paminėti, kad apsaugos darbuotojai tą vyriškį išsivedė į lauką, o juos su drauge paliko bare. Kuomet atvyko policijos pareigūnai ir jie išėjo į lauką, tas vyriškis elgėsi agresyviai. Prie pareigūnų toliau įžeidinėjo jo merginą, vadino ją boba, liepė jai tylėti, pasakė: „o tu boba išvis jam buvai neįdomi“. Jog spirtų asmeniui ne mažiau dviejų kartų, to nebuvo, jis vyriškiui neįspyrė. Pripažįsta tik, kad sudavė asmeniui 1 smūgį rankos kumščiu į veido sritį gindamasis nuo jo smūgio. Tačiau nemano, kad sudavė tokį stiprų smūgį, jog būtų lūžę nosies kaulai. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nenorėjo asmens sužaloti, norėjo tiesiog, jog jis išeitų, kadangi buvo nepageidaujamas (t. 2, b. l. 135).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. G. parodė, kad asmeniui sudavė tik vieną smūgį į veido sritį gindamasis nuo jo, kadangi jis pirmas puolė jį kumščiais. Buvo pakėlęs kojas, tačiau jis asmeniui neįspyrė į jokias kūno vietas (t. 2, b. l. 145).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė E. B. sveikatą.

V. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš E. B. – jis paėmė nukentėjusįjį berods už plaukų ir pardėjo traukti. Tikrai galėjo būti, kad suėmė už plaukų. <...> jis sudavė smūgį. Vienas smūgis tikrai buvo ir nukentėjusysis parkrito. Sudavė kumščiu į veido sritį. Žmogus nukrito ar atsisėdo ant sofos. Gal ir galėjo būti suduoti kiti smūgiai. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus – liudytojų E. K., V. S., A. K., R. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, įvykio aplinkybes patvirtina ir apžiūros protokolai, BIRT žiūryklės duomenys bei kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. B. sužaloti galėjo kitas žmogus. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva kairės akie vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, kairio skrusotikaulio lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, nosies kaulų lūžis (specialisto išvada Nr. G3104/2024 (01)) bei poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kairio raktikaulio srityje, kairio žasto srityje (specialisto išvada Nr. G 1020/2024(02)) (t. 1, b. l. 127-128, 132-133). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių specialistų išvadų teisingumu ir jas surašiusių specialistų kompetencija.

V. G. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, E. B. padarytų sužalojimų vieta neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.

Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. G. žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusįjį E. B. už plaukų, po ko, tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o nukentėjusiajam E. B. nugriuvus ant sofos, spyrė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiojo viršutinę kūno dalį, tokiu būdu dėl poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžių, kairio skruostikaulio lūžio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3104/2024(01)), poodinių kraujosruvų kairio raktikaulio srityje ir kairio žasto srityje (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1020/2024(02)) nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą.

V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis; 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 106), neteistas (teistumas išnykęs), per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 113-115), turi mažametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą, pateikti duomenys apie turimus finansinius įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks V. G. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokį įpareigojimą bei draudimą, kurie iš esmės turėtų įtakos kaltinamojo elgesiui bei gyvenimo būdui. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo metu V. G. skiriamas – 1) įpareigojimas per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) uždrausti 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios jam lankytis naktiniuose klubuose ir baruose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. B. pareiškė civilinį ieškinį 33 580 Eur sumai dėl turtinės ir neturtinės žalos (3 580 Eur turtinė žala ir 30 000 Eur neturtinė žala) atlyginimo (t. 1, b. l. 81-82). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimų teko kreiptis į medikus ir gydytis sužalojimų pasekmes. Įvykio metu, nuo kraujo, negrįžtamai sugadinti marškinėliai (30 Eur), džinsinės kelnės (50 Eur), teko pirkti vaistus, patirti elementarias vykimo pas medikus ir panašias išlaidas (apie 500 Eur), gydėsi ir atliko operaciją Kauno klinikų veido ir žandikaulio stacionare (2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. birželio 4 d. imtinai) ir kuriam laikui (nuo įvykio 2024 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. birželio 12 d.) neteko darbingumo – negalėjo dirbti ir gauti pajamų, nes gydymosi laikotarpiu ir po operacijos 7 dienas, pagal gydytojų nurodymus, buvo reikalingas atsargumo ir tausojantis gydymo laikotarpis. Tokiu būdu gavosi 3 savaičių nedarbo laikotarpis. Kadangi dirba vienas su verslo liudijimu sunku nustatyti realiai negautas pajamas, taipogi su nedarbu kyla papildomos žalos prarandant klientus ir reputaciją ir reklaminę žalą rinkoje, bendra su darbine veikla susijusi žala 1000 Eur/savaitė - viso 3000 Eur darbinės veiklos žalos. Pažymėjo, kad nuo pat įvykio yra sukrėstas šiuo netikėtu ir brutaliu įvykiu, dėl kurio patyrė neigiamus išgyvenimus. Nuo pat įvykio pradžios prisimena šoko būseną, reakciją ir ne iškarto suprato, jog patyrė išpuolį - smūgį, stiprią agresiją su daugybiniais smūgiais, dėl ko patyrė stiprius sužalojimus. Vis dar dalyje veido yra nejautros zonos, kurios vis primena įvykį ir emociškai kelia erzulį. Įvykis buvo viešas, tad tolesnis lankymasis toje įstaigoje ne tik neracionalus dėl sukeltų neigiamų nuomonių. 30 000 Eur padėtų išsispręsti kilusias neigiamas pasekmes, taipogi daugiau dėmesio skirti likutiniam dalies veido nejautros gydymo paieškoms ir gydymui. Nors pagrindiniai neturtinės žalos veiksniai susiję su emociniais ir psichologiniais dalykais, psichologinės pagalbos nesikreipė, kadangi puikiai supranta, kad psichologinės pagalbos neišspręs kitų asmenų neadekvatumo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. 

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis prašo priteisti turtinę 3 580 Eur dydžio žalą. Turtinę žalą grindžia tuo, kad sugadinti marškinėliai (30 Eur), džinsinės kelnės (50 Eur), teko pirkti vaistus, patirti vykimo pas medikus ir panašias išlaidas (apie 500 Eur), buvo nedarbingas nuo 2024 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. birželio 12 d., negalėjo dirbti ir gauti pajamų, nes gydymosi laikotarpiu ir po operacijos 7 dienas, pagal gydytojų nurodymus, buvo reikalingas atsargumo ir tausojantis gydymo laikotarpis.

Teismas laiko, kad civilinio ieškovo nurodomos aplinkybės dėl laikino nedarbingumo, vaistų pirkimo ir rūbų sugadinimo bei išlaidų, susijusių, su vykimu pas gydytojus, yra neįrodytos. Vien civilinio ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis nedirbo, pirko vaistus, buvo sugadinti jo rūbai, turėjo kitų susijusių išlaidų, neleidžia daryti išvados, kad jis patyrė turtinės žalos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nors nukentėjusysis nurodo, kad buvo nedarbingas ir tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti, tačiau nėra duomenų apie jo netektų pajamų dydį. Be to, Sodra pateikė byloje atsakymą, kuriame nurodyta, kad nedarbingumo pažymėjimai nebuvo išduoti (t. 2, b. l. 26). Pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, taip pat buvo padaryta pertrauka, suteikiant E. B. laiko surinkti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius civilinio ieškinio pagrįstumą, tačiau jis jokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Taigi nėra pagrindo konstatuoti civilinio ieškovo negautų pajamų realumą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių vaistų įsigijimą. Byloje neįrodyta ir tai, kad įvykio metu buvo sugadinti E. B. rūbai – marškinėliai ir džinsinės kelnės. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįsti nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes (nei liudytojų parodymuose, nei apžiūros protokoluose neužfiksuota, kad būtų sugadinti E. B. rūbai). Apie rūbų sugadinimą nukentėjusysis nurodė tik civiliniame ieškinyje, tačiau sugadintų rūbų neišsaugojo, byloje nėra jokių įrodymų, apie jo kelnių ir marškinėlių sugadinimą, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad civilinio ieškinio daliai dėl turtinės žalos esant neįrodytai, E. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Šioje byloje nukentėjusysis E. B. taip pat prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos. Pažymėjo, kad nuo pat įvykio yra sukrėstas šiuo netikėtu ir brutaliu įvykiu dėl kurio patyrė neigiamus išgyvenimus. Nuo pat įvykio pradžios prisimena šoko būseną, reakciją ir ne iškarto suprato, jog patyrė išpuolį – smūgį, stiprią agresiją su daugybiniais smūgiais, dėl ko patyrė stiprius sužalojimus. Vis dar dalyje veido yra nejautros zonos, kurios vis primena įvykį ir emociškai kelia erzulį. Įvykis buvo viešas, tad tolesnis lankymasis toje įstaigoje ne tik neracionalus dėl sukeltų neigiamų nuomonių. 30 000 Eur padėtų išsispręsti kilusias neigiamas pasekmes, taipogi daugiau dėmesio skirti likutiniam dalies veido nejautros gydymo paieškoms ir gydymui. Nors pagrindiniai neturtinės žalos veiksniai susiję su emociniais ir psichologiniais dalykais, psichologinės pagalbos nesikreipė, kadangi puikiai supranta, kad psichologinės pagalbos neišspręs kitų asmenų neadekvatumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą (byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad padarytos poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės akies junginėje, kairio žandinio ančio visų sienelių lūžių, kairio skruostikaulio lūžio, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžio, nosies kaulų lūžio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 3104/2024(01)), poodinių kraujosruvų kairio raktikaulio srityje ir kairio žasto srityje (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1020/2024(02))). Pažymėtina, kad šiuo atveju beveik visi sužalojimai padaryti iš esmės galvos (veido) srityje, t. y. žmogui gyvybiškai svarbioje kūno vietoje. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigoje, be to, jam buvo atlikta operacija. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos E. B. patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Be to, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė išgyvenimus – negali lankytis klube, kuriame viskas įvyko, prisiminimai kelią erzulį, nors lankytis pas psichologą, anot nukentėjusiojo, nėra pagrindo. Taigi dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusįjį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, todėl turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. B. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Jam iš kaltinamojo priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė 1 808,15 Eur dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai dėl E. B. gydymo atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 87-90). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp E. B. gydymo ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš V. G..

Kiti klausimai

V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną esančią byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) draudimu 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios lankytis naktiniuose klubuose ir baruose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) draudimu 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios lankytis naktiniuose klubuose ir baruose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti. 

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir E. B. naudai iš V. G. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. G. priteisti 1 808,15 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis eurus ir penkiolika euro centų), susijusius su E. B. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną esančią byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Laura Kaupelė