Civilinė byla Nr. 2A-787-196/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02543-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.15; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2.                           

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1888-603/2017 pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovei T. G. (buv. T. V.) dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir ½ dalies buto bei ½ dalies žemės sklypo priteisimo, trečiasis asmuo notarė Romutė Sipavičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia M. V. ir T. G. 2004 m. birželio 2 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės T. G. ieškovės naudai ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ½ dalį 0,1180 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2004 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartimi ieškovė savo dukrai – atsakovei T. G. perleido nuosavybės teisę į jai priklausiusį 54,90 kv. m bendro ploto 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp sutarties šalių buvo žodžiu sutarta, kad atsakovė leis ieškovei iki gyvos galvos gyventi minėtame bute, rūpinsis ja, sulaukus senatvės išlaikys ir padės. Atsakovė, būdama dovanoto buto savininke bei panaudodama ieškovės jai perduotas pinigines lėšas (3600 Lt), 2008 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-10040, įgijo nuosavybės teises į 0,1180 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nuo 2015 metų pavasario santykiai su atsakove pasikeitė, ji įsipareigojimų nebevykdo ieškovei nepadeda, nei kasdieninėje veikloje, nei ligos atveju, bendrauja šiurkščiai, grubiai, nuolat žemina bei įžeidinėja, nesirūpina dovanotu turtu, butas yra neremontuotas. Ieškovės teigimu, atsakovė ketina parduoti dovanotą butą, todėl ieškovė būtų priverstinai iškeldinta, liktų be gyvenamosios vietos bei be jokio turto. Ieškovė neturi jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatvės pensija, kurios žymi dalis išleidžiama vaistams. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip ypatingas nedėkingumas dovanotojui, nepateisinamas pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas, prieštaraujantis geros moralės principams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsniu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta.
4. Ieškovė nurodė, kad panaikinus 2004 m. birželio 2 d. dovanojimo sutartį, ieškovės patirtos žalos atlyginimas būtų visiškai realizuotas bei šalių pusiausvyra užtikrinta pritaikius dalinės restitucijos formą, t. y. įpareigojant atsakovę grąžinti ne visą dovanotą butą bei tiesiogiai su juo susijusias nuosavybės teises į žemės sklypą, bet pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 1/2 dalį dovanoto buto.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta ir ieškovė nenurodė atsakovės veiksmų, kurie vertintini kaip ypatingas nedėkingumas, nepagarba ieškovei, kai iki kilusio ginčo šalys kartu viename būste gyveno 11 metų. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė tuo metu nesirūpino / neprižiūrėjo savo motinos, veikė prieš ieškovės interesus.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad posėdžio metu ieškovė, liudytoja I. Č. nepateikė konkrečių duomenų, kada, kur ir kaip, ginčo bute apsigyvenus atsakovės sugyventiniui, kilo konfliktas, atsakovė buvo išvadinta žeminančiais žodžiais. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir jos sugyventinio nepagarbų elgesį, išskyrus pačios ieškovės bendro pobūdžio paaiškinimus. Kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog konfliktą tarp ieškovės ir atsakovės sukėlė būtent atsakovė. Ieškovei nepritarus dėl atsakovės sugyventinio gyvenimo ginčo bute, atsakovė, siekdama išvengti nesutarimų ir užtikrinant savo šeimos, nepilnamečių vaikų interesus, nusprendė išsikelti su šeima. Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai nelaikytini smerktinais geros moralės požiūriu, nors ir atsakovei gyvenant kartu su ieškove, būtų galimybė kokybiškiau pasirūpinti ir suteikti reikiamą pagalbą ieškovei.
8. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad atsakovė šiuo metu ja nesirūpina, nelanko ligoninėje, pažymėjo, kad ieškovei ir atsakovei esant konfliktinėje situacijoje, atsakovės pareiga rūpintis, lankyti ieškovę – motiną ligoninėje, yra ypatingai apsunkintas, tuo labiau esant ir nedraugiškiems santykiams su seserimi, kuri palaiko ieškovės poziciją.
9. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės, jos sugyventinio asocialų gyvenimo būdą, atsakovės netinkamą elgesį su vaikais ir jų interesų neužtikrinimą.
10. Nors ieškovė nurodė, kad butas neremontuotas, apleistas, iš antstolės Irenos Beliačic 2016 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 11-16-43 ir antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 171-16-64 bei pačios ieškovės ir atsakovės nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, kad atliekant buto remontą, tikėtina dėl ieškovės nesutikimo remontas nebuvo atliktas virtuvėje ir jos kambaryje. Taigi teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra ženkliai pablogintos, bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, jog atsakovės veiksmai (remonto atlikimas, buto rekonstrukcija, kt.) galėtų būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiūriu.
11. Teismas nustatė, kad liudytojai nepateikė konkrečių aplinkybių ir byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės realius ketinimus parduoti butą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

12. Ieškovė M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas buvo neobjektyvus, konstatuodamas, kad nebuvo nustatyti atsakovės veiksmai, liudijantys blogą ir griežtą elgesį su savo motina (ieškove). Teismas netinkamai aiškino amoralų elgesį CK 6.472 straipsnio prasme, amoralius veiksmus dovanotojo atžvilgiu susiaurindamas tik iki tų veiksmų, kurie būtų įrodyti konkrečiais faktiniais įrodymais ar užfiksuotais pasakytais žodžiais. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų dėl atsakovės, jos sugyventinio nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu. Ieškinyje nurodyti argumentai, teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai dėl atsakovės įžeidinėjimų, grasinimų uždaryti į ligoninę, nesirūpinimą, nepakeliamų gyvenimo sąlygų sudarymą ieškovei negali būti laikomi neinformatyviais ir neturinčiais įrodomosios galios. Konfliktai su atsakove tęsiasi nuo 2015 m., tačiau ieškovė yra senyvo amžiaus ir negali sukonkretinti konfliktų vietos, laiko ir būdo.
2. Priešingai nei sprendė teismas, liudytojos I. Č. parodymai turi būti vertinami kaip patikimi ir išsamūs, nes ji, kaip šeimos narys, gali tiksliai nurodyti konflikto aplinkybes, taip pat neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nereiškia jokių reikalavimų byloje. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. K., S. K., M. G. žodžiais, kadangi šiuo atveju konfliktas yra kilęs ne tarp kaimynų, o tarp motinos ir dukters.
3. Santykių pablogėjimas su motina negali būti vertinamas kaip pateisinama priežastis nevykdyti dukters pareigos rūpintis motina. Atsakovės abejingumas ieškovės sveikatai bei gyvenimo sąlygoms, tai, kad atsakovė, išsikraustydama iš dovanoto buto, savavališkai pasiėmė tikslinę piniginę kompensaciją, skirtą malkoms įsigyti, prieštarauja geros moralės principams ir vaikų pareigai rūpintis tėvais.
4. Teismas vertino du skirtingus antstolių faktinių aplinkybių protokolus, tačiau 2016 m. lapkričio 14 d. antstolės protokole konstatuotos aplinkybės dėl karšto vandens nebuvimo virtuvėje bei nešildomo vonios kambario nebuvo paneigtos. Į šias aplinkybes, kurios įrodo dėl atsakovės kaltės pablogintas, neatitinkančias higienos normų ieškovės gyvenimo sąlygas, teismas neatsižvelgė. Kosmetinio remonto darbai nėra susiję su šildymo sistemos atjungimu, kuris buvo padarytas atsakovės iniciatyva.
5. Priešingai nei konstatavo teismas, liudytojai V. T., S. K., I. Č. nurodė, kad atsakovė planuoja parduoti dovanotą butą. Ieškovė negalėjo pateikti sutarties su nekilnojamojo turto agentūromis, skelbimų dėl buto pardavimo, nes nebuvo su pardavimu susijęs asmuo. Turto areštas butui negali būti traktuojamas kaip absoliutus apribojimas parduoti butą, nes gali būti bet kada panaikintas.
6. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teises į šalia buto buvusį privatizuotą žemės sklypą.
13. Atsakovė T. G. atsiliepime į ieškovės M. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-301-1034/2017; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nei ieškinyje, nei apklausti liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės griežtai smerktiną elgesį motinos atžvilgiu. Teismas pagrįstai nustatė, kad konflikto tarp ieškovės ir atsakovės priežastimi buvo atsakovės sesers I. Č. ir ieškovės nepritarimas atsakovės sprendimui gyventi su jos pasirinktu asmeniu. Apklaustų liudytojų parodymai rodo, kad atsakovė nėra konfliktiškas žmogus, priešingai nei ieškovė, tai įrodo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovė nuteista pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad į kieme stovėjusį automobilį metė akmenį. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Reikšminga tai, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ir jos vyras vedė asocialų gyvenimo būdą, netinkamai elgėsi, nesirūpino vaikais.
3. Teismas pagrįstai rėmėsi antstolės B. Palavinskienės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, filmuota medžiaga, kurie įrodo, kad bute yra veikiantis šildymas, įrengtas vonios kambarys. Ieškovė pati nurodė, kad virtuvėje ir jos kambaryje neleido atlikti remonto, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad jos gyvenimo sąlygos nebuvo pablogintos.
4. Išsikrausčius iš buto, atsakovė lankosi bute, tačiau ieškovė pati nerodo noro bendrauti, todėl priverstinai rūpintis ieškove negali. Be to, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė turi specialių poreikių ar jai reikalinga nuolatinė priežiūra.
5. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekė parduoti ginčo butą, byloje apklausti liudytojai nematė, kad bute lankytųsi galimi buto pirkėjai. Atsižvelgiant į tai, kad butui nuo 2015 m. balandžio 13 d. įregistruotas areštas, jame gyvena nepilnamečiai, perleisti butą yra faktiškai neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
17. Atsakovė T. G. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir prašė prie bylos prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-301-1034/2017. Nurodė, kad šis įrodymas patvirtina apeliantės polinkį inicijuoti konfliktines situacijas.
18. Nors atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme ir teikiant atsiliepimą į ieškinį, kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas vėliau nei nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas, tačiau įvertinus tai, jog pateiktas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs bei iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant kilusį ginčą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės naują įrodymą atsiakytina priimti.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu

19. Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu nelaikytini griežtai smerktinu, amoraliu elgesiu, buvo neobjektyvus, nepagrįstai nevertino apeliantės ieškinyje, posėdžio metu jos nurodytų argumentų ir paaiškinimų bei nepagrįstai liudininkės I. Č. parodymus laikė nepakankamais, nes ji su seserimi – atsakove konfliktuoja.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, šalis teikdama konkrečius reikalavimus, turi pakankami pagrįsti savo poziciją, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Teismui pripažinus įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškinys gali būti tenkinamas. Bylos šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai,  liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas, analizuodamas šiose įrodinėjimo priemonėse pateiktus duomenis, turi vertinti, ar jie pakankamai nuoseklūs, detalūs ir patikimi. Pažymėtina, kad tokių duomenų patikimumą teismas patikrina kartu vertindamas ir palygindamas kitus byloje esančius įrodymus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėjamų aplinkybių, išnagrinėjimu, įvertina  bendrą įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės griežtai smerktino elgesio ieškovės atžvilgiu, buvo apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojos I. Č., pačios ieškovės posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad konfliktai tarp ginčo šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės prasidėjo ginčo bute apsigyvenus atsakovės sugyventiniui. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitų byloje apklaustų liudininkų parodymus bei byloje esančius kitus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, jog byloje nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad atsakovė sukėlė konfliktą, elgėsi nemandagiai, nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, išvadino ją žeminančiais žodžiais. Iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė netinkamą atsakovės elgesį grindžia vien savo paaiškinimais, kuriems pritaria ir liudytoja I. Č.. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip pakankami, pažymi, kad priešingai – jos parodymai yra patikimi, kadangi liudytoja yra ieškovės dukra ir, kaip šeimos narys, gerai žino konfliktinę situaciją bei byloje nereiškia reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad tarp atsakovės ir liudytojos I. Č. yra konfliktinė situacija, šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip visapusiškai objektyvūs ir patikimi.
23. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų liudytojų, kurie nėra šeimos nariai (E. K., S. K., M. G.), parodymais. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliantės argumentu, pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog ieškovė neteikė prieštaravimų dėl šių asmenų, kaip liudytojų, apklausos. Priešingai, iš ieškovės ieškinio pareiškimo matyti, kad pati ieškovė nurodė, jog Z. K. galėtų paliudyti ieškovės nurodomas aplinkybes (1 t. b. l. 2), o 2016 m. birželio 13 d. posėdžio metu ieškovės atstovė neprieštaravo, jog būtų apklausiami E. K. ir M. G. (1 t. b. l. 178). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi liudytojų parodymai laikytini įrodinėjimo priemone, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimų pagrindimo, nesivadovauja išimtinai vien liudytojų pateiktais duomenimis, priešingai, vertina jų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). 
24. Nors apeliantė motyvuoja, kad tarp jos ir atsakovės susidariusi konfliktinė situacija, negali būti pagrindu atsakovei nesirūpinti ieškove, jos sveikata, gyvenimo sąlygomis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, atsakovei  sudėtinga pasirūpinti ieškove – motina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje, taip pat įtvirtina vaikų pareiga gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė mokėjo ginčo buto komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, o nesant kitų objektyviai pagrįstų duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį motinos atžvilgiu, nesirūpinimą, nėra pagrindo atsakovės veiksmus laikyti griežtai smerktinais geros moralės požiūriu (CK. 6.472 straipsnio 1 dalis).
25. Kaip vieną iš argumentų dėl pablogintų gyvenimo sąlygų, apeliantė nurodo 2016 m. lapkričio 14 d. antstolės faktinių aplinkybių protokolą ir jame nurodytas bei byloje nepaneigtas aplinkybes (karšto vandens virtuvėje nebuvimas ir nešildomas vonios kambarys), kurių, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino. Tačiau pagal skundžiamo sprendimo turinį, priešingai nei nurodo apeliantė, matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek atsakovės pateiktą antstolės 2016 m. gruodžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek ir ieškovės pateiktą antstolės 2016 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 14 d. protokole konstatuotos aplinkybės iš esmės paneigia 2016 m. lapkričio 14 d. protokole nustatytas aplinkybes dėl šildymo sistemos ginčo bute veikimo (konstatuota, kad vonios kambaryje veikia vandens šildymo boileris, yra šilto vandens, virtuvėje šilti radiatoriai). Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš protokolų surašytas vėliau, tikėtina, kad konstatuotos aplinkybės galėjo skirtis, atlikus tam tikrus remonto, šildymo sistemos įrengimo darbus. Be to pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pati ieškovė prieštaravo remonto darbų atlikimui jos kambaryje ir virtuvėje, apeliaciniame skunde apeliantė to taip pat neginčija. Tai, kad ginčo bute naudojamasi vandeniu, elektra, jog bute įrengtas vandens boileris ir vonia, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis liudytojo M. G. parodymais, atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais (apmokėtomis sąskaitomis už komunalines paslaugas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 185 straipsnį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą. Pagal kasacinio teismo praktiką antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl pablogintų gyvenimo ginčo bute sąlygų, pagrįstai vertino abu byloje pateiktus antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir juose pateiktus duomenis bei vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. 
26. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės ketinimais parduoti ginčo butą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra atsakovės tokius ketinimus patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, pažymėjo, kad liudytojos V. T., S. K. nurodė girdėjusios apie atsakovės planus parduoti butą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad daugiau kitų duomenų, pagrindžiančių planuojamą buto pardavimą nėra. Pažymėtina, kad išimtinai liudytojų  pateikti deklaratyvus teiginiai, kurių pagrįstumo teismas negali patikrinti bei įvertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nes daugiau tokių duomenų nėra, negali būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai dėl atsakovės ketinimų parduoti ginčo butą. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ji negalėjo teismui pateikti parduodamo buto skelbimų, sutarties su nekilnojamojo turto agentūromis, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad parduodamo nekilnojamojo turto skelbimai paprastai yra viešai prieinami internetiniuose skelbimų portaluose, žiniasklaidos priemonėse ir kt. Nors ir sutiktina su apeliante, jog ginčo butui taikytas areštas apskritai neeliminuoja galimybės parduoti butą, nes areštas gali būti panaikintas, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, jog iš esmės aplinkybės dėl atsakovės ketinimų parduoti ginčo butą ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), to nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai.
27. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ dalį 0,1180 ha dydžio žemės sklypo. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė dovanojimo sutartimi tapusi ginčo buto savininke, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartimi įsigijo šalia buto esantį žemės sklypą, tam panaudodama ieškoves asmenines lėšas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė įgijo teisę nusipirkti nurodytą žemės sklypą tik dėl to, kad tapo buto savininke, nes žemės sklypą buvo galima nusipirkti tik teisėtiems žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkams. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje pateiktą reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį žemės sklypo, vadovaudamasi CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir 1.138 straipsnio 1 punktu, siejo su ginčijama dovanojimo sutartimi, t. y. kad panaikinus dovanojimo sutartį, išnyktų ir žemės sklypo įsigijimo pagrindas. Taigi ieškovė ieškiniu prašė taikyti dalinę restituciją – dalinai panaikinus dovanojimo sutartį ir pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į ½ dovanoto buto, taip pat priteisti ½ dalį žemės sklypo.  
28. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantės ieškinio pagrindinis reikalavimas yra dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu, tuo tarpu reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį žemės sklypo laikytinas išvestiniu, t. y. susijusių su pagrindiniu, o ne atskiru savarankišku reikalavimu. Taigi reikalavimas taikyti restituciją ir jos taikymo būdo pasirinkimas yra išvestinis reikalavimas. Šis reikalavimas apskritai nėra spręstinas, jei pagrindinis reikalavimas atmetamas, t. y. atsisakoma pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Be to, restitucijos taikymas yra teismo teisė, atsižvelgiant į tai, net ir nesuformulavus tokio reikalavimo, teismas, pripažindamas ginčijamą sandorį negaliojančiu, turi išspręsti ir restitucijos taikymo klausimą (CK 6.145 straipsnis). Atitinkamai, nors skundžiamame sprendime atskirai nėra pasisakyta dėl šio išvestinio reikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius pagrindo naikinti ginčijamą dovanojimo sutartį, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ½ dalį žemės sklypo.
29. Pagal kasacinio teismo praktiką, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes bei priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visumą, pateiktus įrodymus, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai sprendė, jog atsakovės veiksmus vertinti kaip smerktinus geros moralės požiūriu ir atitinkamai naikinti dovanojimo sutartį pagal CK 6.472 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Atsakovė T. G. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės M. V. priteisti 220,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės T. G. prašymas dėl 220,99 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės M. V. tenkintinas.
34. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atleido apeliantę nuo 1447 Eur žyminio mokesčio dalies, o likusios žyminio mokesčio dalies – 111 Eur sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
35. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimą, atidėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimas išsprendžiamas teismui priimant sprendimą (nutartį). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad iš apeliantės priteistina 111 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 84 straipsnis).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš apeliantės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,99 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 99 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš apeliantės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.