Administracinė byla Nr. eAS-808-602/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00916-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovę Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2024 m. vasario 25 d. paklausimą ir pateikti pareiškėjai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į prašymą „Prašau imtis reikiamų veiksmų ir išspręsti šią problemą“.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Pareiškėja 2024 m. spalio 13 d. per EPP padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui trečią kartą spręsti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą. Šį prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad dėl savo amžiaus ir kompiuterinių įgūdžių nesugebėjo paduoti atskirojo skundo laiku, t. y. penktadienį (2024 m. spalio 11 d.), taip pat tinkamai neveikė elektroninių paslaugų portalas (EPP).
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 15 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Remiantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, apelianto prašymu administracinis teismas atskirojo skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 3 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta per EPP 2024 m. spalio 3 d., todėl terminas apskųsti nutartį pasibaigė 2024 m. spalio 11 d. Pareiškėja atskirąjį skundą teismui padavė 2024 m. spalio 13 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą septynių dienų apskundimo terminą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys (amžius, kompiuterinių įgūdžių neturėjimas) yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateiktas Nacionalinės teismų administracijos, kuri yra Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio valdytoja, oficialus patvirtinimas, jog minėtą dieną buvo fiksuoti sistemos sutrikimai. Be to, pareiškėja atskirąjį skundą galėjo paduoti elektroniniu paštu ir per 3 dienas pristatyti atskirojo skundo originalą (ABTĮ 23 str. 7 d.). Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė (EPP sutrikimas 2024 m. spalio 11 d.) negalėjo užkirsti kelio pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę, t. y. paduoti atskirąjį skundą iki 2024 m. spalio 11 d. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atkreipė dėmesį, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja terminą atskirajam skundui dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl teismas neatnaujino termino ir atsisakė priimti atskirąjį skundą.
III.
Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teikdama atskirąjį skundą 2024 m. spalio 11 d. apie 22 val. negalėjo tinkamai prisijungti prie EPP, t. y. ekrane atsirasdavo raudonas užrašas, jog yra klaida sistemoje. Kadangi tai buvo penktadienis ir nedarbo laikas, ji negalėjo gauti reikiamos pagalbos. Atskirąjį skundą pareiškėja padavė 2024 m. spalio 12 d., t. y. sekmadienį, kai tinkamai veikė sistema. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą. Pareiškėjai yra nesuprantama, kaip šį sistemos sutrikimą ji galėjo patvirtinti sekmadienį, teikdama atskirąjį skundą, ir kaip atskirojo skundo pateikimo terminas galėjo įtakoti bylos vilkinimą, kai terminas baigėsi penktadienį 24 val., o skundas dėl EPP veiklos sutrikimo buvo paduotas sekmadienį. Teisėja Natalija Zelionkienė prieš tai priėmė klaidinančią nutartį, kuria buvo įpareigojusi pareiškėją pateikti dokumentus praėjusia data, t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje buvo nustatytas neįvykdomas terminas – iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. Teismui dėl to nekyla jokios pasekmės, o, kai tinkamai neveikė EPP ir nebuvo įmanoma paduoti atskirąjį skundą (objektyvios nurodytos priežastys, nepriklausančios nuo pareiškėjos), pareiškėjos atskirasis skundas nepriimamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas neatnaujino atskirojo skundo padavimo teismui termino, nustatęs, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 22 val. ji negalėjo tinkamai prisijungti prie EPP ir paduoti atskirąjį skundą, tai buvo penktadienis, todėl ji negalėjo gauti reikiamos pagalbos, atskirąjį skundą padavė sekmadienį, kai tinkamai veikė EPP. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalims yra suteikta teisė apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau šią teisę proceso šalys turi įgyvendinti, laikantis įstatymuose, šiuo atveju – ABTĮ nustatytos tvarkos.
ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą septynių dienų apskundimo terminą, paskutinė diena atskirajam skundui dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties paduoti buvo 2024 m. spalio 11 d. (imtinai), o pareiškėja atskirąjį skundą per EPP padavė 2024 m. spalio 13 d.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-520/2022).
Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu (šiuo atveju – atskiruoju skundu) į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 22 val. negalėjo tinkamai prisijungti prie EPP dėl sistemos veiklos sutrikimo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų (pvz., ekrano nuotraukos, kurioje būtų užfiksuoti EPP veiklos sutrikimai, Nacionalinės teismų administracijos patvirtinimo apie tą dieną fiksuotus EPP veiklos sutrikimus). Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, kodėl atskirojo skundo negalėjo paduoti kitais ABTĮ numatytais būdais, pvz., paštu ar elektroniniu paštu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko (7 dienas) paduoti atskirąjį skundą, tačiau, kaip pareiškėja nurodė, ji bandė paduoti atskirąjį skundą per EPP 2024 m. spalio 11 d. apie 22 val., t. y. paskutinę termino dieną po teismo darbo valandų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjos procesinis elgesys neleidžia vertinti, kad ji buvo pakankamai aktyvi, siekdama savo galbūt pažeistų teisių gynimo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis lėmė tai, kad pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys (amžius, kompiuterinių įgūdžių neturėjimas) yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011; 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010). Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas, o ketindamas skundu kreiptis į teismą, savo teises įgyvendinti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas kitus asmenis.
Maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015; 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016; 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-339-261/2018).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą.
Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja prieš tai buvo nustačiusi terminą praėjusia data, neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju yra tikrinama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartis ir nėra vertinami ankstesni šioje byloje priimti procesiniai sprendimai.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė