Administracinė byla Nr. A-3381-438/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00170-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui E. K. K. (E. K. K.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjams Yasser Ghaowi ir Vian Badir,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio E. K. K. (E. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio E. K. K. (E. K. K.) sulaikymo.

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. K. K. (E. K. K.) (toliau – ir Užsienietis) trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje.

2.       Centras nurodė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš šalies. Užsienietis, būdamas Migracijos departamento sprendimu apgyvendintas Centre, bandė du kartus išvykti iš Lietuvos teritorijos, bet buvo sulaikytas. Siekiant priimti galutinį spendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, būtina Užsienietį sulaikyti. Taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra sąlygų, kadangi Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis.

3.       Užsienietis ir jo atstovas pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jis vyko į Europą, kur ne tokios griežtos sąlygos. Būtų nevykęs, jei jam būtų suteikta galimybė gyventi Lietuvoje. Sulaikymas – kraštutinė priemonė. Užsieniečiui gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

II.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.

5.       Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko 2021 m. balandžio 1 d. ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Šį Migracijos departamento sprendimą Užsienietis apskundė teismui. 2021 m. balandžio 21 d. Užsienietis sulaikytas kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai išvykstantis su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais iš Lietuvos į Lenkiją, 2021 m. gegužės 18 d. pakartotinai sulaikytas vykstantis automobiliu kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, vienas iš kartu vykusių užsieniečių pareigūnams paaiškino, kad norėjo išvykti į Vokietiją.

6.       Teismo vertinimu, egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Šiuo metu neišnagrinėtas Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl vertinama, kad iki galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimo aiškinamasi dėl motyvų, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Užsienietis jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, du kartus pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13 punktą, du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismo posėdyje teigė, kad nori išvykti į Europą, kur geresnės sąlygos, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Yra pagrindo manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III.

7.       Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Apeliantas su Migracijos departamentu bendradarbiavo ir bendradarbiauja – jis buvo apklaustas ir dalyvavo visose procedūrose, susijusiose su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

7.2.                      Teismas nepagrįstai neskyrė apeliantui alternatyvios sulaikymo priemonės. Apeliantas atitinka visas sąlygas, kurioms esant jam gali būti skirta alternatyvi sulaikymo priemonė ir nėra aplinkybių, kuomet ji neskiriama. Teismas turėjo vertinti ir mažiau griežtų nei sulaikymas priemonių taikymo galimybę (nes jos iki šiol nebuvo taikytos). Apelianto buvimas Lietuvos Respublikoje gali būti užtikrintas taikius jam alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, tokia priemonė būtų proporcinga.

8.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

8.1.                       Užsienietis, neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares prieglobsčio procedūrai dar nepasibaigus, nevykdė Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jis buvo apgyvendintas Centre prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.13.1. punkto. Užsienietis, neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, pareigūnams prisistatė melagingais asmens duomenimis, jo prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka, kadangi Užsienietis pateikė nepagrįstą prašymą, nurodydamas tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, du kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis. Tokio Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

8.2.                       Teismo diskrecijos teisė yra taikyti arba netaikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečių atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo užsieniečiui skirti nei vienos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jis nepateikė jokių asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, atvykęs į Lietuvą pareigūnams teikė klaidinančią informaciją dėl savo tapatybės. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

9.       Ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

11.       Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

12.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės.

13.       Nagrinėjamu atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos buvo apskųstas teismui ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, kadangi galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti. Taigi, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

14.       Be to, įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi Užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, du kartus pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir du kartus bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės Užsienietis neneigė nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde. Priešingai – pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad nori išvykti į Europą, kur geresnės sąlygos. 

15.       Apeliantas teigia, kad jam pritaikytas sulaikymas nėra proporcinga priemonė, jo buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti pakaktų taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y., jį apgyvendinti Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindo manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio ligtolinio elgesio, kai jis kelis kartus bandė išvykti iš Lietuvos, negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Todėl nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamą tikslą – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėto tikslo.

16.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio E. K. K. (E. K. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas