Baudžiamoji byla Nr. 1-304-1123/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04267-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 1.2.23.1.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, 

dalyvaujant prokurorei Indrai Zubavičiūtei,

kaltinamajai L. B., jos gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

kaltinamajam M. V.,

vertėjai Sveltanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nėra, teistas 9 kartus Lietuvos Respublikoje, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat teistas užsienyje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje;

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, 3 klasių išsilavinimo, nedirbanti, duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje nėra, teista 2 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi paleista lygtinai, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje;

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teista, mirusi (duomenys neskelbtini),

buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Teismas 

n u s t a t ė :

M. V. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas be tikslo jas platinti ar parduoti, o būtent: jis, 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 24 eurus įsigijo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, keturis folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g (0,040 %), sudėtus į tualetinio popieriaus skiautę, kurią įsidėjęs į striukės kišenę neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024 m. vasario 2 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai asmens kratos metu minėtą medžiagą rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje

L. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: ji, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. vasario 1 d., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė ne mažiau kaip 0,00011 g (0,040%), iš kurių ji 2024 m. vasario 1 d., apie 14.00 val., autobusų stotelėje „Rugegėlių“, adresu A. Kojelavičiaus g., Vilniuje, išplatino ne mažiau kaip 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g (0,040%) asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, tokiu būdu ji platino narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam

Kaltinamoji L. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi, kad taip pakartojo, bet buvo priversta taip padaryti, nes jos sesuo serga ir buvo reikalingi pinigai vaistams, taip pat ji (L. B.) turi (duomenys neskelbtini) vaikus, tuo metu nedirbo ir neturėjo kur vaikus palikti, nes sesuo serga. Pripažįsta, kad pardavė tą medžiagą, amfetaminą ar kaip ten, ji pati nedarė, nebandė ir nežino. Tą medžiagą ji rado prie stoties, ten, kur vaikšto žmonės, ir nusprendė parduoti. Ji nedažnai randa medžiagas, kurias paskui parduoda, tai buvo pirmas kartas. Neprisimena ir negali pasakyti, kada rado. Kai rado tą medžiagą, ji jos neatidarė, nežiūrėjo, bet suprato, kas ten yra, manė, kad ten yra heroinas, nes kai ji buvo stotelėje, ten buvo narkotines medžiagas vartojantys vaikinai, kurie, pamatę, kad artinasi policija, tą dalyką numetė ir pabėgo, o ji (L. B.) tą dalyką pakėlė. Tai buvo supakuotas vienas celofaninis pakelis. Ji tų medžiagų niekam nepardavė, jas davė N.. Ji suprato, kad N. pardavė heroiną. N. gerai nežino, jos nėra draugės, bet žino, kad ši vartoja narkotikus, todėl ji (L. B.) davė narkotikus N., o N. jai padėjo. Medžiagas perdavė Rugiagėlių stotelėje. Radusi tą medžiagą nežinojo, ką su ja daryti. Tą dieną ji ėjo, pamatė N., priėjo ir paklausė, ar ji vartoja tuos narkotikus, gal nori, kad jai duotų. Ji (L. B.) pasakė N., kad jai duotų pinigų, nes jai reikėjo pinigų vaistams. Jos sutarė dėl 300 eurų sumos. Tačiau N. jai nesumokėjo, nes nespėjo.

Su N. jos kaip ir susitikdavo, N. nieko negalėjo padaryti, ji (L. B.) jai paskambino ir pasakė, kad ji ateitų. Su N. susitikdavo tris savaites, ne kiekvieną dieną, bet per tas tris savaites buvo susitikusios penkis kartus. Susitikimų metu N. jai (L. B.) atvežė šiek tiek pinigėlių už tai, kad ji (L. B.) N. duodavo narkotikus, ji (L. B.) davė vieną kartą, bet N. jai pinigus duodavo per kelis kartus po 20 eurų. Ji (L. B.) neprisimena, kiek N. davė lankstinukų tada, gali būti 140 „čekių“. Su ja (L. B.) buvo kita moteris ir jai davė 4 folijas. N. sakė, kokia tai narkotinė medžiaga, N. ir pati tą žinojo, nes ji vartoja, tai heroinas. Ji (L. B.) nusprendė, kad ten heroinas, nes kai žmonės, pamatę policiją, tą numetė, ji pagalvojo, kad jie išsigando ir kad ten yra heroinas. Ji iš karto nežinojo, ar ten heroinas, ar amfetaminas, tačiau ji davė N., ši paragavo ir pasakė, kad heroinas. Gali būti, kad ten buvo karfentanilis, ji tai pripažįsta. Ten nebuvo didelis maišas ir medžiagos jau buvo supakuotos į lankstinukus, ji (L. B.) pati jų nepakavo. Supakavo tuos 4 vienetus, kuriuos pardavė, o kitų pati nedarė.

Šiuo metu ji yra registruota užimtumo tarnyboje, yra dirbusi oficialiai, paskutinį kartą prieš 2 mėnesius, gal truputį daugiau, dirbo 8 mėnesius ir anksčiau yra dirbusi visur po truputį. Jos vaikams yra (duomenys neskelbtini) metai. Jos pragyvenimo šaltinis yra pašalpos vaikams ir darbo pajamos, kuomet turėjo tam laiko, sesuo nesirgo, tai ji (L. B.) ir dirbo, viskas buvo normaliai, o paskui susirgo sesuo. Sesuo serga nuo mažens, bet būna, kad ji geriau jaučiasi ir tada ji (L. B.) eina dirbti. Anksčiau buvo teista 2 kartus už tokią pat veiką. Ji žino, kokia jai gresia bausmė, labai gailisi, nenorėjo to kartoti, taip gavosi, nes tuo momentu sesuo labai sirgo, reikėjo pirkti vaistus ir ji neturėjo pinigų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus ir juos davė, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. J. 2024 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nenaudojant techninių priemonių, gauta informacija, kad N. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtai disponuoja ir platina narkotinę medžiaga – karfentanilį, t. y. vykdo nusikalstamą veiklą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Siekiant patikrinti minėtą informaciją, 2024 m. vasario 2 d. kartu su vyresniuoju tyrėju A. B. stebėjo teritoriją šalia N. A. gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val. jie pastebėjo N. A., išeinančią iš gyvenamosios vietos. Išėjusi iš  pastato, N. A. įtartinai dairėsi į šalis. Jie pastebėjo, kaip ji priėjo prie dvejų šalia minėto pastato stovėjusių vyriškių, kaip vėliau nustatyta – M. V. ir K. S.-S.. Jiems matant, M. V.perdavė N. A. pinigines kupiūras, o ji jam perdavė kažkokį smulkų popieriaus lankstinuką. Įtarus, kad įvyko narkotinių medžiagų platinimas, buvo nuspręsta M. V. ir K. S.-S. patikrinti. Po susitikimo M. V. ir K. S.-S. nuvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Kartu su vyresniuoju tyrėju A. B., nepaleisdami jų iš akiračio, iškart nuėjo asmenims iš paskos bei, priėję prie jų, prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė, ar turi su savimi narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, į ką M. V. atsakė, kad ką tik įsigijo 4 folijos lankstinukus, kuriuose yra narkotinė medžiaga – karfentanilis. M. V.buvo sulaikytas, jam buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš jo buvo paimti 4 folijos lankstinukai su galimai narkotinė medžiaga, susukti į tualetinio popieriaus skiautę (ant skiautės pavaizduoti vaikiški gyvūnų ir daiktų atvaizdai) (1 t., b. l. 33).

Liudytojas K. S.-S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 2 d., apie 10 val. važiavo iš probacijos autobusu Nr. „1G“. Važiavo link Vilniaus m. stoties. Autobuse susitiko jam iš matymo pažįstamą vyriškį vardu M. V.. Šis jo paklausė, ar žino, kur jis galėtų gauti narkotinių medžiagų, o konkrečiai karfentanilio. Pats narkotines medžiagas vartoja apie 20 metų, tačiau šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl konkrečiai šiuo laikotarpiu nevartoja. Kadangi pats buvo vartojantis narkotines medžiagas, žino, jog Vilniaus autobusų stoties teritorijoje galima rasti asmenų, kurie jas platina. Pats konkrečiai pažįsta moterį, vardu N., kurios pavardės nežino, tačiau turi jos mobiliojo ryšio numerį: (duomenys neskelbtini). Jo mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ ji įvardinta kaip „N.“. Kadangi M. V. jo paklausė, jis pasakė, kad jeigu nori, gali paklausti N., nes žinojo, jog ji anksčiau pardavinėdavo narkotines medžiagas, o konkrečiai karfentanilį. Pats kelis kartus praeityje yra iš jos pirkęs narkotines medžiagas (karfentanilį) maždaug mėnesio laikotarpyje. Su ja visada bendraudavo anksčiau nurodytu telefono numeriu. Taigi, M. V. paprašius jis (K. S.-S.) paskambino iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) N. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, kaip sekasi, ar galėtų „padėti” jo pažįstamam, į ką ji atsakė, kad gali, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Tuomet jis (K. S.-S.) parašė iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) N. žinutę į jos mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su skaičiumi „4” (tai reiškia, kad reikalingi 4 folijos lankstinukai arba kitaip sakant 4 dozės), nes M. V. pasakė, kad jam būtent tiek ir reikia. N. jam atrašė „ok”, kas reiškia sutikimą. Maždaug apie 10.20 val. kartu su M. V. atvyko prie (duomenys neskelbtini). Jie su M. V. priėjo prie minėtu adresu esančios pėsčiųjų perėjos ir laukė N.. Kai po maždaug 10 minučių ji priėjo prie jų, jo akivaizdoje M. V. iš rankų į rankas perdavė N. 24 eurus, o ji iš savo rankų į M. V. rankas perdavė popierinę skiautę, kuri buvo sulankstyta, tačiau suprato, kad jos viduje buvo įdėti folijos lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis. Tuomet M. V. minėtą popieriaus skiautę su viduje esančias 4 folijos lankstinukais įsidėjo sau į dešinės pusės striukės kišenę ir jie nuėjo (duomenys neskelbtini) link. Jiems beinant prie jų priėjo du asmenys, kurie prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė, ar turi su savimi narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. M. V. jiems atsakė, kad dešinėje striukės kišenėje turi prieš kelias minutes įsigytus 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu. Jis (K. S.-S.) asmeniškai N. atpažinti galėtų, nes yra matęs ją kelioliką kartų, ji nuolatos būna stoties rajone. Ją atpažinti galėtų iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, veido formos. Jis suvokia, kad jo akivaizdoje įvyko neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas, kuriame jis dalyvavo kaip liudytojas. Pats jis niekam nesiūlo padėti įsigyti narkotinių medžiagų ar panašiai, su N. sukontaktavo tik M. V. paprašius, nes žino, kaip sunku gyventi su šia priklausomybe (1 t., b. l. 13-18).

2024 m. vasario 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas K. S.-S. iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4 (N. A.) ir nurodė, kad yra tikras, kad tai yra tas pats asmuo, kuris 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai išplatino 4 folijos lankstinukus su galimai narkotine medžiaga viduje, t.y. iš savo rankų perdavė juos jo pažįstamam M. V. į rankas, o M. V. asmeniui, esančiam nuotraukoje Nr. 4 iš rankų į rankas perdavė 24 eurų sumą. Tokiu būdu už atlygį buvo išplatintos narkotinės medžiagos – karfentanilis. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, veido formos (1 t., b. l. 19-26).

2024 m. vasario 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis M. V. iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4 (N. A.) ir nurodė, kad yra tikras, kad tai yra ta pati moteris, kuri 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pardavė jam už 24 eurus 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies, akių, veido formos (1 t., b. l. 94-100).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. J. 2024 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu tikrinant turimą informaciją užfiksuota, kad 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), N. A.už 24 eurų sumą neteisėtai išplatino M. V. 4 folijos lankstinukus su šviesios spalvos milteliais viduje, galimai narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga. Siekiant sulaikyti narkotinių medžiagų platinimu įtariamąją N. A., 2024 m. vasario 2 d. kartu su vyresniuoju tyrėju A. B. stebėjo teritoriją šalia jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 2 d., apie 13.20 val. pastebėjo N. A., išeinančią iš gyvenamosios vietos. Išėjusi iš  pastato, N. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur 13.30 val. buvo sulaikyta. Atlikus N. A. gyvenamosios vietos kratą ((duomenys neskelbtini)) buvo rastas ir paimtas  tualetinio popieriaus rulonas (ant jo pavaizduoti vaikiški gyvūnų ir daiktų atvaizdai), analogiškas tai skiautei, su kuria N. A.2024 m. vasario 2 d., 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išplatino M. V. 4 folijos lankstinukus su šviesios spalvos milteliais viduje (1 t., b. l. 80-83).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. vasario 2 d. jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tarnybos metu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nenaudojant techninių priemonių, buvo gauta informacija, kad N. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtai disponuoja ir platina narkotinę medžiaga – karfentanilį, t. y. vykdo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Siekiant patikrinti minėtą informaciją, 2024 m. vasario 2 d., kartu su vyresniuoju tyrėju R. J., stebėjo teritoriją šalia N. A. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val., pastebėjo, kad N. A. išėjo iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš pastato, N. A. įtartinai dairėsi į šalis. Jie stebėjo, kaip ji priėjo prie dviejų šalia minėto pastato stovėjusių vyriškių, kaip vėliau nustatyta - M. V. ir K. S.-S.. Jiems matant, M. V. perdavė N. A. pinigines kupiūras, o ji jam perdavė kažkokį smulkų popieriaus lankstinuką. Kadangi jie suprato, kad įvyko narkotinių medžiagų platinimas, buvo nuspręsta M. V. ir K. S.-S. patikrinti. Po susitikimo M. V. ir K. S.-S. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Kartu su vyresniuoju tyrėju R. J., nepaleisdami jų iš akiračio, iškart nuėjo paskui minėtus asmenis bei, priėję prie jų, prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė, ar turi su savimi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, į ką M. V. jiems atsakė, kad ką tik įsigijo 4 folijos lankstinukus, kuriuose yra narkotinė medžiaga – karfentanilis. Jie M. V. sulaikė, atliko jo asmens kratą, kurios metu M. V. išorinėje kairėje striukės kišenėje rado ir paėmė 4 folijos lankstinukus su galimai narkotine medžiaga, susuktus į tualetinio popieriaus skiautę (ant skiautės pavaizduoti vaikiški gyvūnų ir daiktų atvaizdai). M. V. ir K. S.-S. pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS padalinį tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. Tą pačią dieną, siekiant sulaikyti narkotinių medžiagų platinimu įtariamą N. A., kartu su vyresniuoju tyrėju R. J. stebėjo teritoriją šalia jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apie 13.20 val. pamatė kaip N. A. išeina iš gyvenamosios vietos, išėjusi ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur 13.30 val. jie ją sulaikė. N. A. asmens kratos metu daugiau narkotinių medžiagų nerado, buvo rasti tik pinigai, t.y. 130 eurų ir mobiliojo ryšio telefonas. Tą pačią dieną buvo atlikta N. A. gyvenamojoje vietoje krata, adresu (duomenys neskelbtini) kurios metu buvo rastas ir paimtas tualetinio popieriaus rulonas (ant jo pavaizduoti vaikiški gyvūnų ir daiktų atvaizdai), kuris yra analogiškas tai skiautei, su kuria N. A. 2024 m. vasario 2 d., 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išplatino M. V. 4 folijos lankstinukus su šviesios spalvos milteliais viduje. N. A. taip pat neneigė, kad platina narkotines medžiagas, jos namuose kratos metu daugiau narkotinių medžiagų nerado, ji nurodė, kad pardavė paskutinius keturis lankstinukus. Tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi N. A. buvo pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS padalinį (1 t., b. l. 29-33).

2024 m. vasario 2 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad atlikta N. A. asmens krata, apžiūrint asmens kūną, dėvimus drabužius ir turimus su savimi daiktus, kuprinėje rasta, be kita ko, 130 eurų grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1.3“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 įstatytomis SIM kortelėmis, visi objektai paimti ir supakuoti į paketą NR. 640932. Daugiau apžiūrint asmens dėvimus drabužius ir kūną civilinėje apyvartoje draudžiamų ar tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 151-157).

2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti grynieji pinigai (eurai), viso 130 eurų, kurie buvo rasti pas įtariamąją N. A. 2024 m. vasario 2 d. asmens kratos metu – 1 vnt. 50 eurų kupiūra, 3 vnt. 20 eurų kupiūrų, 1 vnt. 10 eurų kupiūra, 2 vnt. 5 eurų kupiūrų (2 t., b. l. 42-44).

2024 m. vasario 2 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata N. A. faktinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Ant spintelės prie lovos, kuria naudojasi N. A., matyti tualetinio popieriaus su paveiksliukais ritinys, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640919. Spintelėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E1310M“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 640919. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 138-142).

2024 m. rugsėjo 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta N. A. asmens kratos ir kratos metu rastų daiktų apžiūra:

1. Apžiūros metu apžiūrimas telefonas „Nokia 3“, IMEI1 Nr.: (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr.: (duomenys neskelbtini) su dviem įstatytomis „Tele2” SIM kortelėmis Nr.: (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas baltos spalvos korpusu, auksinės spalvos apdailos juostele iš kraštų. Įjungus telefoną ir atidarius telefone esančius kontaktų sąrašą, matoma, kad yra kontaktinis numeris pavadintas „V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) (tai L. B. telefono numeris). Peržiūrėjus Nr. (duomenys neskelbtini) „Įeinančių/Išeinančių“ skambučių sąrašą (istoriją), matoma, kad yra 6 išeinantys skambučiai į Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2024-01-28, 18:13 val. (2 min. 40 s.), 18:43 val. (5 min. 26 s.), 18:50 val., 18:53 val., 18:57 val. ir 2024-01-30, 13:16 val (8 s.). Toliau 2024-01-30 16:10 val. yra vienas įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (16 s.) bei 18:01 val. vienas išeinantis skambutis į Nr. (duomenys neskelbtini) (12 s.). Toliau 2024-01-31 yra 9 išeinantys skambučiai į Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 13:09 val., 13:10 val., 13:15 val., 13:18 val., 13:22 val., 13:28 val. (50 s.), 13:43 val. (42 s.), 14:11 val. (19 s.), 16:08 val. (1 min. 15 s.).

Taip pat telefone esančiame kontaktų sąraše matoma, kad yra kontaktinis numeris pavadintas „K.“, Nr. (duomenys neskelbtini) (tai K. S.-S. telefono numeris). Peržiūrėjus Nr. (duomenys neskelbtini) „Įeinančių/Išeinančių“ skambučių sąrašą (istoriją), matoma, kad 2024-02-01 16:27 val. yra vienas praleistas skambutis bei 16:32 val. yra vienas įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (16 s.). Toliau 2024-02-02 yra trys įeinantys skambučiai iš Nr. (duomenys neskelbtini), t. y 9:25 val. (22 s.), 9:46 val. (30 s.) bei 10:15 (15 s.). Daugiau reikšmingos informacijos, susijusios su Nr. (duomenys neskelbtini) (SMS/MMS žinučių), nerasta. Taip pat daugiau nerasta kitos tyrimui reikšmingos informacijos.

2. Apžiūros metu apžiūrimas tualetinio popieriaus su paveiksliukais ritinys, ritinys ne naujas, ne pilnas, matosi, kad dalis jau panaudota, popierius yra baltos spalvos, įspaustais daugiakampiais ornamentais, su Kalėdinio motyvo paveikslėliais (1 t., b. l. 159-170).  

N. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai. Ji yra vartojanti narkotines medžiagas, per dieną jai reikėdavo 10 dozių, tačiau jau 10 metų dalyvauja (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 metų sausio pradžioje bendroje pažįstamų kompanijoje susipažino su (duomenys neskelbtini) tautybės moterimi, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos kontaktinių duomenų nežino, kuri jai pasiūlė pardavinėti narkotines medžiagas, tiksliau fentanilį. Kadangi neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, ji sutiko. Jos susitarė, kad praktiškai kiekvieną rytą jos susitiks Rugiagėlių stotelėje, kur moteris jai ryte atnešdavo 140 čekių (dozių), o vakare ji (N. A.) atnešdavo pinigus, tai yra už parduotus 100 čekių, čekio kaina 6 Eur, tai yra 600 Eur, o likusius ji pasilikdavo sau, tai yra 240 Eur. Taip jos susitikdavo beveik kiekvieną dieną. Moteris jos telefone yra užrašyta kaip „V.“. 2024 m. vasario 2 d., apie 9 val. ji pardavė 4 čekius, po ko prie Priklausomybės lygų centro apie 10 val. pardavė 2 čekius po 6 Eur už 1 vnt. pažįstamam asmeniui, o maždaug už pusvalandžio, šalia savo namų (duomenys neskelbtini) ji pardavė dar 4 folijos čekius po 6 Eur, kurie bendrai buvo suvynioti į tualetinio popieriaus skiautę, kuri buvo baltos spalvos, o ant jos buvo naujametinių motyvų gyvūnėliai, pažįstamiems, vienas jų buvo K. S., kuris irgi yra (duomenys neskelbtini), o antro vyro ji nepažįsta, jau nebe pirmą kartą ji jiems parduoda, jie visada būna kartu, tačiau pinigus jai paduoda visada tas vyras, kurio duomenų ji nežino, ir visada ji jam į rankas paduodavo reikiamą dozių kiekį. Šį kartą jis pirko 4 čekius po 6 Eur, tai jis jai padavė 24 Eur, tai yra 20 Eur kupiūrą ir 2 monetas po 2 Eur. Po to, kai pardavė jam narkotikus, apie 11 val. pardavė dar 2 čekius Kauno gatvėje po 6 Eur už 1 vnt. pažįstamam, kurio duomenų nurodyti negali. Kai jos klientams reikia dozės, jie jai rašo žinutes į tel. Nr., kurio pabaiga yra „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra įdėtas jos MRT „SAMSUNG E1013“, arba skambindavo į tel. Nr. kurio pabaiga yra „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra įdėtas į jos MRT „NOKIA“, kuriuos pareigūnai iš jos paėmė kratos metu. Apie 13 val. jai išeinant iš (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie ją pristatė į policijos komisariatą. Kai buvo sulaikyta, prie savęs jau narkotikų neturėjo. Dėl padaryto labai gailisi, daugiau narkotikų neplatins (1 t., b. l. 181-185).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, N. A. parodė, kad prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų nori papildyti, kad jos apklausos metu nurodyta (duomenys neskelbtini) tautybės moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų, yra vardu L., ji nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiais plaukais, smulkaus veido, jokių išskirtinių požymių įvardinti negali, bet atpažinti iš pateiktų nuotraukų ją galės, atpažins iš bendrų veido bruožų, išskirti konkrečiai pagal ką negali. 4 čekius, kuriuos ji 2024 m. vasario 2 d. pardavė su K. S. atėjusiam vyriškiui, kurio duomenų nežino, ji, kaip ir kitus čekius, kuriuos tą dieną pardavė, įsigijo prieš dieną, t. y. ketvirtadienį, 2024 m. vasario 1 d., apie 14.00 val., susitikusi su L. Naujojoje Vilniuje, stotelėje „Rugiagėlių“, kur L. jai perdavė iš viso 140 čekių fentanilio, iš kurių ji ėmė 100 pardavimui ir 40 sau suvartoti. Už juos ji pinigų neperdavinėjo, pinigus turėjo atiduoti pardavusi. Iš paimtų šių čekių ji 4 ir pardavė minėtam nepažįstamam vyrui ir kitiems klientams. 2024 m. vasario 2 d. vakare turėjo su L. susitikti ir atiduoti gautus pinigus už parduotus 100 čekių, vieno čekio vertė 6 eurai. Neatsimena, kiek tiksliai pardavė iš gautų 100 čekių, nes dalį čekių davė pažįstamiems iš matymo be pinigų, t.y. pavaišino, todėl neatsimena ir tiksliai kiek pinigų surinko už parduotus čekius. Gautus pinigus, kaip minėjo, turėjo L. atiduoti 2024 m. vasario 2 d. vakare, bet su ja nesusitiko, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų (2 t., b. l. 11-14).

2024 m. vasario 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad N. A. iš jai parodytų 5 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (L. B.) ir nurodė, kad tai yra jos apklausos metu nurodyta (duomenys neskelbtini) tautybės moteris vardu L., iš kurios jis 2024 m. vasario 1 d., apie 14.00 val., Naujojoje Vilnioje įsigijau pardavimui 100 čekių fentanilio, vieno čekio vertė 6 eurai, iš kurių 2024 m. vasario 2 d. prie (duomenys neskelbtini), pardavė 4 čekius su narkotine medžiaga, susuktus į popieriaus skiautę už 24 eurus M. V.. L. atpažino, kaip ir minėjo, iš bendrų veido bruožų, išskirti konkrečiai kokių negali, taip pat nuotraukoje ji su auskarais, su kuriais yra ją mačiusi. Dėl to, kad tai tikrai jos nurodyta moteris, vardu L., yra šimtu procentu tikra (2 t., b. l. 17-25).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) Baltos spalvos miltelių, esančių  keturiuose folijos lankstinukuose, kurie buvo rasti pas M. V. ir pateikti voke Nr. 1, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00011 g (0,040 %);

2) M. V. rankų nuoplovoje, pateiktoje voke Nr. 2, narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta;

3) N. A. rankų nuoplovoje, pateiktoje voke Nr. 3, narkotinių (psichotropinių) medžiagų nenustatyta (1 t., b. l. 67-70, 75-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 326/2024(01) nurodyta, kad M. V. šlapime, paimtame 2024 m. vasario 2 d., 16.00 val., rasta morfino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), metadono, EDDP (metadono metabolitas). Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 327/2024(01) nurodyta, kad N. A. šlapime, paimtame 2024 m. vasario 2 d., 15.00 val., rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), metadono, EDDP ( metadono metabolitas). Šlapime opiatų, etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 135).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 260 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. 

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. 

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019).

BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti nusikaltimai – disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis – įvykdomi veikiant tiesioginė tyčia, t. y. asmeniui suvokiant, kad medžiaga, kuria jis disponuoja, yra narkotinė ar psichotropinė ir norit taip veikti, t. y. su šia medžiaga atlikti bent vieną šio straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Teismas taip pat pažymi, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009). 

Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra išaiškinta, kad teismai konstatuodami, jog buvo padarytos kelios alternatyvios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų, draudžiama padarytas veikas pareziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip įvairūs veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotines ar psichotropines medžiagas, o jų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-689/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, karfentanilis yra narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 237 punktą karfentanilio nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 0,00006 g šios medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 0,0006 g šios medžiagos kiekis, labai dideliu kiekiu laikytinas 0,018 g šios medžiagos kiekis.

Šiuo atveju pas kaltinamąjį M. V. rastas jo įgytas ir laikytas karfentanilio kiekis buvo 0,00011 g, tai yra daugiau nei nedidelis kiekis, bet nesiekia didelio kiekio. Kaltinamoji L. B., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, o vėliau pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, nemažiau kaip 0,00011 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir tai yra daugiau nei nedidelis kiekis, bet nesiekia didelio kiekio.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad M. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, keturis folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g, kuriuos neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024 m. vasario 2 d., apie 10.40 val., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis policijos pareigūnai minėtą medžiagą rado ir paėmė, o kaltinamoji L. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė ne mažiau kaip 0,00011 g, ir iš šios narkotinės medžiagos kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis išplatino ne mažiau kaip 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai. Kaltinamoji L. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, teisiamojo posėdžio metu taip pat pripažino visiškai. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų K. S.-S., A. B., taip pat N. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamąja, parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose, kratos protokole, asmens kratos protokole, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kita bylos rašytinė medžiaga. Visi šie duomenys neprieštarauja vieni kitiems, patvirtina vieni kitus ir jais neabejotinai įrodytos kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, kad L. B., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. vasario 1 d., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė ne mažiau kaip 0,00011 g (0,040%), iš kurių ji 2024 m. vasario 1 d., apie 14.00 val., autobusų stotelėje „Rugegėlių“, adresu A. Kojelavičiaus g., Vilniuje, išplatino ne mažiau kaip 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g (0,040%) asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, tokiu būdu ji platino narkotines medžiagas. Tokie L. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. O M. V., 2024 m. vasario 2 d., apie 10.30 val., prie (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 24 eurus įsigijo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, keturis folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00011 g (0,040 %), sudėtus į tualetinio popieriaus skiautę, kurią įsidėjęs į striukės kišenę neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024 m. vasario 2 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai asmens kratos metu minėtą medžiagą rado ir paėmė. Bendras pas M. V. rastos narkotinės medžiagos - karfentanilio kiekis yra 0,00011 g, kas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio nustatymo rekomendacijas sudaro daugiau nei 0,00006 g nedidelis kiekis, bet mažiau nei didelis 0,0006 g. Šie M. V. veiksmai kaltinime buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.).

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo buvo pakeista, be kita ko, ir BK 259 straipsnio 1 dalis.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 259 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatytos papildomos švelnesnės bausmės rūšys – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl, remiantis anksčiau aptartomis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptarta M. V. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 259 straipsnio 1 dalį.

BPK 3 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena iš tokių aplinkybių yra įtvirtinta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte – tai asmens, kuriam baudžiamasis procesas pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Baudžiamasis procesas tokiu atveju gali būti tęsiamas tik tada, kai tai reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesant šių sąlygų, baudžiamasis procesas mirusiam asmeniui nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. A. (duomenys neskelbtini) mirė. N. A. mirties faktas patvirtintas ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje esančia informacija iš Gyventojų asmenų registro. Teismas nenustatė BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išimčių, kurios sudarytų pagrindą tęsti baudžiamąjį procesą N. A. atžvilgiu, o būtent, prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais gauta nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų reikalingas kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė baudžiamąją bylą nutraukti N. A. mirus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad tolesnis proceso vykdymas N. A. atžvilgiu nėra tikslingas, todėl baudžiamoji byla N. A. atžvilgiu nutrauktina.

Bausmių skyrimas ir kardomosios priemonės

BK 259 straipsnio 1 dalis nustato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytoje sankcijoje nurodoma vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis M. V. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, šie teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir M. V. pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant M. V.teistumus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. baudžiamasis įsakymas kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi M. V.buvo žinomas.  

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. V. – jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 9 kartus Lietuvos Respublikoje, taip pat ne kartą teistas Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 159-176), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 178-188), nedirbantis, teismo turimais duomenimis neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 192), nors teisiamojo posėdžio metu teigė, kad registruojasi, taip pat teigė, kad gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, byloje gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad šioje įstaigoje M. V. gydėsi (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 205). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį M. V. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš griežtesnių BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo teistumą, baustumą administracine tvarka, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertindamas galimybę kaltinamajam M. V. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, taip pat jo asmenybę. Nors kaltinamasis praeityje yra ne kartą teistas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dauguma jo ankstesnių teistumų buvo už nusikalstamas veikas nuosavybei, siekiant turtinės naudos. Tuo tarpiu šioje byloje aptariama nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis M. V. narkotines medžiagas, kuriomis disponavo, įsigijo savo vartojimui, nes tuo metu buvo priklausomas nuo jų, tačiau, paties teigimu, šiuo metu jų nevartoja, gydosi, byloje yra pateikti tai patvirtinantys duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors ankstesnių teistumų metu M. V. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau paskutiniu sprendimu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė, teismas neturi duomenų, kad kaltinamasis nesilaikė jos sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra tikslinga suteikti šansą pasitaisyti ir pakeisti gyvenimo būdą, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtinas 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į M. V. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2024 m. vasario 2 d., nuo 11.10 val. iki 15.23 val. (1 diena) (1 t., b. l. 35-36, 101-102), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintinos.

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji L. B. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdama jau teista už analogiškus nusikaltimus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, šie teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir L. B. pripažintina recidyviste, kas vertintina kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant L. B. teistumus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendis kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi L. B.buvo žinomas.

Kaltinamoji L. B. anksčiau teista du kartus, abu teistumai yra, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, ji 2022 m. gegužės 12 d. buvo paleista iš laisvės atėmimo bausmės įstaigos lygtinai, 2024 m. liepos 15 d. išrašyta iš probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės laikui, šie teistumai neišnykę ir nepanaikinti (3 t., b. l. 57-62), ji yra nedirbanti, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau tą patvirtinančių duomenų teismas neturi, administracine tvarka bausta vieną kartą (3 t., b. l. 64-65), byloje nėra duomenų apie jos psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymąsi. Kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė atsižvelgti į aplinkybę, kad L. B. auginą (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriais rūpinasi, jie lanko mokyklą, nepraleidžia pamokų, gerai mokosi, dalyvauja neformaliame ugdyme, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors L. B. iš tiesų yra (duomenys neskelbtini) vaikų mama, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina teiginių apie atsakingą rūpinimąsi vaikais, netgi priešingai, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad L. B. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu yra bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023-2024 metais neužtikrino savo vaikų teisės mokytis iki 16 metų pagal privalomo švietimo programas, iš minėtoje byloje konstatuotų aplinkybių matyti, kad vienas jos sūnus yra praleidęs (duomenys neskelbtini) pamokų, iš kurių (duomenys neskelbtini) buvo nepateisintos, kursą kartoja antrus metus, tačiau pažangos nėra padaręs, kitas sūnus yra praleidęs (duomenys neskelbtini) pamokas, iš kurių (duomenys neskelbtini) nepateisintos, mama nesidomi vaikų ugdymu, jų pažangumu, neužtikrina, kad jie reguliariai lankytų ugdymo įstaigą (3 t., b.l. 64-65). 

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų iki 8 metų. L. B. naujai nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo esant nusikalstamų veikų recidyvą (BK 27 straipsnis), už ką paprastai skiriama tik laisvės atėmimo bausmė. Taigi teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už padarytą sunkų nusikaltimą paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas, įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, pagrindų pastarajai taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatė. Tačiau teismas svarsto galimybę L. B. atžvilgiu takyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jai švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021).

Dėl kaltinamosios L. B. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji L. B. jai šioje byloje inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendis, įsiteisėjęs 2016 m. gegužės 9 d.) už analogišką nusikalstamą veiką. Tiek ankstesnė, tiek ir naujai padaryta nusikalstama veika yra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turtint tikslą jas platinti. Taigi anksčiau L. B. taikyta bausmė siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jos nuo naujo sunkaus nusikaltimo padarymo. Vykdant paskutinį iš nuosprendžių L. B. buvo paleista lygtinai, taigi, jai buvo parodytas pasitikėjimas, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau šio pasitikėjimo ji nepateisino, reikiamų išvadų nepadarė, būdama laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, pakarotinai nusikalto darydama analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamosios L. B. asmenybę ir rodo, kad ji yra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Vien tai, kad kaltinamoji L. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad ji viena augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, bei tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė, kaip pati nurodė, dėl sunkios turtinės padėties, kadangi sirgo sesuo, kuriai reikėjo pirkti vaistus, savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad vaikų turėjimas ir auginimas nesulaikė kaltinamosios nuo naujo nusikaltino padarymo. Aukštesnieji teismai yra ne kartą pasakę, jog šeimyninė padėti, tai yra vaikų auginimas ir priežiūra, negali kiekvieną kartą nulemti nepamatuotai švelnių bausmių už sunkių nusikaltimų padarymą skyrimą, nes tai faktiškai sukuria nebaudžiamumo atmosferą (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-319-315/2016). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje į asmens šeimynines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš kaltinamosios teisme duotų paaiškinimų matyti, jog ji kaip vienintelę išeitį pragyventi ir padėti sergančiai seseriai mato prekiaujant narkotinėmis medžiagomis ir tokius savo veiksmus pateisina. Svarbu paminėti, kad L. B. yra darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, galinti dirbti ir gauti legalias pajamas. Kaltinamoji pagal savo amžių yra susiformavusi asmenybė ir buvo laisva pasirinkti savo elgesio modelį ir tai, kokiu būdu ji uždirbs pragyvenimui, tačiau pati sąmoningai, nieko neverčiama, nusprendė platinti (parduoti) narkotines medžiagas, be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės, tai, kad buvo neteisėtai parduodamas vienas iš didžiausią žalą darančių narkotikų – karfentanilis, nesuteikia pagrindo teigti, kad ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių, bet priešingai – patvirtina ypatingai pavojingą kaltinamosios elgesį visuomenės atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023). Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, konstatuoti, jog kaltinamosios L. B. asmenybė yra tokia išimtinė, kad dėl jos straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Įvertinus aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalies bei BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatas, teismas sprendžia, kad L. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei ji numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje. Tačiau, įvertinus kaltinamosios prisipažinimą pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime bei teisme, kas jau pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą, bet mažesnis už sankcijos vidurkį. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji L. B. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, jai paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimai įtvirtina galimybę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ne tik paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, jai pastarosios paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, tačiau ir visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, pagal naują BK 75 straipsnio redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 9 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį sprendimą motyvuoti. Todėl šiuo atveju pasisakytina ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo L. B..

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį jos atžvilgiu nėra galimas. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Vis tik šiuo atveju konstatuotina, jog atidėti L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, kaltinamoji už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą yra teisiama trečią kartą, iš ankstesnių bausmių, taip pat ir jos atžvilgiu taikytų švelnesnių priemonių (lygtinio paleidimo) reikiamų išvadų nepadarė, būdama laisvėje savo elgesio nekontroliavo, pakartotinai padarė sunkų nusikaltimą, todėl, teismo vertinimu, tik reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra pakankama priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti, kad jos atžvilgiu būtų pasiekti bausmės tikslai. Darytina išvada, jog atsižvelgus į kaltinamosios L. B. asmenybę, jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymo bei jai skirtų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, ir toliau nesilaiko įstatymų, bei įvertinus jos padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo L. B. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajai L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – naikintina.

Mirusios kaltinamosios N. A. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat laikina procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės apribojimas jai priklausančioms piniginėms lėšoms (130 Eur) – panaikintinos.

Proceso išlaidos ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajai N. A. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 293,76 Eur išlaidų (3 t., b. l. 180-183).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji N. A. mirė, proceso išlaidų, susidariusių dėl jos gynėjo privalomo dalyvavimo priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis:

Po tyrimo likę 0,124 g miltelių su karfentaniliu, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius (1 t., b. l. 77) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėjos 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimo į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (1 t., b. l. 171-173) perduotas saugoti daiktas – tualetinio popieriaus su paveiksliukais ritinys – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas. Tuo pačiu nutarimu perduoti saugoti mobilaus ryšio telefonai „Nokia 3“ ir „Samsung E1310M“, priklausę mirusiai N. A., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. A. įpėdiniams, o per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos neatsiradus įpėdiniams, sunaikintini;

Panaikinus procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą N. A. turtui – gryniesiems pinigams – 130 Eur, perduotiems saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, kaip daiktiniai įrodymai į Vilniaus apskrities VPK saugyklą, pervedant juos į depozitinę sąskaitą (2 t., b. l. 64-69), grąžintini N. A. įpėdiniams, o per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos neatsiradus įpėdiniams, apie informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) recidyvistu.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir M. V. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. V. paskirtą arešto bausmę atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant šiuos įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į M. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. vasario 2 d., nuo 11.10 val. iki 15.23 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai..

Kaltinamajam M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) recidyviste.

L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir jai skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo L. B. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kaltinamajai L. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamąją bylą N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukti, nes kaltinamoji N. A. (duomenys neskelbtini) mirė.

N. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą N. A. turtui – gryniesiems pinigams – 130 Eur (vienam šimtui trisdešimt eurų), mirusiajai kaltinamajai N. A. panaikinti. Pinigines lėšas – 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, kaip daiktinius įrodymus į Vilniaus apskrities VPK saugyklą, pervedant juos į depozitinę sąskaitą – grąžinti N. A. įpėdiniams, o per įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos neatsiradus įpėdiniams, apie informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

Po tyrimo likusius 0,124 g miltelių su karfentaniliu, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėjos 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimo į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas perduotą saugoti daiktą – tualetinio popieriaus su paveiksliukais ritinį – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Tuo pačiu nutarimu perduotus saugoti mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3“ ir „Samsung E1310M“, priklausiusius mirusiai N. A., šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. A. įpėdiniams, o per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos neatsiradus įpėdiniams, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam M. V., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Aušra Ragelienė