Baudžiamoji byla Nr. 1-1489-859/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14034-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
T. N. 2019 m. balandžio 6 d. apie 21.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.01 promilės girtumas) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas mušė savo tėvą K. N., tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais. 2019 m. balandžio 6 d. dienos metu gėrė su draugais. Apie 20 val. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose buvo motina su tėvu. Namuose gėrė tėvas vienas. Jis prie gėrimo kartu su tėvu prisijungė. Gėrė kartu. Su tėvu jis išgėrė butelį degtinės. Dėl ko tarp jo ir tėvo kilo konfliktas, jis nepamena. Pamena, kad su tėvu susistumdė. Paskui dėl girtumo nieko daugiau nepamena. Tik pamena, kad atvažiavo policija. Jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Nepamena, kad būtų spardęs ar kitaip mušęs savo tėvą, tačiau mano, kad galėjo taip pasielgti. Kadangi kai geria abu su tėvu, tai nuolat konfliktuoja tarpusavyje. Kadangi namuose buvo mama, tai mano, kad mama galimai matė visą konfliktą. Dėl padaryto jis labai gailisi. Šiuo metu gyvens atskirai nuo tėvų. Gyvens pas draugą T. R. ( b. l. 33-34).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys:
- BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. balandžio 6 d., 21.28 val. užregistruotas nukentėjusiojo pranešimas, kad neblaivus sūnus konfliktuoja su juo, tranko per galvą (b. l. 5). Papildomoje pareigūnų informacijoje nurodyta, kad atvykus nukentėjusysis K. N. paaiškino, jog jo sūnus T. N. pastoviai jį terorizuoja ir mušasi. 2019 m. balandžio 6 d. dienos metu kojomis spardėsi ir rankomis stumdėsi, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Patikrinus K. N. blaivumą buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas. 5/1 vietoje nepildė, nes pareiškėjas buvo neadekvatus (b. l. 5-9);
- nukentėjusiojo K. N. parodymai, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo žmona ir sūnumi T. 2019 m. balandžio 6 d. jis kartu su T. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.30 val. tarp jo ir T. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai susibarė paaiškinti negali. Konflikto metu T. pradėjo jį stumdyti, pradėjo spardyti į koją ir taip sukėlė fizinį skausmą. Kiek tiksliai kartų jam spyrė, pasakyti negali. Jis liepė sūnui nusiraminti, bet šis neklausė. T. nuo vaikystės yra konfliktiškas ir labai neramus. Jis T. sakė, kad iškvies policijos pareigūnus, nes jis ne pirmą kartą prieš jį smurtauja. Kai sūnus prieš jį smurtavo, žmona buvo išėjus ir šio įvykio nematė (b. l. 13);
- Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad buvo smūgiai suduoti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, konkrečiai į kurias nenurodė (b. l. 19-20);
- Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 6 d. apie 21.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus T. N. smurtavo prieš savo tėvą K. N., t. y. rankomis ir kojomis mūšė į įvairias kūnos vietas, taip sukledamas jam fizinį skausmą (b. l. 21);
- alkotesterio duomenimis 2019 m. balandžio 6 d., 21.58 val. nukentėjusiajam K. N. nustatytas 2,47 promilių girtumo laipsnis (b. l. 22);
- alkotesterio duomenimis 2019 m. balandžio 6 d., 23.05 val. kaltinamajam T. N. nustatytas 3,01 promilių girtumo laipsnis (b. l. 22);
Šie aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas sprendžia, kad T. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis 2019 m. balandžio 6 d. konflikto metu su savo tėvu, pastarajam sudavė rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo tėvui, kuris yra šeimos narys (BPK 38 straipsnis), fizinį skausmą. Šioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. T. N. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbandis, duomenų, kad T. N. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, nėra.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena T. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad T. N. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu tačiau ją apribojanti, t. y. laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį nei bausmės vidurkis, t. y. 1 metų 3 mėnesių, kuris sumažintinas 1/3, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 641 straipsnis), nustatant T. N. galutinę sumažintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokurorė be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 722 straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į kaltinamojo T. N. asmenybę, į tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 722 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant T. N. per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo.
Ikiteisminio tyrimo metu T. N. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. balandžio 6 d. 22.00 val. (BPK 140 straipsnis), o iš sulaikymo paleistas 2019 m. balandžio 8 d., 13.39 val. (b. l. 26-27). Laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Dėl kardomosios priemonės.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. N. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -
n u s p r e n d ž i a :
T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 3 mėnesiu laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. N.: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar sveikatos priežiūra.
Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, T. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 6 d. 22.00 val. iki 2019 m. balandžio 8 d., 13.39 val., dvi dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, 66 straipsnio 2 dalis).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti kaltinamajam T. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Vladimir Berezovskij