Byla Nr. 1S-220-317/2023

                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18853-2016-7

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2;                                                 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus

apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 27 d. 

3.       Komisija 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi šis skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

4.       Nuteistasis R. K. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas tiesiog pritarė šabloniškam Komisijos nutarimui. Pažymi, jog jam paskirtos nuobaudos yra nebegaliojančios, dėl įdarbinimo į Alytaus kalėjimo administraciją yra kreipęsis, tačiau darbas nebuvo suteiktas. Nuteistojo nuomone, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, buvo ignoruojami duomenys apie jo įvykdytas programas, atsižvelgta tik į likusios neatliktos bausmės dydį. Lygtinis paleidimas jam netaikomas apskritai tik dėl jo praeities. Nepagrįstas ir įsitikinimas, kad, būdamas laisvėje, jis nedengs turimų įsiskolinimų. Nuteistojo manymu, būnant laisvėje, jo galimybės atlyginti priteistas pinigų sumas bus didesnės, nes bausmės atlikimo vietoje darbų nėra, „Mūsų amatai“ yra paskelbę bankrotą. Taip pat skunde nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į Europos Tarybos rekomendacijas, kuriose pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6.       Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

7.       R. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Abejonių tam tikrais teigiamais R. K. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, nuteistasis mokėsi ir įgijo mašinisto, o vėliau ir suvirintojo specialybes, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 11 d. vykdė individualią veiklą, 2020 m. III ketvirtį savo noru dirbo būrio gerbūvio darbus, stengėsi laisvalaikį leisti pozityviai, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo veiklose bei sportuodamas, dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kad galėtų sėkmingai spręsti konfliktus, geriau suprastų savo elgesio priežastis, nuo bausmės atlikimo pradžios aktyviai vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, buvo šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. Šios aplinkybės, kaip ir nuteistajam nustatomi jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos, darbas, socialiniai ryšiai, neabejotinai turi būti ir, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, buvo vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai R. K. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau jie jokiu būdu neatsveria Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9.       Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė visa eilė aplinkybių.

9.1.                      Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvoje labai menka, nuteistasis iki šio laiko nebuvo išreiškęs noro dirbti įkalinimo įstaigoje. Jis turi finansinių įsipareigojimų, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis turi 796 Eur skolą už paskirtas administracines baudas. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Nuteistajam būdingos alkoholio vartojimo problemos. Bausmės atlikimo metu jis šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis alkoholio vartojimo problemą bando spręsti, tačiau nuolatos įvyksta atkryčiai. Akivaizdu, kad net esant struktūruotoje aplinkoje, suvokiant alkoholio vartojimo pasekmes, nevartoti alkoholinių gėrimų jam nepavyksta. Šioje srityje stebima neigiama nusikalstamo elgesio valdymo rizikos dinamika. Šis kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus. Vertinant R. K. mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, ir turi nesėkmingų pastangų patirtį sprendžiant problemas, taip pat pastebima, jog nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis du kartus iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją grupę. Bausmės atlikimo metu ne visuomet laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, periodiškai jas pažeidinėjo, drausmine tvarka buvo baustas 11 kartų. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, skaitinė reikšmė didėjo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. Taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuostatos, mąstymas ir elgesys.

9.2.                      Apylinkės teismas, kaip ir Komisija, atsižvelgė į tai, jog nuteistojo R. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, jam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kad paskutinio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė reikšmė didėjo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, kadangi nuteistasis už alkoholio vartojimą buvo nubaustas drausmine tvarka, buvo stebimi neigiami nuteistojo pokyčiai ir mąstymo ir elgesio dalyje: problemų sprendimo įgūdžių srityje – jis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų ir turi nesėkmingų pastangų patirtį sprendžiant problemas; pasekmių suvokimo srityje – pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistajam nustatomi ne tik dinaminiai, bet ir statiniai kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, smurtinio elgesio istorija. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ne kartą yra praradęs savitvardą ir panaudojęs reaktyvią agresiją, kriminalinės istorijos dinamika rodo, jog nuteistojo asmenybė nėra pakankamai brandžiai susiformavusi, buvo pasirenkami elgesio modeliai, nesuderinami su socialinėmis formomis ir vertybėmis, bausmės atlikimo metu jis periodiškai pažeidinėjo laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. balandžio 27 d., o pirmą kartą paskatintas buvo tik po dviejų metų – 2018 m. balandžio 30 d., paskutinį kartą paskatinimas skirtas 2021 m. balandžio 6 d. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. spalio 7 d. drausmine tvarka buvo baustas net vienuolika kartų, paskutinė nuobauda baigė galioti tik 2023 m. sausio 11 d. Po jos paskyrimo R. K. nebuvo paskatintas. Už pažeidimus jis du kartus buvo perkeltas atlikti bausmę iš lengvosios grupės į paprastąją, kurios sąlygomis atlieka bausmę ir šiuo metu. Be to, skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad nuteistasis laisvėje dažniausiai nedirbdavo ir nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas leidžia manyti, jog lėšų paskirstymas ir pajamos nebuvo pakankamos, nuteistajam laisvėje trūko gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais. Be jau nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas vertino ir tai, kad R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (nužudymą), šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius ir smurtinio elgesio istorija yra jo kriminogeninis veiksnys. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis anksčiau Lietuvoje teistas buvo du kartus, dvylika kartų teistas Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje už vagystes, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2011 m. buvo nuteistas už išžaginimą. Dauguma ankstesnių nusikaltimų jis padarė su bendrininkais, pats teigia, jog nusikaltimus dažniausiai darė įtakotas blogos kompanijos, ir gyvenimo stilius bei draugai išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis išžaginimą įvykdė būdamas neblaivus, jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog alkoholio vartojimas buvo problema. Ir tai, jog jis bausmės atlikimo metu net šešis kartus baustas už alkoholio vartojimą, piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu, leidžia spręsti, jog alkoholio vartojimo problema nėra išspręsta. Taip pat skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė.

10.       Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. 

11.       Komisijos bei žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo skundo argumentus, jog Komisijos nutarimas yra šabloniškas, o apylinkės teismas tiesiog pritarė jam, nepateikdamas jokių naujų argumentų, kuriais remiantis jis taip pat sprendė, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindo. Iš aptartų Komisijos bei apylinkės teismo argumentų ir motyvų, kuriais yra grindžiamas sprendimas atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą R. K., taip pat matyti, jog, priešingai, nei teigia nuteistasis, nei Komisija, nei žemesnės instancijos teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo skundo autoriui, pernelyg nesureikšmino nuteistojo kriminogeninės praeities ar likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nors nuteistojo ankstesnius teistumus apibūdinantys duomenys buvo vertinti, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Toks vertinimas neprieštarauja nei BVK nuostatoms, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Tuo tarpu neatliktos bausmės dalimi Komisija apskritai nemotyvavo savo sprendimo netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o apylinkės teismas tik paminėjo, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra didelė, ir tai paminėjo tik tuomet, kai remdamasis kitomis aplinkybės (nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, duomenimis apie jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus ir t. t.) padarė išvadą, kad nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

12.       Apylinkės teismo priimtos nutarties turinys paneigia ir skundo argumentą, kad šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į nuteistojo dalyvavimą įvairiose priemonėse ir programose, kurios organizuojamos siekiant mažinti nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, palengvinti jų resocializaciją ir t. t. Iš skundžiamos nutarties 3 lapo 1 pastraipos matyti, kad žemesnės instancijos teismas detaliai išvardijo visas priemones ir programas, kuriose nuteistasis yra dalyvavęs, tačiau sprendė, kad nei jo aktyvus dalyvavimas jose, nei kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir toliau išdėstė aiškius ir konkrečius argumentus, dėl kurių daro išvadą, kad, nepaisant visų teigiamų aplinkybių, nuteistasis bausmę ir toliau privalo atlikti ne probacijos sąlygomis. Pažymėtina, jog vien individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nuteistojo dalyvavimas kitoje pozityvioje veikloje (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse), savaime nepatvirtina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau nepatvirtina, jog ta pažanga jau yra tokia, kad būtų galima taikyti jam lygtinį paleidimą. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma vertinti, kokią įtaką tai turėjo jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme. O šiuo gi atveju nustatyta, jog nuteistajam vis dar nustatomi net šeši tokio pobūdžio veiksniai, ir net keturi iš jų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti/valdyti. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, o būtent 7.1 jos papunkčio, atlikus R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus buvo nustatoma ne tik teigiama dinamika srityse „informacija apie teisės pažeidimus“, „gyvenimo sąlygos“, „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, bet ir neigiama dinamika srityse „mąstymas ir elgesys“ bei „piktnaudžiavimas alkoholiu“.

13.       Nesutiktina ir su R. K. pozicija, jog Komisija bei apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kadangi nuobaudos yra nebegaliojančios. Atsakant į šį skundo argumentą pažymima, jog, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o, analizuojant nuteistojo elgesį, neabejotinai privalo būti įvertinti ir duomenys apie jam skirtas nuobaudas bei paskatinimus. O šiuo atveju nustatyta, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. K. buvo skatintas šešis kartus, tačiau, visgi, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis pažeidė beveik dvigubai daugiau kartų, nei buvo skatintas. Be to, kaip matyti, nuteistasis pažeidimus darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2018-2019 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2022 m., kad bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Kai kurie iš jo padarytų nusižengimų pasižymėjo ypatingu šiurkštumu – nuteistasis kartą baustas už tai, kad turėjo draudžiamą daiktą ir net šešis kartus baustas už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus. Per praėjusius 2022 metus R. K. drausmine tvarka buvo baustas net keturis kartus, paskutinį kartą 2022 m. spalio 7 d., ši nuobauda baigė galioti vos prieš 4 mėnesius, po jos pakyrimo nuteistasis skatintas nebuvo. Apskritai nuteistasis paskutinį kartą skatintas buvo daugiau nei prieš 2 metus. BVK numatyta, kad nuteistiesiems paskatinimo priemonės yra skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tas faktas, kad R. K. nebuvo nė karto paskatintas per pastaruosius du metus, o buvo tik baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas praeityje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio apraiškoms, tik patvirtina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo padarytą išvadą dėl nepakankamos R. K. pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Paminėtina ir tai, kad duomenys apie nuteistojo padarytus nusižengimus bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti R. K. sugebėjimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir probacijos efektyvumu, kadangi nuteistojo nepaklusimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai.

14.       Nors R. K. skunde tikina, jog Komisija nutarime nepagrįstai nurodė, jog jis iki šio laiko nebuvo išreiškęs noro dirbti įkalinimo įstaigoje, nes jis dėl įdarbinimo į Alytaus kalėjimo administraciją yra kreipęsis, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų jis nepateikė. Tai, kad nuteistasis iki 2023 m. vasario 7 d. nebuvo kreipęsis dėl darbo pataisos namuose, nurodoma ir R. K. socialinio tyrimo išvadoje, todėl apygardos teismas neturi pagrindo kvestionuoti šios Komisijos nurodytos aplinkybės ir teigti, kad ja motyvuoti atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą Komisija negalėjo.

15.       Išsamiai atsakant į skundo argumentus pažymima ir tai, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas savo priimtuose sprendimuose nenurodė, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis nedengs turimų įsiskolinimų. Nors jo turimi finansiniai įsipareigojimai buvo akcentuoti tiek Komisijos nutarime, tiek apylinkės nutartyje, tačiau jie buvo vertinti tik R. K. sėkmingos integracijos į visuomenę ir sėkmingos probacijos aspektu, pažymint, jog praeityje nuteistasis laisvėje dažniausiai nedirbdavo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, buvo nuteistas už vagystes, kas vertinant kartu su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, kelia pagrįstas abejones, kad nuteistojo probacija bus sėkminga, t. y. kad jis sugebės užsitikrinti stabilią finansinę padėtį visuotinai priimtinais būdais, o ne darydamas naujas nusikalstamas veikas.

16.       Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog spręsti, kad Komisija bei apylinkės teismas netinkamai įvertino klausimo dėl R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra pagrindo. Tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo procesiniai sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus visus aktualius duomenis apie R. K. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, ir tai leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas         Algirdas Jaliniauskas