Civilinė byla Nr. 2-882-241/2016

Proceso Nr. 2-57-3-00901-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.10.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. Č. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016, išaiškinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai Š. Č. ir R. Č. kreipėsi į UAB „Taurų spalvos“ bankroto bylą nagrinėjantį Klaipėdos apygardos teismą prašydami patvirtinti  (pateikti, jei yra patvirtinta) prievolės dydį IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo dieną, vadovaujantis CK 2.104 straipsnyje nustatyta tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl prievolės dydžio nustatymo. Dėl šios teismo nutarties Š. Č. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo  2016 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovų kaip subsidiarių BUAB „Taurų spalvos“ skolininkų prievolės dydis buvo konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663/2013, paliktas nepakeistas, o prašymai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje buvo netenkinti. Taigi apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai tiek dėl nustatytos jo ir sutuoktinės subsidiarios prievolės dydžio, tiek dėl CK 2.104 straipsnyje įtvirtinto trejų metų termino taikymo yra išnagrinėti aukščiau aptartose civilinėse bylose. Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas turi res judicata galią, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl juridinio asmens dalyvio prievolės nustatymo IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo metu.

Atsakovas Š. Č. 2016 m. gegužės 13 d. padavė prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimo, nurodydamas, jog jam nėra suprantama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria konstatuota, jog subsidiari prievolė buvo nustatyta.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas tik tuomet, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota jo rezoliucinė dalis ir dėl šios priežasties nėra visiškai aišku, kaip šis sprendimas turi būti vykdomas, kita vertus, teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Be to, teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; 2011m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi net ir tuo atveju, kai procesinio sprendimo aiškinimo klausimą šalys kelia dėl teismo argumentų nepakankamumo ar jų neišsamumo, aiškindamas savo priimtą sprendimą teismas negali pakeisti šio sprendimo turinio, papildomai nurodydamas naujus faktinius ir / ar teisinius savo sprendimo motyvų aspektus.

Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis yra pašalinti būtent konkretaus procesinio sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kurią prašoma išaiškinti, rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir suprantama – joje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista. Tokia Lietuvos apeliacinio teismo nutarties rezoliucinė dalis nereikalauja vykdymo, todėl negali būti keliamas vykdymo išaiškinimo klausimas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Š. Č. prašymas neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, 290 straipsniu, 302 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti atsakovo Š. Č. prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-882-241/2016, išaiškinimo.

Teisėjai                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                              Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis