Civilinė byla Nr. e3K-3-165-916/2024        

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05423-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 2.6.10.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Andžej Maciejevski, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius ir asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prevencinio ieškinio, pareikšto savivaldybei ketinant paimti valstybinės žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tenkinimo sąlygas ir teisę išsinuomoti ar nusipirkti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra sunykę ar apgriuvę asmens statiniai, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo:

1.1.       uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas – paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius (pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, 2 vnt. lauko tualetų, prausyklą, pavėsinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (teisiškai neregistruotas) ir pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (teisiškai neregistruotas) (toliau – ir statiniai) visuomenės poreikiams;

1.2.       įpareigoti atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 (toliau – ir Tarybos sprendimas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A-840 (toliau – ir Įsakymas);

1.3.       pripažinti ieškovės materialiąją subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą (duomenys neskelbtini) lengvatine tvarka (be aukciono); jei teismas netenkintų reikalavimo dėl viso žemės sklypo ploto – pripažinti ieškovės teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypo dalį, nustatytiną pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 ir 10–11 punktus. 

3.       Ieškovė nurodė, kad yra statinių (duomenys neskelbtini) savininkė. Žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė statinius (tiek registruotus, tiek neregistruotus) įsigijo iš UAB „Magnus ventus“ 2018 m. gruodžio 20 d. (perėmusi iš šios bendrovės bankroto byloje). Ieškovė, kaip statinių savininkė, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Šios teisės ieškovė dar nėra įgyvendinusi, nes 2019–2020 metais rengė alternatyvius teritorijos vystymo projektus (koncepcijas), įskaitant projektą, kuris turėjo realią galimybę gauti regioninės arba valstybinės svarbos ekonominio ir (ar) socialinio projekto statusą. Ieškovė planuoja atkurti oranžeriją buvusioje jos vietoje pagal istorinių tyrimų duomenis, įkurdinti joje mokyklą bei darželį su jiems reikalingomis valgyklomis, salėmis, pritaikyti teritoriją vaikų ugdymui bei miestiečių poilsiui reikalingai infrastruktūrai (sporto aikštynams, žaidimo aikštelėms ir pan.), kartu sutvarkyti restauruotos skulptūros „Sėdintis vyras“ ekspozicijos vietą ir įrengti automobilių stovėjimo vietas. Ieškovė investavo į atitinkamų sprendinių analizę ir parengimą tiek laiką, tiek finansinius išteklius.

4.       Ieškovės nuomone, atsakovės neteisėtai pradėjo teritorijų planavimo procesą tam, kad paimtų žemės sklypą ir statinius, priklausančius ieškovei, visuomenės poreikiams ir žemės sklype pastatytų automobilių stovėjimo aikštelę. Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 pritarti poreikiui žemės sklype statyti automobilius, tačiau šis poreikis yra nesuderinamas su ieškovės vystymo planais. Tarybos sprendimas prieštarauja Žemės įstatymo 45 straipsniui, nes „automobilių statymo“ poreikis nėra nustatytas kaip leistinas nuosavybės paėmimo pagrindas. Tarybos sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, nes jame nurodomas visuomenės poreikis nėra realus ir objektyviai egzistuojantis – Kauno sporto halė ir Dariaus ir Girėno stadionas gali būti eksploatuojami ir be papildomų automobilių stovėjimo vietų.

5.       Atsakovių nurodomam automobilių stovėjimo poreikiui tenkinti žemės sklypas yra visiškai netinkamas dėl jam taikomų paveldo apsaugos reikalavimų. 2000 vietų automobilių saugyklos statyba žemės sklype, pagrindžiant visuomenės poreikį, nurodomą sprendimo aiškinamajame rašte, užimtų visą žemės sklypo teritoriją ir sunaikintų bei negrįžtamai pakeistų Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vertingąją savybę – oranžerijos vietą bei žemės sklype esančios restauruotos skulptūros „Sėdintis vyras“ ekspozicijos vietą. Todėl pripažintina ieškovės materialioji subjektinė teisė įsigyti (nuomotis) valstybinės žemės sklypą (jo dalį) teisės aktų nustatyta tvarka. Esamas teisinis reguliavimas nesudaro ieškovei galimybės vykdyti nors ir teisėtai pradėto, bet nebaigto statyti pastato, neturint žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino:

6.1.                      uždraudė atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas – paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius (pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, 2 vnt. lauko tualetų, prausyklą, pavėsinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas) ir pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas) visuomenės poreikiams;

6.2.                      įpareigojo atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A-840;

6.3.                      pripažino ieškovės teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ne aukciono būdu.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra statinių (duomenys neskelbtini) savininkė. Ginčo sklype yra šie ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, 2 vnt. lauko tualetų, prausykla, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinis pastatas – ūkinis pastatas (teisiškai neregistruotas) ir pagalbinis pastatas – ūkinis pastatas (teisiškai neįregistruotas). Ieškovė šiuos statinius įsigijo vykdant išieškojimą iš ankstesnės jų savininkės UAB „Magnus ventus“ turto 2018 m. gruodžio 20 d. priėmimo akto pagrindu.

8.       Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai ir kurio bendras plotas 3,3486 ha, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (registro Nr. 19/2237), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. UAB „Magnus ventus“ buvo žemės sklypo nuomininke 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-135 pagrindu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. 8SD-3813-(14.8.7) įspėjo UAB „Magnus ventus“ apie vienašališką valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą dėl to, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys statiniai neeksploatuojami pagal jų paskirtį, nemokamas žemės nuomos mokestis. Gavusi įspėjimą apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, UAB „Magnus ventus“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekdama uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, tačiau prevencinis ieškinys buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018 paliko šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

9.       Ieškovė 2021 m. vasario 26 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė standartinės formos prašymą parduoti jai naudojamą (naują) kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. 8SD-1466-(14.8.125 E.) ieškovės prašymo netenkino. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) prašymo netenkino, nurodydama, kad žemės sklypo negali parduoti, nes pradėta procedūra, skirta sklypui visuomenės poreikiams paimti.

10.       Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio automobiliams statyti“ pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) poreikiui statyti automobilius; pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą žemės sklypui suformuoti ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. 2021 m. kovo 12 d. priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-840 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo“, nurodomas planavimo tikslas – vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendimais, suplanuoti teritoriją visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) nustatyti naujus planuojamus teritorijos naudojimo reglamentus, nustatyti paėmimą visuomenės poreikiams.

11.       Žemės sklypas patenka į „Natura 2000“ saugomą teritoriją.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prevenciniu ieškiniu tam, kad apgintų savo, kaip statinių savininkės, pažeistas teises. Administraciniuose teismuose yra išplėtota praktika, kad sprendimai, priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo pirminėje stadijoje, nepriėmus nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui nepriėmus atitinkamo sprendimo pagal Žemės įstatymo 46 straipsnį, teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1076/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-687-261/2016; kt.). Šalių ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas nutraukti bylą atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).

13.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vykdoma teritorijų planavimo procedūra turi iš anksto Tarybos sprendimu nustatytą žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms poreikį ir teisinį pagrindą, todėl, teismo vertinimu, atsakovės nebegali nustatyti kito žemės paėmimo visuomenės reikmėms poreikio ar šios procedūros vykdyti pagal kokį nors kitą teisinį pagrindą negu tas, kuris nustatytas Tarybos sprendime. Projektuojant Kauno sporto halės ir Dariaus ir Girėno stadiono remontą ir rekonstrukciją, automobilių stovėjimo poreikis buvo pačios savivaldybės samdytų projektuotojų pagal jos pateiktą užduotį įvertintas ir suderintas. Atsakovės nepateikė duomenų, kad Kauno sporto halės ir Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos projektuose nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius yra nepakankamas visuomenės poreikiams patenkinti.

14.       Teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimo pagrindu negali būti vykdoma žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (teritorijų planavimo procedūra), nes Tarybos sprendime nurodytas procedūros tikslas ir pagrindas nepatenka į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus, taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-27 priėmimu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sprendimas priimtas be teisinio pagrindo.

15.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės neatliko galimų alternatyvų, teritorijų planavimo, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūros. SPAV procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Atsakovė teigė, kad nagrinėjamu atveju Aprašas netaikomas rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus tai savivaldybės daliai, kurioje atliktas savivaldybės dalies bendrojo plano vertinimas, ir jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą (Aprašo 3.4 punktas), tačiau nepateikė įrodymų, kad ginčo teritorijai jau buvo atliktas savivaldybės dalies bendrojo plano vertinimas. Tarybos sprendimas buvo priimtas po to, kai Kauno mariu? regioninio parko direkcija jau buvo pateikusi teritorijų? planavimo sąlygas, o Tarybos sprendimu siekiamas projektavimo mastas objektyviai lemia galimą reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai bei joje saugomoms vertybėms. Remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – ir PŪVPAVĮ), planuojama ūkinė veikla – tai numatoma ūkinė veikla, galinti daryti poveikį aplinkai. Pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (2 punktas), o atranka atliekama, kai planuojama ūkinė veikla patenka į šio įstatymo 2 priedą. PŪVPAVĮ 2 priedo 10.2 punkte į nustatytų veiklų sąrašą yra įtraukta urbanistinių objektų statyba, kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais. Teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimas patenka į šią kategoriją. Žemės sklypas Ąžuolyne yra urbanistinis objektas, o pagal prie Tarybos sprendimo pridėtą automobilių vietų (duomenys neskelbtini) pasiūlymų schemą projektuojamų užstatomų (rekonstruojamų) infrastruktūros elementų plotas yra didesnis negu 1 ha. Taigi, atranka PŪV dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal PŪVPAVĮ 2 priedo 10.2 punktą yra privaloma. Atsakovės neatliko nurodytų vertinimų galimų alternatyvų, teritorijų planavimo, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei poveikio aplinkai vertinimo ir taip pažeidė žemės sklypo paėmimo procedūrą (jos inicijavimo etape).

16.       Dėl atsakovių veiksmų netinkamai pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ieškovė negali įgyvendinti savo, kaip statinių savininkės, teisių į žemę, t. y. ieškovė negali įgyti žemės sklypo, nes yra inicijuotas teritorijų planavimo procesas turint tikslą nustatyti žemės sklypo naudojimą visuomenės poreikiams. Ieškovė, neturėdama galimybės žemės sklypo įsigyti ar išsinuomoti, negali būti statytoja ir atlikti statybos darbų, statinių kapitalinio remonto.

17.       Nors teismų praktikoje investicijų praradimas, projektų neįgyvendinimas ir pajamų negavimas nėra laikoma žala žemės sklypų ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams kontekste, tačiau šiuo atveju žemės sklypo paėmimas visuomenei yra inicijuojamas be teisinio pagrindo, t. y. nesant visuomenės poreikio. Tęsiant žemės sklypo ir statinių paėmimą visuomenės poreikiams, kai pradiniame etape yra klaidingai nustatytas visuomenės poreikis, kyla reali grėsmė, kad ieškovė neteks investicijų į projektą. Ieškovė įrodė, kad yra statinių savininkė ir dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (netinkamu pagrindu ir neatlikus reikiamo vertinimo pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą) kils žala ieškovės, kaip statinių savininkės, teisėms, kurių įgyvendinimas jau dabar yra apribotas. Teismas pažymėjo, kad nevertina žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams suderinamumo su žemės sklypo specifika bei paties sklypo parinkimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas įvertino tik pačią procedūrą ir jos atitiktį įstatymo reikalavimams formaliuoju (procedūriniu) aspektu.

18.       Teismas nurodė, kad ieškovė, tik įgijusi statinius, ėmėsi ieškoti vystymo galimybių, atsižvelgdama į statinių vietos ypatybes, įskaitant tai, kad detaliajame plane yra rekomenduojamas oranžerijos atkūrimas. Ieškovė užsakė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ galimybių studiją, kurios tikslas – tinkamai įvertinti regioninės reikšmės projekto vystymo potencialą, rengė ir analizavo alternatyvius oranžerijos atstatymo, mokyklos ir (ar) darželio, sporto aikštynų įkūrimo planus, rengė projektinius pasiūlymus ir vizualizacijas. Nacionalinė žemės tarnyba, 2022 m. gruodžio 7 d. atlikusi faktinių aplinkybių patikrinimą, nustatė, kad ieškovė visą laiką rūpinosi statinių būkle, juos prižiūrėjo. Ieškovė statinius siekė naudoti pagal paskirtį, iš pradžių statiniai buvo išnuomoti vaikų būrelio principu organizuoto lauko darželio veiklai, kuri pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių klasifikuojama kaip „niekur nepriskirtas švietimas (P85.59)“ ir yra leidžiama prekybos paskirties pastatuose. Kartu statiniai buvo naudojami prekiauti išsinešamais užkandžiais. 2022 m. vasarą ši veikla taip pat buvo vykdoma. Ieškovė šiuo metu naudoja statinius pagal tiesioginę jų paskirtį – augalų prekybai, šia veikla buvo užsiimama ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gruodžio 7 d. atlikto patikrinimo metu (aikštelės nuomos sutartys dėl kalėdinių eglučių prekybos ir nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinančios banko pavedimų kopijos). Ieškovė, naudodamasi pastatais, moka mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Taigi, ieškovė rūpinasi statiniais ir faktiškai juos naudoja pagal tiesioginę jų paskirtį. Teismas nesutiko su atsakovių argumentu, kad pastatai dėl mažo baigtumo procento beveik neegzistuoja. Atsakovė neįvertino pastatų svarbos paveldosaugos aspektu, statinių vietos ypatybių ir to, kad detaliajame plane yra rekomenduojamas oranžerijos atkūrimas.

19.       Teismas, vertindamas statinių naudojimo pakankamumą, turi įvertinti ir tai, kad bet kokiems statybos darbams statiniuose (įskaitant remontą, kuris yra viena iš statybos rūšių) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ieškovė turėtų įgyti teisę į žemės sklypą ar jo dalį. Todėl statinių naudojimo galimybes ir intensyvumą riboja ieškovės negalėjimas remonto būdu statinių pagerinti ir pritaikyti įvairesnei jų paskirtį atitinkančiai veiklai. Ieškovei įsigijus statinius statybos leidimas jau buvo pasibaigęs, o naujam statybos leidimui išduoti yra būtinos teisės į žemės sklypą. Reikalauti iš ieškovės visiško statinių baigtumo būtų nesąžininga, nes ieškovė pagal įstatymų reikalavimus negali vykdyti statybos bei kapitalinio remonto darbų.

20.       Ieškovė, kaip teisėta statinių, kuriais yra užstatytas ginčo žemės sklypas, savininkė ir naudodama šiuos statinius pagal jų paskirtį, įvertinant pastatų būklę (kurios ieškovė negali gerinti statybos būdu neturėdama nuomos arba nuosavybės teisių į žemės sklypą), bei išreiškusi neabejotiną ketinimą atkurti paveldosaugos saugomą statinį ir naudoti jį pagal paskirtį, turi teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono), nes sklypas yra reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-10-415/2022 išaiškinimus, teisės įsigyti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis pripažinimas sudaro faktinį ir teisinį pagrindą įgyvendinti materialiąją teisę – sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad sprendimą parduoti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

21.       Ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas – paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams. Teismas, tenkinęs antrąjį ieškinio reikalavimą ir nustatęs, kad ieškovė įrodė, jog yra statinių savininkė ir jais naudojasi pagal paskirtį, o dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (netinkamu pagrindu pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą) kils žala ieškovės teisėms, kurių įgyvendinimas yra apribotas, bei pripažinęs ieškovei teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono), nes sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad yra pagrindas tenkinti ir pirmąjį ieškinio reikalavimą. Priešingu atveju ieškovės, kaip statinių savininkės, teisės būtų apgintos tik formaliai ir sudarytų sąlygas pakartotinai inicijuoti žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, formaliai pakeičiant ir nedetalizuojant visuomenės poreikio.

22.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. 

23.       Ieškovė teikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl žemės sklypo pardavimo du kartus: 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. Atsakovė pateikė atsakymus, kad ieškovės prašymai dėl žemės sklypo pardavimo negali būti patenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, antrą kartą svarstydama ieškovės pateiktą prašymą parduoti žemės sklypą, nurodė, jog ieškovės prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad pradėta procedūra, skirta žemės sklypui visuomenės poreikiams paimti. Taigi, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nenurodė ieškovei, kad jos prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad iš esmės analogiškas prašymas jau buvo išspręstas, neišaiškino ieškovei, kad ji turi (turėjo) teisę skųsti jos pirmą, t. y. 2021 m. kovo 26 d. priimtą, sprendimą (surašytą raštą) teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymais parduoti jai valstybinės žemės sklypą, o ieškinyje prašė pripažinti jos materialiąją teisę ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Byloje kilęs esminis ginčas dėl ieškovės teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pirkimą (ne)turėjimo ir dėl valstybinės žemės patikėtinio atsisakymo tokį žemės sklypą išnuomoti ir (ar) parduoti lengvatine tvarka (ne)pagrįstumo. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti ieškovės teisę išsinuomoti arba įsigyti valstybinės žemės sklypą yra pakankamas tam, kad būtų nagrinėjama civilinė byla.

24.       Kolegija nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės išsinuomoti valstybinį žemės sklypą be aukciono, remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, arba įsigyti valstybinį žemės sklypą be aukciono, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu (šiuo metu galiojančios redakcijos 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

25.       Iš teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1, 2 dalys; Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. kovo 1 d.), 10 straipsnio 4 dalis, 5 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. kovo 1 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. balandžio 7 d.), 2.4 punktas) matyti, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

26.       Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-412-480/2018 pagal UAB „Magnus ventus“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl uždraudimo nutraukti 2006 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. UAB „Trasanta“ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-412-848/2017, nustatė aplinkybes, susijusias UAB „Magnus ventus“ žemės sklypo ir jame esančių statinių (ne)naudojimu pagal paskirtį iki 2016 m. birželio 16 d., t. y. iki Nacionalinės žemės tarnybos pranešimo ieškovei apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad žemės sklype nebuvo vykdoma žemės paskirtį atitinkanti veikla, o žemės sklype esantys pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami, tai konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018. Taigi, nurodytose civilinėse bylose buvo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Magnus ventus“ pastatų, kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagal paskirtį nenaudojo, jie buvo apleisti ir menkaverčiai. Ieškovė pastatus, kurie priklausė UAB „Magnus ventus“, nuosavybės teise įsigijo 2018 m. gruodžio 20 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki patikslinto ieškinio pareiškimo momento, t. y. iki 2022 m. gegužės 9 d., būtų investavusi į statinius, jų remontą dideles lėšų sumas, būtų gerinusi statinių būklę taip, kad būtų galima padaryti priešingą išvadą negu ta, kuri buvo padaryta nagrinėjant Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-412-848/2017, o vėliau – ir Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-244-480/2018.

27.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad statiniai buvo išnuomoti vaikų būrelio principais organizuoto lauko darželio veiklai, kuri pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių klasifikuojama kaip „niekur nepriskirtas švietimas (P85.59)“ ir yra leidžiama prekybos paskirties pastatuose, tačiau nenurodė nė vieno įrodymo, kurio pagrindu nustatė šias aplinkybes. Ieškovės pateikti kiti įrodymai: 2022 m. lapkričio 15 d. ekonominio bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su UAB „Landšafto broliai“, 2023 m. sausio 6 d. antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2022 m. lapkričio 22 d. kiemo aikštelės nuomos sutartys, sudarytos vienam mėnesiui, nepatvirtina, jog ieškovė šiuo metu naudoja statinius pagal jų tiesioginę paskirtį – augalų prekybai.

28.       Kiemo aikštelė yra inžinerinis statinys, pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Kiemo aikštelė neatitinka objekto, kuriam eksploatuoti gali būti parduodamas arba išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, apibrėžimo. Šio inžinerinio statinio suteikimas naudoti kitiems fiziniams asmenims, juolab tokį trumpą laikotarpį, nepatvirtina fakto, kad ieškovė naudoja statinius pagal paskirtį, nesuteikia ieškovei teisės įsigyti arba išsinuomoti ginčo žemės sklypą.

29.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo naudojami prekybai užkandžiais, skirtais išsinešti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kaip ieškovė naudojo statinius pagal paskirtį nuo jų įsigijimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio mėn., iki 2022 m. liepos mėn. (sutarties su MB „Greitai sveika“ sudarymo). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą ir į bylą pateikė 2022 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nebuvo užfiksuota nei MB „Greita sveika“, nei kitų fizinių ar juridinių asmenų vykdoma veikla žemės sklypo teritorijoje ir (ar) pastatuose.

30.       Kolegija konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog dalies statinių ir žemės sklypo naudojimo laipsnis yra minimalus. Tai prilyginama visiškam statinių ir žemės sklypo nenaudojimui ir esant tokiai situacijai ieškovė teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pirkimą ne aukciono tvarka negali įgyti. Ieškovei nuosavybės teise, be kita ko, priklauso šiltnamis, kurio baigtumas yra tik 4 proc. Tokio baigtumo pastatas yra faktiškai neegzistuojantis, todėl jo objektyviai nėra galimybės naudoti pagal nustatytą paskirtį. Vien faktinis pastato, t. y. jo liekanų, egzistavimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, savaime sudaranti pagrindą konstatuoti teisę į valstybinės žemės nuomą ir (ar) pirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

31.       Ieškovei nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir kt.). Šie inžineriniai statiniai nėra savarankiški daiktai, o yra registruoti kaip kito daikto priklausiniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Vadinasi, šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

32.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad žemės sklype yra du neregistruoti ūkiniai pastatai. Byloje nustatyta, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo medžiagoje žemės sklype esantys du ūkiniai pastatai pažymėti kaip laikini. Be to, žemės sklypo detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad šie du ūkiniai pastatai yra laikini ir griaunami. Laikinų statinių turėjimas negali suteikti ieškovei teisės nei į valstybinės žemės nuomą, nei į valstybinės žemės sklypo įsigijimą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

33.       2020 m. spalio 22 d. ieškovė su UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ sudarė galimybių studijos parengimo paslaugų sutartį Nr. SS-201022-1, pagal kurią ieškovė užsakė galimybių studiją, kurios tikslas – įvertinti ir aprašyti problemą išsprendžiančias alternatyvas, parinkti optimalų įgyvendinimo sprendimą ir visapusiškai pagrįsti projekto įgyvendinimo būdą, išlaidas, pasekmes ir pan. Be to, ieškovė rengė ir analizavo alternatyvius oranžerijos atstatymo, mokyklos ir (ar) darželio, sporto aikštymo įkūrimo planus, rengė projektinius pasiūlymus ir vizualizacijas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 36 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022, 28 punktas). Ieškovė valstybinės žemės sklypą ketina naudoti ne jai priklausantiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti, bet planuoja vietoje esamų statinių statyti naujus kitos paskirties statinius – pradinę mokyklą, darželį, maitinimo paviljoną, teniso aikštyną, atstatyti oranžeriją ir pan. Kolegija nenustatė, kad ieškovė ketintų plėtoti veiklą, kuriai reikalingi esami statiniai, t. y. šiltnamis ir kiti inžineriniai statiniai.

34.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog statinių naudojimo galimybes ir intensyvumą riboja ieškovės negalėjimas statinių pagerinti juos remontuojant ir pritaikyti įvairesnei jų paskirtį atitinkančiai veiklai. Tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų ketinusi statinius remontuoti. Priešingai, ieškovė ketino vykdyti naujos statybos darbus, statyti naujus kitos paskirties statinius. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei nuo statinių įsigijimo buvo trukdoma įgyvendinti savo teises tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, juos prižiūrėti ir pan. Per visą statinių turėjimo nuosavybės teise laikotarpį ieškovė tinkamai neįgyvendino statinių savininko teisių ir pareigų, statinių neketino (ir neketina) naudoti pagal jų paskirtį, priešingai, buvo planuojami naujos statybos darbai. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi teisę išsinuomoti arba įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, yra nepagrįsta.

35.       Dėl prevencinio ieškinio kolegija konstatavo, kad nenustatė jo tenkinimo sąlygų. Kolegija nurodė, kad galiojantys teisės aktai (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnis) nustato, jog galutinį sprendimą, ar pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuris iš esmės įvertina suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, tai apima ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo įvertinimą. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikta teisė tiek priimti sprendimą pradėti arba ne žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį, tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

36.       Šiuo atveju žemės sklypo paėmimo procedūra yra tik pradinėje stadijoje – yra priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą, bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo organizavimo. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas dėl žemės sklypo (ne)paėmimo visuomenės poreikiams nėra priimtas. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas galės būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

37.       Ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4640-320/2021 atsisakė priimti skundą, nurodė, kad Tarybos sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, be to, nurodyta, kad galutinį sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ir šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Regionų apygardos administracinis teismas ieškovei jau yra išaiškinęs, kad Tarybos sprendimas yra tik tarpinis veiksmas žemės sklypo su statiniais paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kad ieškovė galės skųsti galutinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą.

38.       Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ir pačios procedūros inicijavimas yra leistinas (teisėtas) veiksmas, todėl pačios procedūros, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, inicijavimas (rengimasis ją inicijuoti) negali būti laikomas neteisėtu. Prevencinis ieškinys nėra skirtas uždrausti viešojo administravimo subjektui atlikti įstatymu jam nustatytas funkcijas. Tarybos sprendimas buvo priimtas atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, veikiant pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Įsakymas taip pat buvo priimtas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai veikiant pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovių veiksmų neteisėtumą ir (ar) rengimąsi atlikti neteisėtus veiksmus, priimant Tarybos sprendimą ir (ar) įsakymą. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

39.       Dėl objektyvaus visuomeninio poreikio (ne)egzistavimo sprendžia ne savivaldybės taryba, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, kuris, priimdamas galutinį sprendimą, įvertina, ar paėmimas nurodytiems visuomenės poreikiams yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje ir šioje byloje, nesant galutinio Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, vertino Tarybos sprendime nurodyto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrindą. Be to, nepagrįstai nustatinėjo ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su galimų alternatyvų, teritorijų planavimo, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų (ne)atlikimu.

40.       Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, lūkesčių neišsipildymo, tačiau ne realų pavojų, jog bus padaryta žala. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra detaliai reglamentuotas įstatymuose, pagal kuriuos už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama (CK 4.100 straipsnio 2–4 dalys, 4.102 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnis). Esant nesutarimui dėl turto vertės ar nuostolių dydžio, ginčą sprendžia teismas, kuris nustato teisingą atlyginimą. Taigi, šiuo atveju įstatyme įtvirtintos aiškios turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei garantuojamas teisingas atlyginimas. Teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti vertinamas kaip keliantis realų pavojų, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama.

41.       Kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo prevencinio ieškinio pagrįstumo, t. y. neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų ir realios žalos padarymo ateityje grėsmės.

42.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas – paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą uždrausti ne tik šioms atsakovėms, bet ir atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai imtis šių veiksmų, savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Pagal byloje pareikštą materialinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

43.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį ir ją įgyvendinančias įstatymų nuostatas (CK 4.100 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį), šias nuostatas aiškindamas kaip leidžiančias paimti nuosavybę bet kuriuo atveju su sąlyga, jog už tokį nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams bus teisingai atlyginta, taip sumenkindamas Žemės įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintų nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagrindų ir procedūros reikšmę. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Šią įstatymo nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką detalizuoja Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardytas baigtinis žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindų sąrašas. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta, nurodant visuomenės poreikį „statyti automobilius“, t. y. baigtiniame sąraše nenurodytą visuomenės poreikį. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog šiuo atveju žemės sklypą siekiama paimti visuomenės poreikiams, nurodant Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje neįtvirtintą pagrindą, t. y. neegzistuojantį visuomenės poreikį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įteisindamas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nenustatytu pagrindu (automobiliams statyti) žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, faktiškai išaiškino asmens teises ir laisves ribojančią nuostatą plačiai, nors tai yra draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004). Kadangi paimti žemės sklypo tokiam visuomenės poreikiui, kuris nurodytas Tarybos sprendime, nėra teisinio pagrindo, tai teismas pažeidė viešajame administravime taikomą ultra vires (virš įgaliojimų) doktriną, be kita ko, apimančią ir procedūrinį (sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimas) bei piktnaudžiavimo įgaliojimais (priimamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas) aspektus. Teismas neįvertino dar žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo stadijoje padarytų šiurkščių įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimų, be kita ko, savivaldybės tarybos ir administracijos veikimo ultra vires, kurie savaime lemia viso žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros neteisėtumą. Nors dėl visuomenės poreikio egzistavimo galutinai sprendžia Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, šis jo sprendimas yra priimamas atsižvelgiant į valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, valstybės įmonės ar savivaldybės tarybos prašymą (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), todėl pradiniame procedūros etape nustatytas visuomenės poreikis negali būti pakeistas kitu (Nacionalinės žemės tarnybos vadovas tik sprendžia, ar toks poreikis iš tiesų egzistuoja). Atitinkamai be teisinio pagrindo pradėta procedūra teisėta tapti negali. 

43.2.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog savivaldybės tarybos ir administracijos veiksmai iš esmės negali būti ginčijami pradinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros stadijoje, nepaisant akivaizdaus jų neteisėtumo, lemia viešųjų finansų (savivaldybės biudžeto lėšų) eikvojimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas). Teritorijų planavimo procedūros turi būti atliktos iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priimant sprendimą dėl visuomenės poreikio konkrečiam nekilnojamojo turto objektui (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), todėl, neužkardžius neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų dar pradinėje jų stadijoje, faktiškai leidžiamas tiek viešųjų finansų ir kitų išteklių, tiek suinteresuotos visuomenės atstovų resursų eikvojimas teritorijų planavimo procedūroms, kuriomis prieitina išvada yra aiški dar pradiniame etape (t. y. kad šiuo atveju nėra visuomenės poreikio „statyti automobilius“, kadangi toks visuomenės poreikis nenurodytas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame baigtiniame visuomenės poreikių sąraše).

43.3.                      Savivaldybės tarybos bei administracijos veiksmuose galima įžvelgti ir piktnaudžiavimo įgaliojimais požymių – žemės sklypo paėmimas tariamam visuomenės poreikiui statyti automobilius savaime negali būti pagrįstas ir teisingas, kadangi yra nesuderinamas su žemės sklypui taikomais aplinkosaugos („Natura 2000“) ir kultūros paveldo apsaugos (žemės sklypas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą) ribojimais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktas). Tarybos sprendimas ir Įsakymas buvo priimti po to, kai tiek Kauno marių regioninio parko direkcija, tiek Kultūros departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos buvo pateikę teritorijų planavimo sąlygas, kurių įgyvendinimas yra nesuderinamas su beveik 2000 vietų automobilių stovėjimo aikštelės statybomis žemės sklype. Teismas turėjo atsižvelgti į žemės sklypo ypatumus, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar savivaldybės tarybos ir administracijos inicijuotas detaliojo plano pakeitimo procesas ir sklypo pritaikymas 2000 vietų automobilių stovėjimo aikštelės statybai yra su gamtiniu ir kraštovaizdžio bei paveldosaugos kontekstu suderinamas procesas, įskaitant jo atitiktį teisės aktuose nustatytiems kraštovaizdžio ir kultūros paveldo išsaugojimo reikalavimams (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 9–11 dalys). Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro įtvirtinta tvarka nustatoma, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Pagal Aprašo 3 punktą, nustatant, ar plano, programos ar planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas bus susijęs su artima „Natura 2000“ teritorijos aplinka, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į plano, programos ar planuojamos ūkinės veiklos mastą (dydį), pobūdį ir vietos ypatumus. Aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms pagrindinis vertinimo uždavinys yra nustatyti, ar natūralių buveinių ar rūšių, randamų įsteigtose ar potencialiose „Natura 2000“ teritorijose, apsaugos būklė nepablogės ir ar nebus neigiamai paveiktas nagrinėjamų teritorijų vientisumas, įgyvendinus planą, programą ar planuojamą ūkinę veiklą. Kadangi nagrinėjamu atveju dalis žemės sklypo yra „Natura 2000“ teritorija, o kita dalis su ja ribojasi, prieš Tarybos sprendimu pritariant automobilių statymo poreikiui, turėjo būti įvertintas planuojamos veiklos poveikio reikšmingumas. 

43.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog prevencinis ieškinys nėra skirtas uždrausti viešojo administravimo subjektui atlikti įstatymu jam nustatytas funkcijas, o savivaldybės tarybos ir administracijos atlikti veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini savaime teisėtais, iš esmės paneigė kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotą aiškinimą dėl prevencinio ieškinio tikslo ir dalyko, t. y. atitinkamai neleisti kilti potencialiai žalai bei uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021). Teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią prevencinio ieškinio institutas taikytinas ne tik civilinės atsakomybės srityje, bet ir kitose srityse, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams (inter alia (be kita ko), viešojo administravimo subjektų veiksmams), kai nėra kitų efektyvių teisių gynybos būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023). Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, aplinkybė, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-4640-320/2021 konstatavo, jog Tarybos sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes nesukelia teisinių pasekmių, patvirtina ne tai, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai neturi būti ginami teismine tvarka, o tai, kad šiuo atveju nėra jokio kito efektyvaus teisių gynybos būdo, išskyrus prevencinio ieškinio pareiškimą.

43.5.                      Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas pažeidžia suinteresuotos visuomenės teisę ginti aplinkosaugos interesus (Orhuso konvencijos 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

43.6.                      Iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios Žemės įstatymo nuostatos įtvirtino ypač griežtą valstybinės žemės nuomos bei įsigijimo teisinį reglamentavimą subjektui, siekiančiam sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartį. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais įstatymų leidėjas sušvelnino teisinį reglamentavimą subjektams, siekiantiems išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomą, 23 ir 24 dalyse nustatytos dvi naujos išimtys dėl valstybinės žemės išnuomojimo lengvatine tvarka: kai valstybinės žemės sklype yra tik apleisti statiniai ir kai yra tik sunykę statiniai, jeigu šie statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio). Žemės įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama suderinti savininkės Lietuvos valstybės ir valstybinės žemės nuomininko lengvatine tvarka interesus (Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1–3 punktai, 24 dalies 1–3 punktai). Žemės įstatymo 10 straipsnyje detalizuota kompensavimo valstybei ir savivaldybėms tvarka už nekilnojamojo turto objektų vystymą Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto tvarka (be aukciono) išnuomotame valstybinės žemės sklype, nustatanti atlygį valstybei, sudarantį iki 70 proc. sklypo rinkos vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reglamentuojamos nuomininko teisės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, kurie atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018; kt.). Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne retrospektyviai patikrinti viešojo administravimo subjekto priimtų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, o nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės subjektinę materialiąją teisę, t. y. įvertinti galimybę ieškovei ateityje sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį, taikant jau pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Ieškovė ginčo statinius įsigijo 2018 m. gruodžio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu, dengiant UAB „Magnus ventus“ įsiskolinimus likvidavimo dėl bankroto procese, šie statiniai buvo tokios pačios būklės kaip ir dabar, todėl net ir laikant, kad šiuo metu statiniai yra apleisti (tai riboja jų eksploatacijos galimybes), tokia jų būklė susidarė ne dėl ieškovės kaltės. Ši situacija gali būti ištaisyta tik statybos būdu, kuriuo pasinaudoti galima tik įgijus teises į žemės sklypą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Žemės įstatymo pakeitimais apleistų statinių savininkui įtvirtinta galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ir per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus. Sprendime akcentuojama aplinkybė, jog ieškovė vietoje esamų statinių planuoja statyti naujus kitos paskirties statinius – pradinę mokyklą, darželį, maitinimo paviljoną, teniso aikštyną, atstatyti oranžeriją ir pan., apskritai nelaikytina svarbia sprendžiant dėl ieškovės teisės išsinuomoti (įsigyti) žemės sklypą lengvatine tvarka pripažinimo. Šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybinėje žemėje esančių statinių savininko teisė šiuos statinius rekonstruoti ir (ar) statyti naujus. Be to, net ir kasacinio teismo praktika, suformuota galiojant kur kas griežtesnei tvarkai negu galiojanti šiuo metu, nedraudė statinių savininkui plėtoti kitokią negu susijusią su esančių statinių eksploatacija veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimo metodo ir neatsižvelgė į įstatymų pasikeitimus, įtvirtinant naują valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių reguliavimą.

43.7.                      Apeliacinės instancijos teismo išskirti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai – yra kitų ieškovei priklausančių statinių priklausiniai. Atitinkamai, ieškovei prašant pripažinti jos materialiąją subjektinę teisę išsinuomoti (įsigyti) žemės sklypą lengvatine tvarka dėl to, kad ji yra visų statinių (sudarančių kompleksą) savininkė, atskirų statinių nesavarankiškumas (buvimas priklausiniais) negali būti savarankišku pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą.

44.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais pagal byloje esančią medžiagą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

44.1.                      Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba, kurios sudėtis buvo patvirtinta šio departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Į-125, 2020 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. KPD-SK-424 nutarė, jog vertybei reikalinga teisinė apsauga, nustatė vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį (nacionalinis) ir apibrėžė teritorijos ribas, t. y. kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys ieškovei priklausantys statiniai patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto Kauno Ąžuolyno objektų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją.

44.2.                      Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys ieškovei priklausantys statiniai yra Ąžuolyno kompleksui priklausančiame parke (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), kuriam teisinė apsauga suteikta Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KPD-RM-10. Parko apskaitos duomenys patikslinti Kauno miesto savivaldybės tarybos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. aktu Nr. KM-RM-70 (su vėlesniais papildymais). Ieškinyje akcentuojama parko vertingoji savybė: ,,7.1.3.2. buvusių komplekso dalių (statinių) liekanos ar jų vietos - oranžerijos su šiltnamiais vieta teritorijos Š dalyje (1930 m. pastatyta centrinė oranžerija buvo 15 m aukščio; po karo sodininkystės statiniai sunyko, XX a. 10 dešimtmetyje buvo nugriauti; TRP 14; IKONOGR Nr. 26, 27, 37-47; FF Nr. 0.21; 2019 m., 2021 m.)“, ir vertingoji savybė: ,,7.1.33. įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos <...> betoninė skulptūra „Sėdintis vyras“ (skulptūrą sukūrė skulptorius V. P. 1938 m., pozavo Kauno krepšininkas P. J. J., pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados atidaryme nešęs olimpinę ugnį; skulptūra restauruota 2014 m., būklė gera; TRP 10; IKONOGR Nr. 43; FF Nr. 1.14, 15; 2019 m., 2021 m.)“. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius, 2021 m. sausio 15 d. išduodamas Teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG165531 „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas“, nurodė reikalavimus, be kita ko: teritorijoje galimi visų rūšių tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, leidžiami nevertingose šios zonos dalyse; negalima numatyti darbų, galinčių pažeisti kultūros paveldo saugomų objekto vertingųjų savybių (betoninė skulptūra „Sėdintis vyras“ (skulptorius V. P. 1938 m.), oranžerijos vieta teritorijos Š dalyje (pastatyta 1930 m., centrinė oranžerija) autentiškumą. Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 517 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame ir šiuo metu galiojančiame (teismine tvarka nenuginčytame) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane (sklypo statybos reglamentui nustatyti) rekomenduojama oranžeriją atstatyti (atkurti) (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 patvirtinto Statinių komplekso, ansamblio tipinio apsaugos reglamento 11 punktą, saugomos yra visos vertingos statinių komplekso, ansamblio dalys bei elementai ir teritorija. Ąžuolyno komplekso vertingoji savybė nustatyta 2020 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. KPD-SK-424: ,,7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius: <...>; apie 1930 m. pradėta kalbėti, kad Ąžuolynas turi tapti parku“. Taigi, Kauno Ąžuolynas yra išskirtinės vertės kultūros ir gamtos paveldo saugoma teritorija.

45.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

45.1.                      Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama (CK 4.100–4.102 straipsniai). Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę tvarka ir principai reglamentuojami Žemės įstatymo 47 straipsnyje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924. Teismas nustatė, kad teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti vertinamas kaip keliantis realų pavojų, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama.

45.2.                      Kauno miesto taryba yra subjektas, turintis teisę inicijuoti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.). Atsakovių ketinami atlikti veiksmai atitinka Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant nesutarimui dėl paimamo visuomenės poreikiams turto vertės ar nuostolių dydžio, ginčą sprendžia teismas, kuris nustato teisingą atlyginimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. A-840, t. y. veiksmai, kuriuos atlieka atsakovės pagal savo kompetenciją, kaip viešojo administravimo subjektai, negali būti laikomi neteisėtais patys savaime, nes priimti vadovaujantis įstatymu (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 30 punktu) ir nėra nuginčyti.

45.3.                      Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (33.194)R-2318 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo“ kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, siekdama spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemą Kaune, dalyje žemės sklypo planuoja įrengti automobilių stovėjimo vietas, kurios būtų naudojamos į Kauno Ąžuolyno parką, Lietuvos zoologijos sodą, Dariaus ir Girėno stadioną atvykusių žmonių automobiliams statyti. Atsakovėms neparengus konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimo, teigti, kad jų sprendimais buvo patvirtintas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytame baigtiniame sąraše neįtvirtintas poreikis paimti nuosavybę visuomenės poreikiui statyti automobilius, negalima. Tuo atveju, jei Kauno miesto savivaldybė nuspręs teikti Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, ji turės ne tik įvardyti konkretų visuomenės poreikį, bet ir pagrįsti objektyvų tokio poreikio egzistavimą bei aplinkybę, kad, nepaėmus konkretaus žemės sklypo, šis poreikis negalės būti patenkintas. Kauno miesto savivaldybė tiek Nacionalinei žemės tarnybai, tiek ir ieškovei turės nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybės prašymo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dar nėra gavusi. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis).

45.4.                      Galiojantys teisės aktai nustato, kad galutinį sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Tai reiškia, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priimdamas sprendimą, iš esmės įvertina suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, tai taip pat apima ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikta teisė priimti sprendimą pradėti (arba ne) žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį, tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Ginčo žemės sklypo paėmimo procedūra yra tik pradinėje stadijoje.

45.5.                      Ieškovė neįrodė savo prevencinio ieškinio pagrįstumo, t. y. neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų ir realios žalos padarymo ateityje grėsmės.

45.6.                      Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Žemės įstatymo redakcija, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 14 d., t. y. prieš jai įsigaliojant. Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (CK 1.7 straipsnis).

45.7.                      Būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą – jis turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

46.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

46.1.                      Žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra speciali bei tęstinio pobūdžio procedūra, dėl kurios galutinį sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas; sprendimas dėl žemės sklypo (ne)paėmimo visuomenės poreikiams šiuo atveju dar nėra priimtas. Žemės sklypo paėmimo procedūros yra tik pradinio etapo pačioje pradžioje – yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pavesta savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą, bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo organizavimo. Tai reiškia, kad šiuo metu yra išreikštas ketinimas svarstyti ir atlikti analizę, ar konkretus visuomenės poreikis gali būti įgyvendintas, ar yra pagrįstas, ar yra galimos jo įgyvendinimo alternatyvos, o nustačius, kad visuomenės poreikis yra pagrįstas ir gali būti įgyvendintas, – ar paėmimo visuomenei procedūra turėtų būti pradedama, ir jei pradedama – tai kokiomis sąlygomis ir pan. Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas visuomenės poreikis yra galimas ir jam tenkinti bendrąja prasme galėtų būti vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, be kita ko, gali būti vykdomas „socialinei infrastruktūrai plėsti“ (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju būtent dėl tokio poreikio ir svarstomos galimybės paimti statinius (o dėl žemės sklypo reikėtų pažymėti, kad jis nuosavybės teise priklauso valstybei ir į jį ieškovė jokių teisių šiuo metu neturi). Konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinamumas ir pagrįstumas bus nustatomi tik parengus detalųjį planą, atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti (arba ne) žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Savivaldybės tarybos sprendimas ir savivaldybės administracijos įsakymas yra tarpiniai veiksmai visoje žemės sklypo su statiniais paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, tai, be kita ko, jau yra patvirtinęs ir administracinis teismas. Sprendimas dėl minėto turto (ne)paėmimo visuomenės poreikiui nėra priimtas, kadangi dar net nėra atliktas kompleksinis visuomenės poreikio egzistavimo vertinimas, neatlikta sąnaudų ir naudos analizė ir pan. Sprendimą pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas (Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalis), jo sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis).

46.2.                      Savivaldybės taryba ir savivaldybės administracijos direktorius, priimdami atitinkamai sprendimą ir įsakymą, veikė pagal jiems suteiktus įgaliojimus ir savo kompetencijos neviršijo (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktas, 34 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5 punktas).

46.3.                      Ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio sąlygų. Ieškovė siekia uždrausti savivaldybei atlikti teisėtus veiksmus, o tai reikštų neterminuoto ieškovės „imuniteto“ nuo nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams įteisinimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4640-320/2021 nusprendė, kad konkretus visuomenės poreikis ir jo (ne)egzistavimas gali būti ir bus nustatomas tik parengus detalųjį planą, atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti. Tai yra prejudicinis faktas šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė nustatyta tvarka neskundė šios nutarties. Teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti vertinamas kaip keliantis realų pavojų, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama.

46.4.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą įtvirtinančias teisės normas. Kultūros paveldo ir (ar) saugomos teritorijos statusas pats savaime nedraudžia vykdyti veiklos tokiose teritorijose. Išduodamos teritorijų planavimo sąlygas už saugomų teritorijų ir kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos leido atsakovėms pradėti teritorijų planavimo procedūras ir nustatė atitinkamus reikalavimus, kurių privaloma laikytis. Būtent teritorijų planavimo proceso metu bus įvertinti visi aspektai dėl žemės sklype numatomos vykdyti veiklos sąlygų ir galimo visuomenės poreikio, o šiame procese dalyvaujanti Kauno marių regioninio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas užtikrins, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai būtų suderinami su saugomų teritorijų ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimais. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas yra poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūrų dalis. PAV procedūros turi būti atliktos iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo. Nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, nei Žemės įstatymas nenustato, kad PAV procedūros yra teritorijų planavimo proceso ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso dalis. Taigi, teisės aktai nenustato pareigos inicijuojant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. y. priimant savivaldybės tarybos sprendimą ir administracijos direktoriaus įsakymą) nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą.

46.5.                      Ieškovė gina savo, kaip statinių savininkės, subjektines teises, susijusias su žemės sklypo ir statinių naudojimu, o ne aplinkosaugos interesus. Nėra jokio teisinio pagrindo remtis Orhuso konvencija, kadangi byloje nagrinėjamo pobūdžio veiksmai ir sprendimai nepatenka į Orhuso konvencijos I priede išvardytas veiklos rūšis, su kuriomis susijusius sprendimus suinteresuota visuomenė turi teisę skųsti teismui. Savivaldybės tarybos sprendimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas apskritai negali būti laikomi sprendimais, priimtais aplinkosaugos srityje, kadangi jie nenustato jokių žemės sklype galimos vykdyti veiklos sąlygų. Net ir tuo atveju, jeigu Orhuso konvencija ir Aplinkos apsaugos įstatymas būtų taikomi, jokios šių teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, nes ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą, o dėl to, kad neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas neatsisakė spręsti ieškovės pareikštų reikalavimų. Be to, pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas neturėtų vertinti naujų kasaciniame skunde nurodytų ieškovės siurprizinių argumentų, susijusių su tariamu aplinkosaugos interesų gynimu ir efektyvumo principo įgyvendinimu, uždraudžiant vykdyti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

46.6.                      Aplinkybė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs valstybinės žemės nuomos ir įsigijimo lengvatine tvarka teisinis reguliavimas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Vienas esminių teisės principų yra lex retro non agit, kuris reiškia, kad faktams ir padariniams yra taikomi tie įstatymai, kurie galiojo jų atsiradimo metu. Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais ieškovė grindžia kasacinį skundą, buvo priimti ir įsigaliojo jau po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai taikė tas teisės normas, kurios galiojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, t. y. priimant Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 26 d. rašte išdėstytą sprendimą atsisakyti parduoti ieškovei žemės sklypą lengvatine tvarka. Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos nesuteikia ieškovei teisės pirkti (nuomoti) žemės sklypą lengvatine tvarka. Žemės sklype esančius statinius ieškovė įsigijo iš UAB „Magnus ventus“, su kuria anksčiau buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuri buvo nutraukta, be kita ko, dėl to, kad statiniai neeksploatuojami, t. y. nebuvo naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl to šiuo atveju taikytinos ne Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 dalyse nustatytos išimtys, o šio įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas, pagal kurį, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prevencinio ieškinio, pareikšto savivaldybei ir jos administracijai ketinant paimti valstybinės žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tenkinimo sąlygų

47.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023, 53 punktas).

48.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Suformuluojant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

49.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

50.       Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).

51.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

52.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 3,3486 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (registruoti): 1) pastatas – šiltnamis-paviljonas, baigtumo procentas – 4 proc.; fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.; 2) pastatas – šiltnamis-paviljonas, baigtumo procentas – 100 proc.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, 2 lauko tualetai, prausykla, pavėsinė), antrojo pastato priklausiniai, baigtumo procentas – 100 proc. Be to, žemės sklype yra du neregistruoti ūkiniai pastatai. Ieškovė šioje byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą – pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydama: 1) uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas – paimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams; 2) įpareigoti atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A-840. Taigi, ieškovės prevencinio ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad jos atžvilgiu yra atliekami jos teises ir teisės aktus pažeidžiantys veiksmai (teritorijų planavimo procedūros) ir bus atliekamas neteisėtas žemės sklypo ir jame esančių jos statinių paėmimas visuomenės poreikiams, taip pat yra realus pavojus, kad ieškovė patirs žalos, įrodinėjimas. Ieškovės nuomone, šios atsakovės neteisėtai pradėjo teritorijų planavimo procesą tam, kad paimtų valstybinės žemės sklypą ir statinius, priklausančius ieškovei, visuomenės poreikiams ir žemės sklype pastatytų automobilių stovėjimo aikštelę. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-27 prieštarauja Žemės įstatymo 45 straipsniui, nes visuomenės poreikis „statyti automobilius“ nėra nustatytas kaip leistinas nuosavybės paėmimo pagrindas, be to, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, nes nurodomas visuomenės poreikis nėra realus ir objektyviai egzistuojantis.

53.       Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

54.       Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

55.       Vis dėlto nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-701/2019, 26 punktas). 

56.       CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 

57.       Žemės įstatymo 45 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., t. y. kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu; panaši redakcija įsigaliojo ir nuo 2024 m. sausio 1 d., su tam tikrais pakeitimais) 1 dalyje nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; 10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo. 

58.       Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.; panaši redakcija įsigaliojo ir nuo 2024 m. sausio 1 d., su tam tikrais pakeitimais) 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis (šiuo metu – administracijos) padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (arba pagal galiojančios redakcijos 45 straipsnio 2 dalies 3 punktą – pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrasis planas, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytu atveju). Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje reglamentuota pranešimo apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą suinteresuotai žemės sklypo paėmimu institucijai ir žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

59.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Žemės įstatymo 46 straipsnyje reglamentuotos procedūros ginčo atveju dar nėra atliktos, t. y. dar nėra atlikta sąnaudų ir naudos analizė, savivaldybė dar nėra pateikusi Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams, konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimo, parengto planavimo dokumento, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas dar nėra priėmęs sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi, ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikis dar nėra nei išanalizuotas, nei pagrįstas ir dėl jo nėra priimtas joks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas, t. y. neatliktos jokios Žemės įstatymo 46 straipsnyje reglamentuotos procedūros šiuo įstatymu įgaliotų institucijų tam, kad būtų nustatyta, ar yra ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikis ir ar jis yra pagrįstas. Ieškovės nuomone, atsakovių tiek atliekamų, tiek ir būsimų veiksmų neteisėtumą patvirtina: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. T-27, kuriuo pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) poreikiui statyti automobilius ir pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą žemės sklypui suformuoti ir nurodyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. A-840, kuriuo nurodyta suplanuoti teritoriją visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti paėmimą visuomenės poreikiams.

60.       Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ieškovė skundė Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės skundą, nes šis sprendimas nesukelia pareiškėjai (ieškovei) teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo pirminėje stadijoje, galutinį sprendimą turės priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas (Žemės įstatymo 46 straipsnis). Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalį ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, 15 punktą, tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

61.       Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo metu) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko, yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas). Šio įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais organizuoja savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą (14 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės, organizuodamos ar atlikdamos teritorijų planavimo funkcijas, taigi, vykdydamos įstatymu joms priskirtas funkcijas, būtų pažeidusios teisės aktų reikalavimus, t. y. tokio pobūdžio atsakovių veiksmų neteisėtumo ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

62.       Minėta, kad, pagal galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, savivaldybės taryba, teikdama pagal žemės sklypo buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalės pagrįsti, ar konkretus visuomenės poreikis dėl ginčo žemės sklypo naudojimo objektyviai egzistuoja, taip pat turės nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Ieškovės keliami klausimai dėl ginčo žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams turės būti įvertinti savivaldybei atliekant sąnaudų ir naudos analizę, o žemės paėmimo visuomenei poreikį privalės apsvarstyti ir priimti sprendimą pradėti (arba ne) žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, jo sprendimą ieškovė galės skųsti ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad, bylos duomenimis, ginčo žemės sklypui taikomi aplinkosaugos ir kultūros paveldo apsaugos ribojimai jau buvo vertinami ir nurodyti Kauno marių regioninio parko direkcijos 2019 m. sausio 4 d. Teritorijų planavimo sąlygose Nr. REG92646 ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2021 m. sausio 15 d. Teritorijų planavimo sąlygose Nr. REG165531.

63.       Minėta, kad prevencinį ieškinį pareiškęs ieškovas turi įrodyti atsakovo atliekamus ar būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus; jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais. Teisėjų kolegija, taikydama nurodytas teisės normas ir atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kurie neatitiks teisės aktuose nustatytų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-27 inicijuojama valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ieškovės statiniai, paėmimo naudoti visuomenės poreikiams procedūra, reglamentuojama nurodytomis CK, Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių teisės normomis; nurodyti savivaldybės tarybos sprendimas ir administracijos įsakymas yra galiojantys. Minėta, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovių priimtais sprendimais būtų pažeistos kokios nors šiuos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ar kad priimti sprendimai savaime lems kokius nors teisės aktų reikalavimų neatitinkančius atsakovių veiksmus. Valstybinės žemės sklypo, kuriame yra privatūs statiniai, paėmimas naudoti visuomenės poreikiams yra galimas tik griežtai išimtiniais atvejais, atlikus konkrečias Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse reglamentuotas procedūras, kurios yra teisėtos, kol nėra nustatoma, kad jos buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo, juolab ir ieškovės statinių, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros iš esmės yra pradinėje stadijoje, spręsti, kad jos galimai ateityje bus pažeistos, nėra pagrindo.

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų atsakovių veiksmų, bet ir realaus pavojaus, kad atsakovių esamais ar būsimais veiksmais dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams gali būti padaryta žala ieškovei.

65.       CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnio 2 dalį, daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog nustatant piniginės kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2023, 18 punktas).

66.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

67.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. Didžiosios kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00; Didžiosios kolegijos 2012 m. spalio 25 d. sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01). Visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais, kai yra teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimą byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79; cituotą sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją).

68.       Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę yra reglamentuotas Žemės įstatymo 47 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį.

69.       Ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, nurodė, kad ginčo žemės sklype planuoja atkurti oranžeriją buvusioje jos vietoje pagal istorinių tyrimų duomenis, įkurdinti joje mokyklą bei darželį su jiems reikalingomis valgyklomis, salėmis, pritaikyti teritoriją vaikų ugdymui bei miestiečių poilsiui reikalingai infrastruktūrai (sporto aikštynams, žaidimo aikštelėms ir pan.), kartu sutvarkyti restauruotos skulptūros „Sėdintis vyras“ ekspozicijos vietą ir įrengti automobilių stovėjimo vietas. Tam tikslui ieškovė investavo į atitinkamų sprendinių analizę ir parengimą tiek laiką, tiek finansinius išteklius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė rengė ir analizavo oranžerijos atstatymo, mokyklos ir (ar) darželio, sporto aikštymo įkūrimo planus, rengė projektinius pasiūlymus ir vizualizacijas. Ieškovė su UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ 2020 m. spalio 22 d. sudarė Galimybių studijos parengimo paslaugų sutartį Nr. SS-201022-1, pagal kurią ieškovė užsakė galimybių studiją tam, kad būtų įvertintos ir aprašytos problemą išsprendžiančios alternatyvos, būtų parinktas optimalus įgyvendinimo sprendimas ir pagrįstas projekto įgyvendinimo būdas, išlaidos, pasekmės ir pan. Be to, ieškovė planuoja vietoje esamų statinių statyti žemės sklype naujus kitos paskirties statinius – pradinę mokyklą, darželį, maitinimo paviljoną, teniso aikštyną, atstatyti oranžeriją ir pan. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad ieškovė faktiškai savo žalą dėl galimo žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams sieja su galimybės vykdyti statybas ir verslo planą bei jau įdėtų lėšų praradimu. 

70.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priims sprendimą pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir jos bus įvykdytos, tai, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turės nurodyti paimamo žemės sklypo rinkos vertę, su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus Žemės įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdą. Taigi, dėl žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams galimi ieškovės nuostoliai turės būti nustatyti ir jai atlyginti, o kilus ginčui turto paėmimu suinteresuota savivaldybė turės pareigą kreiptis į teismą, kuris nustatytų nuostolių atlyginimo dydį (Žemės įstatymo 47 straipsnio 5, 8 dalys). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio pagrįstumo nėra pagrindo konstatuoti ir pavojaus, kad dėl atsakovių veiksmų, kaip minėta, teisės aktais reglamentuotų, todėl nepripažintinų neteisėtais, ieškovė gali patirti realios žalos.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią prevencinio ieškinio institutas taikytinas ir tais atvejais, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo (savivaldybės administracijos) veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023). Tiek nurodytoje civilinėje byloje, tiek ir šioje byloje teismai nagrinėjo prevencinius ieškinius, pareikštus savivaldybei ir jos administracijai. Ieškovė iš esmės nepagrindžia, kuo pasireiškė šią bylą nagrinėjusių teismų nukrypimas nuo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

72.       Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo pažeista suinteresuotos visuomenės teisė ginti aplinkosaugos interesus (Orhuso konvencijos 1 straipsnis, Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad Orhuso konvencijos tikslas yra užtikrinti tris pagrindines visuomenės teises: teisę gauti informaciją apie aplinką (6 straipsnis), teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos (7, 8 straipsniai) ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Minėta, kad ieškovė šioje byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą – pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms dėl valstybinės žemės sklypo ir jame esančių ieškovės statinių paėmimo visuomenės poreikiams, šis ieškinys buvo išnagrinėtas visų instancijų teismuose. Taigi, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas ieškovės buvo suformuluoti įrodinėjant prevencinio ieškinio sąlygas. Kasaciniame skunde ieškovė iš esmės nurodė naujas faktines aplinkybes, susijusias su aplinkosaugos pažeidimais Orhuso konvencijos normų pagrindu, kurių netyrė ir nenustatė bylą nagrinėję teismai. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nurodytu klausimu nepasisako.

73.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodytos ir (ar) nenustatytos ieškovės pareikšto prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. atsakovių atliekami ir būsimi neteisėti veiksmai, ir realus pavojus, kad tokiais veiksmais bus padaryta žala. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovės ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, spręsdami dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių ieškovės statinių paėmimo visuomenės poreikiams, pažeistų Žemės įstatymo reglamentuotą šio proceso tvarką, ieškovė turės galimybę skųsti jų veiksmus ir sprendimus Žemės įstatymo, ABTĮ nustatyta tvarka.  

        Dėl teisės išsinuomoti ar nusipirkti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra sunykę ar apgriuvę asmens statiniai

74.       Viešosios nuosavybės teisė įgyvendinama pirmiausiai vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis. Viešosios teisės objektu laikytini santykiai, kurie atsiranda tenkinant viešuosius interesus. Viešosios nuosavybės teisės subjektai savo veikloje privalo tenkinti viešuosius interesus, tad santykiai, susiklostantys įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę, savo esme yra viešosios nuosavybės objektas. Tai lemia, kad viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reguliuoja pirmiausia ne Civilinis kodeksas, bet kiti įstatymai: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVNDĮ), Žemės įstatymas ir kt. Tai teisės aktai, kuriuose įtvirtintas imperatyvusis teisinių santykių reguliavimo metodas, skirtingai nuo privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo su vyraujančiu dispozityviojo teisinių santykių reguliavimo metodu.  Įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę, subjektų sprendimai turi būti griežtai motyvuoti užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį. Atskiri objektai valstybėje yra tokie svarbūs ir reikšmingi, kad jiems išsaugoti turi būti nustatytos specialios taisyklės. Valstybė, kaip patikėtinė, turi teisinę pareigą saugoti patikėtuosius objektus visuomenės poreikiams tenkinti ir užkirsti kelią jų pasisavinimui  (E. Baranauskas, ir kiti. Daiktinė teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010, p. 130, 132).

75.       Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 26 punktas). Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 26 punktas).

76.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia, reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 43 punktas). Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas; 2020 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020, 44 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 41, 42 punktai).

77.       Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktą, 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą).

78.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-684/2017, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau kartu pabrėžtina ir tai, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti ar pirkti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, be to, laikantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 39 punktas).

79.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

80.       Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja ir Žemės įstatymas, kurio 11 straipsnio (2023 m. rugsėjo 1 d. redakcija, galiojusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

81.       Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.). Šio nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas) įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 25 punktas). Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2019, 41 punktas). 

83.       Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą).

84.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog dalies statinių ir žemės sklypo naudojimo laipsnis yra minimalus, o tai prilyginama visiškam statinių ir žemės sklypo nenaudojimui. Ieškovei nuosavybės teise, be kita ko, priklauso šiltnamis, kurio baigtumas yra tik 4 proc., t. y. jis faktiškai neegzistuoja. Teismas konstatavo, kad esančios pastato liekanos nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, lemianti pagrindą konstatuoti ieškovės teisę į valstybinės žemės nuomą ir (ar) pirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir kt.), kurie yra registruoti kaip kito daikto priklausiniai. Tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018). Be to, ginčo žemės sklype yra du neregistruoti ūkiniai pastatai, kurie žemės sklypo detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyti kaip laikini ir griaunami. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė negali įgyti teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pirkimą ne aukciono tvarka (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

85.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Žemės įstatymą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne retrospektyviai patikrinti viešojo administravimo subjekto priimtų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, o nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti ieškovės subjektinę materialiąją teisę, t. y. įvertinti galimybę ieškovei ateityje sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį, taikant jau pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus iš dalies laiko pagrįstais, tačiau iš esmės neteikiančiais pagrindo konstatuoti, kad kasacine tvarka skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

86.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimų panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A-840, šių aktų teisėtumas, priešingai nei nurodo ieškovė, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas; šie aktai yra galiojantys. Minėta, kad ieškovė šioje byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą – pareiškė prevencinį ieškinį atsakovėms. Taigi, šioje byloje buvo nagrinėjamas prevencinis ieškinys, ieškovei prašant įvertinti atsakovių pradėto proceso dėl ieškovės naudojamo žemės sklypo ir jame esančių jos statinių paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą ir galimybę, kad dėl šio proceso ieškovė patirs realią žalą. Kartu ieškovė pareiškė šioje byloje reikalavimą pripažinti jos materialiąją subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą (arba jo dalį) (duomenys neskelbtini) lengvatine tvarka (be aukciono). Ieškovė nurodė, kad ji, kaip statinių savininkė, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas (galiojančios redakcijos 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

87.       Kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 14 d., t. y. iki 2023 m. gruodžio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2023 m. gruodžio 30 d. (Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės išsinuomoti arba nusipirkti iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra ieškovės statiniai, be aukciono, pagrįstai taikė teismo sprendimo priėmimo metu galiojusias Žemės įstatymo teisės normas. 

88.       Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas, nes ginčo žemės sklypo įsigijimo ar nuomos procesas dar nėra pradėtas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus; išvardyti reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarčiai (1–3 punktai). Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas be aukciono gali išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre; taip pat išvardyti reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarčiai (1–3 punktai). Ieškovė kasaciniame skunde remiasi šiomis teisės normomis, kurios, jos manymu, pagrindžia šiuo metu egzistuojančią jos teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą be aukciono.

89.       Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, dar nesant priimtiems ir įsigaliojusiems nurodytiems Žemės įstatymo pakeitimams, kasacinis teismas jau yra pradėjęs formuoti praktiką, jog teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad susiklosčius situacijai, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 32 punktas).

90.       Antra, svarbu atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo specifiką – ginčo žemės sklypą planuojama perduoti naudoti visuomenės poreikiams. Minėta, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje, kuri galiojo tiek iki 2024 m. sausio 1 d., tiek ir po šios datos, nustatyta, kad jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais. Žemės įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. Galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 47 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad pradėjus vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir paaiškėjus, jog visuomenės poreikiams reikalingas paimti žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei ir šis valstybinės žemės sklypas nėra išnuomotas, suteiktas panaudai ar kitais teisėtais pagrindais suteiktas naudotis tretiesiems asmenims, visuomenės poreikiams paimamas tik šiame žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas už jį teisingai atlyginant.

91.       Remdamasi nurodytomis teisės normomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovė realiai naudoja (ir kokiu laipsniu) savo statinius pagal paskirtį ir atitinkamai valstybinės žemės sklypą, kurį siekia įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas visų pirma turi priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo visuomenės poreikiams reikalingumo. Nacionalinės žemės tarnybos vadovui nusprendus, kad ginčo žemės sklypas paimamas naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas negalės būti ieškovei parduotas ar išnuomotas Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi naujas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas, t. y. Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 dalių nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklypas, kuriame yra apleisti ar sunykę pastatai, išnuomojamas lengvatine tvarka – be aukciono, gali būti taikomas nustačius visas reikalingas Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, sprendžiant dėl asmens teisės išsinuomoti žemės sklypą be aukciono tuomet, kai yra išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo paėmimo naudoti visuomenės poreikiams. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią pastatų savininkui nuomojamas valstybinės žemės sklypas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (CK 4.100–4.102 straipsniai), vadovaujantis visuomenės naudos ir efektyvumo principais, gali būti neparduodamas (nagrinėjamos bylos atveju – ir neišnuomojamas) statiniams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 36 punktas). 

92.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą parduoti jai naudojamą (naują) kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. 8SD-1466-(14.8.125 E.) ieškovės prašymo netenkino. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl žemės sklypo pardavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) prašymo netenkino, nurodydama, kad žemės sklypo negali parduoti, nes pradėta procedūra, skirta paimti jį visuomenės poreikiams. Taigi, klausimas dėl ginčo valstybinės žemės sklypo paėmimo naudoti visuomenės poreikiams dar nėra išspręstas, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas nėra priimtas. Kadangi dar nėra žinoma, ar ginčo žemės sklypą bus nuspręsta naudoti visuomenės poreikiams, negali būti priimtas sprendimas dėl šio žemės sklypo nuomos be aukciono to pageidaujančiai ieškovei Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ar 24 dalies pagrindu ir negali būti leista jį įsigyti pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti jai materialiąją subjektinę teisę įsigyti arba išsinuomoti žemės sklypą (jo dalį) (duomenys neskelbtini) lengvatine tvarka (be aukciono). Tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas nepaimti valstybinės žemės sklypo naudoti visuomenės poreikiams, klausimas dėl ieškovės teisės išsinuomoti ar įsigyti šį žemės sklypą be aukciono turėtų būti sprendžiamas iš naujo.

93.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

94.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

96.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

97.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 8619,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl teisėjų kolegija nusprendžia priteisti atsakovei 3587,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

98.       Pažymėtina, kad kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“ (j. a. k. 134149023) 3587,51 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Andžej Maciejevski

                                        Agnė Tikniūtė

                                        Dalia Vasarienė