Civilinė byla Nr. e2-3699-1099/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35929-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovo E. K. (E. K.) atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltcargo“ atstovams vadovui J. U. ir advokatui Justui Viliui,

liudytojui Ž. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltcargo“ dėl avanso grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovo sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo; nustatymo dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovas E. K. (E. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltcargo“, kuriame prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 33 500 Eur avansą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad jis, atstovaujamas įgalioto asmens Ž. V., ir atsakovė UAB „Baltcargo“ 2025 m. balandžio 27 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą: sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir šiame sklype esantį vienbutį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio bendras plotas 405,32 kv. m (toliau – ginčo turtas), o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti.

4.       Anot ieškovo, turto perleidimui šalys susitarė sudaryti kitą – pagrindinę notariškai tvirtinamą turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 6 d.; suderinta bendra turto pirkimo-pardavimo kaina – 335 000 Eur. Pažymi, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas per 24 valandas nuo šios sutarties sudarymo jis privalėjo sumokėti atsakovei 10 proc. ketinamo įsigyti turto vertės, t. y. 33 500 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju būtų įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą. Minėtą avanso sumą ieškovas sumokėjo atsakovei 2025 m. balandžio 28 d.

5.       Aiškina, kad 2025 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Urbo banką dėl kredito suteikimo nurodytam nekilnojamajam turtui įsigyti; taip pat kreipėsi į UAB „Centro kubas“ dėl ginčo turto vertės nustatymo (pagal kurį ginčo turto rinkos vertė sudarė 370 000 Eur). Teigia, kad ieškovo atstovas 2025 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 36-ąjį notarų biurą, kuriam nusiuntė preliminariąją sutartį, siekiant 2025 m. birželio 5 d. įregistruoti sandorį, bei kad patikrintų, ar nebus kliūčių sandorio sudarymui.

6.       Ieškovas nurodo, kad sudarius preliminariąją sutartį paaiškėjo, jog 2008 m. atlikti kadastriniai matavimai (dėl ginčo turto) neatitinka tikrovės, nėra energetinio naudingumo sertifikato. Tuo pagrindu šalys 2025 m. birželio 5 d. pasirašė Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Priedą Nr. 1, kuriuo susitarė pratęsti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą iki 2025 m. birželio 19 d.

7.       Ieškovo teigimu, 2025 m. birželio 18 d. atsakovės vadovas atsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad nebegali laukti, siūlo nutraukti sandorį (preliminarią sutartį) be pasekmių, sumokėtą avansą grąžins pilnai gavęs pinigus iš kito pirkėjo. Ieškovo atstovas 2025 m. birželio 18 d. išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad puikiai supranta atsakovės situaciją, tačiau jei vis dėlto atsakovė nuspręstų nebevykdyti pardavimo, bus nuoširdžiai dėkingas, jei atsakovė galėtų grąžinti avansą ir sandoris taikiai nutrūktų; jei egzistuoja bent nedidelė tikimybė, kad bankas vis tik pateiks garantinį raštą iki pirmadienio, siūlė pasirašyti notarinę sutartį. Anot ieškovo, 2025 m. birželio 19 d. jo įgaliotas atstovas atsakovei išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kadastrinė byla buvo pateikta ieškovui per vėlai ir dėl to bankas nespėjo laiku išduoti garantinio rašto, siūlo nutraukti preliminariąją sutartį šalių susitarimu; siūloma nutraukimo sąlyga – ieškovas išlaiko galimybę įsigyti turtą, o atsakovė turi teisę pasiūlyti turtą kitam pirkėjui; sudaryta sutartis laikoma galutinai nutraukta tik tuo atveju, kai atsakovė gauna užstatą iš naujo pirkėjo ir grąžina ieškovo sumokėtą avansą; jei kitas pirkėjas neatsiras – pirkėjas įsipareigoja įsigyti turtą pagal jau suderintas sąlygas.

8.       Ieškovas aiškina, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sutarties sudarymo terminas nebuvo pratęstas, šalys nesikreipė į notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2025 m. birželio 19 d. Ieškovo vertinimu, pasibaigus preliminariai sutarčiai, jis nebeturėjo pareigos pirkti, o atsakovė – parduoti ginčo turto, tačiau atsakovė avanso negrąžino ir nepagrįstai nurodė, jog avansu sumokėta suma paliekama kaip netesybos. Anot ieškovo, pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis, atsakovė ginčo turtą kitam asmeniui pardavė 2025 m. rugsėjo 8 d.

9.       Pažymi, kad vykdydamas preliminariąją sutartį, 2025 m. balandžio 28 d. pavedimu sumokėjo atsakovei 33 500 Eur avansą; avanso sumokėjimas rodo sutarties šalies ketinimus įsigyti/parduoti ginčo turtą, tačiau tai savaime nepaneigia, kad šalis nepažeis sutartimi prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį. Teigia, kad avanso sumokėjimas pagal sutartį yra atskira prievolė; ta aplinkybė, jog avansas sumokėtas, negarantuoja pagrindinės sutarties sudarymo ir/ar preliminarioji sutartis bus įvykdyta. Ieškovo vertinimu, sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. kitokias šalių teises ir pareigas; iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu; preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo; preliminariosios sutarties įvykdymo nepatvirtina avanso sumokėjimas, nes nepasiektas preliminariosios sutarties tikslas – ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Akcentuoja, kad nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. nepasiekus preliminariosios sutarties tikslo, laikoma, jog avansu pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo.

10.       Ieškovas teigia, kad atsakovės pozicija grindžiama selektyviu faktų vertinimu, neteisingu preliminariosios sutarties teisiniu kvalifikavimu bei nepagrįstu kaltės perkėlimu ieškovui. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalį, jei per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma, prievolė ją sudaryti pasibaigia; šiuo atveju pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, terminas nebuvo pratęstas, todėl pasibaigė abišalės pareigos – tiek pirkti, tiek parduoti, atitinkamai atsakovė privalo grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.

11.       Pažymi, kad ieškovas tinkamai vykdė preliminariosios sutarties sąlygas – šalių sutartais terminais ir sąlygomis sumokėjo atsakovei avansą, ėmėsi konkrečių veiksmų kreipiantis į kredito įstaigą dėl galimo finansavimo, bendradarbiavo su atsakove siekiant preliminariosios sutarties tikslų. Ieškovas nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties; priešingai, tikėjosi, kad jam bus perleistas ginčo turtas. Anot ieškovo, atsakovė, nesutikdama su tokiu preliminariosios sutarties vykdymu, eiga, galėjo kreiptis į ieškovą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, stabdymo, nutraukimo ir (ar) kitų su šia sutartimi susijusių veiksmų atlikimo/neatlikimo, naujų terminų ar (ir) sąlygų nustatymo ar (ir) jų pratęsimo šalių sutartu būdu ir forma, pareikšti ieškovui pretenzijas ir (ar) nustatyti terminą, per kurį ieškovas privalėtų tinkamai įvykdyti prievolę ar (ir) atlikti konkrečius veiksmus, tačiau jokie reikalavimai/pretenzijos ieškovui dėl preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo/įvykdymo nebuvo pareikšti.

12.       Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad sutartis neįvyko išimtinai dėl ieškovo nerūpestingumo ir pažymi, jog po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo reikšmingi ginčo turto trūkumai, t. y. netikslūs kadastriniai duomenys, energetinio naudingumo sertifikato nebuvimas, nors būtent atsakovė privalėjo užtikrinti, kad turtas būtų tinkamai paruoštas sandoriui. Pasak ieškovo, banko finansavimas tiesiogiai priklauso nuo turto teisinės ir faktinės būklės, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp sutarties nesudarymo ir turto dokumentacijos problemų. Be to, paskolos negavimas iki 2025 m. birželio 19 d. negali būti vertinama kaip pagrindinė pirkimo-pardavimo nesudarymo priežastis. Kaip minėta, įtakos tam, kad ieškovas negavo kredito iš banko iki nurodyto termino, turėjo ir tai, jog buvo netikslūs kadastriniai duomenys, nebuvo energetinio naudingumo sertifikato; atitinkamai ši aplinkybė nesuponuoja išvados dėl ieškovo nesąžiningumo ir jo nemokumo. Be to, deklaracija apie finansinį pajėgumą nėra absoliuti garantija, kad bankas suteiks kreditą, nėra rizikos perkėlimas už turto trūkumus, negali eliminuoti pardavėjo pareigos pateikti tinkamą sandorio objektą; banko sprendimai priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo turto kokybės, likvidumo, dokumentacijos.

13.       Anot ieškovo, atsakovė nepateikė duomenų, jog inicijavo pagrindinės sutarties pasirašymą pas notarą 2025 m. birželio 19 d., o ieškovas neatvyko pas notarą sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties; taip pat nepateikė duomenų, kokie konkretūs ieškovo veiksmai sukėlė pagrindinės sutarties nesudarymą; vien banko finansavimo negavimas nėra pakankamas kaltės įrodymas. Be to, pažymi, kad pati atsakovė nepriskyrė kaltės ieškovui bei pripažino avanso grąžinimo galimybę, tačiau vėliau pakeitė nuomonę. Ieškovo vertinimu, atsakovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamą ieškovo nesąžiningumą ar išankstinę valią nesudaryti sandorio.

14.       Ieškovas pripažįsta, kad po termino pabaigos siekė susitarti dėl mechanizmo, kuris leistų grąžinti avansą, bet kartu išlaikytų galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, jei kitas pirkėjas neatsirastų, tačiau toks elgesys nėra nesąžiningumo požymis, nėra sutarties vengimas, o yra komercinė derybinė pozicija, siekiant minimalizuoti abiejų šalių rizikas.

15.       Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Nurodė, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo turto pirkimo (sutarta pagrindinę sutartį sudaryti iki 2025 m. birželio 6 d.), ieškovas sutartu laiku sumokėjo avansą, kreipėsi dėl kredito gavimo, turto vertinimo atlikimo, notarę, tačiau paaiškėjo, jog ginčo turtui reikia naujų kadastrinių matavimų bei energetinio naudingumo sertifikato; tuo pagrindu bendru sutarimu šalys pratęsė preliminariosios sutarties terminą iki 2025 m. birželio 19 d. Pripažino, kad ieškovas iki 2025 m. birželio 19 d. taip ir negavo banko garantinio rašto, todėl atsakovės vadovas 2025 m. birželio 18 d. pasiūlė nutraukti preliminariąją sutartį be pasekmių ir grąžinti avansą; 2025 m. birželio 19 d. ieškovo atstovas pasiūlė savo nutraukimo sąlygas, tačiau šalys taip ir nesutarė dėl nutraukimo sąlygų. Anot atstovės, šiuo atveju preliminariosios sutarties terminas pasibaigė, atitinkamai pasibaigė prievolės parduoti ir pirkti ginčo turtą, todėl atsakovė privalo grąžinti gautą avansą; tokiu atveju net nereikia nustatinėti dėl kieno kaltės nesudarytas sandoris. Pripažino, kad nauji ginčo turto kadastriniai matavimai ir energetinio naudingumo sertifikatas buvo gauti 2025 m. birželio 6 d., tačiau bankas iki sutarto termino nespėjo pateikti garantinio rašto.

16.       Atsakovė UAB „Baltcargo“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17.       Nurodo, kad šalys 2025 m. balandžio 27 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl ginčo turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; jos pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei 33 500 Eur dydžio avansą. Preliminariosios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 6 d. Atsakovė patvirtina, kad 2025 m. birželio 5 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie preliminarios sutarties pagrindinės (notarinės) sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. birželio 19 d. imtinai.

18.       Atsakovė akcentuoja, kad preliminariosios sutarties 4.5 punkte pirkėjas (ieškovas) pareiškė, jog jis finansiškai yra pajėgus bendradarbiaujant su pasirinktu banku sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą; tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės. Anot atsakovės, ieškovas atsakovei žodžiu patvirtino, kad net tuo atveju, jei negautų paskolos, jis turi galimybę savo lėšomis sumokėti turto kainą. Pažymi, kad preliminariosios sutarties 6.1 punkte šalys numatė, jog tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėta pardavėjui suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

19.       Atsakovės teigimu, pasirašius preliminariąją sutartį, paaiškėjo, kad ieškovui negali būti suteikta paskola šiam turtui; iš pradžių ieškovas teigė, kad kreditoriui netinka turtui atlikti kadastriniai matavimai, todėl atsakovė atliko naujus matavimus, kurie atitiko ieškovo pasirinkto banko ar kredito unijos reikalavimus, tačiau net ir pasibaigus visiems sutarties terminams, ieškovas negavo banko garantinio rašto dėl paskolos suteikimo, todėl paskola jam nebuvo suteikta. Anot atsakovės, ji tiesiog siekė parduoti jai priklausantį turtą – tokios būsenos, kokios jis buvo; nei turto apžiūros metu, nei preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas nenurodė, kad atsakovei reikės atnaujinti esamus dokumentus. Kita vertus, atsakovė aktyviai bendradarbiavo, vykdė ieškovo reikalavimus, kas patvirtina atsakovės siekį parduoti jai priklausantį turtą ieškovui.

20.       Pažymi, kad Vilniaus m. 36-asis notaro biuro, kuriame turėjo įvykti pagrindinis sandoris, notarė Jolanta Dubinienė 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku informavo sutarties šalis apie planuojamą sutarties pasirašymą 2025 m. birželio 19 d. 11 val., tačiau 2025 m. birželio 18 d. pranešė, jog dėl negauto banko rašto dėl kredito negali paruošti sutarties, todėl siūlė tartis kitą laiką sandorio tvirtinimui, kai jau bus banko raštas. Anot atsakovės, jos vadovas informavo ieškovą, kad negali laukti ir siūlė nutraukti sandorį (preliminarią sutartį) be pasekmių, sumokėtą avansą grąžinti pilnai gavę pinigus iš kito pirkėjo, tačiau ieškovo atstovas siūlė savo nutraukimo sąlygas, t. y. kad pirkėjas išlaiko galimybę įsigyti turtą, o pardavėjas turi teisę pasiūlyti turtą kitam pirkėjui; sudaryta sutartis laikoma galutinai nutraukta tik tuo atveju, kai pardavėjas gauna užstatą iš naujo pirkėjo ir grąžina sumokėtą užstatą; jei kitas pirkėjas neatsiras – ieškovas įsipareigoja įsigyti turtą pagal jau suderintas sąlygas.

21.       Anot atsakovės, tokia nauja sąlyga jai netiko, ieškovas nesutiko pasirašyti susitarimo dėl sutarties nutraukimo be šios papildomos sąlygos, todėl priedas dėl sutarties nutraukimo sąlygų tarp šalių pasirašytas nebuvo, o pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai tik dėl ieškovo nerūpestingumo. Atsakovės vertinimu, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas; jis, teigdamas, kad turi galimybę įsigyti turtą, tokios galimybės realiai neturėjo. Teigia, kad ieškovo elgesys preliminariosios sutarties galiojimo metu suponuoja išvadą, jog ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, žinojo savo finansinę padėtį ir turto pirkti per nustatytą terminą neketino; nebendradarbiavo ir elgėsi nesąžiningai, nedėjo pastangų, kad turtas būtų parduotas už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą per nustatytą terminą ir atsakovė nenukentėtų.

22.       Aiškina, kad atsakovė savo pareigas pagal preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, o ieškovas, nepaisant to, jog sutartimi patvirtino savo finansinį pajėgumą pirkti turtą, visos preliminariosios sutarties galiojimo metu kėlė atsakovei papildomas sąlygas – atlikti kadastrinius matavimus, pratęsti sutarties terminą, sumokėti jam nuostolius ir pan. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakove sudaryti raštiško taikaus susitarimo dėl sutarties nutraukimo, todėl atsakovė vertina, kad ieškovas pagrindinės sutarties per sutartą terminą sudaryti neketino; pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovo valios. Ieškovas, keldamas atsakovei vis naujas sąlygas dėl turto įsigijimo ir kartu teigdamas atsakovei, kad lėšų turto pirkimui jis turi, bet nori gauti paskolą, vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės vertinimu, prieš pasirašant preliminariąją sutartį, pirkėjas privalėjo įsitikinti, kad jam bus suteikta paskola būtent šiam objektui; gavęs informaciją apie tai, kad kredito įstaiga nesuteiks jam paskolos šiam objektui, ieškovas privalėjo nedelsiant informuoti apie tai atsakovę ir raštu nutraukti preliminariąją sutartį, tačiau ieškovas pasirinko veikti kitaip – kėlė atsakovei vis naujas sąlygas, delsė bei kaltino atsakovę, kad sandoris neįvyksta neva dėl atsakovės kaltės.

23.       Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad šalims sudarius preliminariąją sutartį, buvo sutarta iki 2025 m. birželio 6 d. sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį; ieškovui paprašius (dėl naujų kadastrinių matavimų ir energetinio sertifikato gavimo (kuriuos atsakovė gavo, nors ir nebuvo įsipareigojusi tai padaryti preliminariojoje sutartyje)), šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2025 m. birželio 19 d., tačiau net ir iki šio termino ieškovui bankas neišdavė garantinio rašto (nors ieškovas preliminariojoje sutartyje buvo užtikrinęs, jog yra finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą); atsakovė niekaip neatsakinga, jog minėtas raštas ieškovui nebuvo išduotas (už jo gavimą buvo atsakingas išimtinai ieškovas). Pažymėjo, kad 2025 m. birželio 18 d. notarė informavo, jog pagrindinė sutartis negali būti sudaroma, nes nėra pateikto banko garantinio rašto, todėl atsakovės vadovas pasiūlė ieškovo atstovui nutraukti preliminariąją sutartį be pasekmių, grąžinant avansą po turto pardavimo kitam pirkėjui, tačiau ieškovo atstovas 2025 m. birželio 19 d. pateikė priešpriešinį pasiūlymą, su kuriuo atsakovė nesutiko. Taigi, šalys nesusitarė nei dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo, nei dėl jos nutraukimo, preliminarioji sutartis pasibaigė, o pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė išimtinai ieškovo veiksmai (kuris turtą ketino pirkti su banko kreditu, kuris jam taip ir nebuvo išduotas), todėl ieškovo sumokėtas avansas, pagal preliminariosios sutarties nuostatas, lieka atsakovei kaip minimalių nuostolių kompensavimas.

24.       Liudytojas Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal išduotą įgaliojimą atstovavo ieškovą ginčo turto pirkime. Paaiškino, kad buvo bendrauta su keliais bankais dėl finansavimo suteikimo, tačiau pasirinktas Urbo bankas dėl palankesnių sąlygų. Pažymėjo, kad po preliminariosios sutarties sudarymo notarė informavo, jog ginčo turto kadastriniai duomenys neatitinka ir nėra energetinio naudingumo sertifikato, todėl tuo pagrindu sutarė dėl preliminariojoje sutartyje numatyto termino pratęsimo (iki 2025 m. birželio 19 d.), tačiau ir šis terminas buvo per trumpas (ypač įvertinus prasidėjusį vasaros laikotarpį) – ieškovas nespėjo gauti banko garantinio rašto. Pripažino, kad tarp šalių vyko derybos dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, tačiau jos nebuvo sėkmingos, joks susitarimas nebuvo sudarytas. Nurodė, kad bankas taip ir neišdavė ieškovui garantinio rašto, procesas nutrūko, nes pasibaigė preliminarioji sutartis. Anot liudytojo, bankas neišdavė minėto rašto dėl atsakovės kaltės, nes ginčo turto dokumentacija buvo netvarkinga (nebuvo tinkamų kadastrinių matavimų ir energetinio naudingumo sertifikato).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

25.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas E. K., atstovaujamas įgalioto (pagal 2025 m. balandžio 25 d. įgaliojimą) asmens Ž. V., ir atsakovė UAB „Baltcargo“ 2025 m. balandžio 27 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą: sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir šiame sklype esantį vienbutį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio bendras plotas 405,32 kv. m, o ieškovas įsipareigojo šį turtą nupirkti. Šios sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 6 d.; nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties per suderintą terminą, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas (2.2 punktas); suderinta turto pirkimo-pardavimo kaina – 335 000 Eur (3.3 punktas). Ieškovas per 24 valandas nuo šios sutarties sudarymo įsipareigojo sumokėti atsakovei 10 proc. ketinamo įsigyti turto vertės, t. y. 33 500 Eur sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo atveju būtų įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą (5.1 punktas).

26.       Preliminariosios sutarties 4.5 punkte ieškovas pareiškė, jog jis finansiškai yra pajėgus bendradarbiaujant su pasirinktu banku sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą; tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte šalys numatė, jog tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėta pardavėjui suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

27.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtą avanso sumą – 33 500 Eur, ieškovas sumokėjo atsakovei 2025 m. balandžio 28 d.

28.       Nustatyta, kad ieškovas (jo atstovas), po preliminariosios sutarties sudarymo, kreipėsi į Urbo banką dėl kredito suteikimo nurodytam nekilnojamajam turtui įsigyti; taip pat kreipėsi į UAB „Centro kubas“ dėl ginčo turto vertės nustatymo (2025 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ginčo turto rinkos vertė nustatyta 370 000 Eur); 2025 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 36-ąjį notarų biurą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

29.       Taip pat byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad notarė, kuri turėjo tvirtinti šalių pagrindinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, atkreipė dėmesį į tai, jog anksčiau atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai yra netikslūs, nėra energetinio naudingumo sertifikato. Iš šalių pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tuo pagrindu ieškovas (jo atstovas) 2025 m. birželio 4 d. siūlė atsakovei pratęsti sutartą pagrindinės sutarties sudarymo terminą dar mėnesiui, tačiau atsakovės vadovas informavo, jog mėnesiui nukelti negali; tą pačią dieną ieškovo atstovas pranešė, jog garantinį raštą ketina gauti iki 2025 m. birželio 19 d., todėl šalys 2025 m. birželio 5 d. pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2025 m. birželio 19 d.

30.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė užsakė ir 2025 m. birželio 6 d. atliko naujus ginčo turto kadastrinius matavimus ir gavo energetinio naudingumo sertifikatą (kuriuos nusiuntė ieškovo atstovui ir notarei 2025 m. birželio 9 d.).

31.       Iš šalių ir notarės, turėjusios tvirtinti ginčo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, elektroninio susirašinėjimo matyti, jog buvo sutarta pagrindinę sutartį sudaryti/tvirtinti 2025 m. birželio 19 d. 11 val., tačiau 2025 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku notarė pranešė, jog dėl negauto banko rašto dėl kredito negali paruošti sutarties, todėl siūlė tartis kitą laiką sandorio tvirtinimui, kai jau bus banko raštas.

32.       Atsakovės vadovas 2025 m. birželio 18 d. elektroniniame laiške nurodė, kad nebegali laukti, siūlė nutraukti sandorį (preliminarią sutartį) be pasekmių, sumokėtą avansą grąžinti pilnai gavęs pinigus iš kito pirkėjo. Ieškovo atstovas 2025 m. birželio 18 d. išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad puikiai supranta atsakovės situaciją, tačiau jei vis dėlto atsakovė nuspręstų nebevykdyti pardavimo, bus nuoširdžiai dėkingas, jei atsakovė galėtų grąžinti avansą ir sandoris taikiai nutrūktų; jei egzistuoja bent nedidelė tikimybė, kad bankas vis tik pateiks garantinį raštą iki pirmadienio, siūlė pasirašyti notarinę sutartį (jeigu bankas suteiks garantinį raštą). Ieškovo atstovas 2025 m. birželio 19 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kadastrinė byla buvo pateikta ieškovui per vėlai ir dėl to bankas nespėjo laiku išduoti garantinio rašto, siūlo nutraukti preliminariąją sutartį šalių susitarimu; siūloma nutraukimo sąlyga – ieškovas išlaiko galimybę įsigyti turtą, o atsakovė turi teisę pasiūlyti turtą kitam pirkėjui; sudaryta sutartis laikoma galutinai nutraukta tik tuo atveju, kai atsakovė gauna užstatą iš naujo pirkėjo ir grąžina ieškovo sumokėtą avansą; jei kitas pirkėjas neatsiras – ieškovas įsipareigoja įsigyti turtą pagal jau suderintas sąlygas.

33.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, sutarties sudarymo terminas nebuvo pratęstas, šalys po 2025 m. birželio 19 d. nesikreipė į notarę dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nesudarė susitarimo dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2025 m. birželio 19 d.

34.       Ieškovas 2025 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovę su rašytiniu reikalavimu dėl 33 500 Eur dydžio avanso grąžinimo, tačiau atsakovė 2025 m. spalio 13 d. raštu su tokiu reikalavimu nesutiko; iki šiol nėra grąžinusi ieškovui nurodyto avanso.

35.       Iš NTR išrašo matyti, kad ginčo turtas 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo parduotas kitam asmeniui.

Ieškinys netenkinamas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl ikisutartinių šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir nustatymo dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis

36.       Ikisutartinius teisinius santykius reglamentuoja CK 6.163-6.165 straipsniai. Remiantis CK 6.163 straipsnio 2 dalimi, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši norma yra sutarčių laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) išraiška ikisutartinių santykių stadijoje. Vis dėlto šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

37.       Ikisutartinių santykių stadija apima įvairius derybų etapus. Įprastai pirminiame derybų etape šalys tik svarsto galimybę sukurti teisinius santykius, vertina šių teisinių santykių poreikį ir galimą naudą jų vykdomai veiklai, analizuoja rinkoje egzistuojančias alternatyvas. Vėlesniame derybų etape gali būti organizuojami susitikimai, diskutuojama dėl įsipareigojimų apimties, terminų, šalių atsakomybės ir kitų būsimiems sutartiniams teisiniams santykiams svarbių sąlygų. Ikisutartinių santykių stadijoje šalys, be kita ko, turi galimybę savo teisinius santykius įforminti preliminariąja sutartimi.

38.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

39.       Taigi preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutarties būtinieji elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-781/2024).

40.       Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Viena vertus, preliminariąja sutartimi sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra įforminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ją pažeidus taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

41.       Nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

42.       Teisinis civilinės atsakomybės pagrindas esant ikisutartiniams santykiams yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis), kuris preliminariųjų sutarčių atveju, be kita ko, pasireiškia vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

43.       Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

44.       Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

45.       Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2023 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023). Įrodžius nesąžiningus (kaltus) ir neteisėtus preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmus, įrodinėtinas nukentėjusios šalies nuostolis (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmų ir nukentėjusios šalies patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-148-1075/2025).

46.       Ginčas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, kilo dėl to, kuri iš bylos šalių yra kalta, kad nebuvo pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo, jog nesutvarkyti ginčo turto dokumentai – neatlikti aktualūs kadastriniai matavimai ir nėra energetinio naudingumo sertifikato; be to, preliminarioji sutartis, pasibaigus nustatytam terminui, pasibaigė, todėl šalys turėtų būti grąžintos į pradines padėtis, t. y. atsakovė grąžinti gautą avansą. Atsakovė su tokiu ieškovo aiškinimu nesutiko ir teigė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta išimtinai dėl ieškovo kaltės, jam per nustatytus terminus negavus banko garantinio rašto.

47.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nors ir nėra pagrindo konstatuoti ieškovo akivaizdaus nesąžiningumo ikisutartiniuose derybų teisiniuose santykiuose, t. y. kad derybas dėl turto pirkimo pradėjo ir jas vedė nesąžiningai (tai patvirtina ieškovo aktyvus elgesys – preliminariosios sutarties pasirašymas, avanso sumokėjimas, kreipimąsis į kredito įstaigą, turto vertintoją, notarę), kita vertus, vėlesniame etape, deryboms pažengus ir šalims pasirašius preliminariąją sutartį bei joje įtvirtinus esmines būsimos pagrindinės sutarties sąlygas, įskaitant ir turto kainą, pagrindinė sutartis vis tik nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, pastarajam nusprendus pirkti ginčo turtą su kredito įstaigos pagalba, t. y. gaunant kreditą, tačiau taip ir negavus kredito įstaigos garantinio rašto dėl sutikimo tokį kreditą ieškovui suteikti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

48.       Visų pirma, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį ar savo veiksmais būtų sutrukdžiusi ją sudaryti sutartu terminu. Pažymėtina, kad atsakovė preliminariosios sutarties 4.3 punktu buvo užtikrinusi, jog turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti. Viena vertus, byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad po preliminariosios sutarties sudarymo paaiškėjo, jog siekiant sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, būtina atlikti ginčo turto naujus kadastrinius matavimus ir gauti energetinio naudingumo sertifikatą; kita vertus, atsakovė, sąžiningai bendradarbiaudama, šiuos veiksmus operatyviai atliko ir jau 2025 m. birželio 6 d. (t. y. per pradinį pagrindinės sutarties sudarymo terminą) atliko tiek naujus ginčo turto kadastrinius matavimus, tiek gavo energetinio naudingumo sertifikatą (apie tai informavo tiek ieškovą, tiek notarę); be to, sutiko geranoriškai pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2025 m. birželio 19 d. (t. y. beveik 2 savaitėms, per kurias ieškovo atstovas buvo nurodęs gausiąs banko garantinį raštą).

49.       Antra, ieškovas neįrodė, kad vėlesnis ginčo turto kadastrinių matavimų ir energetinio naudingumo sertifikato gavimas būtų įtakojęs kredito įstaigos sprendimo dėl garantinio rašto (atitinkamai ir dėl kredito suteikimo) priėmimą, apsiribojęs vien savo deklaratyviais teiginiais, nepateikęs jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, liudytojas bylos nagrinėjimo metu patvirtino (ir ieškovo pusė neginčijo), kad ieškovas negavo jokio garantinio rašto ir po preliminariosios sutarties pasibaigimo ir/ar ginčo turto pardavimo kitam asmeniui 2025 m. rugsėjo mėn.

50.       Trečia, nors ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių per nustatytus terminus negavo banko garantinio rašto, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes jei ieškovas ir ketino gauti finansavimą turtui įsigyti, jis dar prieš preliminariosios sutarties pasirašymą galėjo/turėjo kreiptis į kredito įstaigą ir sužinoti visas kreditavimo sąlygas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teismo įsitikinimu, ieškovui dar iki preliminariosios sutarties sudarymo suderinus finansavimo sąlygas su kredito įstaiga, būtų aišku, kokie dokumentai reikalingi finansavimui gauti. Kita vertus, kaip minėta, preliminariosios sutarties 4.5 punkte ieškovas pareiškė, jog jis finansiškai yra pajėgus bendradarbiaujant su pasirinktu banku sumokėti šioje sutartyje numatytą turto kainą; tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės. Taigi, visa atsakomybė ir rizika, susijusi su banko garantinio rašto/kredito gavimu/suteikimu, teko būtent ieškovui. Šiuo atveju byloje nepateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, dėl kokių priežasčių kredito įstaiga taip ir neišdavė ieškovui nurodyto garantinio rašto ir/ar nesuteikė kredito; kita vertus, šios aplinkybės, kaip minėta, šiam ginčui išspręsti ir nėra svarbios, nes būtent ieškovas prisiėmė riziką dėl šių veiksmų atlikimo, užtikrindamas, jog jis yra ir bus finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą.

51.       Taigi, teismas sprendžia, kad šalys pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. ieškovui iki preliminariosios sutarties sudarymo tinkamai nepasidomėjus, kokie dokumentai yra reikalingi finansavimui gauti, per nustatytus terminus negavus kredito įstaigos garantinio rašto, nors preliminariojoje sutartyje patvirtinus, jog jis yra finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą. Šiuo atveju pats ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas bei savalaikiai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų – prieš pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį turėti finansinį šaltinį ir/ar atsiskaitymo realumą pagrindžiančius dokumentus.

52.       Teismas dar kartą akcentuoja, kad atsakovė, įgyvendindama šalių bendradarbiavimo pareigą, pakankamai operatyviai atliko tiek naujus ginčo turto kadastrinius matavimus, tiek gavo energetinio naudingumo sertifikatą, taip pat sutiko geranoriškai pratęsti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2025 m. birželio 19 d., tačiau būtent dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių/veiksmų – jam negavus banko garantinio rašto dėl kredito suteikimo, notarė negalėjo per nustatytą preliminariosios sutarties terminą parengti ir patvirtinti pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, nors ir matydamas, jog nespės per nustatytą terminą (iki 2025 m. birželio 19 d.) gauti kredito įstaigos garantinio rašto, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl nurodyto termino pratęsimo, t. y. pakartotinai net nesikreipė į atsakovę. Pažymėtina, kad atsakovei (jos vadovui) 2025 m. birželio 18 d. (kai notarė informavo apie negalėjimą paruošti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties) pasiūlius nutraukti preliminariąją sutartį be pasekmių, t. y. grąžinant ieškovo sumokėtą avansą kai parduos ginčo turtą kitam asmeniui ir gaus pardavimo lėšas (teismo vertinimu, tai dar kartą įrodo atsakovės gerą valią ir bendradarbiavimą), ieškovas (jo atstovas) pradėjo siūlyti savo nutraukimo sąlygas, su kuriomis jau atsakovė nesutiko ir galiausiai joks abipusis preliminariosios sutarties nutraukimo susitarimas tarp šalių taip ir nebuvo pasiektas/pasirašytas.

53.       Be to, teismas kritiškai vertina ieškovo poziciją, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą šalims nesudarius pagrindinės sutarties ir pasibaigus prievolei sudaryti šią sutartį, šalys turėtų būti grąžintos į pradines padėtis, t. y. atsakovė grąžinti gautą avansą. Kaip minėta, CK 6.165 straipsnio 5 dalyje iš tiesų nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo atveju per nustatytą (ir pratęstą) terminą pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atitinkamai pasibaigė prievolė šią sutartį sudaryti. Kita vertus, CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytas prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas nereiškia, kad šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo įgyvendinta preliminarioji sutartis, negali būti taikoma preliminariojoje sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-117-781/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-703-253/2017 ir kt.).

Dėl avanso (ne)grąžinimo

54.       Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, jog kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys netesybas nustato siekdamos keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą šalims dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2023 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

57.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

58.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

59.       Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

60.       Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

61.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, preliminariosios sutarties 6.1 punkte šalys numatė, jog tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, tai jo sumokėta pardavėjui (atsakovei) suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui (atsakovei), kaip šalių aptartas ir pardavėjo (atsakovės) patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

62.       Teismas pažymi, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su preliminariosios sutarties sąlygomis; byloje nėra duomenų, jog jis nesutiko su preliminariojoje sutartyje 6.1 punkte nustatytu netesybų dydžiu ar prašė nustatyti mažesnes netesybas. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą sutarties kainą, į derybų pažangos lygį, į atsakovės pastangas operatyviai sutvarkyti dokumentus ir dėl to patirtas išlaidas, prarastą laiką, būtinybę ieškoti kitų ginčo turto pirkėjų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad netesybos yra neprotingai didelės ir reikėtų jas mažinti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas net neprašė mažinti netesybų, taigi jų nelaikė nesąžiningomis ar įtvirtinančiomis esminę šalių nelygybę.

63.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad ieškovas – dėl kieno kaltės, kaip konstatuota šiame sprendime, ir nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, netenka teisės reikalauti 33 500 Eur sumokėto avanso, kadangi atsakovė pagrįstai, remiantis preliminarios sutarties 6.1 punkto nuostatomis, ieškovo sumokėtą avansą įskaitė į ieškovui taikomas netesybas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 33 500 Eur avanso grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas

64.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66.       Ieškovas patyrė byloje 2 728 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 728 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

67.       Atsakovė patyrė byloje 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

68.       Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

69.       Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 3 460,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

70.       Byloje iš viso patirta 12,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo E. K. (E. K.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltcargo“ dėl avanso grąžinimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovo E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltcargo“, j. a. k. 300621259, 3 460,60 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. K. (E. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,10 Eur (dvylika eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič