Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1616-624/2009

(Proceso Nr. 4-61-3-01203-2009-1)

Procesinio sprendimo kategorija 46

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

2009 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. ir jo atstovui advokatui Gediminui Bulotai, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Kęstučiui Kambarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-21 nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas) vyriausiasis specialistas 2009-09-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101) 11.12-90 R. P. dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 23 str., reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² str. 1 d. (b. l. 8, 46, 60).

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2009-09-21 nutarimu Nr. (101)11.12-106 R. P. dėl to, kad jis savavališkai be suderinto projekto pastatė ūkinį pastatą apie 44 m² užstatyto ploto ir tuo pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk.,  STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedas, 2 lentelė ir, vadovaudamasis ATPK 159² str. 1 d., paskyrė 7000 litų baudą (b. l. 7, 59).

R. P. kreipėsi skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teismui manant, kad nėra pagrindų šį nutarimą panaikinti, neskirti administracinės nuobaudos ar paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, ūkinio pastato iki 50 m² statyba mieste prilyginama nesudėtingiems statiniams, kuriems yra reikalingas tik supaprastintas statinio projektas (STR 1.01.07:2002 12.4.2 p). Todėl parengė tokį projektą ir jam turi raštišką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimas. Taigi, šiai dienai yra normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas dokumentas – statinio projektas ir tokio statinio statyba negali būti laikoma, kaip vykdoma be reikalingo dokumento. Ūkinio statinio statyba gali būti vykdoma esant normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytiems dokumentams. Savo gyvenamojo namo statybą savo žemės sklype vykdė teisėtai, pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2007-03-09 išduotą gyvenamojo namo statybos leidimą Nr. GN/239/06-1298. Manė, kad ūkinio pastato statybai pakanka statybos leidimo, o sužinojęs, kad riekia atskiro leidimo, pasirūpino ūkinio pastato supaprastintu projektu. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Jokia žala jo veiksmais nepadaryta, statybos techninių dokumentų reikalavimai įvykdyti, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir nubaustas nepagrįstai. Taip pat nurodo ir prašo atsižvelgti į tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi du nepilnamečius sūnus, išlaiko savo neįgalius tėvus ir neįgalų brolį, todėl didžiausioji dalis jo darbo užmokesčio yra skiriama šiems reikalams. Paskirta bauda yra ženkliai didelė, kelis kartus viršijanti jo mėnesio pajamas, siekiant ją sumokėti, negalės skirti pakankamai lėšų nepilnamečių vaikų, neįgalių tėvų ir brolio išlaikymui. Laiko, kad šiuo atveju yra aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pareigūnas, skyręs nuobaudą, neišsiaiškino visų tokio statinio statybos klausimų, neišsiaiškino ar yra atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje R. P. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad yra priimti du VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-21 nutarimai: viename nutarime, kurį ginčija, nurodyta, kad paskirta 7000 Lt bauda, o kitame – 5000 Lt bauda. Taigi, turėtų būti nagrinėjamas nuobaudos teisėtumo klausimas, nes šiuo atveju jis už tą pačią veiką nubaustas du kartus. R. P. nedalyvavo priimant nutarimus. Nutarimą, kuriuo jam paskirta 7000 Lt bauda, jis gavo paštu, o nutarimo, kuriuo paskirta 5000 lt bauda, apskritai nėra gavęs.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje dėl R. P. skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2009-09-21 buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. P. pagal ATPK 159² str. 1 d. buvo paskirta 7000 Lt bauda. R. P. buvo atėjęs spalio mėn. ir prašė paskirtą nuobaudą sumažinti, todėl buvo priimtas kitas nutarimas, kuriuo paskirta 5000 Lt bauda. Ankstesnis nutarimas sunaikintas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. P. dalyvavo, taip pat buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą. Abu nutarimai jam buvo išsiųsti paštu.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2009-09-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-90 R. P. dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 23 str., reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 159² str. 1 d. (b. l. 8, 46). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2009-09-21 nutarimu Nr. (101)11.12-106 R. P. dėl to, kad jis savavališkai, be suderinto projekto, pastatė ūkinį pastatą apie 44 m² užstatyto ploto ir tuo pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk.,  STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedas, 2 lentelė, vadovaudamasis ATPK 159² str. 1 d., paskyrė 7000 litų baudą (b. l. 7, 59). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas 2009-09-21 nutarimu Nr. (101)11.12-106 R. P. už tą patį pažeidimą, pagal tą patį administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. dėl to, kad jis savavališkai, be suderinto projekto, pastatė ūkinį pastatą apie 44 m² užstatyto ploto ir tuo pažeidė LR statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV sk.,  STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedas, 2 lentelė, vadovaudamasis ATPK 159² str. 1 d., paskyrė 5000 litų baudą (b. l. 45). R. P. skundžia 2009-09-21 nutarimą, kuriuo jam paskirta 7000 Lt bauda, nutarimo, kuriuo jam paskirta 5000 Lt bauda - neskundžia.   

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-14 nutartis adm. byloje Nr. N¹⁶ -1221/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-30 nutartis adm. byloje Nr. N⁷⁵⁶-135/2008). Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. ir 23 str., administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 1592 str. 1 d. 

ATPK 1592 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. 

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarimuose konstatuota, kad R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus bei STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės nuostatas.

Statybos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad statytojas (užsakovas) privalo: 1) pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; 2) organizuoti (arba pavesti tai padaryti projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrinėjimus bei sudaryti sąlygas tyrinėtojui juos atlikti; 3) turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą; 5) organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą; 6) organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva; 7) užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas; 8) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti; 9) sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti statomo statinio konservavimo darbus; 10) kai statyba vykdoma ūkio būdu, leisti viešojo administravimo subjekto, atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, pareigūnams bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų pareigūnams, statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims (kai tai susiję su jų pareigų vykdymu) netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus), minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus; 11) tuo atveju, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskirti vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai; statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą. Pagal minėto įstatymo 12 str. 2 d. statytojas (užsakovas) turi teisę: 1) pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui; 2) pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; 3) pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, kurios yra numatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (Statybos įstatymo 12 str. 3 d.). Statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Civilinį kodeksą ir ATPK (Statybos įstatymo 12 str. 4 d.).

Statybos įstatymo 23 str. reglamentuoja statybos leidimų išdavimo tvarką, apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę ir kt. klausimus.

STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrius įtvirtina statybos leidimo išdavimo bendrąją tvarką. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ neturi nei priedų, nei lentelių. Taigi, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nėra nurodyta, kokių konkrečiai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 23 str., STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriuje bei STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelė įtvirtintų reikalavimų nesilaikė R. P., taip pat jame nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nes turi esminių trūkumų.

Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėjamu atveju R. P. suformuluotas nebuvo, dėl to nepagrįstai buvo susiaurintos jo galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose yra taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir laikomasi pagrindinių baudžiamosios teisės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. N¹²-344/2004, Nr. N⁹-62-677/2006, Nr. N¹⁵-156/2007). Vienas iš bendrųjų baudžiamosios teisės principų yra draudimas bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šis principas taikytinas ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Kaip nustatyta bylos medžiaga ir teismo posėdyje patvirtino VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas, R. P. atžvilgiu buvo priimti du nutarimai ir jais paskirtos skirtingo dydžio baudos. R. P. skundžia 2009-09-21 nutarimą Nr. (101)11.12-106, kuriuo jam paskirta 7000 Lt bauda, kito tos pačios dienos ir tuo pačiu numeriu priimto nutarimo, kuriuo jam paskirta 5000 Lt bauda, jis neskundžia ir, kaip paaiškino teismo posėdyje, apie šį nutarimą nieko nežinojo ir jo nuorašo negavo. Akivaizdu, kad dėl to paties pažeidimo VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė du nutarimus, kurie šiai dienai yra galiojantys.

Dėl nurodytų procesinių pažeidimų nutarimai naikinami ir byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio tiesės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kvalifikuoti pažeidimą. Kadangi byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kitos skunde nurodytos aplinkybės nenagrinėjamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

n u t a r i a:

R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-21 nutarimą Nr. (101)11.12-106, kuriuo R. P. pagal ATPK 159² str. 1 d. paskirta 7000 litų bauda, 2009-09-21 nutarimą Nr. (101)11.12-106, kuriuo R. P. pagal ATPK 159² str. 1 d. paskirta 5000 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nagrinėti iš naujo.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                          Arūnas Dirvonas