Civilinė byla Nr. 3K-3-193/2007
Procesinio sprendimo kategorija 26.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB “Šilo bitė”, A. D., V. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. nurodė, kad 2005 m. gruodžio 15 d. UAB “Šilo bitė” leidžiamame savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje “Kas valdo “Rubicon” kompromatus?” buvo viešai paskelbtas A. D. straipsnis itin neigiamai vertinama tema - dėl “Rubicon” “juodosios” buhalterijos. Šiame straipsnyje atsakovai UAB “Šilo bitė” ir A. D. pateikė tikrovės neatitinkančias ir šmeižiančius ieškovą šiuos teiginius:
“<...> Tas, kas valdo “Rubikon” juodąją buhalteriją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui... Prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius... aišku, kad jos valdytojas gali būti tik A. S....būtent A. S. galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurią ne.”
“<...> A. S. turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems “Rubicon” mokėjo kyšius, galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti.”
“<...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S....A. S. visus šantažuoja...A. S. naudojasi šantažu ir teroru.”
Ieškovo teigimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas A. S. nėra susijęs, cenzūravęs ar juolab valdęs “Rubicon” “juodąją” buhalteriją. Ieškovas jos nenaudojo ir negalėjo naudoti jokiems tikslams. Ieškovas niekada nenaudojo jokio kompromato prieš Seimo narius, nevertė jų elgtis jam naudingai, jų nešantažavo ir nenaudojo jų atžvilgiu jokio teroro.
2006 m. sausio 12 d. savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje “Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga” ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?” buvo publikuotas dar vienas A. D. straipsnis, kuriame A. D. rėmėsi V.K. teiginiais. Šiame straipsnyje atsakovai, toliau tęsdami sistemingą šmeižtą, pateikė tikrovės neatitinkančius ir ieškovą šmeižiančius teiginius:
“<...> išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...”
Ieškovo teigimu, šie duomenys paskleisti apie jį; duomenys paskleisti plačiai. Ieškovui, kaip valstybės pareigūnui, geras vardas ir gera reputacija yra itin svarbus gyvenimo veiksnys. Paskleisti duomenys apie ieškovą kelia didelį ažiotažą, šokiruoja skaitytojus. Šie duomenys paskleisti piktybiškai. Itin reikšmingas atsakovų atsakomybę sunkinantis faktas yra tas, kad atsakovai melagingus teiginius skleidžia sistemingai, pakartotinai ir jau ilgą laiką. Jie nesiliovė ieškovo šmeižę ir po teismų taikytų teisinių sankcijų. Todėl tyčinis ir sąmoningas šmeižto skleidimas padidino ieškovui padarytą žalą.
Viešos informacijos rengėjas ir savininkas yra atsakingas už viešos priemonės turinį. Paskleistos tikrovės neatinkančios žinios vertinamos visos informacijos, viso straipsnio prasme, faktinių bylos aplinkybių prasme, todėl viso straipsnio, jo turinio, formos paviešinimas pilnai įrodo leidėjo ir straipsnio autoriaus solidarią kaltę ir žalos padarymą.
Ieškovas teismo prašė:
1) pripažinti, kad savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) 2005 12 15 d. straipsnyje “Kas valdo “Rubicon” kompromatus?” paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina A. S. garbę ir orumą:
“<...> Tas, kas valdo “Rubikon” juodąją buhalteriją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui... Prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius... aišku, kad jos valdytojas gali būti tik A. S....būtent A. S. galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurią ne.”
“<...> A. S. turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems “Rubicon” mokėjo kyšius galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti.”
“<...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S....A. S. visus šantažuoja...A. S. naudojasi šantažu ir teroru.”;
2) pripažinti, kad savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) 2006 m. sausio 12 d. straipsnyje “Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga” ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?” paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina A. S. garbę ir orumą:
“<...> išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...”;
3) įpareigoti atsakovą UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėją) savaitraštyje “Laisvas laikraštis” savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (tuose pačiuose puslapiuose, tokiu pat šriftu, tokiame pat leidinių skaičiuje, kaip buvo paskelbti straipsniai) išspausdinti tokio turinio paneigimą:
“2005 m. gruodžio 15 d. savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje “Kas valdo “Rubicon” kompromatus?” (autorius A. D.) buvo paskelbti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskleisti teiginiai:
- kad A. S. yra kaip nors susijęs, cenzūravęs ir valdo “Rubikon” juodąją buhalteriją, ją naudoja politiniams tikslams pasiekti,
- kad A. S. naudoja kompromatą prieš Seimo narius, priverčia juos elgtis naudingai A. S., juos šantažuoja, naudoja prieš juos terorą, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.
2006 m. sausio 12 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis” (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje “Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga” ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?” (autorius A. D.) buvo paskelbti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad A. S. rinkiminė kompanija buvo finansuojama neteisėtu ir nusikalstamu būdu gautais pinigais, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys A. S. garbę bei orumą.”;
4) priteisti iš UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjo), A. D. ir V. K. solidariai 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą A. S. naudai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB “Šilo bitė”, A. D., V. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo patenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 15 d. savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje “Kas valdo “Rubicon” kompromatus?” (autorius A. D.), atsakovų UAB “Šilo bitė” (savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidėjas) ir A. D. paskleistos žinios apie ieškovą A. S. neatitinka tikrovės. Atsakovai neįrodė, kad teiginiai “<...> Tas, kas valdo “Rubikon” juodąją buhalteriją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui... Prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius... aišku, kad jos valdytojas gali būti tik A. S....būtent A. S. galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurią ne.”, “<...> A. S. turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems “Rubicon” mokėjo kyšius galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti.”, “ <...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S....A. S. visus šantažuoja... A. S. naudojasi šantažu ir teroru” atitinka tikrovę. Remiantis 2005 m. gruodžio 15-29 d. galiojusia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 41 p. redakcija, šie teiginiai laikytini ne nuomone, o žinia. Skirtingai nei nuomonei, šiems teiginiams galima pritaikyti tiesos kriterijų – t. y. galima objektyviai įvertinti, ar šie teiginiai atitinka tikrovę. Šios žinios akivaizdžiai paskleistos apie ieškovą A. S. Šios žinios paskleistos viešai ir sąmoningai. Tą pripažįsta patys atsakovai. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad A. S., kaip Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas “<...> turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems “Rubicon” mokėjo kyšius galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti”, bei kad “<...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S. ...A. S. visus šantažuoja...A. S. naudojasi šantažu ir teroru”.
Teismo sprendimu, nepagrįstas kaltinimas šantažu ir teroru žemina ieškovo garbę ir orumą.
Teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. sausio 12 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis” (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje “Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga” ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius“ atsakovų paskelbti teiginiai „<...> išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...“, taip pat laikytini ne nuomone, o žinia. Šie teiginiai taip pat neatitinka tikrovės, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad „išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija“.
Teismas konstatavo, kad atsakovo V. K. pateikta teismui medžiaga (segtuvai nuo numerio pirmo iki šešto ir paaiškinimai numeris pirmas A ir B) nepatvirtina fakto, kad ieškovo A. S. 2000 m. rinkimų kampanija į Lietuvos Respublikos Seimą buvo finansuota neteisėtais būdais gautais pinigais.
Nustatyta kad Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2006 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2-156 (1.5) nurodė, kad nenustatyta A. S. 2000 m. spalio 8 d. rinkimų kampanijos į Lietuvos Respublikos Seimą metu finansinių pažeidimų. Pažeidimų nenustatė ir Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija, tikrindama politinių partijų finansinę veiklą Seimo rinkimų politinės kampanijos metu.
Teismas sprendė, kad Naujosios Sąjungos (socialliberalų) 2000 m. spalio 4 d. raštas Nr. 191, adresuotas UAB „Rekolas“ administracijos vadovui R. B. nepatvirtino atsakovo V. K. teiginių, jog „išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...“ Šios tikrovės neatitinkančios žinios neabejotinai paskelbtos apie ieškovą. Jos kenkia ieškovo reputacijai ir teisėtiems jo interesams. Šias žinias paskelbė atsakovai, kurie neginčija šito fakto.
Teismas konstatuoja, jog viešos informacijos rengėjas ir savininkas, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio. 7 punktu, yra atsakingas už informacijos turinį. Leidėjo ir straipsnio autorių, kurie nėra leidėjo darbuotojai, atsakomybė solidari. CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad už skleidžiamą informaciją atsako tokią informaciją paskleidęs asmuo (leidinys ir žurnalistas). Visuomenės informavimo priemonė privalėjo užtikrinti, kad melagingi teiginiai nebūtų skleidžiami.
Teismas, apibendrinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl tikrovės neatitinkančių ir jo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.
Teismas, spręsdamas moralinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įvertino tai, kad ieškovas A. S. žinių paskleidimo metu buvo viešas, o ne privatus asmuo ir atsakovų UAB “Šilo bitė”, A. D., V. K. paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, turėjo rezonansą visuomenėje bei galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui, kadangi žinios buvo paskelbtos viešai spaudoje. Ieškovui, kaip valstybės pareigūnui, geras vardas ir gera reputacija yra itin svarbūs. Teismas, įvertinęs ieškovo A. S. patirtą moralinę žalą pinigais, šioje dalyje ieškinį tenkino visiškai priteisdamas ieškovo A. S. naudai solidariai iš atsakovų UAB “Šilo bitė”, A. D., V. K. 10 000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
1. Teismai savo procesiniuose sprendimuose neatribojo nuomonės nuo žinios, todėl ginčijamame straipsnyje kasatoriaus išreikštą nuomonę įvertino kaip žinią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „ Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte yra išaiškinęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė, o atriboti žinią nuo nuomonės teismo priimame procesiniame sprendime yra būtina.
Kasatoriaus nuomone, iš viso interviu konteksto matyti, kad jo pasisakymas apie ieškovą yra tik epizodinis, išplaukiantis iš bendro viso straipsnio pagrindinės minties konteksto, todėl jokio kryptingo siekimo sumenkinti ieškovą, kaip viešą asmenį, nėra. Atsakomas į korespondento klausimą, kuris abiejų instancijų teismų buvo įvertintas ne kaip nuomonė, bet kaip žinia, prasideda žodžiu „manau“ nurodant, kad būtent nuomonė, o ne kokios nors žinios yra pateikiamos skaitytojui.
Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys ir idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pagrįsta tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006), todėl neteisingai kasatoriaus nuomonę pripažino žinia ir pritaikė jai tiesos kriterijų.
2. Bylą nagrinėję teismai kasatoriaus pareikštą nuomonę nepagrįstai pripažinę žinia, be jokio teisinio pagrindo netaikė CK 2.24 straipsnio 6 dalies ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kurioje yra pripažinta, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą informaciją ar nuomonę, kuri, privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, o sprendžiant apie dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę, koliziją, pirmenybė teiktina pastarajai. Ieškovas A. S. yra viešas asmuo, tačiau nepaisant šios esminės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės bylą nagrinėję teismai jo atžvilgiu taikė tokiu pačius garbės ir orumo gynimo principus kaip ir privačiam asmeniui.
3. Teismai netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 11 punktu, todėl neteisingai taikė solidariosios atsakomybės institutą. Kaip matyti iš ginčijamų procesinių sprendimų turinio, teismai visiškai nesiaiškino ir netyrė civilinio teisinio subjektiškumo klausimo, todėl padarė neteisingą išvadą dėl solidariosios atsakomybės taikymo kasatoriaus, kaip interviu davusio asmens, bei kitų atsakovų atžvilgiu. Teismai, visų atsakovų atžvilgiu taikydami solidariąją atsakomybę, visiškai neišsakė ir nenurodė, už kokį konkrečiai ieškovo prašomą paneigti žodžių junginį, jam yra taikoma solidarioji atsakomybė. CK 6.250 straipsnio nuostatos nustato, kad kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės klausimas bei iš jo priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti sprendžiamas individualiai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Ieškovo teigimu, kadangi kasatorius paskelbė teiginį: <...> išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija..., yra akivaizdu, kad tai nėra nuomonė (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 20, 21 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 7 punktas). Tokiu teiginiu paskelbiamas tariamai naujas realybėje įvykęs faktas, kuris paremtas tiesioginiais įrodymais, todėl už šio teiginio paskelbimą visa atsakomybė taikoma tiek teiginio autoriui, tiek visuomenės informavimo priemonei, tiek visuomenės informavimo priemonės redaktoriui. Nė vienas atsakovų pateiktas įrodymas neįrodo tokio įvykusio fakto egzistavimą, todėl atsakovo paskleistas teiginys yra pripažintinas naujos žinios paskleidimu, kuri neatitinka tikrovės. Ieškovo teigimu, atsakovas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl paskleisto teiginio dėl to, kad ieškovas yra viešas asmuo, nes teisė turėti savo nuomonę, teisė skleisti idėjas, mintis nėra absoliuti ir ji visiškai nesuderinama su įžeidimu, melu, šmeižtu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
UAB “Šilo bitė” leidžiamame savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) A. D. straipsnyje “Kas valdo “Rubicon” kompromatus?” buvo viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovą A. S. Savaitraštyje “Laisvas laikraštis” (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje “Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga” ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?” atsakovų paskelbti teiginiai “<...> išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...” laikytini ne nuomone, o žinia. Šie teiginiai taip pat neatitinka tikrovės, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog „išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija“.
V. Kasacinio skundo argumentai ir išaiškinimai
Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą, civilinė atsakomybė neatsiranda. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Tokios nuostatos yra įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 9 (psl. 49-61)).
Kasatorius ginčija teismų nustatytas aplinkybes, kad ginčo teiginiuose buvo paskelbta ne žinia, o nuomonė. Kasatoriaus argumentas, kad teiginys „...išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...“ laikytinas nuomone, nepagrįstas, nes šiuo teiginiu yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Vienok, bylą nagrinėjant teisme, kasatorius nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių šią žinią.
Viešos informacijos rengėjas viešą informaciją turi pateikti tiksliai ir nešališkai. Žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (Visuomenės informavimo įstatymo 42 straipsnis). Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės informavimo įstatymo 15, 45 straipsniai). Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą tenkinti ieškinio dalį dėl tikrovės neatitinkančių ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo (CK 2.24 straipsnis), kadangi ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieškovą ir ši žinia neatitinka tikrovės. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai.
Spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą teismas įvertino tai, kad ieškovas A. S. žinių paskleidimo metu buvo viešas, o ne privatus asmuo ir atsakovų UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K. paskleistos žinios žeminančios ieškovo garbę ir orumą, turėjo rezonansą visuomenėje ir galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui. Teismas vertindamas A. S. patirtą moralinę žalą pinigais, šioje dalyje ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 10 000 Lt. Nors apeliacinės instancijos teismas laikė, kad priteistos žalos dydis nepažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl moralinės žalos atlyginimo, neatribojo 2005 m. gruodžio 15-29 d. straipsnio epizodų nuo 2006 m. sausio 12-26 d. straipsnio epizodų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas straipsnio atvejis nėra tapatus, o skirtingas savo objektine dalimi, todėl kiekvienas epizodas turi būti įvertintas savarankiškai. Tik atribojus kiekvieno straipsnio epizodus galima spręsti iš kokių subjektų ir kokio dydžio moralinė žala yra priteistina (CK 2.24 straipsnis). Dėl paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl moralinės žalos atlyginimo negali būti palikta galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria išspręsta moralinės žalos atlyginimas panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai : Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis