Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1439-492-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1439-492/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius 188708224 tretysis asmuo
Vilniaus miesto 5 notarų biuras tretysis asmuo
Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius 188708224 tretysis asmuo
Danske bankas 301694694 tretysis asmuo
"Sampo bankas" 1202028 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Civilinių bylų teismingumas:
Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
Laikinosios apsaugos priemonės:
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

                                                               Civilinė byla Nr. 2S-1439-492/2010

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03475-2009-2

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

110.2.; 122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1614-723/2010 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J., J. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, tretieji asmenys AB Sampo bankas, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarė V. T., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

 nustatė:

 

              ieškovė S. J. prašė nustatyti sūnaus J. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo P. J. sūnaus J. J. išlaikymui 1 000 Lt periodinių išmokų per mėnesį, taip pat priteisti atsakovo P. J. įsiskolinimą – 18 000 Lt už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ją sūnaus J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti P. J. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prievolę grąžinti pinigus pagal kredito paskolos 2005-12-20 sutartį AB ,,Sampo bankas“.

              Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti P. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žėmės sklypą 0,1503 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą 1 000 Lt per mėnesį sūnaus J. J. išlaikymui; uždrausti P. J. lankytis, gyventi ir būti gyvenamajame name, žemės sklype ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).          

Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi prašymą tenkino iš dalies; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui:

1) areštavo atsakovui P. J., ar kito asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą:

gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas;

sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0677 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

kitą atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą;

atsakovo P. J. pinigines lėšas, esančias bankuose: AB banke Snoras, AB Parex banke, UAB Sampo banke, AB Ūkio banke, DnB Nord banke, UAB Medicinos banke, AB Šiaulių banke, AB banke Swedbank, AB SEB banke;

2) priteisė iš atsakovo P. J. nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną S. J.

2010-01-27 ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ginčija 2009-11-30 gyvenamojo namo, nebaigto ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas P. J. pardavė šį turtą atsakovei J. T. Sutarties 6.11 punkte numatyta, kad P. J. iki 2010-01-30 privalo atlaisvinti namo, ūkinio pastato patalpas ir teritoriją; todėl ieškovė prašė uždrausti P. J. ir J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p. ir leisti ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą.

Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-01-29 nutartimi prašymą tenkino; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui uždraudė P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t. y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi apeliacinį procesą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties nutraukė; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį panaikino; ieškovės S. J. prašymo jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui uždrausti P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t.y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą netenkino.

2010-05-25 atsakovė J. T. pateikė prašymą: įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės J. T. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bendrai 70 000 Lt sumai, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą sumą arba pateikiant teismui bei atsakovei banko garantiją minėtai sumai. Ieškovei   teismo nustatytu terminu nepateikus atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinti   teismo 2010-01-18 ir 2010-01-29 nutartimis atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

 Nurodė, kad 2009-11-30 įsigijo ginčo žemės sklypą ir statinius, tačiau dėl pritaikytų aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali minėtu turtu naudotis. Dėl to patiria ir ateityje tikėtina patirs didelių nuostolių. Atsakovas P. J. pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį privalėjo atlaisvinti patalpas iki 2010-01-30, o atsakovė L. T. planavo per kelias savaites įsikurti naujai įsigytame name ir Preliminariosios sutarties 3.1 punkte įsipareigojo Pagrindinę jai priklausančio buto sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010-02-17. Pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą iki sutarties pasirašymo pirkėjas sumokėjo pardavėjai 70 000 Lt litų avansą, likusią kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pagrindinės sutarties notarinio patvirtinimo dienos. Kadangi 2010-01-18 ir 2010-01-29 Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymus, areštavo žemės sklypą ir statinius, esančius(duomenys neskelbtini), bei uždraudė atsakovei įsikelti į šias patalpas, atsakovė neteko galimybės atlaisvinti planuojamo parduoti buto bei sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. 2010-04-22 ji gavo pirkėjos N. B. įspėjimą, kad tuo atveju, jei pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki 2010-05-27, ji reikalaus grąžinti jos prieš Preliminarios sutarties pasirašymą sumokėtą 70 000 Lt avansą, atlyginti jos patirtus nuostolius dėl atsisakymo pasirašyti pagrindinę sutartį bei sumokėti 70 000 Lt baudą, numatytą Preliminarios sutarties 8.3 punkte. Tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta artimiausiu metu, atsakovė turės sumokėti pirkėjui 70 000 Lt baudą bei grąžinti 70 000 Lt pirkėjo sumokėtą avansą ir atlyginti kitus pirkėjo nuostolius. Pirkėjos prieš Preliminariosios sutarties pasirašymą sumokėtas avansas buvo panaudotas atsiskaitant su atsakove už perkamą žemės sklypą ir jame esančius statinius pagal 2010-11-30 sutartį, todėl įvykdyti šias prievoles atsakovei būtų sudėtinga. Preliminari galimų atsirasti nuostolių suma šio prašymo padavimo dienai yra 70 000 Lt, kuriuos atsakovė privalės sumokėti kaip baudą, kadangi sutartu laiku negalėjo parduoti jai priklausančio buto. Įvertinus bylos aplinkybes, pripažinimą, jog yra didelė tikimybė, kad tokie nuostoliai gali atsirasti ateityje, ir kad atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes atsakovės galimi patirti nuostoliai yra žymūs, o ieškovė, kuri turėtų atlyginti nuostolius jiems atsiradus, yra fizinis asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia stabili, jog galima būtų garantuoti, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, ieškovė galės atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad atsakovei niekas netrukdo užbaigti sandorį, nurodyti nuostoliai hipotetiniai, su niekuo nepagrįstomis sąlygomis, nes namo pirkimo – pardavimo sutartis jau įvyko, o parduoti butą niekas netrukdo.

Atskiruoju skundu atsakovė J. T. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010  m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės, jog pritaikius areštą nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovė negali jo įkeisti ir tokiu būdu užtikrinti paskolos iš Kredito unijos gavimą, vadinasi ir panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteką bei sudaryti pagrindinę šio buto pirkimo – pardavimo sutartį, sąlygoja realios jos nuostolių atsiradimo grėsmės egzistavimą. Jos nuostoliai kils dėl neįvykdyto pagrindinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo, dėl kurio pirkėja reikalaus grąžinti 70 000 Lt avansą, atlyginti jos patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo ir nedelsiant sumokėti sutarties numatytą 70 000 Lt baudą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teikiant teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 str. 1 d., užtenka nurodyti aplinkybes, kurios pagrindžia atsirasiančias tikėtinas neigiamas pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pirkėjos nurodytas terminas sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį jau suėjo, o laikinosios apsaugos priemonės tebegalioja, vadinasi, neišnyko aplinkybės, trukdančios sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė įpareigota atlikti visus sutartus mokėjimus, vadinasi, nuostoliai netrukus tikrai atsiras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo, didelė tikimybė, kad ji ateityje nesugebės atlyginti atsakovės patirtų nuostolių, dėl to būtų neįgyvendinti teisėti atsakovės interesai bei pažeistos jos teisės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas P. J. prašė atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti 2010 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės  - atsakovės J. T. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinti. Pritarė išsakytai pozicijai, kad pagal Lietuvos Apeliacinio teismo praktiką, užtikrinant galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą, atsakovei pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje.  Atkreipė dėmesį, kad 2009-11-20, pateikdama ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui, ieškovė pati nurodė, kad jos finansinė padėtis sunki bei prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėdama už ieškinį tik 1 000 Lt, t.y. 3 proc. mokėtinos sumos, ir teismas jos prašymą tenkino. Vadinasi, yra pagrindas manyti, kad ieškovės turinė padėtis sunki, dėl ko atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas ateityje gali tapti neįmanomas. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartis iš esmės nemotyvuota, lakoniška, nepagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. J. prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad CPK 147 str. 1 d. numato teisę pareikalauti pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau tai nereiškia besąlygiškos teismo pareigos nuostolių atlyginimo užtikrinimą taikyti. Pagal CPK 111 str. 2 d. atsakovei, prašančiai nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti galimus 70 000 Lt nuostolius dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodyti nuostoliai hipotetiniai. Atskirajame skunde atsakovė vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau nurodė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose.

 

Atsakovės J. T. atskirasis skundas netenkintinas.

 

LR CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau ši teisės norma nėra įpareigojanti. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas gali pareikalauti tuomet, kai tokių nuostolių atsiradimą sąlygoja šalies, iš kurios tokio atlyginimo užtikrinimo prašoma, veiksmai (neveikimas).

Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų seka, kad atsakovas P. J. 2009-11-30 sudarė gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), nebaigto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo 0,1503 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove J. T. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui be kito turto, areštavo ir aukščiau minėtą turtą, uždraudžiant jį  parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-01-29 nutartimi taikė ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui taip pat uždraudė P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t.y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą. Pastaroji nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Dėl nurodytų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atsakovė prašo taikyti jos galimų nuostolių 70 000 Lt sumai atlyginimo užtikrinimą ieškovės atžvilgiu. Nuostolius grindė tuo, kad areštavus ginčo turtą, esantį(duomenys neskelbtini), ji negali jo įkeisti ir tokiu būdu užtikrinti paskolos iš Kredito unijos gavimą, o nesant galimybės gauti šią paskolą, atsakovė neturi galimybės panaikinti savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką. Nepanaikinus hipotekos, negali sudaryti pagrindinės notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties, vadinasi turės sumokėti 70 000 Lt baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė J. T., sudarydama su atsakovu P. J. 2009-11-30 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo 0,1503 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį turėjo būti apdairi ir rūpestinga. Ji akivaizdžiai  pirko šeimos turtą. Atsakovas P. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį pripažino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pirko atsakovė J. J., gyveno ir nepilnametis sūnus (b.l. 26). Apžiūrėdama perkamą turtą, atsakovė turėjo matyti jame esančius kitų šeimos narių, taigi ir vaikų, daiktus. Vadinasi, turėjo pasidomėti, ar šie asmenys neturi pagrįstų teisių ir interesų į šį turtą. Byloje nėra duomenų, kad pirkdama nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė J. T. būtų ketinusi jį įkeisti, taigi galimybės įkeisti šį turtą laikino netekino negalima sieti su jos galimais nuostoliais. Be to, atsakovė J. T., vos 2009-11-30 sudariusi ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jau 2010-12-02 sudarė savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2010-02-17. Kaip pati nurodė atskirajame skunde, ji kreipėsi į Kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ su prašymu suteikti paskolą ir jau 2010-01-12 gavo 470 000 Lt kreditą, kad būtų panaikintas jos buto, esančio, (duomenys neskelbtini), įkeitimas, nors dar nebuvo įvykęs konfliktas dėl ieškovės neleidimas į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkės teismas dar nebuvo taikęs laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui. Darant prielaidą, kad atsakovė J. T. buvo sąžininga ginčo turto pirkėja, nebuvo pagrindo manyti, kad negalės refinansuoti Danske Bank A.S Lietuvos filiale gautą paskolą, įkeičiant 2009-11-30 įsigytą namą bei žemės sklypą. Sprendžiant iš atsakovės J. T. veiksmų dar iki ieškovės neįleidimo į ginčo namą, iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreiptis į Kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ su prašymu suteikti paskolą, darytina išvada, kad atsakovė žinojo, jog sudarė rizikingą nekilnojamojo turto, esančio, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį. Remiantis ieškovės paaiškinimais, 2010-01-15 ji bei vaikai samdytos firmos nebuvo įleisti į ginčo namą, jų daiktai buvo iškraustyti. Ieškovės bei vaikų neįleidimo į ginčo namą aplinkybės rodo konfliktinę šalių situaciją. Aplinkybė, kad atsakovė, kaip ji pati nurodė atsiliepime į patikslintą ieškinį, 2010-01-18 sudarė saugos sutartį (b.l. 14) rodo, kad ji žinojo, jog į šį turtą reikalavimų turi ir kiti asmenys bei tokių pretenzijų bijojo, todėl turtą ne be pagrindo ėmėsi saugoti. Pažymėtina ir tai, kad net ir Vilniaus rajono apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui, taigi akivaizdžiai matydama, kad sudarė rizikingą sandorį dėl ginčo turto, atsakovė J. T. toliau tęsė veiksmus dėl savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, nors pirkimo – pardavimo sandorį dėl ginčo turto atsakovė J. T. sudarė su atsakovu P. J., pastarajam jokių reikalavimų nereiškia. Savo nuostolius atsakovė J. T. sieja su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), hipoteka jam, ieškove, t.y. asmeniu, turtu ir santykiais, nesusijusiais su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo turto pirkimo pardavimo šalys yra būtent atsakovas P. J. ir J. T., todėl pastaroji iš jo ir galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamo prievolių vykdymo. Reikalavimas ieškovei užtikrinti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kai šis reikalavimas kildinamas iš sandorio, kurio šalimi ieškovė nebuvo, yra nepagrįstas.

             Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl atsakovės J. T. atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 18,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 71).  Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

 

nutarė:

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. T. 18,35 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

 

 

            Kolegijos pirmininkė                                                                          Virginija Volskienė

                                                                                                      

            Teisėjai                                                                                               Danutė Kutrienė

                                                                                                         

                                                                                                         Henrichas Jaglinskis