Civilinė byla Nr. 2S-1439-492/2010
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03475-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.2.;
122.2; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho
Jaglinskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo
2010 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1614-723/2010 pagal
ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J.,
J. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo
vaikui priteisimo, turto padalinimo, tretieji asmenys AB Sampo bankas, Vilniaus
miesto 5 notarų biuro notarė V. T., Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
ieškovė S. J. prašė nustatyti sūnaus J. J. gyvenamąją
vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo P. J. sūnaus
J. J. išlaikymui 1 000 Lt periodinių išmokų per mėnesį,
taip pat priteisti atsakovo P. J. įsiskolinimą – 18 000 Lt
už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ją sūnaus
J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pripažinti jai
nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius
(duomenys neskelbtini), pripažinti P. J. nuosavybės teisę
į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prievolę grąžinti pinigus pagal
kredito paskolos 2005-12-20 sutartį AB ,,Sampo bankas“.
Ieškovė taip pat
prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti P. J.
vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žėmės sklypą 0,1503 ha ploto,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), taip pat butą, esantį (duomenys
neskelbtini); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą 1 000 Lt per mėnesį
sūnaus J. J. išlaikymui; uždrausti P. J. lankytis,
gyventi ir būti gyvenamajame name, žemės sklype ir ūkiniame pastate, esančiame
(duomenys neskelbtini).
Vilniaus r.
apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi prašymą tenkino iš
dalies; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui:
1) areštavo
atsakovui P. J., ar kito asmens vardu įregistruotą
nekilnojamąjį turtą:
gyvenamąjį namą
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys
neskelbtini);
butą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant
parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti
įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį
tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J.
J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą,
pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir
namą, jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas;
sodo pastatą
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0677 ha bendro ploto žemės sklypą
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);
kitą atsakovo
vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą;
atsakovo P. J. pinigines lėšas, esančias bankuose: AB banke Snoras, AB
Parex banke, UAB Sampo banke, AB Ūkio banke, DnB Nord banke, UAB Medicinos
banke, AB Šiaulių banke, AB banke Swedbank, AB SEB banke;
2) priteisė iš
atsakovo P. J. nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui
po 800 Lt kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko
lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną S. J.
2010-01-27 ieškovė pateikė
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ginčija 2009-11-30 gyvenamojo namo, nebaigto ūkinio pastato ir
žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo
sutartį, pagal kurią atsakovas P. J. pardavė šį turtą atsakovei J. T. Sutarties 6.11 punkte numatyta, kad P.
J. iki 2010-01-30 privalo atlaisvinti namo,
ūkinio pastato patalpas ir teritoriją; todėl ieškovė prašė uždrausti P. J. ir J. T. vykdyti 2009-11-30
pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p. ir leisti ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir
saugoti paminėtą turtą.
Vilniaus r.
apylinkės teismas 2010-01-29 nutartimi prašymą tenkino; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui uždraudė P.
J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t.
y. P. J. atlaisvinti
gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys
neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir
saugoti paminėtą turtą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį paliko
nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi apeliacinį
procesą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties
nutraukė; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m.
sausio 29 d. nutartį panaikino; ieškovės S. J. prašymo
jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui uždrausti P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t.y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą,
ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir
saugoti paminėtą turtą netenkino.
2010-05-25 atsakovė J. T. pateikė prašymą: įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės J. T. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bendrai 70 000 Lt sumai, sumokant į teismo
depozitinę sąskaitą nurodytą sumą arba pateikiant teismui bei atsakovei banko garantiją
minėtai sumai. Ieškovei
teismo nustatytu terminu nepateikus atsakovės galimų nuostolių atlyginimo
užtikrinimo, panaikinti teismo 2010-01-18 ir 2010-01-29 nutartimis atsakovės atžvilgiu pritaikytas
laikinąsias apsaugos priemones dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys
neskelbtini).
Nurodė, kad 2009-11-30 įsigijo ginčo žemės sklypą ir
statinius, tačiau dėl pritaikytų aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių
ji negali minėtu turtu naudotis. Dėl to patiria ir ateityje tikėtina patirs
didelių nuostolių. Atsakovas
P. J. pagal sudarytą pirkimo-pardavimo
sutartį privalėjo atlaisvinti patalpas iki 2010-01-30, o atsakovė L. T. planavo per kelias savaites įsikurti naujai įsigytame name
ir Preliminariosios sutarties 3.1 punkte
įsipareigojo Pagrindinę jai priklausančio buto sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2010-02-17. Pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punktą iki sutarties pasirašymo
pirkėjas sumokėjo pardavėjai 70 000
Lt litų avansą, likusią kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų
nuo pagrindinės sutarties notarinio patvirtinimo
dienos. Kadangi 2010-01-18 ir
2010-01-29 Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymus, areštavo žemės sklypą ir statinius,
esančius(duomenys neskelbtini), bei
uždraudė atsakovei įsikelti į šias patalpas, atsakovė neteko galimybės
atlaisvinti planuojamo parduoti
buto bei sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. 2010-04-22 ji gavo pirkėjos N. B. įspėjimą, kad tuo atveju, jei
pagrindinė Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki 2010-05-27, ji reikalaus grąžinti jos
prieš Preliminarios sutarties pasirašymą sumokėtą 70 000 Lt avansą, atlyginti jos patirtus
nuostolius dėl atsisakymo pasirašyti pagrindinę sutartį bei sumokėti 70 000 Lt baudą, numatytą
Preliminarios sutarties 8.3 punkte. Tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta artimiausiu metu, atsakovė
turės sumokėti pirkėjui 70 000 Lt baudą bei grąžinti 70 000 Lt pirkėjo sumokėtą avansą ir
atlyginti kitus pirkėjo nuostolius. Pirkėjos
prieš Preliminariosios sutarties pasirašymą sumokėtas avansas buvo panaudotas atsiskaitant su atsakove už perkamą žemės sklypą ir
jame esančius statinius pagal 2010-11-30 sutartį, todėl įvykdyti šias prievoles atsakovei būtų sudėtinga.
Preliminari galimų atsirasti nuostolių
suma šio prašymo padavimo dienai yra 70 000 Lt, kuriuos atsakovė privalės
sumokėti kaip baudą, kadangi sutartu
laiku negalėjo parduoti jai priklausančio buto. Įvertinus bylos aplinkybes,
pripažinimą, jog yra didelė tikimybė, kad tokie nuostoliai gali atsirasti
ateityje, ir kad atsakovės patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas,
nes atsakovės galimi patirti nuostoliai yra žymūs, o ieškovė, kuri turėtų atlyginti nuostolius jiems atsiradus, yra
fizinis asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės turtinė
padėtis nėra tokia stabili, jog galima būtų garantuoti,
kad priėmus galutinį sprendimą byloje, ieškovė galės atlyginti dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo
atsiradusius nuostolius. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, prašė atidėti
žyminio mokesčio sumokėjimą.
Vilniaus rajono
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė,
kad atsakovei niekas netrukdo užbaigti sandorį, nurodyti nuostoliai
hipotetiniai, su niekuo nepagrįstomis sąlygomis, nes namo pirkimo – pardavimo
sutartis jau įvyko, o parduoti butą niekas netrukdo.
Atskiruoju
skundu atsakovė J. T. prašė Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės
– prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, tenkinti. Nurodė, kad faktinės aplinkybės, jog pritaikius areštą
nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovė negali jo
įkeisti ir tokiu būdu užtikrinti paskolos iš Kredito unijos gavimą, vadinasi ir
panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteką bei sudaryti
pagrindinę šio buto pirkimo – pardavimo sutartį, sąlygoja realios jos nuostolių
atsiradimo grėsmės egzistavimą. Jos nuostoliai kils dėl neįvykdyto pagrindinės
buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo, dėl kurio pirkėja reikalaus
grąžinti 70 000 Lt avansą, atlyginti jos patirtus nuostolius dėl sutarties
nutraukimo ir nedelsiant sumokėti sutarties numatytą 70 000 Lt baudą. Remiantis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teikiant teismui prašymą dėl nuostolių
atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 str. 1 d., užtenka nurodyti aplinkybes,
kurios pagrindžia atsirasiančias tikėtinas neigiamas pasekmes asmeniui, kurio
atžvilgiu priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi
pirkėjos nurodytas terminas sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys
neskelbtini), sutartį jau suėjo, o laikinosios apsaugos priemonės tebegalioja,
vadinasi, neišnyko aplinkybės, trukdančios sudaryti pagrindinę buto pirkimo –
pardavimo sutartį, atsakovė įpareigota atlikti visus sutartus mokėjimus,
vadinasi, nuostoliai netrukus tikrai atsiras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė
yra fizinis asmuo, didelė tikimybė, kad ji ateityje nesugebės atlyginti
atsakovės patirtų nuostolių, dėl to būtų neįgyvendinti teisėti atsakovės
interesai bei pažeistos jos teisės.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovas P. J. prašė atskirąjį skundą
tenkinti – panaikinti 2010 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo
nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės - atsakovės J. T. prašymą
dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
tenkinti. Pritarė išsakytai pozicijai, kad pagal Lietuvos Apeliacinio teismo
praktiką, užtikrinant galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą,
atsakovei pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje.
Atkreipė dėmesį, kad 2009-11-20, pateikdama ieškinį Vilniaus rajono apylinkės
teismui, ieškovė pati nurodė, kad jos finansinė padėtis sunki bei prašė iš
dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėdama už ieškinį tik 1 000
Lt, t.y. 3 proc. mokėtinos sumos, ir teismas jos prašymą tenkino. Vadinasi, yra
pagrindas manyti, kad ieškovės turinė padėtis sunki, dėl ko atsakovės
nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimas ateityje gali tapti neįmanomas. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiama
teismo nutartis iš esmės nemotyvuota, lakoniška, nepagrįsta teisės normomis ir
faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą ieškovė S. J. prašė atskirojo skundo
netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį
palikti nepakeistą. Nurodė, kad CPK 147 str. 1 d. numato teisę pareikalauti
pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau tai nereiškia besąlygiškos
teismo pareigos nuostolių atlyginimo užtikrinimą taikyti. Pagal CPK 111 str. 2
d. atsakovei, prašančiai nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga
pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų
nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė
įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti galimus 70 000 Lt nuostolius
dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad atsakovės nurodyti nuostoliai hipotetiniai. Atskirajame skunde
atsakovė vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl atsakovės galimų
nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau nurodė Lietuvos apeliacinio teismo
nutartis civilinėse bylose.
Atsakovės J. T. atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 147 str.
1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali
pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau ši teisės
norma nėra įpareigojanti. Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas gali pareikalauti tuomet, kai
tokių nuostolių atsiradimą sąlygoja šalies, iš kurios tokio atlyginimo
užtikrinimo prašoma, veiksmai (neveikimas).
Iš byloje
esančių šalių procesinių dokumentų seka, kad atsakovas P. J. 2009-11-30
sudarė gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), nebaigto ūkinio
pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo 0,1503 ha
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo
– pardavimo sutartį su atsakove J. T. Vilniaus rajono
apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės
S. J. reikalavimų užtikrinimui be kito turto, areštavo ir
aukščiau minėtą turtą, uždraudžiant jį parduoti ar kitaip perleisti,
registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti,
išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius
užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis butas
nėra išnuomotas ar parduotas. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-01-29
nutartimi taikė ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui taip
pat uždraudė P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30
pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t.y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės
sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir
teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą. Pastaroji
nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d.
nutartimi. Dėl nurodytų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo atsakovė prašo
taikyti jos galimų nuostolių 70 000 Lt sumai atlyginimo užtikrinimą ieškovės
atžvilgiu. Nuostolius grindė tuo, kad areštavus ginčo turtą, esantį(duomenys
neskelbtini), ji negali jo įkeisti ir tokiu būdu
užtikrinti paskolos iš Kredito unijos gavimą, o nesant galimybės gauti šią paskolą,
atsakovė neturi galimybės panaikinti savo buto, esančio (duomenys
neskelbtini), hipoteką. Nepanaikinus hipotekos,
negali sudaryti pagrindinės notarinės buto pirkimo – pardavimo sutarties,
vadinasi turės sumokėti 70 000 Lt baudą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė J. T., sudarydama su atsakovu
P. J. 2009-11-30 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), nebaigto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir
žemės sklypo 0,1503 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys
neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį turėjo būti apdairi ir rūpestinga. Ji
akivaizdžiai pirko šeimos turtą. Atsakovas P. J. atsiliepime
į patikslintą ieškinį pripažino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini),
kurį pirko atsakovė J. J., gyveno ir nepilnametis sūnus
(b.l. 26). Apžiūrėdama perkamą turtą, atsakovė turėjo matyti jame esančius kitų
šeimos narių, taigi ir vaikų, daiktus. Vadinasi, turėjo pasidomėti, ar šie
asmenys neturi pagrįstų teisių ir interesų į šį turtą. Byloje nėra duomenų, kad
pirkdama nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė J. T. būtų ketinusi jį įkeisti, taigi galimybės įkeisti šį
turtą laikino netekino negalima sieti su jos galimais nuostoliais. Be to, atsakovė
J. T., vos 2009-11-30 sudariusi ginčo turto pirkimo –
pardavimo sutartį, jau 2010-12-02 sudarė savo buto, esančio (duomenys
neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį. Pagrindinę sutartį įsipareigojo
sudaryti iki 2010-02-17. Kaip pati nurodė atskirajame skunde, ji kreipėsi į
Kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ su prašymu suteikti paskolą ir jau
2010-01-12 gavo 470 000 Lt kreditą, kad būtų panaikintas jos buto, esančio, (duomenys
neskelbtini), įkeitimas, nors dar nebuvo įvykęs konfliktas dėl ieškovės neleidimas
į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkės teismas
dar nebuvo taikęs laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui. Darant prielaidą,
kad atsakovė J. T. buvo sąžininga ginčo turto pirkėja,
nebuvo pagrindo manyti, kad negalės refinansuoti Danske Bank A.S Lietuvos filiale
gautą paskolą, įkeičiant 2009-11-30 įsigytą namą bei žemės sklypą. Sprendžiant
iš atsakovės J. T. veiksmų dar iki ieškovės neįleidimo į
ginčo namą, iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreiptis į Kredito uniją
„Vilniaus taupomoji kasa“ su prašymu suteikti paskolą, darytina išvada, kad atsakovė
žinojo, jog sudarė rizikingą nekilnojamojo turto, esančio, (duomenys
neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį. Remiantis ieškovės paaiškinimais,
2010-01-15 ji bei vaikai samdytos firmos nebuvo įleisti į ginčo namą, jų
daiktai buvo iškraustyti. Ieškovės bei vaikų neįleidimo į ginčo namą aplinkybės
rodo konfliktinę šalių situaciją. Aplinkybė, kad atsakovė, kaip ji pati nurodė
atsiliepime į patikslintą ieškinį, 2010-01-18 sudarė saugos sutartį (b.l. 14)
rodo, kad ji žinojo, jog į šį turtą reikalavimų turi ir kiti asmenys bei tokių
pretenzijų bijojo, todėl turtą ne be pagrindo ėmėsi saugoti. Pažymėtina ir tai,
kad net ir Vilniaus rajono apylinkės teismui pritaikius laikinąsias apsaugos
priemones ginčo turtui, taigi akivaizdžiai matydama, kad sudarė rizikingą
sandorį dėl ginčo turto, atsakovė J. T. toliau tęsė
veiksmus dėl savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Be to,
atkreiptinas dėmesys, kad, nors pirkimo – pardavimo sandorį dėl ginčo turto
atsakovė J. T. sudarė su atsakovu P. J.,
pastarajam jokių reikalavimų nereiškia. Savo nuostolius atsakovė J. T. sieja su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini),
hipoteka jam, ieškove, t.y. asmeniu, turtu ir santykiais, nesusijusiais su
nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo turto pirkimo pardavimo
šalys yra būtent atsakovas P. J. ir J. T.,
todėl pastaroji iš jo ir galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamo
prievolių vykdymo. Reikalavimas ieškovei užtikrinti atsakovės nuostolių
atlyginimo užtikrinimą, kai šis reikalavimas kildinamas iš sandorio, kurio
šalimi ieškovė nebuvo, yra nepagrįstas.
Vadovaudamasi
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl atsakovės J. T. atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus rajono
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista.
Remiantis Vilniaus
apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 18,35 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 71). Netenkinus atskirojo skundo,
procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str.
1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio
proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J.
T. 18,35 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Kolegijos
pirmininkė
Virginija Volskienė
Teisėjai
Danutė Kutrienė
Henrichas Jaglinskis