Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudž. byla Nr. 1A-873-290/2012
Teisėja Aušra Vingilė Teisminio proceso Nr.1-20-9-00023-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. - dvidešimties (20) parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apimant, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir G. P., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
E. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad, ne vėliau kaip iki 2011-08-30 15 val., turėdamas tikslą platinti, prie savęs neteisėtai laikė 0,246 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie namo, esančio Studentų g. 28, Kaune, ir už 40 Lt. neteisėtai pardavė liudytojui „Nr. l“, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-06-08 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tokiu būdu neteisėtai išplatino 0,246 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Be to, E. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno Kauno mieste 0,1727 g. narkotinės medžiagos kanapių dalių, sudėtų į vieną paketą, kai 2012-04-11 8.40 val., prie namo Nr. 28 Studentų gatvėje, Kaune, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma narkotinė medžiaga surasta ir paimta.
Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vieninteliu jo kaltės įrodymu – įslaptinto liudytojo parodymais, nors Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. nurodyta, kad vien tokių liudytojų parodymais kaltės grįsti negalima. Apeliantas teigia, kad byloje nėra nei vieno liudytojo ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis platino narkotines medžiagas. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad amfetaminą pats vartoja seniai, apie 6 metus. Amfetaminu neprekiavo ir kitokiu būdu jo niekam neplatino, o nusipirkęs jį suvartodavo pats, sau nusipirktus narkotikus susipilstydavo į maišelius ir juose laikydavo, nes leisdavosi į veną. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, t.y. buvo atliktas slaptas sekimas, pasiklausoma jo telefoninių pokalbių, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų aplinkybę, kad jis pardavė liudytojui „Nr. 1" metamfetaminą. Teismas nepagrįstai nepatikėjo jo duotais parodymais ir vertino juos kaip gynybos versiją siekiant išvengti laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BK normas, šio nutarimo 3,1.8. p nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nesiėmė visų Įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, surinkti neginčijamai jo kaltę pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Nuteistasis ginčija savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir prašo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisinti, todėl teisėjų kolegija, pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nagrinėjant šią bylą nepadaryta.
Nuteistasis E. K. bylos tyrimo metu bei apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad E. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik įslaptinto liudytojų parodymais, nesant kitų jo kaltės įrodymų, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Teismas ištyrė visus bylos įrodymus, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis ir neginčijamai patvirtino apelianto kaltę.
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti yra suprantamas kaip asmens siekis už atlygį ar be jo narkotines ar psichotropines medžiagas perduoti kitiems asmenims. Tai gali būti dovanojimas, mainai, skolos apmokėjimas ir kt. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.
Be kitų byloje surinktų įrodymų, apelianto kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai, kuriuose jis neneigia narkotines medžiagas gabenęs bei laikęs, tačiau nurodo, kad jų neplatino, o vartojo tik pats. Tačiau tai, kad narkotines medžiagas jis dar ir platino, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma t.y. liudytojo A. U. parodymai, jog operatyvinės veiklos subjektai, prieš pradėdami naudoti nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį, disponavo pakankama operatyvine informacija apie tai, kad E. K. prekiauja psichotropinėmis narkotinėmis medžiagomis, todėl buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis, kurio metu buvo surinkti konkretūs duomenys apie tai, kad nuteistasis verčiasi narkotinių medžiagų prekyba. Liudytojas ,,Nr. 1“ parodė, kad jis iš E. K. pagal susitarimą pirko vieną dozę psichotropinių medžiagų už 40 Lt., kurią iš karto po sandorio atidavė policijos pareigūnui A. U.. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama tik įslaptinto liudytojų parodymais, nes jo parodymus patvirtino ir kita byloje surinkta medžiaga : pokalbių ir SMS suvestinėmis, iš kurių matyti, kad nenustatyti asmenys prašo E. K. parduoti 1 g., teiraujasi ar turi, ko turi, kur galima gauti, kada bus, filmuota medžiaga, kratos protokolo duomenimis, kad E. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasta pakuotė su 40 vnt. užspaudžiamų maišelių, specialisto išvados duomenimis, kad liudytojo ,,Nr. 1“ nupirktų iš E. K. miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,246 g. Kaltinamojo išsakyta versija, kad narkotines medžiagas susipilstydavo į paketėlius dozėmis vartoti sau, paneigta aukščiau aptartais įrodymais ir vertintina kritiškai, tik kaip jo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad visų šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. iki 2011-08-30 15 val., turėdamas tikslą platinti, prie savęs neteisėtai laikė 0,246 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie namo Nr. 28, esančio Studentų gatvėje, Kaune, kur už 40 litų neteisėtai pardavė liudytojui „Nr. l“, tokiu būdu neteisėtai išplatino 0,246 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, t.y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Teismas, skirdamas E. K. bausmę už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, nuteistojo asmenybę ir tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra ir nebuvo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei jas įvertinant daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl panaikinti ar pakeisi jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė :
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Jurgis Kiškis
Teisėjai: Evaldas Gražys
Romualdas Lincevičius