Civilinė byla Nr. e2-86-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00201-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kustata“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-734-883/2018 pagal ieškovės A. Z.-M. ieškinį atsakovams K. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kustata“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Z.-M. kreipėsi į teismą, prašydama pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kustata“ ir jos direktoriaus K. B. veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki nutarties pradėti tyrimą įsiteisėjimo dienos, o nustačius netinkamą veiklą – taikyti priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.131 straipsnyje.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „Kustata“ akcininkė, jai priklauso 14800 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kurios sudaro 28,7 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų. Ieškovei kilo abejonių dėl bendrovės direktoriaus veiklos, todėl ji kreipėsi į direktorių, prašydama nutraukti netinkamą bendrovės veiklą, tačiau bendrovė 2018 m. birželio 22 d. pranešime nepateikė jokių konkrečių atsakymų į reikalavimus dėl netinkamos veiklos nutraukimo ar įrodymų, kad reikalavimai įvykdyti.
3. Ieškovė paaiškino, kad bendrovės direktorius ir akcininkas neteikia jai informacijos apie bendrovės veiklą, neatsako į akcininkės paklausimus ir pastabas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir ŠRAAD) atliko UAB „Kustata“ smėlio-žvyro karjero patikrinimą už 2014–2017 metus ir nustatė Aplinkos apsaugos įstatymo, Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės aprašo, mokesčių skaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovės teigimu, direktorius pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, nes nustatyti grubūs pažeidimai, eksploatuojant karjerą, deklaruojant netinkamus kiekius iškasenų ir sumokant mažesnius mokesčius. Sąskaitų neišrašymas, netausus turto naudojimas ir administravimas santykiuose su UAB „Vibatras“, taip pat rodo neprotingą ir nesąžiningą K. B. veikimą.
4. Atsakovai K. B. ir UAB „Kustata“, nesutikdami su pateiktu ieškiniu, prašė nepradėti juridinio asmens veiklos tyrimo. Atsakovai nurodė, kad UAB „Kustata“ 2018 m. gegužės 23 d. gavo ieškovės reikalavimą nutraukti netinkamą UAB „Kustata“ ir jos vadovo veiklą, tačiau jame nebuvo konkretizuoti reikalavimai ir nustatyti protingi terminai jiems įvykdyti, todėl jis nebuvo traktuojamas kaip kreipimasis CK 2.126 straipsnio prasme, ir atsakyta vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalimi. Atsakovai akcentavo, kad ŠRAAD 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. KOS-4 yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, vyksta bylos nagrinėjimas ir jokia žala bendrovei dar nėra padaryta. Kadangi 2013 metais prieš UAB „Kustata“ ir jos vadovą buvo pradėta šmeižikiška ir kenkėjiška veikla, kurios iniciatoriais buvo akcininkai P. Z. ir A. Z.-M., bendrovės vadovas pradėjo teikti tik ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Atsakovai nurodė ir tai, kad bendrovė dirba pelningai, nuosavas kapitalas didėja, be to, nuosavas kapitalas stipriai viršija įstatinį kapitalą, o tai rodo, jog yra sukaupta pakankamai pelno ir tikroji akcijos vertė yra didesnė už nominalią 1,54 karto.
5. Atsakovų nuomone, ieškinyje nėra konkrečiai nurodyta, ko siekia pareiškėja, todėl manytina, kad jai svarbu pradėti bylą, trikdyti bendrovės veiklą, bloginti jos įvaizdį ir dalykinę reputaciją. Ieškinyje nėra tokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų pradėti atsakovų (UAB „Kustata“ ir bendrovės direktoriaus – K. B.) veiklos tyrimą, ir šis pareiškimas yra visiškai nepagrįstas, o prie jo pridėti įrodymai patvirtina tik subjektyvaus pobūdžio ieškovės samprotavimus, kuriais yra visiškai iškreipiama reali situacija ir prieš teismą dirbtinai formuojama tik jai palanki pozicija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė pradėti UAB „Kustata“ ir jos vienasmenio valdymo organo – direktoriaus K. B., veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki nutarties pradėti tyrimą įsiteisėjimo dienos.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė duomenis, jog prieš pateikdama pareiškimą teismui, 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į bendrovės direktorių dėl netinkamos bendrovės veiklos nutraukimo. Teismo vertinimu, iš reikalavimo turinio matyti, kad ieškovė konkrečiai įvardino ieškovei žinomą netinkamą bendrovės ir jos vadovo veiklą ar nesąžiningą pareigų vykdymą bei nurodė motyvus, kodėl nurodyta veikla yra netinkama, todėl teismas sprendė, kad nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos buvo laikomasi.
8. Teismas pažymėjo, kad tiek minėtame prašyme, tiek ieškinyje teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, ieškovė įvardijo aplinkybes, keliančias abejonių dėl bendrovės direktoriaus veiklos, t. y. ieškovė nurodė, jog atsakovė UAB „Kustata“ netinkamai eksploatuoja jai priklausantį smėlio-žvyro karjerą ir pateikė ŠRAAD 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-2 (NP), kuriame įvardyti pažeidimai. Administracinė byla Nr. I-3746-621/2018, kurioje apskųsti ŠRAAD 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas Nr. KOS-2 (NP) bei 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. KOS-4 dėl šio patikrinimo akto Nr. KOS-2 (NP) patvirtinimo dalyje dėl statybinio grunto deklaravimo ir bendrovės įpareigojimo sumokėti valstybei 198 922 Eur mokesčių sumą, dar neišnagrinėta.
9. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nurodo, jog bendrovė nepalankiomis sąlygomis 2012–2013 metais UAB „Vibatras“, kuri šiuo metu yra likviduota, nuomojo vilkikus, ir taip bendrovei taip pat buvo padaryta didelė žala.
10. Be to, bylos duomenimis, ieškovė, siekdama įgyvendinti savo, kaip akcininkės, teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovus su prašymais pateikti susipažinti bendrovės finansinius dokumentus. Teismo vertinimu, atsakovų samprotavimai, kad prašoma informacija reikalinga bendrovės veiklai apsunkinti, yra deklaratyvaus pobūdžio, atsakovai jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog ieškovei prašomos informacijos gavimas buvo apribotas pagrįstai, teismui nepateikė. Be to, ieškovės pateikti įrodymai ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad bendrovės direktorius K. B. tris kartus kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti taikos sutartį, sudarytą su buvusiu bendrovės akcininku A. A., kuria ketinama A. A. perleisti 142 147 Eur vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, nors UAB „Kustata” direktoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog sandoriams dėl bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo ir pardavimo būtinas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, o ieškovė nurodė, kad apie ketinimus perleisti didelės vertės bendrovės turtą už įsiskolinimus ji nebuvo informuota.
11. Teismas konstatavo, kad aptarti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą laikyti svariu ieškovės įtarimą, jog atsakovas K. B. veikia netinkamai, pažeidžia CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas bendrovei ir jos akcininkams, po 2018 m. gegužės 23 d. reikalavimo nutraukti netinkamą veiklą gavimo kartu su buvusiu UAB „Kustata“ akcininku A. A. siekia perimti visą esminį UAB „Kustata“ turtą – naudingųjų iškasenų žemės sklypus, be kurių, ieškovės teigimu, bendrovės veikla neįmanoma. Teismo įsitikinimu, ieškovės nurodytos ir teismo aptartos aplinkybės (informacijos apie bendrovės veiklą akcininkei nepateikimas, vadovo siekimas be kito akcininko žinios perleisti bendrovės veiklai reikalingą turtą ir pan.) sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo – vadovo, veiklos tyrimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovai UAB „Kustata“ ir K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir pareiškimą dėl juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimo atmesti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Asmuo, kuris prašo atlikti juridinio asmens tyrimą, privalo nurodyti abejonių nekeliančias aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui tikrai yra pakankamas pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Šios bylos atveju ieškovė ne tik nebuvo nurodžiusi teismui abejonių nekeliančių objektyvių aplinkybių dėl atsakovų veiklos netinkamumo, bet ir pats teismas, viena vertus, tinkamai neįvertino, kad atsakovų veikla iš esmės nėra netinkama, antra vertus, neįvertino, jog pareiškimas dėl atsakovų veiklos tyrimo pradėjimo buvo aiškiai subjektyvus.
12.2. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino UAB „Kustata“ geros finansinės padėties ir vadovo K. B. pastangų šią finansinę padėtį išlaikyti. Bendrovė neturi skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, VSDFV, neturi užvestų vykdomųjų bylų. Bendrovės veikla yra pelninga, nes nuosavas kapitalas (akcininkų nuosavybė) kiekvienais metais didėja, be to, nuosavas kapitalas kur kas viršija įstatinį bendrovės kapitalą, ir tai rodo, kad yra sukaupta pakankamai pelno ir tikroji akcijų vertė yra daug didesnė už jų nominalią vertę, t. y. 1,54 karto. Tai turėjo rodyti akivaizdžiai tinkamą bendrovės ir jos vadovo veiklą, tačiau teismas visiškai nepagrįstai bei neaišku kuo vadovaudamasis sprendė, kad net ir tokiu atveju bendrovė ir jos vadovas esą gali veikti netinkamai.
12.3. Teismas neįvertino atsakovų argumentų, kad šis pareiškimas yra ne kas kita, kaip dalis pareiškėjos, jos įgalioto atstovo (buvusio atsakovo UAB „Kustata“ akcininko) P. Z. bei buvusio bendrovės darbuotojo V. Š. (atleisto iš darbo bendrovėje dar 2013 m. birželio 10 d. už įvykdytą vagystę), bendrų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu, kuriais nuolat trikdoma bendrovės ir jos vadovo veikla. V. Š. nepripažino padaręs bendrovės turto vagystę bei kreipėsi pagalbos į tuometinį bendrovės akcininką P. Z. (ieškovės tėvą), kuris jau tada konfliktavo su buvusiu akcininku A. A.. Taip tiek P. Z., tiek V. Š., nesugebėdami teisėtais būdais apginti, jų nuomone, pažeistų jų teisių, pradėjo rašyti įvairioms institucijoms skundus. Jais buvo skundžiama ir bendrovė, ir jos vadovas, taip pat A. A., ir dėl to bendrovėje vienas po kito prasidėjo nuolatiniai įvairių tarnybų atliekami tikrinimai, buvo keliamos administracinės ir civilinės bylos, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taigi, būtent ieškovė (jos vardu veikdamas P. Z.) sistemingai užsiima kenkimo veikla, kuria yra siekiama žeminti bendrovės UAB „Kustata“ prestižą, kenkti dalykinei reputacijai, siekiama apskritai trikdyti bendrovės ir jos vadovo veiklą, galimai bandoma neteisėtai perimti bendrovės valdymą. Buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad visi duomenys apie atsakovams iškeltas bylas turi būti Liteko sistemoje, tačiau, nepaisant to, jokio teismo sprendimo ar apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kurie rodytų netinkamą bendrovės ar jos vadovo veiklą, iki šios dienos taip ir nebuvo priimta, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
12.4. Teismas, kaip netinkamą atsakovų veiklą pagrindžiantį įrodymą, visiškai nepagrįstai pripažino ŠRAAD specialistų surašytą 2018 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodyti pažeidimai bei už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos ištekliaus – smėlio – kiekį apskaičiuotas papildomas 198 922 Eur mokestis, kurį bendrovė turės sumokėti, jeigu nebus patenkintas jos skundas. Atsakovai nemano, kad šiuo patikrinimo aktu buvo konstatuota kokia nors neteisėta jų veikla, kuri gali turėti reikšmės šiai bylai. Pirma, šis patikrinimo aktas bei ŠRAAD 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. KOS-4 dėl šio patikrinimo akto patvirtinimo dalyje dėl nepagrįsto statybinio grunto deklaravimo ir įpareigojimo bendrovę sumokėti valstybei 198 922 Eur mokesčių sumą, yra apskųsti teismui bei byla yra dar tebenagrinėjama, antra, dėl kitų patikrinimo akte nurodytų pažeidimų jokios sankcijos nei bendrovei, nei jos vadovui nebuvo taikytos. Taigi, šiuo atveju nėra jokio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, turinčio res judicata galią, kuris galėtų sukurti prejudicinius faktus dėl ieškovės materialinių teisių pažeidimo, t. y. patvirtinti jos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl esą netinkamos atsakovų veiklos, eksploatuojant bendrovei priklausantį karjerą.
12.5. Tuo metu, kai buvo sudarytos vilkikų nuomos sutartys, atsakovas K. B. bendrovėje net nedirbo – šias sutartis su UAB „Vibatras“ sudarė ankstesnis UAB „Kustata“ vadovas ir akcininkas A. A.. K. B. pradėjus vadovauti bendrovei, t. y. 2012 m. gruodžio 7 d., su UAB „Vibatras“ buvo pasirašytas tik skolų suderinimo aktas už 2 257,94 Lt sumą, kuri buvo priskaičiuota UAB „Kustata“ naudai, be to, 2013 m. birželio 12 d. UAB „Vibatras“ iškėlus bankroto bylą, atsakovės vadovas K. B. pateikė UAB „Vibatras“ bankroto administratoriui 30 208,94 Lt finansinį reikalavimą. Taigi, šiuo atveju akivaizdžiai nėra jokių neteisėtų bendrovės ar K. B. veiksmų, tuo labiau jog šis reikalavimas byloje nebuvo įrodinėjamas jokiais rašytiniais įrodymais.
12.6. Pagrindu pradėti atsakovų veiklos tyrimą neturėjo būti ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji esą yra visiškai izoliuota nuo bet kokios informacijos apie bendrovę, išskyrus tą, su kuria gali susipažinti kiekvienas asmuo. Tik nustačius, kad bendrovės vadovas neįvykdė nė vienos alternatyvios pareigos, nustatytos ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, galėtų būti pagrindas konstatuoti jo veikoje neteisėtus veiksmus. Teismas atsakovų buvo informuotas, kad bendrovėje 2015 m. lapkričio 26 d. yra priimtas įsakymas dėl konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo, pagal kurį bendrovės vadovas sprendžia, kas sudaro bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį ir kas laikoma bendrovės konfidencialia informacija. Ieškovė, kiek kartų besikreiptų į bendrovę dėl informacijos suteikimo, be bendrovės dokumentų, kurie yra vieši pagal įstatymus, visada kartu reikalauja ir duomenų, sudarančių bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį ar konfidencialią informaciją, nors niekada nepatvirtina, jog tokia informacija jai tikrai yra būtina, įgyvendinti kokius nors kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus, be to, niekada neužtikrina tokios informacijos konfidencialumo. Be to, ieškovė dėl savo teisių į informaciją pažeidimo ar esą nepagrįsto bendrovės vadovo atsisakymo suteikti jai kokią nors informaciją nesikreipė į teismą, taigi, preziumuotina, kad bendrovės ir jos vadovo atsisakymą suteikti prašomą informaciją ieškovė pripažino kaip teisėtą ir pagrįstą. Teismas, aiškiai viršydamas savo kompetenciją (nes šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės teisės į bendrovės informaciją pažeidimo), visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė šiuo atveju nebuvo tinkamai informuojama apie visą bendrovės veiklą ir direktoriaus priimamus sprendimus, bei, jog tai esą laikytina netinkama atsakovų veikla.
12.7. Teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl bendrovės vadovo teisės sudaryti bendrovei priklausančio turto sandorius, rėmėsi 2012 m. pareiginiais nuostatais, o ne bendrovės įstatais ar ABĮ. Kita vertus, minima taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta ir joks bendrovės turtas niekam nebuvo perleistas. Pagal 2018 m. vasario 28 d. UAB „Kustata“ bei A. A. pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Kustata“ yra skolinga A. A. 180 129,08 Eur ir ši skola yra negrąžinama dar nuo 2012 m., todėl direktorius K. B. privalėjo imtis priemonių dėl šios skolos ar bent jos dalies grąžinimo, nes, priešingu atveju, bendrovei grėstų net bankrotas. K. B. teisė sudaryti su A. A. sutartį ir ja perleisti pastarajam dalį UAB „Kustata“ kilnojamojo ar nekilnojamojo turto išplaukia iš ABĮ 37 straipsnio 10 dalies ir UAB „Kustata“ įstatų IV skyriaus nuostatų. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tokiam sandoriui neva buvo reikalingas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, bei, jog atsakovas K. B. šį sandorį be kito akcininko žinios esą sudarė neteisėtai. Teismas taip pat turėjo matyti, kad pagal minėtos taikos sutarties sąlygas perleistą turtą A. A. bendrovei UAB „Kustata“ privalėjo neterminuotai išnuomoti, todėl bendrovė būtų netekusi tik nuosavybės teises į turtą, o ne patį turtą, ir tai iš esmės nebūtų turėję įtakos bendrovės veiklai – naudingųjų iškasenų gavybai. Toks sandoris mažiausiai turėjo pažeisti bendrovės ar jos akcininkų turtinius interesus, nes jų turtiniai interesai labiau nukentėtų, jeigu bendrovės vadovas neieškotų sprendimo iš susidariusios situacijos ir dėl skolos A. A. bendrovė bankrutuotų.
12.8. Nesutiktina, kad ieškovė tinkamai laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. 2018 m. gegužės 23 d. reikalavimas nutraukti esą netinkamą veiklą yra visiškai abstraktus, jame nenurodyti jokie realūs ir protingi terminai šiam reikalavimui apsvarstyti. Pasak kasacinio teismo, tokiame reikalavime turėtų būti nurodyta, kokiu būdu, pareiškėjo nuomone, reikėtų šalinti nurodytus trūkumus, tam, kad juridinis asmuo (jo valdymo organai ar jo nariai) realiai galėtų įvykdyti pareikštą reikalavimą, t. y. iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami nurodomi jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai.
13. Ieškovė A. Z.-M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų atskirąjį skundą, nutraukti arba šį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Skundžiama nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra nuostatos, kad nutartys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios yra skundžiamos. CK taip pat nėra nuorodų, kad nutartys dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios yra skundžiamos. Taigi, apeliacinis procesas pagal atsakovų atskirąjį skundą nutrauktinas.
13.2. Nors nutartyje nurodoma, kad ji skundžiama per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo, tačiau pagal CPK 335 straipsnį ši nutartis yra skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo, nes ji buvo priimta ir paskelbta po žodinio bylos nagrinėjimo teisme. Skundžiama nutartis paskelbta 2018 m. spalio 30 d., o atskirasis skundas pateiktas 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. praleidus 7 dienų apskundimo terminą, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
13.3. Skundas grindžiamas vienašališkais atsakovų samprotavimais ir spekuliacijomis, kurie nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Veiklos tyrimas gali būti pradedamas ir tuomet, kai įmonė veikia pelningai. Be to, atsakovės veiklos specifika lemia, kad jos veiklos pelningumas turi būti kur kas didesnis. Itin mažą UAB „Kustata“ pelningumą lemia būtent netinkama vadovo veikla, kurią nustatys ekspertai.
13.4. Skunde dėstomos su byla nesusijusios aplinkybės dėl tariamo ieškovės tėvo P. Z. kenkimo bendrovės interesams. Tokie teiginiai yra prasimanyti ir nepagrįsti. Akcininko teisių gynimas teisinėmis priemonės nėra ir negali būti laikomas veikla, kenkiančia bendrovei.
13.5. ŠRAAD patikrinimo aktas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, panaikinančio tokį aktą ar paneigiančio akto turinį, nėra pagrindo tokiu aktu nesivadovauti. Be to, patikrinimo akte nurodyta daugiau pažeidimų (ne tik beveik 198 922 Eur sumos mokesčių nesumokėjimas), tačiau tų pažeidimų atsakovai apskritai neginčija, o tai savaime rodo egzistuojant pagrindą pradėti veiklos tyrimą.
13.6. Skundo argumentai dėl atsakovės santykių su UAB „Vibatras“ nėra grindžiami jokiais rašytiniais įrodymais, nors tokį pat argumentą atsakovai nurodo ieškovės motyvų dėl UAB „Vibatras“ atžvilgiu. Patys atsakovai pripažino netinkamą veiklą santykiuose su UAB „Vibatras“, nes atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad būdamas UAB „Vibatras“ akcininku, K. B. neinformavo UAB „Kustata“ akcininkų apie reikšmingas sandorio aplinkybes. Tai reiškia akivaizdų CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimą ir netinkamą vadovo veiklą.
13.7. Teismas teisingai pripažino, kad buvo nepagrįstai ribojama ieškovės teisė gauti informaciją. Būtinybė, pagrįstas interesas ir teisė gauti informaciją apie UAB „Kustata“ veiklą išplaukia ne tik iš įstatymo, bet ir iš akcininkų struktūros bei akcininkų susitarimų. Bendrovėje yra tik 2 akcininkai, o kontrolinis akcijų paketas priklauso bendrovės vadovui. Akcininkai ir vadovas yra susitarę, kad reikšmingi sandoriai gali būti sudaromi tik su akcininkų susirinkimo pritarimu (direktoriaus pareiginių nuostatų 3.1.3 punktas). Sprendimams dėl pritarimo ar nepritarimo tokiems sandoriams priimti neabejotinai reikalinga susipažinti su visa reikšminga komercine informacija. Priešingu atveju, pareiškėja neturėtų galimybės tinkamai apsispręsti ir balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo sandoriui. Taigi, atsakovų postringavimai apie informacijos konfidencialumą ir teisės gauti informaciją nebuvimą yra aiškiai nepagrįsti.
13.8. Atsakovai bando pagrįsti, kad trys bandymai sužlugdyti bendrovės veiklą, perleidžiant visą esminį ir UAB „Kustata“ veiklos pagrindą sudarantį turtą kreditoriui, faktiškai kontroliuojančiam bendrovės veiklą, nereiškia netinkamos veiklos. Paskutinėje Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2SP-4900-853/2018, iš esmės konstatuotas tiek netinkamas buhalterinės apskaitos vedimo faktas (netinkamai apskaitomas A. A. reikalavimas), tiek galimas pareiškėjos interesų pažeidimas, jos neinformuojant. Svarbiausia, kad Telšių apylinkės teismo nutartis patvirtina aplinkybę, jog esminį UAB „Kustata“ turtą direktorius K. B., be ieškovės žinios, pakartotinai imituodamas teisinį ginčą ir prašydamas teismo tvirtinti taikos sutartį, bandė perkelti buvusiam UAB „Kustata“ akcininkui A. A.. UAB „Kustata“ esminis turtas yra žvyro karjeras, kurį sudaro naudingųjų iškasenų žemės sklypai, be kurių bendrovės veikla neįmanoma. Skundo teiginiai apie tai, kad sandorį direktorius privalėjo sudaryti, yra niekiniai visų aplinkybių kontekste, nes nėra aišku, kodėl tariamas A. A. reikalavimas nebuvo realizuojamas anksčiau, t. y. po UAB „Kustata“ akcijų perleidimo K. B., kodėl K. B. teismo posėdžio metu neatsakė į klausimą ar yra atsiskaitęs už akcijas, įgytas iš A. A., ir galiausiai, nėra aiškus paties A. A. reikalavimo atsakovei dydis ir faktas.
13.9. Ieškovė tinkamai įgyvendino CK 2.126 straipsnio 2 dalį, nes jos 2018 m. gegužės 23 d. reikalavime nutraukti netinkamą veiklą yra aiškiai ir konkrečiai įvardijami reikalaujami atlikti veiksmai, nurodomas protingas vieno mėnesio terminas reikalavimui įvykdyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (ne)skundžiamumo ir termino apskųsti nutartį (ne)praleidimo
15. Ieškovė A. Z.-M. atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį skundą, nurodydama, kad nei CPK, nei CK nėra konkrečiai įtvirtinta, jog nutartis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti skundžiama, be to, ši nutartis niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis).
16. Nesutikdamas su ieškovės pozicija, apeliacinės instancijos teismas atkreipia jos dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas dar 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013 išaiškino, jog dėl priimant nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą vertinamų aplinkybių visumos, klausimo kompleksiškumo, reikšmės, sukeliamų teisinių padarinių, tokia nutartis gali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo apeliacine tvarka, o esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnio 2 dalis) – ir kasacine tvarka.
17. Ieškovė taip pat teigia, kad apeliantai pavėlavo pateikti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties, todėl jų skundas nepriimtinas ir grąžintinas apeliantams.
18. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsakovų atskirasis skundas dėl 2018 m. spalio 30 d. nutarties atsakovų advokato pasirašytas ir per Liteko sistemą pateiktas bei gautas dar 2018 m. lapkričio 6 d. (o 2018 m. lapkričio 7 d. jis priimtas teisėjos rezoliucija), todėl 7 dienų terminas nei nuo ieškovės akcentuojamos nutarties paskelbimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis), nei, tuo labiau, nuo teismo skundžiamoje nutartyje minimos nutarties įteikimo dienos akivaizdžiai nebuvo pasibaigęs, taigi, apeliantai nepavėlavo pateikti skundą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra jokio teisėto pagrindo nutraukti pagal atsakovų UAB „Kustata“ ir K. B. atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės išdėstytos ir teismo nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti svariu ieškovės įtarimą, jog UAB „Kustata“ ir jos vadovo K. B. veikla nėra tinkama, skundžiama nutartimi nutarė pradėti juridinio asmens ir jos direktoriaus veiklos tyrimą.
21. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nors ieškovė nebuvo teismui nurodžiusi abejonių nekeliančių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų veiklos netinkamumą, o pats teismas neįvertino, kad apeliantų veikla iš esmės nėra netinkama.
22. Nesutikdamas su atsakovų dėstomu pagrindo (sąlygų) pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą interpretavimu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; kt.).
23. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytos teismų praktikos, juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti pareiškėjas turi pateikti duomenis, pakankamus teismo abejonėms dėl juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organo veiklos tinkamumo iškilti, tačiau, priešingai nei traktuoja apeliantai, šioje stadijoje nėra pareigos pateikti visiškai abejonių nekeliančius objektyvius duomenis, iš kurių teismas jau galėtų iš karto konstatuoti akivaizdų veiklos netinkamumą ir atsakovų veiksmų neteisėtumą, nes tokiu atveju, kai veiklos netinkamumas yra akivaizdus ir aiškus, juridinio asmens veiklos tyrimo proceso inicijavimas apskritai nėra tikslingas, nes pastarasis (tyrimas) ir yra skirtas abejonėms išsklaidyti, kitaip tariant, išsiaiškinti, ar keliamos abejonės dėl galimo veiklos netinkamumo yra tikrai pagrįstos ar ne. Taigi, teismo atliekamas preliminarus išdėstytų argumentų ir jiems pagrįsti pateiktų įrodymų, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina netinkamą juridinio asmens veiklą, vertinimas šioje stadijoje skirtas tik atmesti akivaizdžiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus, tačiau ne konkrečiai juridinio asmens ir (ar) jos vadovo netinkamai veiklai, jų neteisėtiems veiksmams konstatuoti ar priešingai pripažinti, jog jokie neteisėti veiksmai nebuvo padaryti, todėl apeliantai, skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį, nepagrįstai apeliuoja į neva duomenų, objektyviai ir neabejotinai patvirtinančių jų veiklos netinkamumą, nepateikimą.
24. Savo ruožtu ieškovės pateiktas pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar visiškai deklaratyvus (subjektyvus), kaip kad teigia atsakovai savo atskirajame skunde, ir pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai pripažintas šioje stadijoje pakankamu UAB „Kustata“ ir jos direktoriaus K. B. veiklos tyrimui pradėti (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).
25. Antai, ieškovė pateikė ŠRAAD specialistų surašytą patikrinimo aktą, kuriame konstatuoti įvairūs UAB „Kustata“, kuriai atstovavo atsakovas K. B., padaryti Aplinkos apsaugos įstatymo, Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės aprašo, mokesčių skaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Nors atsakovai apskundė pastarąjį aktą ir ŠRAAD sprendimo dalį dėl apskaičiuotos papildomos 198 922 Eur mokesčių sumos bei įpareigojimo ją sumokėti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad tol, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu toks oficialus patikrinimo aktas nėra pripažintinas neteisėtu ir panaikintas, jis yra galiojantis ir aktualus, todėl teismas, spręsdamas juridinio asmens veiklos tyrimo proceso inicijavimo klausimą, skirtingai nei siekia apeliantai, negali į jį neatsižvelgti. Savo ruožtu pats savaime toks aktas, kuriame konstatuota, kad bendrovė netinkamai eksploatuoja jai priklausantį smėlio-žvyro karjerą, pažeisdama įvairių teisės aktų reikalavimus, be kita ko, galimai netinkamai deklaruodama realiai išgautą gamtos ištekliaus kiekį ir sumokėdama mažiau nei priklauso mokesčių valstybei, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sudaro pakankamą pagrindą suabejoti juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tinkamumu, inter alia, ir jų ypač akcentuojamos geros bendrovės finansinės būklės pasiekimo priemonių (būdų) teisėtumu, tuo labiau tada, kai atsakovas K. B. jau ilgą laiką atsisako suteikti kitai šios bendrovės akcininkei (ieškovei) jos prašomą informaciją ir dokumentus, susijusius su UAB „Kustata“ priklausančiu turtu ir jos vykdoma veikla, iš kurių galimai ieškovė pati galėtų patikrinti jai atsiradusių abejonių dėl veiklos tinkamumo pagrįstumą.
26. Kadangi, kaip jau minėta pirmiau, nutartimi pradėti veiklos tyrimą, netinkama veikla (neteisėti pačios UAB „Kustata“ ir jos vadovo K. B. veiksmai) dar nėra konstatuojami, o tik preliminariai įvertinama tokios netinkamos veiklos tikimybė, apeliantai nepagrįstai, kaip neva skundžiamos nutarties nepagrįstumą patvirtinančią, akcentuoja aplinkybę, kad šiuo metu nėra jokio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas ieškovės materialinių teisių dėl atsakovų netinkamos veiklos pažeidimas. Kita vertus, pagal teisinį reguliavimą (CK 2.124 – 2.126 straipsniai) tokio sprendimo buvimas apskritai nėra būtina sąlyga juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti.
27. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo nepaneigia, o taip pat ieškovės pareiškimo akivaizdaus nepagrįstumo neįrodo ir atsakovų argumentas dėl bendrovės geros finansinės padėties. Nors pagal į bylą pateiktų bendrovės finansinės ataskaitos rinkinio dokumentų duomenis UAB „Kustata“ iš tikrųjų yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, kurio nuosavas kapitalas viršija įstatinį, kasacinio teismo jau buvo išaiškinta, kad net ir pelningai veikiantis juridinis asmuo gali pažeisti mažumos dalyvių (akcininkų) interesus, juridinio asmens veikla taip pat gali būti neteisėta, pažeidžianti viešosios teisės normas ar visuomenės interesus, jo veiklos rezultatai galėtų būti dar geresni, o įstatymas neriboja galimybės tokio pobūdžio aplinkybes ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
28. Teismų praktikoje taip pat pripažinta, kad juridinio asmens dalyvis turi bendrąjį interesą, jog juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra, veiktų tinkamai (žr. ten pat), o tinkamo veikimo samprata apima ne tik pelno gavimą, bet visų pirma ir veikimą teisėtai, t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl ta aplinkybė, kad juridinis asmuo generuoja pelną, nereiškia, jog dalyviui apskritai negali kilti pagrįstų abejonių dėl veiklos tinkamumo ir jis negali kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kaip kad yra ir šiuo atveju, ieškovei iškilus abejonių dėl bendrovės veiklos atitikimo tam tikroms įstatymų nuostatoms. Būtent pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl galimybės ištirti net ir pelningai veikiančio juridinio asmens veiklą rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl apeliantai nepagrįstai savo skunde teigia, neva neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad geros finansinės būklės bendrovė ir tokios bendrovės vadovai taip pat gali veikti netinkamai.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai, kaip patvirtinančias ieškovės abejonių dėl juridinio asmens ir jos vadovo veiklos tinkamumo svarumą, pirmosios instancijos teismas įvardijo ir ieškovės išdėstytas aplinkybes, susijusias su informacijos ieškovei apie bendrovę nesuteikimu ir K. B. bandymais net tris kartus patvirtinti taikos sutartį, kuria būtų perleista didžioji dalis bendrovės ilgalaikio turto be kitos akcininkės, t. y. ieškovės, žinios.
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi ieškovės prašymai dėl informacijos suteikimo, t. y. tiek ieškovei prašant suteikti informaciją (dokumentus) apie bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tiek prašant paaiškinti (detalizuoti) kai kurias pelno (nuostolių) ataskaitos bei balanso eilutes, UAB „Kustata“ vadovo K. B. nebuvo tenkinti, nurodant įvairias tokių atsisakymų priežastis (t. y. siūlant kreiptis į audito įmonę, dėstant versijas apie ieškovės ir jos tėvo vykdomą kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš atsakovus, cituojant ABĮ 18 straipsnį ir pan.). Pažymėtina, kad nors atsakovai atskirajame skunde, teigdami, jog aplinkybė dėl informacijos nepateikimo ieškovei, negali būti vertinama pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, akcentuoja bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtintą 2015 m. lapkričio 26 d. vadovo įsakymu, šiame sąraše nėra nurodyta, kad prie komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos būtų priskirtini duomenys apie bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurių prašė ieškovė. Be to, atsakovai, be jų dėstomos versijos apie nesąžiningą ir kenkėjišką ieškovės ir jos tėvo veiklą prieš atsakovus, nepateikė ir jokių aiškių bei pakankamų argumentų, pagrindžiančių ieškovės siekio detaliau išsiaiškinti tam tikrų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, kurie tvirtinami visuotinio akcininko susirikinimo, į kurį įeina ir ieškovė, kaip akcininkė, duomenų reikšmes apribojimą.
31. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta ir apeliantas K. B. iš esmės to neginčija, kad jis pasirašė būtent jam, kaip bendrovės vadovui, skirtus pareiginius nuostatus, kurių 3.1.3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad sandoriams dėl ilgalaikio turto pardavimo būtinas išankstinis visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Pažymėtina, kad ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako, be kita ko, ir už bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, todėl apelianto akcentuojama ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, įtvirtinanti bendro pobūdžio taisyklę, jog bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei, niekaip neatleidžia jo nuo pareigos, įtvirtintos jo asmeniškai pasirašytuose pareiginiuose nuostatuose, vykdymo. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantai faktiškai to neginčijo, kad K. B. net tris kartus, nepranešdamas apie tai kitai akcininkei, t. y. ieškovei, bandė teisme patvirtinti taikos sutartį, kuria buvo siekiama perleisti buvusiam bendrovės akcininkui, be kita ko, su atsakovu, per pastarojo seserį, giminystės ryšiais susijusiam, A. A. didelės vertės, ilgalaikį ir bendrovės veiklos pagrindą sudarantį turtą (naudingųjų iškasenų sklypus).
32. Nors atsakovų atskirajame skunde teigiama, kad esą tokios taikos sutarties patvirtinimas nebūtų sukėlęs bendrovei neigiamų padarinių, nes, viena vertus, būtų atsiskaityta su kreditoriumi, kita vertus, jis (kreditorius) ta pačia taikos sutartimi įsipareigojo neterminuotai išnuomoti šiuos perleistus žemės sklypus atsakovei UAB „Kustata“, atkreiptinas dėmesys, jog nuomos pagrindu valdydama sklypus bendrovė, tikėtina, turėtų dar mokėti ir nuomos mokestį (t. y. patirti papildomų išlaidų), kurio dydis taikos sutartyje apskritai nebuvo įvardytas ir kurio įtakos atsakovės veiklai, jos finansinei būklei, jei tokia sutartis būtų patvirtina, nėra įmanoma šiuo metu įvertinti, taigi, nėra galimybės ir sutikti su atsakovų argumentu dėl šios taikos sutarties naudingumo atsakovei UAB „Kustata“.
33. Be to, ieškovės išdėstytų abejonių dėl tokios sutarties tvirtinimo naudos ir atitinkamai atsakovų veiklos tinkamumo svarumą pagrindžia ne tik faktas, kad atsakovas K. B. aktyviai stengėsi perleisti esminį bendrovės turtą A. A., neinformuodamas kitos akcininkės, bet ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje byloje Nr. e2SP-4900-853/2018 konstatuotos aplinkybės, jog iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. A. į UAB „Kustata“ įnešė pinigines sumas, kaip akcininko įnašus, kurios nelaikytinos skola, tačiau vis dėlto yra įtrauktos į bendrą skolos dydį, o visų skolos dydį patvirtinančių dokumentų byloje net nebuvo pateikta.
34. Visų pirmiau nurodytų ieškovės išsakytų abejonių dėl atsakovų vykdomos veiklos ir joms pagrįsti pateiktų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta, kaip pakankama juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimui pradėti. Kadangi pirmiau nurodytų aplinkybių jau savaime pakanka tyrimui pradėti, apeliacinės instancijos teismas, nors ir iš dalies sutikdamas su atsakovų pozicija, kad ieškovės argumentui dėl UAB „Kustata“ ir UAB „Vibatras“ vilkikų nuomos santykių įvertinti nėra pateikta pakankamai duomenų, šiuo klausimu, kaip nedarančiu bylos išsprendimo šioje stadijoje teisiniam rezultatui jokios įtakos, plačiau nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovė tinkamai nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
36. Remiantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti.
37. Apeliantai teigia, kad ieškovės 2018 m. gegužės 23 d. reikalavimas yra abstraktus ir jame nėra nurodyti jokie realūs ir protingi terminai reikalavimams apsvarstyti, todėl jis nelaikytinas tinkamu CK 2.126 straipsnio 2 dalies įvykdymu. Tačiau iš minėto reikalavimo turinio matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantai, jame aiškiai įvardyti tiek veiklos trūkumai (pavyzdžiui, netinkamas karjero eksploatavimas), tiek motyvai, kaip tas netinkamumas pasireiškia, be kita ko, teisės aktai, kurie tokiais netinkamais veiksmais pažeidžiami, taip pat nurodyta ir kaip šie trūkumai, ieškovės nuomone, turi būti ištaisyti (pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą deklaracijų už išgautus išteklius pildymą ir mokesčių sumokėjimą). Reikalavimo pabaigoje dar kartą apibendrinti ir aiškiai įvardyti visi reikalavimai, be to, nurodytas konkretus 1 mėnesio terminas jiems ištaisyti.
38. Pasisakant dėl ieškovės suteikto vieno mėnesio termino jos nurodytiems trūkumams pašalinti, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka negali tapti pernelyg biurokratiška kliūtimi kreiptis į teismą. Jei iš šalių elgesio tampa aišku, jog trūkumai nėra pripažįstami ir jie nebus šalinami, laikytina, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tikslas nebus pasiektas, todėl laikotarpis pašalinti trūkumams neturi užkirsti kelio naudotis teismine gynyba. Kitu atveju, jei trūkumai yra pripažįstami ir šalinami, tačiau nustatytas terminas yra per trumpas, įgyvendindamos bendradarbiavimo principą (CPK 8 straipsnis) šalys turėtų spręsti termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2008; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
39. Šiuo atveju tiek iš atsakovų atsakymo į ieškovės 2018 m. gegužės 23 d. reikalavimą turinio, tiek iš atsakovų pasirinktos pozicijos teisme, akivaizdu, kad atsakovai nepripažino ir nepripažįsta netinkamos veiklos ir akivaizdžiai nesirengė savanoriškai šalinti ieškovės nurodytų trūkumų, todėl jų argumentai dėl netinkamo ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi, be kita ko, realaus ir protingo termino veiklos trūkumams pašalinti nesuteikimo atmestini.
40. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais faktiniais ir teisiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo teisingai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė