Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-03-02][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1013-1150-2022].docx
Bylos nr.: 1-1013-1150/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kitos procesinės prievartos priemonės
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Atvesdinimas (BPK 142 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Procesinės prievartos priemonės
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)

?

   Baudžiamosios bylos Nr. 1-1013-1150/2022
                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38205-2021-6
                                          Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.23.1.1;

           1.1.7.2.2.

                     (S)

 

img1 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2022 m. lapkričio 17 d.

Trakai

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, 

sekretoriaujant Daliai Gipaitei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,

kaltinamajam G. U., jo gynėjui advokatui Linui Žalnierūnui,

laiduotojai I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį  (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       G. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 1 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), džemperio priekinėje kišenėje laikė vieną folijos lankstinuką su augalinės kilmės susmulkinta narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), o permatomą plastikinį maišelį su 21 folijos lankstinuku su augalinės kilmės susmulkinta narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) laikė įsidėjęs už kelnių juosmens, kurių bendroji masė yra 15,660 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 procento, iki tol, kol šias narkotines medžiagas, 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 21.15 val. iki 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens dalinės apžiūros metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai.

2.       Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte (3 t., b. l. 1–11).

3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4.       Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1.                      Liudytojas T. J.  ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 1 d. apie 21.00 val. jis savo automobiliu „BMW 330D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Važiuodamas, liudytojas telefonu susirašė su kaltinamuoju, po ko kaltinamasis liudytojo paprašė pavežti iki namų. Liudytojas kaltinamąjį pasiėmė prie geležinkelio pervažos (duomenys neskelbtini), po ko važiavo link jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie pas kaltinamąjį rado draudžiamų daiktų bei jį sulaikė. Iš kur pas kaltinamąjį buvo draudžiami daiktai, liudytojas nežino, kai kaltinamasis įsėdo į automobilį, nieko apie juos nesakė. Kad kaltinamasis vartoja narkotines medžiagas, liudytojui nebuvo žinoma, jis niekada jam nebuvo apie tai sakęs, o jis pats niekada nėra matęs jo vartojančio narkotines ar psichotropines medžiagas (2 t., b. l. 17–19, 22–25).

4.2.                      Liudytojas M. V.  ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Liudytojas žinojo, kad kaltinamasis kartais išgerdavo ir rūkydavo cigaretes, tačiau kad vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, jam nebuvo žinoma. Kaltinamasis liudytojui narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nėra siūlęs. Dėl lapkričio pradžios įvykių liudytojas gali pasakyti tiek, kad kaltinamasis atėjo pas liudytoją į namus paprašyti telefono. Jį paėmęs nunešė kaltinamajam. Po šio susitikimo liudytojas su kaltinamuoju susitikęs buvo maždaug po savaitės prie „Maximos“. Liudytojas žinojo, kad kaltinamasis buvo sulaikytas. Kaltinamasis liudytojui papasakojo, kad jis buvo automobilyje su kažkokiu draugu, juos sustabdė policijos pareigūnai ir pas jį policija rado narkotinės medžiagos „žolės“. Iš kur kaltinamasis gavo narkotinės medžiagos „žolės“, liudytojui nepasakojo (2 t., b. l. 35–38).

4.3.                      Iš asmens kratos protokolo teismas nustatė, kad apžiūrint asmenį, megztinio kišenėje rastas 1 folijos paketas su žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga „kanapės“. Ties kelnių diržu, prie apatinių kelnaičių, rastas permatomas plastikinis maišelis su 21 folijų paketėliais, kuriose yra žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga „kanapės“ (1 t., b. l. 69–72).

4.4.                      Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra 22 folijos paketai, kurių viduje matoma žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga marihuana (žolė). (1 t., b. l. 59–62, 63–66).

4.5.                      Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados teismas nustatė, kad tirti pateiktame pakete Nr. 455900 esančiame viename folijos lankstinuke bei permatomame plastikiniame maišelyje esančiuose 21 folijos lankstinukuose esanti augalinės kilmės susmulkinta žalios spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 15,660 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 procento (2 t., b. l. 8–11).

4.6.                      Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos gautos specialisto išvados Nr. T-N 2459/2021(01) teismas nustatė, kad G. U. šlapime rasta amfetamino, kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, lidokaino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,39 promilės acetono. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (2 t., b. l. 66).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punkte nurodyta, jog prie narkotinių medžiagų priklauso kanapės (antžeminės dalys).

7.       Teismas nustatė, kad pas kaltinamąjį iš viso rasta 15,660 g psichotropinės medžiagos – kanapių. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) I sąrašo lentelės 19 punkte nurodyta, kad kanapių (ir jų (kanapių) dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 5 g kiekis. Atsižvelgiant į tai, kad pas kaltinamąjį rasta daugiau nei 5 g, t. y. 15 g, teismas sprendžia, kad kaltinimas atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

8.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje konstatuoja, kad G. U. pareikštame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, šiame procesiniame dokumente išdėstytų bei aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, džemperio priekinėje kišenėje bei už kelnių juosmens, neteisėtai laikė iš viso 22 folijos lankstinukus su žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė yra 15,660 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,5 procento.

9.       Aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio 8 punkte, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojo T. J. parodymai, kuris dalyvavo įvykio metu ir matė, kaip pas kaltinamąjį policijos pareigūnai rado narkotinių medžiagų – kanapių; netiesioginio liudytojo M. V. parodymai, kuriam kaltinamasis pasakojo, kad turėjo ir laikė narkotines medžiagas įvykio metu; įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos. Tai, kad pas kaltinamąjį rastos medžiagos yra narkotinės, patvirtina byloje esanti teismo medicinos išvada.

10.       Tad iš to, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog kaltinamasis realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo G. U. veika kvalifikuotina kaip nusikalstama veika numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.

11.       Pripažinus kaltinamąjį G. Ų. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12.       Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos I. K. laidavimą.

13.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14.       Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

15.       Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.

16.       Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

17.       Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

18.       Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų G. U. baudžiamojoje byloje:

18.1.                      Nustatyta, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą.

18.2.                      Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

18.2.1.                      Laiduotoja I. K. yra kaltinamojo mama. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.

18.2.2.                      Laiduotoja I. K. neteista, administracine tvarka bausta tik kartą, nuobauda sumokėta, todėl laikytina, kad galiojančių nuobaudų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

18.2.3.                      Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022 m. spalio 6 d., I. K. nurodė, kad kaltinamasis po nagrinėjamo įvykio grįžo gyventi pas ją (anksčiau gyveno su tėvu), kas leidžia labiau kontroliuoti kaltinamojo laisvalaikį. Laiduotoja teigia, kad su kaltinamuoju matosi kiekvieną dieną, daug bendrauja, jam svarbi jos nuomonė. Kaltinamasis mamai pasakoja, kur leidžia laiką, su kuo būna, be to, laiduotoja turi sūnaus prisijungimo duomenis „Facebook“ programėlėje. Dėl šių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl I. K. paaiškinimų. 

18.2.4.                      Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad I. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis artimas mamos ir sūnaus ryšis, bendravimas, neabejotinai darytų kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys siejančiu, artimu ryšiu, bendravimu bei kaltinamojo laisvalaikio kontrole.

18.3.                      Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose esančių sąlygų nustatymo:

18.3.1.                      Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad kritiškai vertina savo poelgį. Tai leidžia teismui spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga šiuo atveju yra išpildyta.

18.3.2.                      Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.

18.4.                      Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose esančių sąlygų nustatymo:

18.4.1.                      Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamas praeityje neteistas. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje metu kaltinamojo atžvilgiu 2022 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius (2 t., b. l. 149–151). Tad kaltinamasis laikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, t. y. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, įtvirtintą BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra reikšmingas, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (ne)buvimo.

18.4.2.                      Nustatyta, kad kaltinamasis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atliko praėjus trumpam laiko tarpui po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. praėjus 2 mėnesiams. Tačiau sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kilusios pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo iki išnagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Taigi, kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo žinoma apie ikiteisminį tyrimą, atliekamą jo atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir tai žinodamas, kaltinamasis vis tiek veikė nusikalstamai – nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas bei kelia pagrįstą abejonę dėl to, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

18.4.3.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra išaiškinęs, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

18.4.4.                      Nagrinėjamu atveju be to, kad kaltinamasis, žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vis tiek atliko dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra svarbios ir kitos šioje byloje nustatytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, o konkrečiai: kaltinamasis penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi; kaltinamasis teisiamas už reikšmingo – 15 g – narkotinių medžiagų kiekio laikymą; kaltinamojo šlapime rasta plati amplitudė įvairių narkotinių medžiagų; kaltinamasis teisiamojo posėdžio šioje byloje metu demonstravo atvirą nepagarbą teismui ir teisingumo vykdymui (kaltinamasis vilkėjo baltą džemperį, ant kurio krūtinės didelėmis juodomis raidėmis užrašyta „fuck“, ir paklausus kaltinamojo, ar jis supranta užrašo esmę, jis į šį klausimą atsakė teigiamai, tuo tarpu į klausimą, kodėl tokią aprangą pasirinko teisiamajam posėdžiui, kaltinamasis atsakyti negalėjo).

18.4.5.                      Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, pakeitė gyvenamąją vietą – apsigyveno su mama. Tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad kaltinamasis įsidarbino ir pakeitė gyvenamąją vietą, neleidžia spręsti, kad kaltinamasis padarė išvadas dėl netinkamo poelgio ir ateityje daugiau nenusikals. Akivaizdu, kad nei įsidarbinimas, nei tariama pozityvi motinos įtaka nesudarė kliūčių rodyti nepagarbą teisingumo vykdymui ir teisiamojo posėdžio dalyviams. Tai atskleidžia kaltinamojo netinkamą vertybinę orientaciją, teisingų prioritetų nebuvimą, kas sudaro prielaidas tolesniam nusikalstamam elgesiui.

18.4.6.                      Tad, remdamasis šio nuosprendžio 18.4.1.-18.4.5. punktuose išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis neįrodė teismui, kad juo galima pasitikėti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos per du mėnesius, penkerių metų bėgyje padaryti du administraciniai nusižengimai, nepagarba teismui ir teisingumo vykdymui, rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nesudaro pagrindo spręsti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

19.       Konstatavus, kad šiuo atveju neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetamas.

20.       Nusprendus neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, toliau sprendžiamas klausimas dėl bausmės skyrimo.

Dėl bausmės skyrimo

21.       BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

22.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

23.       Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

24.       BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

25.       Kaip minėta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, penkerių metų bėgyje administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

28.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 90 MGL (4 500 Eur), kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, mažinama 1/3.

29.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. U. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 21.25 val. iki 2021 m. lapkričio 3 d. 10.50 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant 4 MGL.

30.       Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 131–133), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama, o dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 134–136) – panaikinama nuosprendžiui neįsiteisėjus.

31.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kaltinamojo pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, likusios tirti pateiktų objektų pakuotės, supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir antspauduotas spaudu „Lietuvos Policijos * dokumentams * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3”, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje; likusios kanapės (antžemines dalis) (14,656 g), saugomi Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, saugomas pas M. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. V.; mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“, saugomą pas kaltinamąjį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė :

 

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. U. skirti 60 MGL (3 000 eurų (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti G. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 21.25 val. iki 2021 m. lapkričio 3 d. 10.50 val. (2 dienas), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

G. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę G. U. grąžinant po nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – kaltinamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, likusias tirti pateiktų objektų pakuotes supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir antspauduotas spaudu „Lietuvos Policijos * dokumentams * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3”, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato saugojimo patalpoje; likusias kanapes (antžemines dalis) (14,656 g), saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, saugomą pas M. V., įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti M. V.; mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi“, saugomą pas kaltinamąjį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                 Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė


Paminėta tekste:
  • BPK
  • BPK 273 str. Sutrumpintas įrodymų tyrimas
  • BK
  • BK 259 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • 2K-127-628/2021
  • 2K-184-697/2019
  • 2K-249-1073/2020
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • 2K-603/2010
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį