Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-935-123-2013].doc
Bylos nr.: 2A-935-123/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB DK "PZU Lietuva" 110057869 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja V

Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                             Civilinė byla Nr. 2A-935-123/2013

Teisėja N. Šimkienė                                                                            (Proceso Nr. 2-43-3-01526-2012-1)

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos

                    44.2.4.2; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. birželio 7 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui V. V. dėl žalos atlyginimo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 8 632 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu trečiasis asmuo V. V. pripažintas kaltu dėl 2011-07-07 eismo įvykio, kurio metu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 p. ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio ieškovui A. K. ir A. Ž. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. V. V. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais ir susitarus dėl dalies turtinės žalos atlyginimo – 20 000 Lt, kurią kaltininkas įsipareigojo atlyginti per kelis kartus. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis su kaltininku susitaikė tik todėl, kad tikėjosi, jog draudikas atlygins 8 632Lt neturtinės žalos, priešingu atveju, šalių susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebūtų buvęs sudarytas. Mano, kad UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką žalai, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, atlyginti. UAB DK „PZU Lietuva“ baudžiamojoje byloje pateikė paaiškinimą dėl pareikšto nukentėjusiojo A. K. ieškinio, kuriame išsakydama savo poziciją sutiko išmokėti maksimalią  8 632 Lt sumą A. K. neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus pirmos instancijos teismo nuosprendžiui ieškovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau draudikas atsisakė išmokėti neturtinės žalos dydį. Mano, kad jam buvo atlyginta tik dalis žalos, todėl draudikui neišnyko prievolė atlyginti likusią 8 632 Lt neturtinę žalą.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo                   A. K. 241,31 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo V. V. ieškovui susitarimu atlygino 20 000 Lt žalos, iš kurios maždaug 13 000 Lt sudaro neturtinei žalai atlyginti, darė išvadą, kad tai pakankama suma kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Ieškovas įrodymų, kad dėl eismo įvykio pablogėjo jo sveikata, ar, kad patiria kokias kitas pasekmes, nepateikė. Priteisus iš atsakovės 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovo padėtis būtų nepagrįstai pagerinta. Be to, atsižvelgė į tai, kad tarp V. V. ir ieškovo buvo pasirašytas susitarimas dėl konkrečios žalos atlyginimo sumos, o priteisiant iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti, ši suma regreso tvarka būtų išieškota iš kalto asmens, tai yra iš V. V., tuo nukrypstant nuo pasirašyto susitarimo tarp A. K. ir V. V. baudžiamojoje byloje ir pabloginant V. V. turtinę padėtį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, advokato atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ baudžiamojoje byloje pateikė paaiškinimą dėl nukentėjusiojo A. K. ieškinio ir sutiko jam išmokėti 8 632 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad jis su kaltininku susitaikė tik todėl, kad tikėjosi, jog draudikas atlygins 8 632 Lt neturtinės žalos, priešingu atveju, šalių susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebūtų buvęs sudarytas. Mano, kad šiuo atveju  A. K. buvo atlyginta tik dalis žalos, todėl draudikui neišnyko prievolė atlyginti likusią 8 632 Lt neturtinę žalą. Pasirašant susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje sutarties šalys buvo ne tik nukentėjusysis ir kaltinamasis, bet ir draudimo bendrovė, kuri, nors ir nedalyvavo teismo posėdyje, atsiliepime išreiškė sutikimą atlyginti už 8 632 Lt sumą. Pateikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie, ieškovo manymu, patvirtina, kad ieškovas patyrė žymiai didesnius dvasinius išgyvenimus nei buvo nustatyta baudžiamojoje ir civilinėje byloje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Kaltinamasis V. V. savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiaisiais, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo susitarta tik dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam palaikant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo draudiko atžvilgiu, tai turėjo būti nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Mano, kad civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje buvo visiškai ir tinkamai išspręstas. Paaiškino, kad 20 000 Lt suma atlieka tik neturtinės žalos kompensavimo funkciją, nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovo A. K. turėtą turtinę žalą. Draudimo bendrovės rašytiniai paaiškinimai baudžiamojoje byloje buvo pateikti neturint jokios informacijos apie galimą sudaryti/jau sudarytą įvykio kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo vertinama neturtinės žalos piniginės išraiškos 28 632 Lt suma yra nepagrįstai didelė ir nėra adekvati nukentėjusiojo patirtai žalai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. V. prašo ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovui padaryta žala yra atlyginta visiškai. Nurodo, kad 2012-06-25 nuosprendžio priėmimo metu ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o nuo 2012-07-16 iki 2014-07-15 – 60 proc. darbingumo lygis, ir tai reiškia, kad ieškovo sveikata gerėja. Paaiškino, kad UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui yra pateikusi pretenziją regreso tvarka už 36 773,96 Lt sumą. Prašo teismo atsisakyti priimti apelianto teismui pateiktus įrodymus, kuriuos ieškovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, priimti naują įrodymą – V. V. UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktą pretenziją už   36 773,96 Lt sumą.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl 8 632 Lt neturtinės žalos, padarytos autoįvykio metu, atlyginimo, kai žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojoje  byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu dėl            2011-07-07 teismo įvykio, kurio metu, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pažeidė KET 9 p. ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio nežymūs sveikatos sutrikdymai buvo padaryti A. Ž. ir ieškovui A. K. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. V., valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo sutarties AYAS Nr. 7779807). V. V. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, o baudžiamoji byla nutraukta. Nuosprendyje nurodyta, kad V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo (b. l. 3–5).

Vadovaujantis 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau –Taisyklės) 17 p. draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą, tačiau tik tokiu atveju, jei žala ar jos dalis nebuvo atlyginta. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-164/2012 tarp ieškovo (nukentėjusiojo) A. K. ir trečiojo asmens (kaltinamojo) V. V. buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindu trečiasis asmuo V. V. ieškovui sumokėjo 20 000 Lt žalos atlyginimui, iš kurios, ieškovo teigimu, 7 000 Lt sudaro turtinė žala, o likusi 13 000 Lt suma skirta neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. V. ieškovui bendru susitarimu atlygino 20 000 Lt žalos, iš kurios maždaug 13 000 Lt sudaro neturtinei žalai atlyginti. Nesutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad žalą sudaro 13 000 Lt neturtinės ir 7 000 Lt turtinės žalos atlyginimas, nes tokios aplinkybės nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nustatytos, be to, nesant įrodymų, pagrindžiančių A. K. turėtą turtinę žalą, laikytina, jog trečiojo asmens V. V. atlyginta 20 000 Lt suma atlieka tik neturtinės žalos kompensavimo funkciją (CPK 178 str., CK 6.283 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d.).  Taip pat pažymėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendyje konstatuota, kad A. K. ir V. V. „dėl neturtinės žalos atlyginimo susitarė geruoju, prašo baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius“.

Ieškovas A. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pretenzijų neturi, o tai leidžia daryti išvadą, kad 20 000 Lt suma atitinka ieškovo vertinamą neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad nukentėjusysis A. K. ir kaltininkas V. V. susitarė tik dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo ir turėjo pagrindo tikėtis, kad  8 632 Lt papildomai atlygins draudikas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisiant iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“  8 632 Lt neturtinei žalai atlyginti, ši suma, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, regreso tvarka būtų išieškota iš kalto asmens, tai yra iš V. V., tuo nukrypstant nuo pasirašyto susitarimo tarp  A. K. ir V. V. baudžiamojoje byloje ir pabloginant V. V. turtinę padėtį. Atlikus įrodymų vertinimą yra pagrindo tikėti, kad civilinio atsakovo rašytiniai paaiškinimai dėl 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje buvo pateikti neturint informacijos apie galimą sudaryti / jau sudarytą kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nukentėjusiajam palaikant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo draudiko atžvilgiu, šios aplinkybės turėjo būti nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o civilinio ieškinio klausimą turėjo išnagrinėti pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam ir kaltinamajam pasiekus susitarimą dėl žalos atlyginimo, žalos priteisimo iš draudiko klausimo teismas nenagrinėjo baudžiamojoje byloje, taip pat neperdavė civilinio ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis A. K. teismo nuosprendžio neskundė, todėl konstatuotina, kad civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje buvo visiškai išspręstas, o neturtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui yra atlyginęs kelių eismo įvyko kaltininkas trečiasis asmuo V. V.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė adekvataus žalos atlyginimo principą bei atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo, bet ir žalą padariusio asmens V. V. interesus, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos sampratą ir jos nustatymo kriterijus, teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Dėl nurodytų aplinkybių ir pripažinus, kad A. K. neturtinė žala buvo atlyginta visiškai, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas draudikui dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (b. l. 92–97), kurie, anot jo, buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertina, nes iš naujai pateiktų dokumentų datų matyti, kad apie juos ieškovui buvo žinoma iki 2013-02-07 teismo sprendimo priėmimo (2012-01-19 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, 2011-07-13–2011-07-25 epikrizė ir kt.), todėl aplinkybė, kad šiuos dokumentus iš jas priėmusių įstaigų ieškovas išsireikalavo po teismo sprendimo priėmimo, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas apie juos žinojo ir turėjo galimybę juos pristatyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., b. l. 103).

 

Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a  :

 

 

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  Priteisti iš ieškovo A. K. trečiajam asmeniui V. V. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

  Kolegijos pirmininkė                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė

 

 

              Kolegijos teisėjai                                                                      Erika Misiūnienė

 

 

                                                                                                              Alvydas Žerlauskas