Baudžiamoji byla Nr. 1-334-1054/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15527-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6
(S)
PLUNGĖS apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 21 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,
dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,
kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1995 m. rugpjūčio 18 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. J. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. 14.58 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 17.25 val., Lenkimų mstl., Skuodo r., vairavo motorolerį „BENDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2021 m. gegužės 15 d. 17,25 val., naudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Alcotest 6810“, Nr. AARA 0127, patikros Nr. 1466475, pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,52 prom. neblaivumas, o 2021 m. gegužės 15 d. 17.48 val., naudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Alcotest 6810“, Nr. AARA 0127, patikros Nr. 1466475, antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,41 prom. neblaivumas.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog vairavo neblaivus. Parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. susitiko su draugu R. prie parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini), ten dar buvo P., kuris pasiūlė išgerti, jie turėjo nusipirkę sidro, prie apleisto klebonijos pastato visi išgėrė du butelius. Vėliau nusprendė, kad reikia dar alkoholio, todėl jis su motoroleriu nuvažiavo į parduotuvę nupirkti kavos likerio „Moka“. Kaltinamasis parodė, kad motorolerių turi kelis, motoroleris, kuriuo važiavo, priklauso jam, jį buvo prieš metus laiko pirkęs iš T. Š. už 50 eurų, motoroleris buvo neregistruotas jo vardu, kadangi poilsiavietėje vaikai nuplėšė numerius, policijai dėl numerio vagystės nepranešė, teisės vairuoti motorolerį neturi, nuo 1985 m. turi traktorininko teises, į Šventąją važinėja be teisių. Parduotuvėje kavos likerio nupirko du butelius, juos su draugais visi trys išgėrė. Kaltinamasis parodė, kad vėliau dar kartą važiavo į parduotuvę, ten susitiko pažįstamą S., su kuria įvyko konfliktas. Iš parduotuvės važiavo pas draugus, iš pradžių į policijos stabdymą nesureagavo, nekreipė dėmesio, vėliau bėgo, važiavo per kapines, nesustojo policijos pareigūnų reikalavimu, grįžo pas draugus, kur vėliau atvyko pareigūnai. Kaltinamasis parodė, kad A. K. yra jo gyvenimo draugė, ji yra išsituokusi, jie kartu gyvena, gerai sutaria. Parodė, kad jis apie 1,5 m. laiko visai negėrė, išgėrė, nes susitiko su draugais, jo elgesį A. K. įvertino labai blogai, šeimos reikalais su drauge tariasi. Kaltinamasis nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnybos registre, prižiūri sergančią mamą.
Liudytoja A. K. parodė, kad gyvena su kaltinamuoju 5 metus, yra išsiskyrusi, su kaltinamuoju gerai sutaria, jis geras žmogus, su juo dėl visko tariasi, jis prižiūri savo sergančią mamą, jis alkoholį retai vartoja, dėl to įvykio blogai pasielgė. Parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), neturi jokių pažeidimų, yra vieną kartą bausta už tai, kad nebuvo prisisegusi diržo administracine tvarka, nėra teista. Parodė, kad kaltinamasis turi traktorininko teises, teisės vairuoti motorolerius nėra įgijęs, jai žinoma, jog jis iš (duomenys neskelbtini) vieną kartą yra važiavęs, ji jam sakė, kad nevažiuotų be teisių, tą dieną, kad jis važiavo, nežinojo, buvo darbe. Parodė, kad kaltinamasis apie 1,5 m. laiko visai nevartojo alkoholio, jai pasakojo, jog susitiko su draugais, išgėrė, bėgo nuo policijos, jis labai gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, jog dėl šeimos reikalų jie bendrai tariasi, jis jos klausia.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 15 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai įjungę spec. garso signalą ir mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius ir per garsiakalbį liepiant sustoti, stabdė motorolerio vairuotoją, kuris nepakluso sustabdyti transporto priemonę. 17.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 55 buvo sulaikytas A. J., kuris įtariamas vairavęs minėtą motorolerį. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AARA 0127, patikros Nr. 1466475 17.25 val. A. J. buvo nustatytas 2.52 prom., o 17.48 val. pakartotinio tikrinimo metu nustatytas 2.41 prom. girtumo laipsnis (1-6 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stebimas Skuodo rajono kultūros centro, Lenkimų skyriaus pastatas, prie pastato rytinės sienos yra pastatytas raudonos ir baltos spalvos motoroleris. Apžiūros metu ant motorolerio nėra pritvirtinto valstybinio numerio (19-20, 21-27 b. l.).
Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, A. J. 2021 m. gegužės 15 d. 17 val. 25 min. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, o 17 val. 48 min., nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (13-16 b. l.).
Motorolerio „BENDA“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad motorolerio savininkas yra G. L. (33-34 b. l.).
Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad motorolerio, kaina su PVM yra 300 eurų (36 b. l.).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. telefonu buvo bendrauta su T. Š., tam, kad išsiaiškinti, ar šioje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15527-21, įtariamasis A. J. pirko iš jo motorolerį „BENDA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su T. Š. išsiaiškinta, kad pastarasis minėtą motorolerį pats pirko už 200 eurų prieš maždaug 3-4 metus iš G. L.. T. Š. nurodė, kad su G. L. buvo pasirašęs pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dabar minėtos sutarties neberanda ir jos pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos negali. Taip pat T. Š. nurodė, kad savo vardu nebuvo prisiregistravęs minėto motorolerio, nes kai jį nusipirko, neilgai trukus, pats išvažiavo į Švedijos Karalystę dirbti, o motoroleris liko namuose nenaudojamas. T. Š. teigė, kad maždaug prieš vienerius metus motorolerį „BENDA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 50 eurų savo kaimynui A. J., tačiau jokios pirkimo – pardavimo sutarties jis ir A. J. nepasirašė (37-38 b. l.).
Kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo bei parodė, kad 2021 m. gegužės 16 d. apie 12.00 val. atvažiavo su jam priklausančiu motoroleriu prie (duomenys neskelbtini), „Aibės“ parduotuvės, netoli parduotuvės jis sutiko draugus, su kuriais pradėjo vartoti alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, jis užsivedė savo motorolerį ir atsisėdęs ant jo išvažiavo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Nuo išgerto alkoholio tiksliai nepamena, kad jį būtų stabdžiusi policija. Vienu metu girdėjo, jog kažkur kaukia sirenos, tačiau Lenkimų mstl., pagrindine gatve dažnai kaukia greitosios pagalbos medikų automobilių sirenos, todėl į tai dėmesio nekreipė ir važiavo atgal į tą vietą, kur prieš tai, kartu su savo pažįstamais, vartojo alkoholį. Po to pas juos atėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė, kas vairavo motorolerį, kadangi jį vairavo jis, todėl taip ir pasakė. Dėl savo poelgio, kad vairavo motorolerį vartojęs alkoholio, gailisi, dabar taip nebesielgtų. Jo vairuotas motoroleris priklauso jam, jį buvo pirkęs iš T. Š., už jį buvo mokėjęs 50 eurų, tačiau savo vardu minėto motorolerio nebuvo užsiregistravęs, kiek jam yra žinoma T. Š. taip pat to nebuvo padaręs (80-82, 86-87 b. l.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
dėl veikos kvalifikavimo
BK 2811 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,41 promilių girtumo laipsnis.
Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atlikti kaltinamojo apklausos protokolai, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (80-82, 86-87 b. l.); 2) tarnybinis pranešimas, pagal kurį nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojui A. J. 2021 m. gegužės 15 d., 17.25 val. buvo nustatytas (2.52 prom.) girtumo laipsnis, o 17.48 val. nustatytas 2,41 promilių girtumo laipsnis (1-6 b. l.); 3) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stebimas (duomenys neskelbtini) pastatas, prie pastato rytinės sienos yra pastatytas raudonos ir baltos spalvos motoroleris, apžiūros metu ant motorolerio nėra pritvirtinto valstybinio numerio (19-20, 21-27 b. l.); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, kurio duomenimis, A. J. 2021 m. gegužės 15 d., 17 val. 25 min., nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, o 17 val. 48 min., nustatytas 2,41 promilių neblaivumas (13-16 b. l.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. J. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui pateiktas kaltinamojo gyvenimo draugės A. K. prašymas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį A. K. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo gyvenimo draugės A. K. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nėra tinkamos laiduotojos byloje, kadangi A. K. žinojo, jog kaltinamasis važinėja be teisių motoroleriu, tačiau nieko dėl to nedarė, todėl ši laiduotoja negalės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. A. K. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad yra įsitikinusi, jog jos gyvenimo draugas A. J., su kuriuo gyvena faktiniuose santuokiniuose santykiuose, ateityje nedarys jokių nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, nes jis nėra asmuo, kuris būtų linkęs tai daryti. Nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra geri, jis labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo (112-113). Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. K. patvirtino, kad jos santykiai su A. J. yra geri, jie gyvena kartu. Teisiamojo posėdžio metu A. K. išreiškė neigiamą vertinimą dėl A. J. padaryto nusikaltimo. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad A. K. charakterizuojama teigiamai (114 b. l.). A. K. nėra teista (109 b. l.), nebausta administracine tvarka (110-110 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytus A. K. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad A. K. nėra verta teismo pasitikėjimo, kadangi duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. K. žinojo, kad kaltinamasis A. J. važiuoja su motoroleriu neturėdamas specialios teisės vairuoti tokias transporto priemones ir nesukliudė kaltinamajam to daryti, nesudaro pagrindo manyti, kad A. K. ateityje negalės daryti teigiamos įtakos kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. A. K. išreiškė neigiamą vertinimą dėl kaltinamojo elgesio vairuojant motorolerį be teisių, nurodė, kad ne kartą prašė kaltinamojo nevairuoti ir kaltinamasis ketino įgyti teisę vairuoti motorolerius, tačiau dėl gyvenimiškų aplinkybių to iki šiol nepadarė.
Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. J. yra praeityje teistas – 1995 m. spalio 3 d. kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 3 metams bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, tačiau teistumas kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą yra išnykęs – vadinasi, teisine prasme asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (60-61 b. l.). Kaltinamasis šiuo metu nebaustas administracine tvarka (63 b. l.), tačiau akcentuotina tai, kad eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2002 m. gruodžio 16 d., 2005 m. lapkričio 14 d., 2007 m. liepos 17 d. kaltinamasis turėjo eismo įvykius su automobiliais, administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis baustas administracine tvarka 2007 m. liepos 2 d., 2014 m. spalio 13 d., 2015 m. gegužės 10 d. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Akcentuotina tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas artimas sunkiam (antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,41 prom. neblaivumas, pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,52 prom. neblaivumas) neblaivumo laipsnis, tokiu būdu sukeldamas realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė visuomenei pavojingu būdu – vairuodamas transporto priemonę. Nors kaltinamojo veika nesukėlė realių padarinių – žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui –, tačiau galėjo tokius padarinius sukelti, kadangi kaltinamojo, neturinčio teisės ir specialių žinių vairuoti motorolerius, galimybė išlaikyti pakankamą vairuotojui dėmesingumą ir reakciją buvo iš esmės apsunkinta dėl jo artimo sunkiam neblaivumo. Kaip pripažino pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, motoroleriu be teisių važiavo ne pirmą kartą, kartais vykdavo juo ir iš (duomenys neskelbtini). Tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis kelis kartus iš eilės važiavo motoroleriu į parduotuvę papildomai nusipirkti alkoholio, vadinasi, kaltinamasis ne impulsyviai ir atsitiktinai vairavo motorolerį neblaivus, kaltinamasis per kelių kartų važiavimą turėjo laiko įvertinti ir apgalvoti savo poelgį ir jo pasekmes, tačiau to nepadarė. Vėliau kaltinamasis dar ir bėgo motoroleriu nuo jį stabdančių policijos pareigūnų, nesustojo pagal jų reikalavimą. Teismas šių aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad šiuo atveju neišpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtina sąlyga – yra pagrindo manyti, kad jis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nenustačius visų įstatyme numatytų privalomų pagrindų, kaltinamasis A. J. negali būti atleidžiamas BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs, nėra baustas administracine tvarka. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamajam siūlė paskirti baudą. Teismas šiuo atveju atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą – nesunkus nusikaltimas –, tai, kad veika reali žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, atsižvelgdamas į išdėstytus duomenis dėl kaltinamojo asmenybės – teistas, teistumas išnykęs, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų –, įvertindamas BK 55 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmeniui už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, dėl ko kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ar areštu (trumpalaikiu laisvės atėmimu). Be to, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. J. skiriama bausmė – bauda. Šiuo atveju baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį nustatytinas minimalus – 50 MGL (2500 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu bei vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. J., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina sumažinta bausmė – 33,33 MGL (1666,67 Eur) bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Kaltinamasis yra nedirbantis, pajamų negauna, teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis visos 33,33 MGL (1666,67 Eur) baudos sumokėti per pakankamai trumpą laiką – du mėnesius – neturės realios galimybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, realesnis teismo nuosprendžio dalies dėl paskirtos baudos įvykdymas būtų užtikrinamas nustačius ilgesnį laikotarpį paskirtai baudai sumokėti. Vertinant, koks terminas baudai sumokėti turėtų būti nustatytas, akcentuotina tai, kad nustačius labai ilgą terminą, būtų paneigti bausmės skyrimo tikslai ir tai neatitiktų valstybės ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu, nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-488-290/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-26-309/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-606/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas bendras vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas, tačiau nenustatomas konkrečių mėnesio įmokų dydis. Kaltinamasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį. Svarbu tai, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes to nepadarius gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip nusikaltimas. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo neblaivumo laipsnį ir kitas bausmei individualizuoti nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dviejų) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kuris yra mažesnis negu vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad A. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šis terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo momento – 2021 m. gegužės 17 d. (91-93 b. l.).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
A. J. vairavo jam priklausantį motorolerį „BENDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę, darydamas nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis ir kaltinamojo parodymais, motoroleris priklauso A. J., motoroleris yra perduotas saugoti kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo jam priklausantį motorolerį, iš A. J. konfiskuotina transporto priemonė „BENDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl kitų klausimų
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 15 d., 17.20 val., iki 2021 m. gegužės 17 d., 16.53 val., kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginamas 4 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme dalyvavo kaltinamojo A. J. gynėja advokatė V. P., teikianti kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 54,00 Eur (106 b. l.). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. J. šiuo metu niekur oficialiai nedirba, registruotas Užimtumo tarnybos registre (56-57 b. l.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko susidariusios išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti A. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) baudą.
Sumažinti, vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. J. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirtina jam bausmę – 33,33 MGL (1666,67 Eur) baudą.
Nustatyti, kad A. J. paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Įskaityti, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. J. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 15 d., 17.20 val., iki 2021 m. gegužės 17 d., 16.53 val., kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginamas 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.
Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 17 d.
Konfiskuoti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš A. J. jam priklausantį motorolerį „BENDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti A. J..
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Nepriteisti iš A. J. valstybei 54,00 Eur išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė